Baudžiamoji byla Nr. e1-535-1095/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11725-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. J. pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

K. R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 21 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. J. vartojo alkoholį. Vakare, apie 19 val., jau abu būdami girti dėl kažko susipyko. Pamena, kad labai pyko ant žmonos, bet priežasties nepamena. Pamena, kad virtuvėje jai sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į pilvą, tada sudavė dešinės rankos delnu per nosį. Dar pamena, kad ją spardė kojomis, spyrė keletą kartų į kojas – šlaunis, blauzdas, galėjo spirti 5 kartus. Mano, kad dėl jo veiksmų žmonai tikrai skaudėjo. Buvo atvykę policijos pareigūnai, pamena, kad buvo agresyvus ir su jais, atsisakė tikrintis girtumą, labai dėl to gėda. Labai gailisi dėl to, ką padarė, žmonos po įvykio atsiprašė. Alkoholis tikrai padarė įtaką jo elgesiui, nes girtas tampa agresyvus ir bjaurus, tik girtas būdamas smurtauja prieš žmoną (b. l. 51–53, 61–64).

Be kaltinamojo R. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

N. V. J. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena dviese su sutuoktiniu R. J.. Butas yra socialinis. Sutuoktinis yra bjauraus būdo, ypač išgėręs būna labai agresyvus ir smurtauja, yra dėl to teistas. Jie abu mėgsta išgerti, tad konfliktai ir kyla judviejų išgertuvių metu. 2020 m. kovo 21 d. pavakary abu namuose vartojo alkoholį. Abu gėrė stiprų alų. Apie 19 val. sutuoktinis ėmė konfliktuoti, bet jau nepamena dėl ko, nes buvo apgirtusi ir tiksliai visų aplinkybių nepamena. Jie išgėrinėjo virtuvėje. Vienu metu sutuoktinis priėjo prie jos ir kažkurios rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvą, jai skaudėjo. Tada kažkurios rankos delnu sudavė vieną smūgį į nosį, jai taip pat skaudėjo. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau skaudėjo. Taip pat stovinčiai jai pradėjo kojomis spardyti į kojas. Jis buvo apsiavęs šlepetėmis, spyrė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į abejas kojas, t. y. į šlaunis ir blauzdas, tačiau kiek ir į kur buvo suduota tų smūgių, nebepamena. Spardydamas jis taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją, atvykus pareigūnams jai buvo nustatytas 2,09 prom. girtumas, o sutuoktinis buvo agresyvus, atsisakė tikrintis girtumą, priešinosi pareigūnams. Pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Grįžęs iš areštinės jos atsiprašė, gailisi. Pareiškimo rašyti nenori, nes nenori pakenkti sutuoktiniui, kadangi jis ką tik atliko arešto bausmę dėl ankstesnio smurto prieš ją, jam dėl to pretenzijų neturi. Sutuoktinis prieš ją smurtavo ir sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio į medikus nesikreipė, žymių neliko ir į teismo ekspertus nesikreips (b. l. 20–23).

N. V. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama vietą buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kurioje sutuoktinis R. J. prieš ją smurtavo (b. l. 8–13).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 21 d. apie 19.49 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. J. (atsisakė tikrintis blaivumą), sumušė savo sutuoktinę V. J. (girtumas 2,09 prom.), t. y. sudavė ranka vieną kartą į pilvą, sudavė ranka vieną kartą į nosį bei spardė į įvairias kūno vietas (b. l. 5–7).

2020 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2020 m. kovo 21 d. apie įvykį pranešė nukentėjusioji V. J., g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai neužfiksuoti. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo: R. J., g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė: matomų kūno sužalojimų nėra. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: vyras. Gauti paaiškinimai: nukentėjusioji V. J. (girtumas 2,09 prom.) paaiškino, kad jos neblaivus vyras R. J. (girtumą nusistatyti atsisakė) ranka trenkė jai į pilvą ir nosį, vėliau kojomis (kelis kartus, apie 5 kartus) spardė į įvairias kūno vietas, sukeldamas jai fizinį skausmą. 2020 m. kovo 21 d. apie 20.15 val. R. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus: buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kita svarbi informacija: R. J. visą laiką buvo agresyvus, vengė sulaikymo, nereagavo į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl buvo panaudota fizinė jėga ir uždėti antrankiai. Filmuota „B. C.“ Nr. BOF1EC619714 ir Nr. BOF1EC60AE72 (b. l. 14–15).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis R. J. 2020 m. kovo 21 d. vakare savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. J., kuri yra jo sutuoktinė (b. l. 76–77), t. y. šeimos narys (BK 248 straipsnio 1 dalis), tarpusavio konflikto metu suduodamas jai 2 smūgius rankomis ir ne mažiau kaip 5 smūgius kojomis, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą.

K. R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad nors kaltinamasis po įvykio atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad 2020 m. kovo 21 d. kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja vartojo alkoholį (abu gėrė stiprų alų, nukentėjusiajai nustatytas 2,09 prom. girtumas), būdami girti dėl kažko susipyko ir tarpusavio konflikto metu kaltinamasis prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą. Pats kaltinamasis apklausos metu pripažino, kad prieš sutuoktinę smurtavo paveiktas alkoholio, kuris tikrai padarė įtaką jo elgesiui, nes girtas tampa agresyvus ir bjaurus, tik girtas būdamas smurtauja prieš sutuoktinę. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad sutuoktinis yra bjauraus būdo, ypač išgėręs būna labai agresyvus ir smurtauja. Taigi šiuo atveju tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nustatytas apsvaigimas, kaip pripažino pats kaltinamasis ir nurodė nukentėjusioji, turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad R. J. 2014, 2016 ir 2020 metais yra pripažintas kaltu pagal atitinkamas BK 140 straipsnio dalis, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys (b. l. 92–98, 104–119). Teistumas už šias veikas padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą R. J. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 120–122), todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę R. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (b. l. 67–68), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 78), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 80–91), jau 4 kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (yra smurtavęs tiek prieš V. J., tiek ir prieš savo vaikus), veiką 2020 m. kovo 21 d. įvykdė netrukus po to, kai atliko arešto bausmę, skirtą už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. smurto prieš nukentėjusiąją V. J. panaudojimą (b. l. 92–98, 102, 104–119)), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – maksimalios trukmės, t. y. 90 parų, areštą. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto (BK 641 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 21 d. 20 val. 15 min. iki 2020 m. kovo 23 d. 16 val. 00 min. (2 paros) (b. l. 37–40).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį padarė ne pirmą kartą, kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 722 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (b. l. 41–43).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą. 

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 2 (dviem) arešto paroms, ir laikyti, kad R. J. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 722 straipsniu, kartu su bausme R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. R. J., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. J. R. J. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. R. J. per nurodytą laiką neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti, kad R. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                     Neringa Girnytė