Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-335-883/2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00006-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 45.5, 116.4
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 11 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,
sekretoriaujant Onai Baronienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos už tiektą šilumos energiją išieškojimo iš skolininko M. S.. Skolininkui M. S. pareiškus prieštaravimus dėl 2011 m. vasario 15 d. teismo įsakymo, ieškovė AB „Šiaulių energija“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 2820,39 Lt skolos už nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. tiektą šilumos energiją, 58,72 Lt delspinigių ir 86 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės AB „Šiaulių energija“ atstovė posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name esanti negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui M. S. ir yra šildoma iš centralizuotų sistemų. Rašytinė sutartis dėl minėtos patapos šildymo tarp šalių nesudaryta, tačiau LR CK 6. 384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovui M. S. taip pat priklauso 92,54 kv. m. ploto name (duomenys neskelbtini) esančios negyvenamosios patalpos, kurios yra atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2007-02-14 tarp šalių buvo pasirašyta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 9001, kurioje nustatytos šilumos pirkimo, pardavimo, jos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygos. Atsakovas už patalpos (duomenys neskelbtini) šildymą turi apmokėti kaip vartotojas, taip pat kaip turto bendrasavininkis turi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą. 2010-12-07 atsakovui elektroniniu būdu buvo išsiųsta pretenzija - įspėjimas dėl skolos apmokėjimo, atsakovas skolos neneigė.
Ieškovės AB „Šiaulių energija“ atstovė taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad minėtame name yra gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, atsiskaitymo laikotarpiu apmokėjimas už šilumos energiją skaičiuojamas pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (2005-05-05 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19) kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (2005-07-21 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41). Namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, taip pat ir atjungusių šildymo prietaisus nuo centralizuoto šildymo sistemos, plotas yra 3394,78 kv. m., namo šildomas plotas (gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų) yra 3248,96 kv. m., butų plotas yra 3031,88 kv. m. Šilumos energija patiekta į daugiabutį gyvenamąjį namą apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kurio metrologinė patikra atliekama VĮ Vilniaus metrologijos centras.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad name (duomenys neskelbtini) esantis šilumos mazgas priklauso šilumos tiekėjui - ieškovei AB Šiaulių energija“, kuri atlieka šilumos mazgo techninę priežiūrą. Dėl į namą tiekiamos šilumos kiekio ir parametrų, taip pat dėl apmokėjimui pateiktų sąskaitų ar neteisingo šilumos kiekio, šildomų plotų paskaičiavimo atsakovas jokių pretenzijų ieškovei nereiškė nei raštu, nei žodžiu.
Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad jam priklausančiose negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) šildymo įrenginių nėra, todėl negali būti sutarties bei reikalavimo mokėti už neaišku kokią paslaugą, ir ieškovės pretenzija šioje dalyje yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas neginčija prievolės sumokėti už patalpose (duomenys neskelbtini) gaunamą šilumos energiją, tačiau nurodo, kad šilumos energijos apskaita turi būti grindžiama ir pateikiama teisiškai suprojektuotais ir įstatymus atitinkančiais šilumos mazgo bei apskaitos prietaisais. Atsakovo nuomone, ieškovė be pagrindo remiasi CK 4.82 ir 4.83 straipsniais, kadangi jie reglamentuoja namo bendrasavininkių santykius ir visiškai nereguliuoja šiluminės energijos tiekimo bei apmokėjimo už ją. Ieškovės naudojama metodika nustato, kaip apmokėti už visų savininkų bendrai naudojamus plotus pagal jų asmenine nuosavybe turimą plotą. Namo bendras naudingas plotas viršija 5000 kv. m, tačiau skaičiuojant mokesčius už šildymą apskaitomas tik 3031,88 - 3394,78 kv. m. plotas. Atsakovo turimos patalpos yra atribotos nuo namo bendrų patalpų, patalpos yra komercinės paskirties, bendromis patalpomis su kitais namo savininkais ir gyventojais atsakovas nesinaudoja, todėl vadovaujantis Registrų centro dokumentais jam galima būtų paskaičiuoti nebent už 7,65 kv. m. ir 4,55 kv. m. bendro ploto šildymą.
Atsakovas M. S. į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios teisme elektroniniu paštu gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, kad atsakovas M. S. yra išvykęs į Vokietiją ( b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, kad šalies neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi neatvykimu dėl svarbių priežasčių (CPK 246 str.), o dokumentų, pateisinančių neatvykimą, atsakovas, kaip to reikalaujama CPK 246 straipsnio 2 dalyje, teismui nepateikė, konstatuojama, kad prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo neatitinka civilinio proceso reikalavimų. Teismui neturint duomenų apie kokias nors nepaprastas atsakovo M. S. išvykimo į užsienį aplinkybes, nėra pagrindo svarstyti ir pripažinti atsakovo išvykimą į užsienį svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Nenustatęs atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybių reikšmingumo ir atsižvelgęs į proceso operatyvumo, koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus, teismas bylą nagrinėja atsakovui M. S. nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovui M. S. daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), priklauso negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kurių plotas 52,99 kv. m., ir negyvenamosios patalpos, kurių plotas 92, 54 kv. m. ( b. l. 22, 63 ). Atsakovui priklausančių negyvenamųjų 92, 54 kv. m. ploto patalpų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau kiti butai, negyvenamosios patalpos ir bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija. Iš šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9001 matyti, kad ieškovė su atsakovu 2007-02-14 sudarė sutartį, kuria įsipareigojo tiekti šiluminę energiją į namą, kuriame yra atsakovui priklausančios 92, 54 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, o atsakovas įsipareigojo už bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šilumos energiją mokėti ieškovei nustatytais galiojančiais tarifais, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (b. l. 24). Iš byloje esančių PVM sąskaitų- faktūrų ir pažymų apie atsiskaitymą už paslaugas matyti, kad atsakovas už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-01-31 skolingas 2820,39 Lt, atsakovui už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-02-28 paskaičiuoti 58,72 Lt delspinigiai (b. l. 29-38). Atsakovas 2010-12-07 buvo įspėtas dėl skolos apmokėjimo, nors skolos atsakovas neneigė, tačiau įsiskolinimo nesumokėjo (b. l. 27-28 ).
Ieškinio dalyką sudaro reikalavimas priteisti skolą už šilumos energiją, tiektą atsakovui priklausančioms patalpoms (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo patalpoms name (duomenys neskelbtini), taip pat delspinigius.
Dėl apmokėjimo už patalpų (duomenys neskelbtini)šildymą
Pagal viešo registro duomenų išrašą atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) yra prijungtos prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tinklų, ieškovė minėtoms patalpoms tiekia centralizuotą šilumą (b. l. 22). Kadangi atsakovui priklausančios patalpos yra prijungtos prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tinklų, šilumos energija atsakovo patalpoms yra tiekiama per šiuos tinklus, atsakovas naudojosi tiekiama šilumos energija, todėl akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (LR CK 6. 383 str., 6. 384 str. 1 d.). Taigi nepaisant rašytinės sutarties nebuvimo, šalių teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo patalpai (duomenys neskelbtini) kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo santykiai. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6. 383 str. 1 d.). CK 6. 388 str. 1 d. sako, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Atsakovui priklausančiose patalpose nėra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai, todėl techninės galimybės nustatyti į konkrečią patalpą (o ne daugiabutį namą apskritai) patiektos energijos kiekį nėra ir energijos kiekis apskaitomas pagal įvadinio skaitiklio rodmenis.
Atsakovas neginčija prievolės sumokėti už patalpose (duomenys neskelbtini) gaunamą šiluminę energiją, tačiau nurodo, kad šilumos energijos apskaita turi būti grindžiama ir pateikiama teisiškai suprojektuotais ir įstatymus atitinkančiais šilumos mazgo bei apskaitos prietaisais. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šilumos mazgą prižiūri šilumos tiekėjas AB „Šiaulių energija“, pretenzijų, kad ieškovė būtų patiekusi netinkamos kokybės šilumos energiją ar ji būtų nepakankamo kiekio, atsakovas niekada nereiškė. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo teiginius dėl šilumos energijos apskaitos tinkamumo, pateikė įvadinio skaitiklio patikros duomenis (b. l. 73-78), taip tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtinusi anksčiau į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su skolos dydžiu ir jos apskaičiavimu (b. l. 37, 38 ).
Dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą
Bylos duomenys patvirtina, kad bylos šalys sudarė 2007-02-14 šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 9001. Minėta sutartimi šalys susitarė dėl atsiskaitymo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tvarkos (b. l. 24-26).
Atsiliepime į ieškinį atsakovas M. S. nurodo, kad jis neturi pareigos mokėti už namo bendro naudojimo patalpų šildymą, kadangi jo turimos 92,54 kv. m. komercinės paskirties patalpos yra atribotos nuo namo bendrų patalpų, bendromis patalpomis su kitais namo savininkais ir gyventojais atsakovas nesinaudoja.
Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, jog jis yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtis- jam nuosavybės teise priklauso 92, 54 kv. m. negyvenamosios patalpos šiame name. Civilinio kodekso 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 dalis). Šios civilinio kodekso normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Remiantis aptartomis kodekso nuostatomis, ši bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovui tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kitas išlaidas neskaičiavimo atsakovui. Tokią galimybę numato Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju toks bendraturčių susitarimas nei šilumos tiekėjui, nei teismui nėra pateiktas, atsakovas nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą.
Aplinkybė, kad atsakovas yra teisėtai atsijungęs jam priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia, kad jis nevartoja šilumos energijos šių patalpų šildymui. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą. Jau minėta, kad atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl atsakovas yra šilumos, skirtos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotojas, ir jam kyla Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustatytos pareigos- atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą (1 dalis). Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą reglamentuoja aptariamo įstatymo 25 straipsnis: daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Todėl konstatuotina, kad atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovei, nepaisant to, jog atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo sistemų.
Ieškovė AB „Šiaulių energija“ pateiktame ieškinyje nurodė atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir pateikė detalų skolos apskaičiavimą (b. l. 37, 38). Atsižvelgiant į tai, kad dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, ieškovė paskirstė mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, priskaičiuodama ir atsakovui tenkančią šių mokesčių dalį pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr.4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio ir paskirstymo metodu Nr.5 (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2 ir 29.2.4 p.).
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2007-02-14 sutarties vykdymo eigoje nesutiko su aktais nustatytomis sumomis už šilumos energiją, o tokią teisę numatė sutarties 4.1 ir 21 punktai, bei nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų kategoriška išvada apie sąskaitose užfiksuotų duomenų neatitikimą buvusiai faktinei padėčiai. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė ieškinio pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, t. y. kad sąskaitose už butų (duomenys neskelbtini) šildymą nurodoma skirtinga tų pačių butų kvadratūra. Be to, atsakovas nesutikdamas su prašoma priteisti skola, nenurodo jokios kitos jam tenkančios sunaudotos šilumos energijos dalies apskaičiavimo metodikos ar konkrečios sumos, tik deklaratyviai teigia, kad ji neatitinka vartojimo aplinkybių ir pateikė teismui niekuo nepagrįstą savo žodinį pareiškimą, kad sutiktų mokėti už 7,65 kv. m. ir 4,55 kv. m. bendro naudojimo patalpų šildymą. Teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas dėl apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimo tvarkos turi būti reiškiamas savarankišku ieškiniu arba, jei yra tenkinamos Civilinio proceso kodekso 143 straipsnyje numatytos sąlygos, priešieškiniu. Atsakovui nepasinaudojus šiomis įstatymo priemonėmis, tokio pobūdžio pareiškimai nesudaro bylos nagrinėjimo objekto ir nespręstini.
Atsakovas, nemokėdamas už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, jis laikomas pažeidusiu prievolę. Todėl remiantis išdėstytais argumentais iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 2820, 39 Lt skolos.
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 58,72 Lt delspinigių ir pateikia delspinigių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti už visą skolą, susidariusią už patalpos (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo patalpų, šildymą.
Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, kuria, remiantis Civilinio kodekso 6.70 str., gali būti užtikrinamas prievolių įvykdymas. Tiek Civilinio kodekso 6.70 str. 1 d., tiek 6.71 str. 1 d. įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Todėl tik tokiu atveju, kai yra rašytinis šalių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (Civilinio kodekso 6.72 str.) arba kai tokią netesybų formą konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas, delspinigiai gali būti priteisiami. LR Šilumos ūkio įstatyme nėra kalbama apie įstatyminiu pagrindu kylančias netesybas atsakovui tinkamai nevykdant prievolės ieškovei. Įstatyminės netesybos nėra numatytos nei LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintose Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinėse sąlygose, nei LR Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintose Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėse sąlygose, nei kituose šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Bylos duomenimis nustačius, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl bendro naudojimo patalpų šildymo, nėra pagrindo joje nustatytą delspinigių normą taikyti ir kaip netesybas už prievolės atsiskaityti už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) šildymą nevykdymą. Rašytinės sutarties dėl patalpų (duomenys neskelbtini) šildymo ieškovė su atsakovu nėra sudarę, todėl reikalavimas priteisti delspinigius, kaip sutartines netesybas už visą skolos sumą, nepagrįstas ir delspinigių dydis mažintinas iki 18,05 Lt.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 6. 37, 6. 38, 6. 71, 6. 210, 6. 383, 6. 385 str., ieškinys tenkintinas iš dalies: iš atsakovo M. S. ieškovei AB „Šiaulių energija“ priteistina 2820,39 Lt skolos už šilumos energiją ir 18,05 Lt delspinigių.
Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (98,58 proc. patenkintų ieškovės reikalavimų) iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 85 Lt žyminio mokesčio. Vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ir 96 str., į valstybės pajamas iš atsakovo priteistinos 4,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, įmonės kodas 245358580, 2820,39 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt litų, 39 ct) skolos, 18,05 Lt (aštuoniolika litų, 05 ct) delspinigių, 85 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 4,70 Lt (keturis litus, 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Teisėja Irena Stasiūnienė
Nuorašas tikras
Teisėja
Irena Stasiūnienė