Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-14-139/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06161-2015-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

                                                        2.4.5.;

                                                        3.3.1.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. įgalioto atstovo advokato Alberto Štopo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. V. D. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. inspektoriaus 2014 m. balandžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį 434 eurų dydžio bauda už tai, kad 2015 m. kovo 24 d., apie 10.50 val., dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovu, teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia kliudė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę aplinkos apsaugos inspektoriams – pareigūnams, nesudarydamas galimybės patekti į įmonės AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. inspektoriaus 2014 m. balandžio 9 d. nutarimo netenkintas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. įgalioto atstovo advokato Alberto Štopo prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. inspektoriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priimtas ir ši byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. inspektoriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti procesinį sprendimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena būtų nutraukta, nesant ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, arba kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla būtų perduota įgaliotai institucijai (pareigūnui) nagrinėti iš naujo.

5.1. Prašyme nurodoma, kad pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimu turi būti siekiama laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos viešai. Viešumo principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese įgaliotai institucijai (pareigūnui) nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina ir tai, kad šis principas yra glaudžiai susijęs su tiesioginio dalyvavimo principu (ATPK 272 straipsnio 1 dalis). ATPK 272 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti procesinius dokumentus bei įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagalba. Pareiškėjas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tada, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką ir nėra gautas šio asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjamą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi: 1) pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, tarp jų ir tiesioginio nagrinėjimo bei rungimosi principų; 2) administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos  iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis; 3) nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija ar pareigūnas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus, išklausyti asmens, specialistų paaiškinimus, susipažinti su rašytiniais ir daiktiniais įrodymais; traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui turi būti suteikta galimybė žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje ir pareikšti savo nuomonę visais tokioje byloje kylančiais klausimais, turinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-976/2015). V. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2015 m. balandžio 9 d. 16 val. Vilniuje, Algirdo g. 31, tačiau V. D. ir jo įgaliotam atstovui atvykus į protokole nurodytą vietą, administracinio teisės pažeidimo bylą turėjusio nagrinėti pareigūno bylos nagrinėjimo vietoje nebuvo. Šios aplinkybės neginčijo priėmęs nutarimą pareigūnas. Dėl to darytina išvada, kad 2015 m. balandžio 9 d. nutarimas, kuriuo V. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kuriame nurodyta, kad nutarimas priimtas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra fiktyvus, nes V. D. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nedalyvavo ir dalyvauti negalėjo. Dėl to buvo pažeisti pirmiau nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo (proceso) principai, neįgyvendinti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti tokio teisinio proceso tikslai, buvo suvaržytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. teisės asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti byloje įrodymus, reikšti prašymus bei pateikti savo paaiškinimus visais bylos baigčiai reikšmingais klausimais. Padaryti pažeidimai laikytini esminiais, nes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas paneigė pagrindinius administracinio teisės pažeidimo proceso principus. Dėl šio pažeidimo institucijos (pareigūno) administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas buvo apskųstas apylinkės teismui, o vėliau apygardos teismui, tačiau bylą nagrinėję teismai, pažeisdami ATPK 301 straipsnį, 30211 straipsnių 1 dalį, šio pažeidimo nepašalino.

5.2. Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas iš esmės pažeidė ATPK 30211 straipsnio 1 dalies, 3025 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui, nes priimtoje nutartyje nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais buvo ginčijama institucijos (pareigūno) nutarimo priėmimo proceso atitiktis administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo principams, nesutinkama su nutarimo ir apylinkės teismo nutarties išvadomis, kad V. D. žinojo apie pareigūnų įleidimo į AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją būtinybę ir tai žinodamas kliudė pareigūnams į ją patekti, kad V. D. susiklosčiusioje situacijoje turėjo vadovautis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

5.3. Pareiškėjas teigia, kad surašiusi nutarimą institucija (pareigūnas), apylinkės ir apygardos teismai iš esmės pažeidė ATPK 257 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes, darydami išvadas apie esmines bylai teisingai išspręsti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į liudytojų V. V., M. J., A. M. parodymus ir pareigūnų darytų vaizdo įrašų duomenis. Iš šių duomenų matyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai A. M. ir J. B. prisistatė AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje apsaugos poste dirbusiam V. V. ne 10.40 val., bet apie 10.55 val. V. D. poste tuo metu nebuvo. 10.59 val. prie apsaugos posto atvyko pamainos viršininkas M. J. ir tik 11.05 val. atvyko V. D. Atvykus V. D., pareigūnas rašė protokolą M. J. 11.01 val. prie apsaugos posto jau buvo atvykusi UAB (duomenys neskelbtini) už aplinkosaugą atsakinga A. M., su kuria telefonu susisiekė būtent V. D. Atvykęs prie apsaugos posto, V. D. iš karto pasiūlė pareigūnams su A. M. patekti į AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir vykdyti jiems reikalingą patikrinimą, tačiau pareigūnai, galėdami 11.05 val. patekti į teritoriją, ėmėsi rašyti V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šį darbą jie baigė tik 11.25 val. ir tik tada, lydimi A. M., pateko į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją.

              5.4. Pareiškėjo nuomone, apylinkės ir apygardos teismai V. D. veiką netinkamai kvalifikavo pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai aiškino šį įstatymą, be to, neatsižvelgė į tai, kad ši veika nėra įrodyta. Anot pareiškėjo, ne kiekvienas pareigūno laikinas neįleidimas į privačią teritoriją turi būti vertinamas kaip kliudymas ATPK 5110 straipsnio 1 dalies prasme. Sprendžiant, ar taikyti šią normą, visų pirma turi būti nustatyta, kad asmens elgesys pažeidžia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą ar kitas teisės normas. Apylinkės ir apygardos teismai nepagrįstai savo sprendimus motyvavo tuo, kad V. D. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, nes šioje normoje įtvirtinta bendro pobūdžio aplinkos apsaugos pareigūnų teisė, o aplinkos apsaugos pareigūnų patekimo į privačių juridinių asmenų teritoriją tikrinimo tikslais tvarką nustato to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, pagal kurią į privačias teritorijas aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę patekti tik su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu asmeniu. Šioje byloje aplinkos apsaugos pareigūnai norėjo patekti į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją siekdami atlikti išplėstinį patikrinimą, apie kurį informavo Agentūros 2015 m. vasario 10 d. raštu, todėl pareigūnai turėjo vadovautis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir šiek tiek palaukti, kol atvyks UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo A. M. Pareiškėjo nuomone, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta aplinkos apsaugos pareigūnų teisė patekti į privačias teritorijas nėra absoliuti ir negali būti įgyvendinama remiantis vien tik pareigūno asmenine nuožiūra, nes šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato ir pareigūnų veiksmus riboja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio normos. Priešinga teismų išvada paneigia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies prasmę. Šioje byloje pareigūnai A. M. ir J. B. neginčijo, kad patekti į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją jie galėjo lydimi bendrovės įgalioto asmens A. M., todėl maždaug dešimt minučių trukęs pareigūnų laukimas, kol atvyks bendrovės įgaliotas atstovas, negali būti vertinamas kaip pareigūnų teisės netrukdomai patekti į privačias teritorijas nepagrįstas ribojimas ar suvaržymas. Anot pareiškėjo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga dėl privačios teritorijos savininko, valdytojo, įgalioto asmens dalyvavimo nepaneigia to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigūno teisės netrukdomai patekti į privačias teritorijas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad V. D. veika yra neteisėta. Sprendžiant, ar taikyti ATPK 5110 straipsnio 1 dalį, taip pat turi būti įvertinta, ar asmens veika realiai trukdė atlikti pareigūnams atlikti kontrolės funkcijas (turi būti atsižvelgta į veikos pasireiškimą, jos trukmę). Be to, turi būti nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams kliudyta tyčia. Pareiškėjo nuomone, V. D. elgesys savo turiniu ir pobūdžiu neatitinka ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių, jo elgesyje nėra tyčios padaryti šį administracinį teisės pažeidimą. V. D. su pareigūnais pradėjo bendrauti tik 11.05 val., iki tol, sužinojęs apie atvykusius pareigūnus, telefonu susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu A. M., kad ši palydėtų pareigūnus į bendrovės teritoriją. Atvykęs į postą, jis iš karto pasiūlė pareigūnams, lydimiems atėjusio įgalioto asmens, patekti į AB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir vykdyti jiems reikalingą kontrolę, tačiau pareigūnai, užuot ėję į teritoriją, ėmė rašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Anot pareiškėjo, V. D., pareigūnams siekiant patekti į AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, privalėjo vadovautis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu patvirtintu Lankytojų priėmimo AB (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašu ir užtikrinti, kad pareigūnai į teritoriją patektų lydimi už tai atsakingo įgalioto asmens A. M., o tai vėliau ir buvo padaryta. Dėl to darytina išvada, kad V. D. siekė ne sukliudyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti atitinkamą UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, bet užtikrinti, kad pareigūnų patekimas į bendrovės teritoriją atitiktų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei AB (duomenys neskelbtini) nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Pareiškėjas pažymi, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, dalyvavo atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) dar 2014 metais, todėl jam buvo žinoma patekimo į AB (duomenys neskelbtini) tvarka. Dėl to V. D. elgesys atitiko AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) taikytą praktiką, kuri aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams buvo žinoma ir priimtina ir kuri negalėjo daryti ir byloje nagrinėjamu atveju nedarė realaus neigiamo poveikio pareigūnams vykdant jiems priskirtas funkcijas.

6. Atsiliepimu į prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Marius Švaikauskas prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą.

              6.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės ir apygardos teismai objektyviai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m. kovo 24 d. vykdė AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) planinius patikrinimus teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie planuojamus patikrinimus AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuotos pranešimais, išsiųstais 2015 m. kovo 2 d., taip pat 2015 m. kovo 23 d. telefonu. Nepaisant to, 2015 m. kovo 24 d. pareigūnams atvykus prie bendrovių teritorijos esančio apsaugos posto atlikti patikrinimą, prisistačius ir nurodžius atvykimo tikslą, bendrovių apsaugos darbuotojai V. V., M. J., V. D. į AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją pareigūnų neįleido. Atvykęs prie apsaugos posto V. D. pareigūnams siūlė palaukti už planinį patikrinimą atsakingos darbuotojos A. M., todėl patekti į AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), galimybės nesudarė. Visi pareigūnų ir bendrovių apsaugos darbuotojų veiksmai yra užfiksuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnų vaizdo medžiagoje. Dėl to akivaizdu, kad V. D. nesudarė tinkamų sąlygų pareigūnams vykdyti savo pareigas. V. D. veiką padarė tyčia, nes neabejotinai žinojo, kad bus atliekamas planinis patikrinimas ir, žinodamas šią informaciją, nepranešė apie tai bendrovės apsaugos darbuotojams, kad šie nesudarytų kliūčių patekti į teritoriją. ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pakanka nustatyti, kad pareigūnams nebuvo leista patekti į įmonės teritoriją, o trukdymas vykdyti pareigas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo iš esmės pažeistos materialiosios teisės normos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareigūnai tinkamai atliko pareigas, nustatė ir išaiškino visas būtinas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, todėl esminių proceso teisės normų pažeidimų nebuvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, keisti ar naikinti apylinkės ir apygardos teismo nutartis šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

              7. Prašymas atmestinas.

              Dėl ATPK 5110 straipsnio 1 dalies taikymo

8. ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus.

V. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas už tai, kad, būdamas AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovas, tyčia kliudė pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nesudarydamas galimybės patekti į įmonės teritoriją ir tuo pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Pareiškėjo V. D. įgaliotas atstovas teigia, kad V. D. nekliudė pareigūnams patekti į įmonės teritoriją, o ieškojo atsakingo už pareigūnų lydėjimą įmonės teritorijoje asmens, kuris netrukus atvyko, tai užtruko neilgai ir nesukliudė pareigūnams vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nes patekimo į privačias teritorijas tvarką nustato įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, pagal kurią į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Tokie teiginiai neatitinka ATPK 5110 straipsnio 1 dalies ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatų.

8.1. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį kyla už patį tyčinį kliudymą atlikti patikrinimą, o tokio kliudymo padariniai, t. y. realus sukliudymas, nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo objektyvusis požymis. Kliudymas vykdyti kontrolę gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, jo pasireiškimo formų įstatymas nedetalizuoja; priklausomai nuo atliekamos kontrolės pobūdžio jos gali būti įvairios, neįleidimas į įmonės teritoriją neabejotinai yra viena iš kliudymo formų.

8.2. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomai patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini), kaip privačiai bendrovei, taikoma įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės į privačias teritorijas patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Įstatymo 12 straipsnyje aiškiai atskiriamos įmonės ir kiti ūkinės veiklos objektai bei privačios teritorijos. Taigi į įmonę, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti ir be jos savininko, valdytojo ar jų įgalioto atstovo.

8.3. V. D. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas nustatė, kad jis žinojo apie būsimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patikrinimą, to neneigė pats patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad V. D. sąmoningai nesudarė galimybės pareigūnams patekti į įmonės teritoriją, ją pagrindė apklaustų asmenų parodymais ir kita bylos medžiaga. Pareiškėjas, neigdamas tyčinį V. D. veiksmų pobūdį, nesutinka su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, savo nesutikimą pateikia kaip ATPK 256 ir 257 straipsnių pažeidimą. Šios ATPK normos apibūdina įrodymus ir nustato jų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas yra administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) prerogatyva, pats savaime nesutikimas su tuo, kaip įvertinti įrodymai, neduoda pagrindo konstatuoti pažeidimą, jeigu buvo įvertinti visi bylos duomenys ir padarytos logiškos išvados. Šiuos reikalavimus apylinkės teismo nutartis atitinka. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių. Kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes V. D. ATPK 5110 straipsnio 1 dalis pritaikyta tinkamai, esminis materialiosios teisės pažeidimas nepadarytas.

Dėl pareiškėjo nurodomų procesinių pažeidimų

9. V. D. buvo surašytas administracinis nurodymas per dešimt darbo dienų sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje (144,5 Eur), kartu pranešant, kad, nesumokėjus siūlomos baudos, administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2015 m. balandžio 9 d. 16 val. V. D. neįvykdžius nurodymo, šios dienos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo inspektoriaus nutarimu V. D. paskirta 434 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvavo traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo V. D. V. D. visą laiką tvirtino, kad nutarimas priimtas jam nedalyvaujant, nurodytu laiku buvo atvykęs su advokatu, tačiau nieko nerado, vėliau gavo nutarimą. Atsiliepimuose teismams institucija šios aplinkybės neginčija, apylinkės teisme institucijai atstovavęs nutarimą priėmęs pareigūnas A. M. paaiškino, kad tą dieną buvo išvykęs. Taigi pareiškėjo argumentai, kad priimant nutarimą nebuvo užtikrinta reali galimybė traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis, yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ATPK nustatytos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos ir užtikrinti atitinkamas asmenų teises. Be kita ko, tai sudaro prielaidas visiškai įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylos proceso tikslus (ATPK 248 straipsnis) jau ikiteisminėje stadijoje, tad ir greičiau galutinai išspręsti bylą. Kita vertus, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas buvo ištaisytas teismo proceso metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog už smulkų (pavyzdžiui, administracinį) baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimą iš pradžių nubaudžia administracinė institucija ar pareigūnas, kurie neužtikrina kaltinamajam visų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, nėra nesuderinama su proceso teisingumu, su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Julius Kloiber Schlachthof GmbH ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07 ir 21580/07, § 28–29; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A. Menarini Diagnostics S.R.L. prieš Italiją, peticijos Nr. 43509/08; 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Suhadolc prieš Slovėniją, peticijos Nr. 57655/08). Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa  ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu (EŽTT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Ibrahim ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 50541/08, 50571/08, 50573/08 ir 40351/09).

Pareiškėjo teiginys, kad teismai nepašalino procesinio pažeidimo, padaryto pareigūnui nesurengus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, prieštarauja bylos duomenims. V. D. bylą išnagrinėjo dviejų instancijų teismai, turintys visišką jurisdikciją tiek dėl faktų, tiek dėl teisės klausimų. Naudojimasis ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis V. D. buvo užtikrintas nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Jis naudojosi įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagalba, pats tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą susipažino su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, teikė įrodymus, kurie buvo ištirti, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai, apklausti jo pakviesti liudytojai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo tokių konkrečių V. D. teisių suvaržymų, kilusių pareigūnui nesurengus bylos nagrinėjimo, kurie dėl savo pobūdžio negalėjo būti ištaisyti tokį nagrinėjimą surengus teisme.

Pagal ATPK 301 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ATPK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Administracinis  procesas yra vieningas, organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ATPK numatytas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūno padarytą minėtą pažeidimą ir jį ištaisė. Tai, kad apylinkės ir apeliacinės instancijos teismo nutartyse šis pažeidimas neaptartas, vertintina kaip šių procesinių sprendimų motyvavimo trūkumas, tačiau savaime nereiškia, jog apylinkės teismas skundžiamo pažeidimo neištaisė. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatų ir ATPK 5110 straipsnio 1 dalies aiškinimo bei V. D. veiksmų teisinio vertinimo yra teisingos.

10. Konstatuotina, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti pareigūno nutarimą ir teismų nutartis ir bylą nutraukti ar perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

11. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti patraukto administracinėn atsakomybėn asmens V. D. įgalioto atstovo advokato Alberto Štopo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai                                                                                                                Eligijus Gladutis

                                                                                                                              Jonas Prapiestis

                                                                                                                              Vladislovas Ranonis