Civilinė byla Nr. e2YT-7105-328/2018
Proceso Nr. 2-06-3-04107-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6. 3.4.5.19
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. liepos 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,
sekretoriaujant Violetai Žalienei,
dalyvaujant pareiškėjai I. K., jos atstovei advokatei G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą (patikslintą) dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. D., valstybės įmonė Registrų centras.
Teismas
nustatė:
pareiškėja prašo atnaujinti jai praleistą terminą įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1996 m. gegužės 16 d. su J. D., pagal kurią pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, jog 1996 m. gegužės 16 d. tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. D. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ši sutartis trijų mėnesių laikotarpyje turėjo būti užregistruota Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Nurodė, jog nors sutarties ir neįregistravo, tačiau nuo jos sudarymo dienos savininkės teisėmis valdo ir naudoja įgytą nekilnojamąjį turtą. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, tad ilgą laiką nesuprato teisinių pasekmių dėl sutarties neįregistravimo viešajame registre, nesuprato, kad reikia kreiptis į teismą dėl praleisto termino įregistravimo atnaujinimo, tuo labiau, kad sutartyje nebuvo nurodytos jos neįregistravimo viešame registre pasekmės. Kadangi dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių per įstatymo nustatytą terminą šios sutarties neįregistravo pagal teisės aktų reikalavimus, kreipiasi į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti. Atsižvelgdama į Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje, 1.5 straipsnyje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, mano, jog yra pagrindas pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog sutarties neįregistravo, kadangi turėjo sveikatos sutrikimų, todėl terminą praleido. Vėliau sutarties niekas neregistravo. Žinojo, jog reikia įregistruoti, tačiau nežinojo, jog per tris mėnesius. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė. Nurodė, jog pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą sutarties neįregistravo, situacija tęsiasi ilgus metus, tačiau pareiškėja kartas nuo karto vis rūpinosi teisine buto registracija. Atkreipė dėmesį, jog suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui neprieštarauja, pareiškėja yra įvykdžiusi visas sandorio sąlygas, tik jo neišviešino. Mano, jog tos priežastys, egzistavusios per tris mėnesius nuo buto pardavimo dienos, yra svarbios, kadangi tai buvo kojos trauma, gydymas, ir nors nežinojo, kad per tris mėnesius turėjo įregistruoti sutartį, po gydymo nuėjo į Registrų centrą ir sužinojo, jog terminą teisinei registracijai atlikti yra praleidusi dvi dienas. Prašo pareiškimą tenkinti, atnaujinti terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti.
Suinteresuotas asmuo J. D. pateikė teismui prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos, kuriuo nurodė, jog pretenzijų pareiškėjai neturi, bylą teismo posėdyje prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau –VĮ) Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, jog pareiškimą prašo nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodė, jog VĮ Registrų centras pareiškėjos prašymui atnaujinti terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre neprieštarauja.
Teismas
konstatuoja:
iš byloje esančios medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 1996 m. gegužės 16 d. tarp pareiškėjos I. K. ir suinteresuoto asmens J. D. buvo sudaryta Sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja įgijo nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), viešajame registre nuo 1992 m. birželio 23 d. nuosavybės teise įregistruotas suinteresuoto asmens J. D. vardu (b. l. 14, 55-56). Iš byloje pateikto 2002 m. vasario 28 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo sprendimo dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo turinio matyti, jog pareiškėjos prašymas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą netenkintas, nes pirkimo – pardavimo sutartis trijų mėnesių laikotarpyje nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre (b. l. 25). 2002 m. gegužės 3 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 26-27).
Pareiškėja prašo atnaujinti jai praleistą įstatymu nustatytą terminą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti viešajame registre.
Pagal pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. To paties straipsnio 2 dalis numatė, jog šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismų diskrecijai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti įrodinėjamos ir vertinamos viso laikotarpio iki kreipimosi į teismą metu egzistavusios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodo, jog įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, pareiškime nurodė, jog terminą praleido dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių po 1996 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog žinojo, kad sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sutartį turi įregistruoti, tačiau nežinojo, kad šiuos veiksmus turėjo atlikti per tris mėnesius šią aplinkybę palaikė ir pareiškėjos atstovė. Teismas pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimą, jog pareiškėja nežinojo, kad sudarytą sutartį turi įregistruoti per tris mėnesius, vertina kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad 1996 m. gegužės 16 d. sutartis turėjo būti įregistruota per trijų mėnesių terminą buvo nurodyta pačioje 1996 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, pati sutartis turinio prasme nėra ilga, todėl pareiškėja turėjo ir galėjo ją perskaityti bei suprasti sutarties sąlygas. Pareiškėjos pasitelkti liudytojai pareiškime nurodytų aplinkybių dėl termino praleido priežasčių pagrįstumo nepaaiškino. Liudytojos P. K. paaiškinimai tik patvirtino nekilnojamojo turto faktinį valdymą. Liudytojas M. K., nors ir paaiškino, jog pareiškėja turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau tiksliai įvardinti, kada tai nutiko, kiek laiko pareiškėja gydėsi ir kt. paaiškinti negalėjo. Be to, pareiškėja aplinkybių, kokių veiksmų ėmėsi po 2002 m. gegužės 3 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės centrinio registratoriaus sprendimo, siekdama atlikti sandorio teisinę registraciją, nepaaiškino, nurodė jog neturėjo lėšų advokato išlaidoms padengti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje V. Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į ginčo butą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (Civilinio kodekso 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja pareiškimo dalyką įrodinėja valdymo aspektu ir įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežasčių svarbumą, neteikia, laikytina, jog įstatymo nustatyto termino praleidimas yra susijęs su pareiškėjos nepakankamu rūpestingu valdant savo turtą ir formaliai nesudaro pagrindo termino atnaujinimui. Tačiau vadovaujantis aktualia šios bylos kontekste teismų praktika, taip pat aplinkybėmis, jog dalyvaujantys byloje asmenys pareiškėjos prašymui neprieštarauja, o 1996 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties šalis J. D. (pardavėja) pareiškėjai pretenzijų neturi, pareiškėja pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas įvykdė, remdamasis sutarties stabilumo, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmenybė turi būti suteikta ne formaliam sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindui, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 576 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. K. praleistą terminą įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1996 m. gegužės 16 d. su suinteresuotu asmeniu J. D., kurios pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Dalė Žukauskienė