Administracinė
byla Nr. A822-675/2011
Procesinio sprendimo kategorija 70.3
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir
Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant atsakovo atstovei Renatai Jašinskienei,
trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kartonas“ atstovui advokatui Viktorui
Onačko,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. L., V. M., J. V. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius
skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjų
J. L., V. M., J. V. skundą
atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybei
dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
pareiškėjai M. M., V. M. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame
prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-01-21 sprendimą Nr.
1-832 „Dėl teritorijos tarp Aguonų, Kauno, Mindaugo ir Šaltinių gatvių detaliojo
plano tvirtinimo“ ir priteisti pareiškėjams kiekvienam neturtinės žalos
atlyginimą po 5 000 Lt. Kartu su skundu paduotas prašymas atnaujinti skundo
padavimo terminą. Teismo posėdyje 2009-11-16 mirusios M. M. pareiškėjos
teises ir pareigas perėmė jos įpėdinė J. L..
Pareiškėjai paaiškino, kad skundžiamu detaliuoju planu detaliai
suplanuota 45000 kv.m. ploto teritorija, nustatytas teritorijos naudojimo režimas.
Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti nurodyta, kad
pareiškėjas yra uždaroji akcinė bendrovė „Kartonas“ (toliau – ir UAB
„Kartonas“). Pareiškėjai susipažino su UAB „Kartonas“ teiktais dokumentais ir
nustatė, kad juose nebuvo duomenų apie tai, kad (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, esančio nekilnojamojo turto savininkai yra ir pareiškėjai.
Kartu su atsakovo 2009-03-05 raštu pareiškėjai gavo ir skundžiamo sprendimo
brėžinį, iš kurio nusprendė, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia jų
teises.
Remiasi Konstitucijos 23 straipsniu ir aiškina, kad detaliuoju planu
vietoje namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatyta pastatyti
didelį naują statinį, t. y., planuojama griauti 1904 metais statytą
neorenesanso stiliaus namą, kurio dalis nuosavybės teise priklauso
pareiškėjams. Akivaizdu, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia Teritorijų
planavimo įstatymo 26 str. 3 d. reikalavimą. Paaiškino, kad pažeidžiamas Statybos
įstatymo 35 straipsnis. Pažymėjo, jog planavimo dokumentuose nenurodyta, kad
dalis nurodyto pastato yra privati nuosavybė – priešingai, nurodyta, kad objekto
nuosavybės forma yra akcinė ar valstybinė. Tai rodo, kad projektą derinusios
institucijos net nesvarstė klausimo, ar detalusis planas nepažeis nekilnojamojo
turto savininkų teisių, ar planavimo organizatorius suderino ketinimus plėsti
nekilnojamojo turto verslą su bendrasavininkiais.
Pažymi, kad pareiškėjams žinia, kad jų nekilnojamasis turtas bus
naikinimas be jų sutikimo ir neteisėtai, buvo didelis emocinis sukrėtimas.
Pareiškėjų turimos patalpos – gyvenamieji būstai, jų netekimas – didelis
nuostolis pareiškėjų šeimoms. Pareiškėjai su baime laukia leidimo griauti
statinius, vadovaujantis esamu detaliuoju planu, alina savo sveikatą, jaučiasi
beteisiais Lietuvos piliečiais. Mano, kad atsakovas turi kompensuoti pareiškėjų
emocinės būklės pablogėjimą, baimės, netikrumo jausmus, kuriuos sukėlė
ginčijamais sprendimais.
Kartu su skundu pareiškėjai teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą
skundui paduoti. Prašyme paaiškino, kad 2008-11-12 kreipėsi į Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktorių, prašydami informuoti apie detaliojo
planavimo procedūrą bei pateikti visų dokumentų, susijusių su planavimo
procedūra, kopijas. 2008-11-26 gavo Miesto plėtros departamento raštą Nr.
A21-26035(10.9)-MPD-0), kuriame pateikiama informacija apie Vilniaus miesto
45000 kv.m. teritorijos tarp Aguonų, Kauno, Mindaugo, Šaltinių gatvių detaliojo
planavimo procedūrą, tačiau pareiškėjams – planuojamoje teritorijoje esančio
namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams – nėra pateikta
prašyta dokumentacija, kurios pagrindu būtų galimybė nuspręsti, ar rengiamas
planas nepažeis pareiškėjų teisių. Pareiškėjai 2008-12-12 kreipėsi į Vilniaus
apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2008-01-23 priėmė sprendimą Nr.
S-7-(A(G)-193, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją
pareiškėjų prašymą dalyje dėl informacijos pateikimo išnagrinėti pakartotinai.
Tik 2009-03-05 pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės raštą Nr.
A51-5084(2.15.1.21-MP2), kuriuo buvo informuoti, kad Vilniaus miesto
savivaldybės taryba 2009-01-21 priėmė sprendimą Nr. I-832 dėl detaliojo plano
tvirtinimo. Kartu pareiškėjams pateiktos dokumentų kopijos, sprendimo brėžinys,
iš kurio buvo galimybė spręsti, kad šiurkščiai pažeidžiamos pareiškėjų teisės.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas)
atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 118—123) su skundu nesutinka.
Nurodė, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo
rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, aplinkos ministro 2006-10-18
įsakymu Nr. D1-473 patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, Vilniaus
miesto bendruoju planu. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad
ginčijamas detalusis planas neatitiko Bendrojo plano ir kitų teisės aktų
reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti detalųjį planą. Faktą,
kad detalusis planas patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų,
patvirtino ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekant institucija. Pažymėjo,
kad informacija apie rengiamą detalųjį planą buvo skelbiama viešai, taip, kaip
numato Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis. Visi suinteresuoti
asmenys galėjo pareikšti nuomonę ar prieštaravimus dėl rengiamo detaliojo plano
ir jo sprendinių. Byloje esantys dokumentai liudija, kad pareiškėjams buvo
žinoma apie rengiamą detalųjį planą ir jo sprendinius, tačiau nebuvo gauta
jokių nusiskundimų ar prieštaravimų. Nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad
ketinama sunaikinti jų nuosavybę ir nugriauti pastatą, kuriame yra pareiškėjams
nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, pažymėdamas, kad detaliojo
plano aiškinamajame rašte ir brėžinyje nėra nurodyta, kad planuojama griauti
pastatą. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, kuriame
apibrėžiama detalaus plano sąvoka, ir aiškina, kad detaliuoju planu nustatoma
tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos, tačiau konkrečių
statybos darbų atlikimą reglamentuoja kiti teisęs aktai, kurie nustato, kaip
atliekamas statinių griovimas.
Mano, kad ginčijamas aktas negali būti panaikintas, nes yra teisėtas.
Remiasi ABTĮ 92 straipsniu ir aiškina, kad panaikinus skundžiamą aktą turi būti
atkuriama buvusi padėtis, atkuriamos pareiškėjo pažeistos teisės ir teisėti
interesai. Pareiškėjai nenurodo, kaip skundo tenkinimo atveju sprendimas
įtakotų jų teises, kaip būtų apginta pažeista subjektinė teisė, neįrodo, kad jų
subjektinės teisės yra pažeistos. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos
atlyginimo, remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Atsakovas įsitikinęs,
kad ginčijamas aktas niekaip neįtakoja pareiškėjų teisių ir nesukelia jiems
jokių pasekmių. Mano, kad neegzistuoja ir visos civilinės atsakomybės sąlygos,
būtinos atsakovo atsakomybei atsirasti.
Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA)
atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 115-117) prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas jam
priskirtas funkcijas, nustatyta tvarka patikrino suderintą ir viešai
apsvarstytą teritorijos tarp Aguonų, Kauno, Mindaugo ir Šaltinių g. (apie 4,5
ha) Vilniuje detaliojo plano projektą ir, nenustatęs esminių teritorijų
planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, 2008-10-27 patikrinimo aktu
Nr. (101)-11.81-430 pateikė teigiamą tikrinimo išvadą ir siūlymą tvirtinančiai
institucijai – detalųjį planą tvirtinti. Teritorijų planavimo valstybinei
priežiūrai pateikto Detaliojo plano sudėtyje yra medžiaga, įrodanti, kad
pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie detaliojo plano rengimą ir galėjo
teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui, skųstis priežiūrą atliekančiai
institucijai. Pareiškėjai šia savo teises nepasinaudojo. Pažymėjo, kad
teritorijos planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl detaliojo
plano sprendinių įgyvendinimą vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apskrities viršininko administracijai nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kartonas“ atsiliepimu į skundą (t.
I, b. l. 103 - 104) su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjai neteisingai
supranta planavimo tikslus ir detaliojo plano paskirtį. Remiasi Teritorijų
planavimo įstatymo 2 straipsniu, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Teigia,
kad detalus planavimas yra konkrečios teritorijos planavimo dokumentas, o ne
statinių rekonstrukcijos projektas. Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu
patvirtintas detalusis planas suteikia teisę, o ne pareigą namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ateityje, esant jų norui,
rekonstruoti jų namą pagal detaliojo plano sprendinius. Pažymėjo, kad rengiant
detalųjį planą buvo laikomasi visų reikalavimų, numatytų Visuomenės dalyvavimo
teritorijų planavimo procese nuostatuose (Valstybės žinios, 2007, Nr. 33-1190,
toliau – ir Nuostatai). Pradėjus rengti detalųjį planą, prie įėjimo į namą,
kuriame gyvena pareiškėjai, buvo pritvirtintas skelbimas su pilna informacija
apie planavimo tikslus ir plano viešojo svarstymo vietą ir laiką. Pareiškėjas V. M. ne tik buvo informuotas apie detaliojo plano rengimą,
bet jis pats dalyvavo jo svarstyme viešame susirinkime, vykusiame 2008-04-23,
UAB „Kartonas“ patalpose. V. M. nėra pateikęs jokių
pastabų, jų nepateikė ir kiti pareiškėjai. Remdamasis Teritorijų planavimo
įstatymo 32 straipsniu bei Nuostatų 36-37 punktais paaiškino, kad yra nustatyta
tokių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė procedūra. Pareiškėjai šios tvarkos
nesilaikė. Paaiškino, kad UAB „Kartonas“ žiniomis pareiškėjos M.
M. ir J. V. dar 2008 metų lapkričio mėnesį su
analogiškomis pretenzijomis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, iš kurios
gavo motyvuotą atsakymą su išaiškinta teise skųsti detaliojo plano sprendinius.
Pareiškėjai tokia teise nepasinaudojo. Mano, kad išdėstytos aplinkybės leidžia
teigti, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno
mėnesio terminą. Pareiškėjų nurodomas 2009-03-05 raštas, trečiojo suinteresuoto
asmens nuomone, nėra pranešimas suinteresuotai šaliai apie priimtą sprendimą,
nes įstatymai neįpareigoja savivaldybės administracijos pranešti kiekvienai
suinteresuotai šaliai apie tokį sprendimą. Paaiškino, kad reikalavimas dėl
neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes žalos atsiradimas kildinamas
iš teisėto akto. Skundą vertina kaip pareiškėjų pasirinktą būdą daryti spaudimą
derybose dėl butų kainos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio
8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai domėjosi detaliojo
planavimo dokumentais, tačiau tik 2009-03-05 gavo iš Vilniaus miesto
savivaldybės raštą Nr. A51-5084(2.151.21-MP2), kuriuo jie buvo informuoti, kur
ir kokiu būdu jie gali susipažinti su detaliuoju planu (t. I, b. l. 94 - 95). Faktas,
kad vienas pareiškėjų dalyvavo detalaus plano viešame svarstyme, teismo
vertinimu, nereiškia, kad su detaliuoju planu pareiškėjai buvo supažindinti.
Teismas pastebėjo, jog to daryti savivaldybė ir neprivalo, tačiau atkreipė
dėmesį, kad pareiškėjai realią galimybę susipažinti su skundžiamu detaliuoju
planu gavo tik po to, kai buvo atsakyta į jų prašymą. Iki šio atsakymo gavimo
pareiškėjai savo teisę į informaciją gynė Vilniaus apskrities administracinių
ginčų komisijoje, kuri 2008-01-23 priėmė sprendimą, įpareigojantį Vilniaus
miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2008-11-12
prašymą dalyje dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, tačiau šis sprendimas
buvo įvykdytas tik 2009-03-04 raštu, kai detalusis planas jau buvo
patvirtintas. Taigi, teismas nustatė, kad pareiškėjai aktyviai domėjosi
rengiamu detaliuoju planu, tačiau informaciją apie plano patvirtinimą gavo tik
2009-03-04 raštu. Kadangi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba nenurodė,
kad ginčijamas detalusis planas būtų viešai paskelbtas iki 2009-03-04, teismas konstatavo,
kad pareiškėjai realią galimybę susipažinti su detaliuoju planu gavo tik
tuomet, kai jiems apie tai buvo pranešta raštu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjų
prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo teismas nenagrinėjo nustatęs,
kad jie skundą padavė nepraleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatyto termino.
UAB „Kartono“ teiginius, kad pareiškėjai nepasinaudojo
ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjęs,
kad ikiteismine ginčo sprendimo tvarka galima pasinaudoti tik iki detalaus
plano patvirtinimo, o patvirtintas detalusis planas gali būti ginčijamas
paduodant skundą tiesiogiai teismui. Administracinių teismų praktikoje viešo
svarstymo procedūra nelaikoma supažindinimu su detaliojo plano sprendiniais, o
skundų ir pasiūlymų nepadavimas tokios procedūros metu neatima galimybės
ginčyti patvirtintą detalųjį planą.
Nustatė, kad pareiškėjai yra savininkai butų name,
esančiame Aguonų g., Vilniuje, t. y. jie yra nekilnojamojo turto dalies
savininkai. Taip pat nustatė aplinkybę, kad pastatas (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, patenka į ginčijamą
detalųjį planą, bei kad šiame plane pastatas pakeičia savo esamą tūrį. Šią
aplinkybę teismas nustatė pagal detaliojo plano brėžinio sprendinius (t. II, b.
l. 51 ir kt.).
Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, ar detalusis planas
pažeidžia pareiškėjų teises, kadangi jis parengtas neturint jų sutikimo keisti
pastato tūrį ir kitus parametrus, be to, negavus duomenų iš Nekilnojamojo turto
registro, kurie rodo, kad pareiškėjai yra dalies pastato savininkai.
Pareiškėjai, jų manymu, pažeistą teisę gina įstatymais, kurie įtvirtina
nuosavybės teisės neliečiamumą, visų pirma Konstitucijos 23 straipsniu bei
Statybos įstatymo 35 str. nuostatomis. Pareiškėjų plano neteisėtumą
patvirtinantys argumentai yra tai, kad, jų manymu, savivaldybės taryba,
tvirtindama detalųjį planą, neturėjo informacijos apie tai, kad pastate, kuris
numatomas rekonstruoti, yra ir kitų savininkų, ne vien plano rengėjas UAB
„Kartonas“.
Detalųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo
įstatymas; Įstatymas) bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai,
reglamentuojantys detaliųjų planų rengimo taisykles. Teritorijų planavimo
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama detaliojo plano sąvoka. Tai
teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos,
teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos
privalomosios sąlygos). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aiškinama detaliojo
teritorijų planavimo sąvoka – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės
sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms
nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Teritorijų planavimo įstatymo 19
straipsnis nustato detaliojo teritorijų planavimo objektus ir uždavinius. Pagal
Įstatymo 20 straipsnį detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti
savivaldybės administracijos direktorius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktorius 2007-02-07 įsakymu Nr. 30-199 pavedė Miesto plėtros departamentui
organizuoti apie 45000 kv.m. ploto teritorijoje detaliojo plano rengimą (t. I,
b. l. 143).
Teismas nustatė, kad vietos spaudoje 2008-05-27 buvo paskelbta,
kad pakartotinai bus svarstomas pakoreguotas aptariamos teritorijos detalusis
planas (t. I, b. l. 162). Šiame skelbime nurodyta, kad detaliojo planavimo
tikslas – teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas. Nurodyta, kad
numatoma daugiaaukščių komercinių gyvenamųjų statinių teritorija su požemine
automobilių stovėjimo aikštele. Parengto teritorijos detaliojo plano svarstymo
su visuomene ataskaitoje (t. I, b. l. 177 - 179) pažymėta, kad informacija apie
pradedamą rengti detalųjį planą 2007-04-20 buvo išsiųsta žemės sklypo
valdytojams ir naudotojams, daugiabučių namų bendrijoms. Šioje ataskaitoje
išvardytos visos gautos gyventojų pretenzijos. Pažymėta, kad Aguonų g.
gyventojai prieštaravo dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Iš šios
ataskaitos teismas nustatė, kad detalaus plano svarstymai su visuomene vyko ne
vieną kartą. Į bylą pateikti detaliojo plano viešo svarstymo protokolai (t. I,
b. l. 180 - 190). Nustatė, kad viename svarstymų, įvykusiame 2008-04-23,
dalyvavo V. M. (t. I, b.
l. 186), tačiau pretenzijų, pastabų iš pareiškėjų viešo svarstymo metu nebuvo
gauta, pareiškėjų teigimu, dėl to, kad tuo metu nebuvo atskleidžiama, kad
pastatas bus rekonstruojamas. Tačiau, kaip matyti iš svarstymo protokolų,
svarstymo metu projekto autoriui buvo užduodami detalūs klausimai, kiti
dalyviai detaliai aiškinosi, kas planuojama atitinkamose teritorijose.
Teismas pabrėžė, kad iki detalaus plano patvirtinimo
savivaldybė neturėjo duomenų, kad (duomenys
neskelbtini) pastate dar yra ir kiti
nekilnojamojo turto savininkai, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų
banko išrašas, kuris patvirtina pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį
turtą – butus pastate – datuotas 2009-05-13 (t. I, b. l. 198 - 199). Žemės
nuosavybės pareiškėjai neturi. Iš papildomai teiktos planavimo medžiagos
matyti, kad plano rengimo metu buvo gauti Nekilnojamojo turto registro
centrinio duomenų banko išrašai (t. II, b. l. 71 - 81) apie žemės ir pastatų
valdymą nuosavybės teise, tačiau šiuose išrašuose nenurodyta, kad pastate (duomenys neskelbtini) yra ir kiti
to pastato savininkai.
Nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, AB „Kartonas“ nuo 2001-07-08 nuosavybės teise
turi žemės sklypo dalį (12/12574 dalį), sklypo plotas 1,2574 ha (t. I, b. l.
149, 2007-04-16 Nekilnojamojo turto registro išrašas, t. II, b. l. 71 - 72 , AB
„Kartono“ ir UAB „Kartono“ įmonės kodas yra tas pats). Kadangi kiti daugiabučių
namų savininkai buvo informuojami apie numatomą detaliojo plano tvirtinimą, teismas
vertino, ar tai, kad detaliojo planavimo dokumentuose nebuvo duomenų apie
pareiškėjų nuosavybės teisę, nepažeidžia jų teisių ir kartu daro patvirtintą
detalųjį planą iš dalies neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad šio ginčo atveju
galima spręsti tik apie dalies plano teisėtumą, nes pareiškėjų reikalavimo
teisė gali būti siejama tik su pastatu (duomenys neskelbtini).
Įstatyme nėra keliamas reikalavimas, kad detaliųjų planų
rengimui turi pritarti visi toje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto
savininkai. Įstatyme nustatyta, kad detalusis planas neturi prieštarauti
bendrojo plano sprendiniams, specialių planų sprendiniams, taip pat nustatyta,
kad planavimo tikslai negali prieštarauti įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimams. Minėta, kad administracijos direktoriaus 2007-02-07 įsakymu Nr.
30-199 patvirtintas šio detaliojo plano tikslas – teritorijos naudojimo ir
tvarkymo režimo nustatymas. Kas yra laikytina teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimu, nustatyta įstatymo 23 straipsnyje. Tai: 1) teritorijos (žemės sklypo)
naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas
žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5)
statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių
inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir
komunikaciniai koridoriai; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8)
servitutai. Reikalavimai detaliajam planui rengti nustatyti 24 straipsnyje.
Šiuose reikalavimuose nėra numatyta, kad detaliojo plano rengimui būtini kokie
nors nekilnojamojo turto – pastatų, bendraturčių sutikimai. Įstatymo 25
straipsnyje nustatyti detaliojo teritorijų planavimo proceso etapai. Nustatyta,
kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro esamos būklės analizės
stadija, koncepcijos nustatymo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija –
numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos
tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Detaliojo planavimo ribojimas
nustatomas per išduotas planavimo sąlygas, kuriose atskiros institucijos gali
numatyti įvairius papildomus reikalavimus. Taigi, ir ši norma nenustato jokių
apribojimų, susijusių su nuosavybės teise ir netgi su nuosavybės teise į žemę.
Toliau Įstatymas reglamentuoja detalaus plano tvirtinimą (26 straipsnis). Šioje
stadijoje svarbiausia, kad būtų pateikta valstybinės teritorijų planavimo
priežiūros institucijos teigiama išvada. Šiam planui pateiktas VAVA Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo
dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-430 (t. I, b. l. 134), kuris yra
teigiama išvada dėl parengto detalaus plano.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto
plėtros departamento parengto 2008-11-28 detalaus plano aiškinamojo rašto (t.
I, b. l. 131-132) nustatė, kad detaliajame plane numatoma galima statyba,
siūlomos rekonstrukcijos.
Detalųjį planavimą reglamentuoja aplinkos ministro 2006-10-18
įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės (toliau – ir
Taisyklės). Šių Taisyklių 32 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos planavimo
organizatorius privalo pateikti plano rengėjui. Taisyklių 32.6 punkte numatyta,
kad plano rengėjui turi būti pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro
pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą
ir teises į jį. Šiuo atveju iš pateiktų plano rengimo dokumentų akivaizdu, kad
planavimo organizatorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, plano
rengėjui nebuvo pateikusi visų nekilnojamojo turto objektų savininkų duomenų,
kadangi pareiškėjų nekilnojamojo turto išrašas pateiktas tik 2009-05-13 (t. I,
b. l. 198 - 199). Šis išrašas detaliojo planavimo metu, plano tvirtinimo metu
nebuvo pateiktas. Šiuos duomenis planavimo organizatorius galėjo gauti, nes 34
Taisyklių punkte nurodyta, kad Valstybiniai registrai privalo teikti duomenis
planavimo organizatoriui. Teismas konstatavo, kad detaliojo planavimo proceso
metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 punkto nuostatos,
nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamojoje
teritorijoje, kurioje keičiami galimo užstatymo parametrai, pastate yra ir kiti
nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo
organizatorius turėjo. Pastato dalis priklauso ir UAB „Kartonas“, šio savininko
nuosavybės teise valdomo turto išrašas buvo detaliojo planavimo dokumentuose.
Šiuo atveju ginčas yra dėl pastato, visuose nekilnojamojo turto registro
duomenyse pažymėto indeksu 1A3/p – taip pastatas pažymėtas ir 1985 m. plane (t.
I, b. l. 192) ir pažymose apie nekilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 193-199), todėl
planavimo organizatorius galėjo surinkti naujus duomenis apie pastato
savininkus.
Teismas nustatė, kad patvirtintame detaliajame plane iš
tiesų numatoma galimybė rekonstruoti pastatą (duomenys
neskelbtini) (t. II, b. l. 51 ir kt.). Plano
brėžinyje nurodoma, kad toje vietoje vietoj 4 aukštų mūrinio gyvenamojo namo
galima statyti iki 20 m. aukščio 5 aukštų gyvenamosios komercinės paskirties
pastatą, nurodyta, kad numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Taigi, pareiškėjų
teiginius, kad detaliuoju planu leidžiama rekonstruoti jų pastatą, teismas
pripažino pagrįstais, be to, pažymėjo, kad šio fakto neneigia ir kitos proceso
šalys. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjai pažymi, kad nustatytais
procedūriniais pažeidimais buvo pažeistos jų teisės, tačiau pažeidimo argumentacija
yra nukreipta į ateitį – pareiškėjai nurodė, kad tokie detaliojo plano
sprendiniai leis gauti leidimą, kaip jie teigia, nugriauti jų pastatą, ar jį
rekonstruoti, pradėti toje vietoje statybas.
Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad detalusis planas iš
tiesų sudaro galimybę rekonstruoti ateityje pastatą (duomenys
neskelbtini), yra pagrįsta. Tačiau atkreipė
dėmesį, kad pastato rekonstrukcija pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį
– statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti
jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų
(nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą
priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų
statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su
statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio
(pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10
procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas
pristatomas ir t.t. T. y., numatoma statinio galima rekonstrukcija yra statybos
rūšis. Statybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau –
ir Statybos įstatymas), kuriame nustatyti reikalavimai statybai atlikti.
Statybos įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodyta statybos normatyvinių techninių
dokumentų sistema. Šiais dokumentais reglamentuojami visi statybos darbų etapai
ir juose visur yra reikalavimai dėl statinių bendraturčių sutikimo buvimo
dokumentacijoje. Jau pirmajame šių darbų etape – statinio projektavimo sąlygų
rengimo etape, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinio
projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės
administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojui) prašymą ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių
sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip
pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu
butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos
sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami
daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (3 punktas). Taigi net statinio
rekonstravimo projektas negali būti pradėtas rengti, neturint rekonstruojamo
pastato bendraturčių sutikimo. Ši nuostata įtvirtinta įstatyme, taip pat
detalizuojama statybos techniniame reglamente. Pagal Statybos įstatymo 23
straipsnio reikalavimus statinio rekonstravimui būtinas statybos leidimas.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas vėl atkartoja tą pačią
nuostatą, kad norint gauti statybos leidimą, būtina pateikti dokumentus, nurodytus
20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. vėl reikia bendraturčių
sutikimo. Po to, pripažįstant statinį tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 24
straipsnis), pagal šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus vėl
tikrinama, ar turėjo statytojas bendraturčių sutikimą (aplinkos ministro 2002-05-14
įsakymu Nr. 242 patvirtinta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka, STR
1.11.01:2002). Dėl to pareiškėjų nuogąstavimus, kad ateityje pažeidžiant
nurodytas Statybos įstatymo nuostatas bus pradėtas statinio griovimas,
nesikreipus į juos dėl sutikimo išdavimo, teismas pripažino nepagrįstais.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai negali grįsti savo reikalavimo tuo, jog
ateityje galimai koks nors asmuo pažeis įstatymo reikalavimus; tokios
prielaidos nepatvirtina pareiškėjų teisių pažeidimo ginčijamu detaliuoju planu.
Aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473
patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės, kurių 40 punkte išvardyti
detaliojo planavimo procedūrų dokumentai bendruoju atveju, ir tarp jų nenurodomas
nekilnojamojo turto, t. y. pastatų, savininkų sutikimo privalomas pateikimas.
Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad planavimo organizatoriui neturint
tinkamų duomenų apie nekilnojamojo turto, pastatų, savininkus nors ir buvo
padarytas minėtų taisyklių nuostatų pažeidimas, tačiau jis neturėjo įtakos
pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams. Iš esmės nustatyta, kad
pareiškėjai žinojo apie detaliojo planavimo procesą, vienas jų dalyvavo
detaliojo plano viešame svarstyme, šiame svarstyme galėjo dalyvauti ir kiti
pareiškėjai. Pagal minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas privaloma
detaliojo planavimo procedūros dalis yra viešo svarstymo su visuomene procedūra
(Teritorijų planavimo įstatymo 30-33 straipsniai). Pareiškėjai nenurodo, kad būtų
pažeistos jų teisės šios procedūros metu. Tai, kad svarstant detalųjį planą
pareiškėjui nebuvo aiškus jo turinys, nereiškia teisių pažeidimo, nes svarstymo
metu galima teikti paklausimus, pasiūlymus ir tokiu būdu galima išsiaiškinti
apie visus rūpimus plano sprendinius. Nenustačius pareiškėjų teisių ir teisėtų
interesų pažeidimo, teismas netenkino prašymo panaikinti sprendimą dėl
detaliojo plano tvirtinimo.
Teismas, nenustatęs, kad savivaldybės taryba būtų priėmusi
neteisėtą aktą, kuriuo pažeidžiamos pareiškėjų teisės, pažymėjo, kad negalimas
ir neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų,
kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kaip
juos paveikė sužinojimas apie tai, kad detaliuoju planu jų gyvenamojo namo
vietoje numatytas kitoks pastatas, nepagrindžia neturtinės žalos padarymo
fakto, nes pareiškėjai savo reikalavimus grindžia tik prielaidomis, kad
ateityje bus pažeistos jų teisės. Tačiau tokie nuogąstavimai, kad ateityje
kokie nors asmenys pažeidinės įstatymus ir kitus teisės aktus, pasinaudodami
ginčijamu detaliuoju planu, negali būti laikomi padaryta neturtine žala.
III.
Pareiškėjai J. L., V. M. ir J.
V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio
8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu
skundu prašo pakeisti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, kad
detaliojo planavimo proceso metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo
taisyklių 32.6 p. nuostatos, nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie
tai, kad planuojamoje teritorijoje, kurioje keičiami galimi užstatymo
parametrai, pastate yra kiti nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių
duomenis planavimo organizatorius turėjo. Pateikiami šie apeliacinio skundo
argumentai:
1. Skundžiamo sprendimo nurodytas motyvas pažeidžia
materialinės teisės normas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas
neatitinka ABTĮ 86 str. numatančio, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir
pagrįstas bei konstitucinėje jurisprudencijoje formuojamo teisingo sprendimo
principo.
2. Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir
Taisyklės) 32, 33 ir 40 punktų nuostatose nėra nustatyta, kad Registrų centro
išrašas apie detaliai planuojamame sklype esančių statinių savininkus yra
privalomas procedūrinis dokumentas, todėl tokio Registrų centro išrašo
nebuvimas negali būti laikomas procedūriniu pažeidimu. Be to, pareiškėjai
pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad detaliojo plano rengėjas
kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pateikti nekilnojamojo
turto savininkų sąrašus.
3. Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 48 p. apibrėžia
viešą svarstymą kaip teritorijų planavimo viešumą užtikrinančią procedūrą.
Byloje nustatyta, kad viešajame svarstyme dalyvavo pareiškėjas V. M., tačiau jokių pastabų,
pasiūlymų ar pretenzijų dėl detaliojo plano sprendinių nepateikė. Todėl
laikytina, kad ir kiti pareiškėjai, t. y. pastato bendrasavininkai, žinojo ar
galėjo žinoti apie rengiamą detalųjį planą, ir dalyvauti viešajame svarstyme
bei teikti pastabas ar pasiūlymus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų
planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir
Inspekcija) pateiktame atsiliepime (t. II, b.l. 141 - 143) į pareiškėjų
apeliacinį skundą prašo teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl
Vilniaus savivaldybės tarybos apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma su
nuoroda palikti tai teismo nuožiūrai.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kartonas“ atsiliepimu
(t. II, b. l. 149 - 150) į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodė nesutinkantis su
skundu ir teismo prašo jo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kartonas“ atsiliepimu
(t. II, b. l. 151) į atsakovo apeliacinį skundą nurodė sutinkantis su skundu ir
teismo prašo jį tenkinti
Atsakovas atsiliepimu (t. II, b. l. 152 - 155) į pareiškėjų
apeliacinį skundą teismo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010
m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį
skundą atmesti.
IV.
2011 m. vasario
11 d. teisme gautas apeliantės J. V. pareiškimas dėl
atsisakymo nuo apeliacinio skundo.
2011 m. vasario
15 d. teisme gauti apeliantų V. M. ir J.
L. pareiškimai dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Apeliacinis
procesas dalyje dėl pareiškėjų J. L., V.
M. ir J. V. apeliacinį skundą nutrauktinas.
Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132
straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti
iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą
(ABTĮ 132 str. 2 d.).
Iš pateiktų
teismui pareiškėjų J. V., V. M. ir J. L. pareiškimų dėl apeliacinio skundo atsisakymo matyti,
jog pareiškėjai minėta įstatymo suteikta galimybe pasinaudojo. Atsisakymas nuo
skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir
teisėtų interesų nepažeidžia, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB
„Kartonas“ atstovai teismo posėdžio metu atsisakymams neprieštaravo, todėl
atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas pagal
pareiškėjų J. V., V. M. ir J. L. apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje nutraukiamas.
Atsakovo
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo
sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, kad detaliojo planavimo proceso
metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 p. nuostatos, nes
planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamoje teritorijoje,
kurioje keičiami galimi užstatymo parametrai, pastate yra kiti nekilnojamojo
turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo organizatorius turėjo. Taigi,
atsakovas apeliaciniu skundu siekia paneigti teismo nustatytą aplinkybę, kad
atsakovui detaliojo planavimo metu nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamoje
teritorijoje, kurioje keičiami galimi užstatymo parametrai, pastate yra kiti
nekilnojamojo turto savininkai, o šį apeliacinio skundo reikalavimą grindžia
materialinės teisės nuostatų netinkamu taikymu, t.y., įrodinėja, kad
nagrinėjamu atveju tokia informacija ir nebuvo būtina.
Detalųjį
planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas bei
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473
patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių
Taisyklių 32 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos planavimo organizatorius
privalo pateikti plano rengėjui. Taisyklių 32.6 punkte numatyta, kad plano
rengėjui turi būti pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie
Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį.
Šiuo atveju iš pateiktų plano rengimo dokumentų akivaizdu, kad planavimo
organizatorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, plano rengėjui
nebuvo pateikusi visų nekilnojamojo turto objektų savininkų duomenų, kadangi
pareiškėjų nekilnojamojo turto išrašas pateiktas tik 2009-05-13 (t. I, b. l.
198 - 199). Šis išrašas detaliojo planavimo metu, plano tvirtinimo metu nebuvo
pateiktas. Šiuos duomenis planavimo organizatorius galėjo gauti, nes 34
Taisyklių punkte nurodyta, kad Valstybiniai registrai privalo teikti duomenis
planavimo organizatoriui. Taigi, detaliojo planavimo proceso metu buvo
pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 punkto nuostatos, nes
planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamojoje
teritorijoje, kurioje keičiami galimo užstatymo parametrai, pastate yra ir kiti
nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo
organizatorius turėjo. Pastato dalis priklauso ir UAB „Kartonas“, šio savininko
nuosavybės teise valdomo turto išrašas buvo detaliojo planavimo dokumentuose.
Šiuo atveju ginčas yra dėl pastato, visuose nekilnojamojo turto registro
duomenyse pažymėto indeksu 1A3/p – taip pastatas pažymėtas ir 1985 m. plane (t.
I, b. l. 192) ir pažymose apie nekilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 193 - 199),
todėl planavimo organizatorius galėjo surinkti naujus duomenis apie pastato
savininkus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iki detalaus
plano patvirtinimo savivaldybė neturėjo duomenų, kad (duomenys
neskelbtini) pastate dar yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, nes Nekilnojamojo
turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtina pareiškėjų
nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butus pastate – datuotas 2009-05-13
(t. I, b. l. 198 - 199). Žemės nuosavybės pareiškėjai neturi. Iš papildomai
teiktos planavimo medžiagos matyti, kad plano rengimo metu buvo gauti
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. II, b. l. 71 -
81) apie žemės sklypo valdymą nuosavybės teise, tačiau šiuose išrašuose
nenurodyta, kad pastate, esančiame sklype (duomenys
neskelbtini), yra ir kiti to pastato savininkai.
Kolegija pažymi,
kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatomos vertinant byloje
esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad
įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą
nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka
konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei
atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai
išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi
tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų
parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais
įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2
d.). Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo
nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nagrinėjamu atveju nenustatė ir
materialinės teisės normų netinkamo taikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą,
pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo
Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2
dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį
procesą pagal pareiškėjų J. V., V. M. ir
J. L. apeliacinį skundą nutraukti. Atsakovo Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Stasys
Gagys
Dainius
Raižys
Skirgailė
Žalimienė