Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-822-675-11].doc
Bylos nr.: I-5-142/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. A822-675/2011

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Renatai Jašinskienei,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kartonas“ atstovui advokatui Viktorui Onačko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. L., V. M., J. V. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjų J. L., V. M., J. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

 

Teisėjų kolegija

         

n u s t a t ė :

I.

 

pareiškėjai M. M., V. M. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-01-21 sprendimą Nr. 1-832 „Dėl teritorijos tarp Aguonų, Kauno, Mindaugo ir Šaltinių gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ ir priteisti pareiškėjams kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą po 5 000 Lt. Kartu su skundu paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismo posėdyje 2009-11-16 mirusios M. M. pareiškėjos teises ir pareigas perėmė jos įpėdinė J. L..

Pareiškėjai paaiškino, kad skundžiamu detaliuoju planu detaliai suplanuota 45000 kv.m. ploto teritorija, nustatytas teritorijos naudojimo režimas. Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti nurodyta, kad pareiškėjas yra uždaroji akcinė bendrovė „Kartonas“ (toliau – ir UAB „Kartonas“). Pareiškėjai susipažino su UAB „Kartonas“ teiktais dokumentais ir nustatė, kad juose nebuvo duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio nekilnojamojo turto savininkai yra ir pareiškėjai. Kartu su atsakovo 2009-03-05 raštu pareiškėjai gavo ir skundžiamo sprendimo brėžinį, iš kurio nusprendė, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia jų teises.

Remiasi Konstitucijos 23 straipsniu ir aiškina, kad detaliuoju planu vietoje namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatyta pastatyti didelį naują statinį, t. y., planuojama griauti 1904 metais statytą neorenesanso stiliaus namą, kurio dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjams. Akivaizdu, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. reikalavimą. Paaiškino, kad pažeidžiamas Statybos įstatymo 35 straipsnis. Pažymėjo, jog planavimo dokumentuose nenurodyta, kad dalis nurodyto pastato yra privati nuosavybė – priešingai, nurodyta, kad objekto nuosavybės forma yra akcinė ar valstybinė. Tai rodo, kad projektą derinusios institucijos net nesvarstė klausimo, ar detalusis planas nepažeis nekilnojamojo turto savininkų teisių, ar planavimo organizatorius suderino ketinimus plėsti nekilnojamojo turto verslą su bendrasavininkiais. 

Pažymi, kad pareiškėjams žinia, kad jų nekilnojamasis turtas bus naikinimas be jų sutikimo ir neteisėtai, buvo didelis emocinis sukrėtimas. Pareiškėjų turimos patalpos – gyvenamieji būstai, jų netekimas – didelis nuostolis pareiškėjų šeimoms. Pareiškėjai su baime laukia leidimo griauti statinius, vadovaujantis esamu detaliuoju planu, alina savo sveikatą, jaučiasi beteisiais Lietuvos piliečiais. Mano, kad atsakovas turi kompensuoti pareiškėjų emocinės būklės pablogėjimą, baimės, netikrumo jausmus, kuriuos sukėlė ginčijamais sprendimais.

Kartu su skundu pareiškėjai teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme paaiškino, kad 2008-11-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami informuoti apie detaliojo planavimo procedūrą bei pateikti visų dokumentų, susijusių su planavimo procedūra, kopijas. 2008-11-26 gavo Miesto plėtros departamento raštą Nr. A21-26035(10.9)-MPD-0), kuriame pateikiama informacija apie Vilniaus miesto 45000 kv.m. teritorijos tarp Aguonų, Kauno, Mindaugo, Šaltinių gatvių detaliojo planavimo procedūrą, tačiau pareiškėjams – planuojamoje teritorijoje esančio namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams – nėra pateikta prašyta dokumentacija, kurios pagrindu būtų galimybė nuspręsti, ar rengiamas planas nepažeis pareiškėjų teisių. Pareiškėjai 2008-12-12 kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2008-01-23 priėmė sprendimą Nr. S-7-(A(G)-193, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjų prašymą dalyje dėl informacijos pateikimo išnagrinėti pakartotinai. Tik 2009-03-05 pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės raštą Nr. A51-5084(2.15.1.21-MP2), kuriuo buvo informuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-01-21 priėmė sprendimą Nr. I-832 dėl detaliojo plano tvirtinimo. Kartu pareiškėjams pateiktos dokumentų kopijos, sprendimo brėžinys, iš kurio buvo galimybė spręsti, kad šiurkščiai pažeidžiamos pareiškėjų teisės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 118—123) su skundu nesutinka.

Nurodė, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, Vilniaus miesto bendruoju planu. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas detalusis planas neatitiko Bendrojo plano ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti detalųjį planą. Faktą, kad detalusis planas patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, patvirtino ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekant institucija. Pažymėjo, kad informacija apie rengiamą detalųjį planą buvo skelbiama viešai, taip, kaip numato Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis. Visi suinteresuoti asmenys galėjo pareikšti nuomonę ar prieštaravimus dėl rengiamo detaliojo plano ir jo sprendinių. Byloje esantys dokumentai liudija, kad pareiškėjams buvo žinoma apie rengiamą detalųjį planą ir jo sprendinius, tačiau nebuvo gauta jokių nusiskundimų ar prieštaravimų. Nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad ketinama sunaikinti jų nuosavybę ir nugriauti pastatą, kuriame yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, pažymėdamas, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte ir brėžinyje nėra nurodyta, kad planuojama griauti pastatą. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, kuriame apibrėžiama detalaus plano sąvoka, ir aiškina, kad detaliuoju planu nustatoma tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos, tačiau konkrečių statybos darbų atlikimą reglamentuoja kiti teisęs aktai, kurie nustato, kaip atliekamas statinių griovimas.

Mano, kad ginčijamas aktas negali būti panaikintas, nes yra teisėtas. Remiasi ABTĮ 92 straipsniu ir aiškina, kad panaikinus skundžiamą aktą turi būti atkuriama buvusi padėtis, atkuriamos pareiškėjo pažeistos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjai nenurodo, kaip skundo tenkinimo atveju sprendimas įtakotų jų teises, kaip būtų apginta pažeista subjektinė teisė, neįrodo, kad jų subjektinės teisės yra pažeistos. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Atsakovas įsitikinęs, kad ginčijamas aktas niekaip neįtakoja pareiškėjų teisių ir nesukelia jiems jokių pasekmių. Mano, kad neegzistuoja ir visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo atsakomybei atsirasti.

Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 115-117) prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, nustatyta tvarka patikrino suderintą ir viešai apsvarstytą teritorijos tarp Aguonų, Kauno, Mindaugo ir Šaltinių g. (apie 4,5 ha) Vilniuje detaliojo plano projektą ir, nenustatęs esminių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, 2008-10-27 patikrinimo aktu Nr. (101)-11.81-430 pateikė teigiamą tikrinimo išvadą ir siūlymą tvirtinančiai institucijai – detalųjį planą tvirtinti. Teritorijų planavimo valstybinei priežiūrai pateikto Detaliojo plano sudėtyje yra medžiaga, įrodanti, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie detaliojo plano rengimą ir galėjo teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui, skųstis priežiūrą atliekančiai institucijai. Pareiškėjai šia savo teises nepasinaudojo. Pažymėjo, kad teritorijos planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus apskrities viršininko administracijai nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kartonas“ atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 103 - 104) su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjai neteisingai supranta planavimo tikslus ir detaliojo plano paskirtį. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsniu, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Teigia, kad detalus planavimas yra konkrečios teritorijos planavimo dokumentas, o ne statinių rekonstrukcijos projektas. Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas suteikia teisę, o ne pareigą namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ateityje, esant jų norui, rekonstruoti jų namą pagal detaliojo plano sprendinius. Pažymėjo, kad rengiant detalųjį planą buvo laikomasi visų reikalavimų, numatytų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose (Valstybės žinios, 2007, Nr. 33-1190, toliau – ir Nuostatai). Pradėjus rengti detalųjį planą, prie įėjimo į namą, kuriame gyvena pareiškėjai, buvo pritvirtintas skelbimas su pilna informacija apie planavimo tikslus ir plano viešojo svarstymo vietą ir laiką. Pareiškėjas V. M. ne tik buvo informuotas apie detaliojo plano rengimą, bet jis pats dalyvavo jo svarstyme viešame susirinkime, vykusiame 2008-04-23, UAB „Kartonas“ patalpose. V. M. nėra pateikęs jokių pastabų, jų nepateikė ir kiti pareiškėjai. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu bei Nuostatų 36-37 punktais paaiškino, kad yra nustatyta tokių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė procedūra. Pareiškėjai šios tvarkos nesilaikė. Paaiškino, kad UAB „Kartonas“ žiniomis pareiškėjos M. M. ir J. V. dar 2008 metų lapkričio mėnesį su analogiškomis pretenzijomis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, iš kurios gavo motyvuotą atsakymą su išaiškinta teise skųsti detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjai tokia teise nepasinaudojo. Mano, kad išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjų nurodomas 2009-03-05 raštas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra pranešimas suinteresuotai šaliai apie priimtą sprendimą, nes įstatymai neįpareigoja savivaldybės administracijos pranešti kiekvienai suinteresuotai šaliai apie tokį sprendimą. Paaiškino, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes žalos atsiradimas kildinamas iš teisėto akto. Skundą vertina kaip pareiškėjų pasirinktą būdą daryti spaudimą derybose dėl butų kainos.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai domėjosi detaliojo planavimo dokumentais, tačiau tik 2009-03-05 gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės raštą Nr. A51-5084(2.151.21-MP2), kuriuo jie buvo informuoti, kur ir kokiu būdu jie gali susipažinti su detaliuoju planu (t. I, b. l. 94 - 95). Faktas, kad vienas pareiškėjų dalyvavo detalaus plano viešame svarstyme, teismo vertinimu, nereiškia, kad su detaliuoju planu pareiškėjai buvo supažindinti. Teismas pastebėjo, jog to daryti savivaldybė ir neprivalo, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai realią galimybę susipažinti su skundžiamu detaliuoju planu gavo tik po to, kai buvo atsakyta į jų prašymą. Iki šio atsakymo gavimo pareiškėjai savo teisę į informaciją gynė Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje, kuri 2008-01-23 priėmė sprendimą, įpareigojantį  Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2008-11-12 prašymą dalyje dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, tačiau šis sprendimas buvo įvykdytas tik 2009-03-04 raštu, kai detalusis planas jau buvo patvirtintas. Taigi, teismas nustatė, kad pareiškėjai aktyviai domėjosi rengiamu detaliuoju planu, tačiau informaciją apie plano patvirtinimą gavo tik 2009-03-04 raštu. Kadangi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba nenurodė, kad ginčijamas detalusis planas būtų viešai paskelbtas iki 2009-03-04, teismas konstatavo, kad pareiškėjai realią galimybę susipažinti su detaliuoju planu gavo tik tuomet, kai jiems apie tai buvo pranešta raštu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjų prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo teismas nenagrinėjo nustatęs, kad jie skundą padavė nepraleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatyto termino.  

UAB „Kartono“ teiginius, kad pareiškėjai nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjęs, kad ikiteismine ginčo sprendimo tvarka galima pasinaudoti tik iki detalaus plano patvirtinimo, o patvirtintas detalusis planas gali būti ginčijamas paduodant skundą tiesiogiai teismui. Administracinių teismų praktikoje viešo svarstymo procedūra nelaikoma supažindinimu su detaliojo plano sprendiniais, o skundų ir pasiūlymų nepadavimas tokios procedūros metu neatima galimybės ginčyti patvirtintą detalųjį planą.

Nustatė, kad pareiškėjai yra savininkai butų name, esančiame Aguonų g., Vilniuje, t. y. jie yra nekilnojamojo turto dalies savininkai. Taip pat nustatė aplinkybę, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į ginčijamą detalųjį planą, bei kad šiame plane pastatas pakeičia savo esamą tūrį. Šią aplinkybę teismas nustatė pagal detaliojo plano brėžinio sprendinius (t. II, b. l. 51 ir kt.).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, ar detalusis planas pažeidžia pareiškėjų teises, kadangi jis parengtas neturint jų sutikimo keisti pastato tūrį ir kitus parametrus, be to, negavus duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, kurie rodo, kad pareiškėjai yra dalies pastato savininkai. Pareiškėjai, jų manymu, pažeistą teisę gina įstatymais, kurie įtvirtina nuosavybės teisės neliečiamumą, visų pirma Konstitucijos 23 straipsniu bei Statybos įstatymo 35 str. nuostatomis. Pareiškėjų plano neteisėtumą patvirtinantys argumentai yra tai, kad, jų manymu, savivaldybės taryba, tvirtindama detalųjį planą, neturėjo informacijos apie tai, kad pastate, kuris numatomas rekonstruoti, yra ir kitų savininkų, ne vien plano rengėjas UAB „Kartonas“.

Detalųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas; Įstatymas) bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai, reglamentuojantys detaliųjų planų rengimo taisykles. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama detaliojo plano sąvoka. Tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aiškinama detaliojo teritorijų planavimo sąvoka – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnis nustato detaliojo teritorijų planavimo objektus ir uždavinius. Pagal Įstatymo 20 straipsnį detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-02-07 įsakymu Nr. 30-199 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 45000 kv.m. ploto teritorijoje detaliojo plano rengimą (t. I, b. l. 143).

Teismas nustatė, kad vietos spaudoje 2008-05-27 buvo paskelbta, kad pakartotinai bus svarstomas pakoreguotas aptariamos teritorijos detalusis planas (t. I, b. l. 162). Šiame skelbime nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas. Nurodyta, kad numatoma daugiaaukščių komercinių gyvenamųjų statinių teritorija su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Parengto teritorijos detaliojo plano svarstymo su visuomene ataskaitoje (t. I, b. l. 177 - 179) pažymėta, kad informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą 2007-04-20 buvo išsiųsta žemės sklypo valdytojams ir naudotojams, daugiabučių namų bendrijoms. Šioje ataskaitoje išvardytos visos gautos gyventojų pretenzijos. Pažymėta, kad Aguonų g. gyventojai prieštaravo dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Iš šios ataskaitos teismas nustatė, kad detalaus plano svarstymai su visuomene vyko ne vieną kartą. Į bylą pateikti detaliojo plano viešo svarstymo protokolai (t. I, b. l. 180 - 190). Nustatė, kad viename svarstymų, įvykusiame 2008-04-23, dalyvavo V. M. (t. I, b. l. 186), tačiau pretenzijų, pastabų iš pareiškėjų viešo svarstymo metu nebuvo gauta, pareiškėjų teigimu, dėl to, kad tuo metu nebuvo atskleidžiama, kad pastatas bus rekonstruojamas. Tačiau, kaip matyti iš svarstymo protokolų, svarstymo metu projekto autoriui buvo užduodami detalūs klausimai, kiti dalyviai detaliai aiškinosi, kas planuojama atitinkamose teritorijose.

Teismas pabrėžė, kad iki detalaus plano patvirtinimo savivaldybė neturėjo duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pastate dar yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtina pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butus pastate – datuotas 2009-05-13 (t. I, b. l. 198 - 199). Žemės nuosavybės pareiškėjai neturi. Iš papildomai teiktos planavimo medžiagos matyti, kad plano rengimo metu buvo gauti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. II, b. l. 71 - 81) apie žemės ir pastatų valdymą nuosavybės teise, tačiau šiuose išrašuose nenurodyta, kad pastate (duomenys neskelbtini) yra ir kiti to pastato savininkai.

Nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, AB „Kartonas“ nuo 2001-07-08 nuosavybės teise turi žemės sklypo dalį (12/12574 dalį), sklypo plotas 1,2574 ha (t. I, b. l. 149, 2007-04-16 Nekilnojamojo turto registro išrašas, t. II, b. l. 71 - 72 , AB „Kartono“ ir UAB „Kartono“ įmonės kodas yra tas pats). Kadangi kiti daugiabučių namų savininkai buvo informuojami apie numatomą detaliojo plano tvirtinimą, teismas vertino, ar tai, kad detaliojo planavimo dokumentuose nebuvo duomenų apie pareiškėjų nuosavybės teisę, nepažeidžia jų teisių ir kartu daro patvirtintą detalųjį planą iš dalies neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad šio ginčo atveju galima spręsti tik apie dalies plano teisėtumą, nes pareiškėjų reikalavimo teisė gali būti siejama tik su pastatu (duomenys neskelbtini).

Įstatyme nėra keliamas reikalavimas, kad detaliųjų planų rengimui turi pritarti visi toje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai. Įstatyme nustatyta, kad detalusis planas neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, specialių planų sprendiniams, taip pat nustatyta, kad planavimo tikslai negali prieštarauti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Minėta, kad administracijos direktoriaus 2007-02-07 įsakymu Nr. 30-199 patvirtintas šio detaliojo plano tikslas – teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas. Kas yra laikytina teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimu, nustatyta įstatymo 23 straipsnyje. Tai: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8) servitutai. Reikalavimai detaliajam planui rengti nustatyti 24 straipsnyje. Šiuose reikalavimuose nėra numatyta, kad detaliojo plano rengimui būtini kokie nors nekilnojamojo turto – pastatų, bendraturčių sutikimai. Įstatymo 25 straipsnyje nustatyti detaliojo teritorijų planavimo proceso etapai. Nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro esamos būklės analizės stadija, koncepcijos nustatymo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Detaliojo planavimo ribojimas nustatomas per išduotas planavimo sąlygas, kuriose atskiros institucijos gali numatyti įvairius papildomus reikalavimus. Taigi, ir ši norma nenustato jokių apribojimų, susijusių su nuosavybės teise ir netgi su nuosavybės teise į žemę. Toliau Įstatymas reglamentuoja detalaus plano tvirtinimą (26 straipsnis). Šioje stadijoje svarbiausia, kad būtų pateikta valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiama išvada. Šiam planui pateiktas VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-430 (t. I, b. l. 134), kuris yra teigiama išvada dėl parengto detalaus plano.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengto 2008-11-28 detalaus plano aiškinamojo rašto (t. I, b. l. 131-132) nustatė, kad detaliajame plane numatoma galima statyba, siūlomos rekonstrukcijos.

Detalųjį planavimą reglamentuoja aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 32 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos planavimo organizatorius privalo pateikti plano rengėjui. Taisyklių 32.6 punkte numatyta, kad plano rengėjui turi būti pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį. Šiuo atveju iš pateiktų plano rengimo dokumentų akivaizdu, kad planavimo organizatorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, plano rengėjui nebuvo pateikusi visų nekilnojamojo turto objektų savininkų duomenų, kadangi pareiškėjų nekilnojamojo turto išrašas pateiktas tik 2009-05-13 (t. I, b. l. 198 - 199). Šis išrašas detaliojo planavimo metu, plano tvirtinimo metu nebuvo pateiktas. Šiuos duomenis planavimo organizatorius galėjo gauti, nes 34 Taisyklių punkte nurodyta, kad Valstybiniai registrai privalo teikti duomenis planavimo organizatoriui. Teismas konstatavo, kad detaliojo planavimo proceso metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 punkto nuostatos, nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamojoje teritorijoje, kurioje keičiami galimo užstatymo parametrai, pastate yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo organizatorius turėjo. Pastato dalis priklauso ir UAB „Kartonas“, šio savininko nuosavybės teise valdomo turto išrašas buvo detaliojo planavimo dokumentuose. Šiuo atveju ginčas yra dėl pastato, visuose nekilnojamojo turto registro duomenyse pažymėto indeksu 1A3/p – taip pastatas pažymėtas ir 1985 m. plane (t. I, b. l. 192) ir pažymose apie nekilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 193-199), todėl planavimo organizatorius galėjo surinkti naujus duomenis apie pastato savininkus.

Teismas nustatė, kad patvirtintame detaliajame plane iš tiesų numatoma galimybė rekonstruoti pastatą (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 51 ir kt.). Plano brėžinyje nurodoma, kad toje vietoje vietoj 4 aukštų mūrinio gyvenamojo namo galima statyti iki 20 m. aukščio 5 aukštų gyvenamosios komercinės paskirties pastatą, nurodyta, kad numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Taigi, pareiškėjų teiginius, kad detaliuoju planu leidžiama rekonstruoti jų pastatą, teismas pripažino pagrįstais, be to, pažymėjo, kad šio fakto neneigia ir kitos proceso šalys. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjai pažymi, kad nustatytais procedūriniais pažeidimais buvo pažeistos jų teisės, tačiau pažeidimo argumentacija yra nukreipta į ateitį – pareiškėjai nurodė, kad tokie detaliojo plano sprendiniai leis gauti leidimą, kaip jie teigia, nugriauti jų pastatą, ar jį rekonstruoti, pradėti toje vietoje statybas.

Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad detalusis planas iš tiesų sudaro galimybę rekonstruoti ateityje pastatą (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta. Tačiau atkreipė dėmesį, kad pastato rekonstrukcija pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas ir t.t. T. y., numatoma statinio galima rekonstrukcija yra statybos rūšis. Statybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas), kuriame nustatyti reikalavimai statybai atlikti. Statybos įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodyta statybos normatyvinių techninių dokumentų sistema. Šiais dokumentais reglamentuojami visi statybos darbų etapai ir juose visur yra reikalavimai dėl statinių bendraturčių sutikimo buvimo dokumentacijoje. Jau pirmajame šių darbų etape – statinio projektavimo sąlygų rengimo etape, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (3 punktas). Taigi net statinio rekonstravimo projektas negali būti pradėtas rengti, neturint rekonstruojamo pastato bendraturčių sutikimo. Ši nuostata įtvirtinta įstatyme, taip pat detalizuojama statybos techniniame reglamente. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus statinio rekonstravimui būtinas statybos leidimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas vėl atkartoja tą pačią nuostatą, kad norint gauti statybos leidimą, būtina pateikti dokumentus, nurodytus 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. vėl reikia bendraturčių sutikimo. Po to, pripažįstant statinį tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 24 straipsnis), pagal šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus vėl tikrinama, ar turėjo statytojas bendraturčių sutikimą (aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka, STR 1.11.01:2002). Dėl to pareiškėjų nuogąstavimus, kad ateityje pažeidžiant nurodytas Statybos įstatymo nuostatas bus pradėtas statinio griovimas, nesikreipus į juos dėl sutikimo išdavimo, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai negali grįsti savo reikalavimo tuo, jog ateityje galimai koks nors asmuo pažeis įstatymo reikalavimus; tokios prielaidos nepatvirtina pareiškėjų teisių pažeidimo ginčijamu detaliuoju planu.

Aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės, kurių 40 punkte išvardyti detaliojo planavimo procedūrų dokumentai bendruoju atveju, ir tarp jų nenurodomas nekilnojamojo turto, t. y. pastatų, savininkų sutikimo privalomas pateikimas. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad planavimo organizatoriui neturint tinkamų duomenų apie nekilnojamojo turto, pastatų, savininkus nors ir buvo padarytas minėtų taisyklių nuostatų pažeidimas, tačiau jis neturėjo įtakos pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams. Iš esmės nustatyta, kad pareiškėjai žinojo apie detaliojo planavimo procesą, vienas jų dalyvavo detaliojo plano viešame svarstyme, šiame svarstyme galėjo dalyvauti ir kiti pareiškėjai. Pagal minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas privaloma detaliojo planavimo procedūros dalis yra viešo svarstymo su visuomene procedūra (Teritorijų planavimo įstatymo 30-33 straipsniai). Pareiškėjai nenurodo, kad būtų pažeistos jų teisės šios procedūros metu. Tai, kad svarstant detalųjį planą pareiškėjui nebuvo aiškus jo turinys, nereiškia teisių pažeidimo, nes svarstymo metu galima teikti paklausimus, pasiūlymus ir tokiu būdu galima išsiaiškinti apie visus rūpimus plano sprendinius. Nenustačius pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, teismas netenkino prašymo panaikinti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo.

Teismas, nenustatęs, kad savivaldybės taryba būtų priėmusi neteisėtą aktą, kuriuo pažeidžiamos pareiškėjų teisės, pažymėjo, kad negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kaip juos paveikė sužinojimas apie tai, kad detaliuoju planu jų gyvenamojo namo vietoje numatytas kitoks pastatas, nepagrindžia neturtinės žalos padarymo fakto, nes pareiškėjai savo reikalavimus grindžia tik prielaidomis, kad ateityje bus pažeistos jų teisės. Tačiau tokie nuogąstavimai, kad ateityje kokie nors asmenys pažeidinės įstatymus ir kitus teisės aktus, pasinaudodami ginčijamu detaliuoju planu, negali būti laikomi padaryta neturtine žala.

 

III.

 

Pareiškėjai J. L., V. M. ir J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, kad detaliojo planavimo proceso metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 p. nuostatos, nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamoje teritorijoje, kurioje keičiami galimi užstatymo parametrai, pastate yra kiti nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo organizatorius turėjo. Pateikiami šie apeliacinio skundo argumentai:

1. Skundžiamo sprendimo nurodytas motyvas pažeidžia materialinės teisės normas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 str. numatančio, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas bei konstitucinėje jurisprudencijoje formuojamo teisingo sprendimo principo.

2. Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32, 33 ir 40 punktų nuostatose nėra nustatyta, kad Registrų centro išrašas apie detaliai planuojamame sklype esančių statinių savininkus yra privalomas procedūrinis dokumentas, todėl tokio Registrų centro išrašo nebuvimas negali būti laikomas procedūriniu pažeidimu. Be to, pareiškėjai pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad detaliojo plano rengėjas kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pateikti nekilnojamojo turto savininkų sąrašus.

3. Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 48 p. apibrėžia viešą svarstymą kaip teritorijų planavimo viešumą užtikrinančią procedūrą. Byloje nustatyta, kad viešajame svarstyme dalyvavo pareiškėjas V. M., tačiau jokių pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl detaliojo plano sprendinių nepateikė. Todėl laikytina, kad ir kiti pareiškėjai, t. y. pastato bendrasavininkai, žinojo ar galėjo žinoti apie rengiamą detalųjį planą, ir dalyvauti viešajame svarstyme bei teikti pastabas ar pasiūlymus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateiktame atsiliepime (t. II, b.l. 141 - 143) į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl Vilniaus savivaldybės tarybos apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma su nuoroda palikti tai teismo nuožiūrai.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kartonas“ atsiliepimu (t. II, b. l. 149 - 150) į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodė nesutinkantis su skundu ir teismo prašo jo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kartonas“ atsiliepimu (t. II, b. l. 151) į atsakovo apeliacinį skundą nurodė sutinkantis su skundu ir teismo prašo jį tenkinti

Atsakovas atsiliepimu (t. II, b. l. 152 - 155) į pareiškėjų apeliacinį skundą teismo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

 

IV.

 

2011 m. vasario 11 d. teisme gautas apeliantės J. V. pareiškimas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo.

2011 m. vasario 15 d. teisme gauti apeliantų V. M. ir J. L. pareiškimai dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

V.

 

Apeliacinis procesas dalyje dėl pareiškėjų J. L., V. M. ir J. V. apeliacinį skundą nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš pateiktų teismui pareiškėjų J. V., V. M. ir J. L. pareiškimų dėl apeliacinio skundo atsisakymo matyti, jog pareiškėjai minėta įstatymo suteikta galimybe pasinaudojo. Atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kartonas“ atstovai teismo posėdžio metu atsisakymams neprieštaravo, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas pagal pareiškėjų J. V., V. M. ir J. L. apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje nutraukiamas.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, kad detaliojo planavimo proceso metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 p. nuostatos, nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamoje teritorijoje, kurioje keičiami galimi užstatymo parametrai, pastate yra kiti nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo organizatorius turėjo. Taigi, atsakovas apeliaciniu skundu siekia paneigti teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovui detaliojo planavimo metu nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamoje teritorijoje, kurioje keičiami galimi užstatymo parametrai, pastate yra kiti nekilnojamojo turto savininkai, o šį apeliacinio skundo reikalavimą grindžia materialinės teisės nuostatų netinkamu taikymu, t.y., įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju tokia informacija ir nebuvo būtina.

Detalųjį planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 32 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos planavimo organizatorius privalo pateikti plano rengėjui. Taisyklių 32.6 punkte numatyta, kad plano rengėjui turi būti pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį. Šiuo atveju iš pateiktų plano rengimo dokumentų akivaizdu, kad planavimo organizatorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, plano rengėjui nebuvo pateikusi visų nekilnojamojo turto objektų savininkų duomenų, kadangi pareiškėjų nekilnojamojo turto išrašas pateiktas tik 2009-05-13 (t. I, b. l. 198 - 199). Šis išrašas detaliojo planavimo metu, plano tvirtinimo metu nebuvo pateiktas. Šiuos duomenis planavimo organizatorius galėjo gauti, nes 34 Taisyklių punkte nurodyta, kad Valstybiniai registrai privalo teikti duomenis planavimo organizatoriui. Taigi, detaliojo planavimo proceso metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 punkto nuostatos, nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamojoje teritorijoje, kurioje keičiami galimo užstatymo parametrai, pastate yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo organizatorius turėjo. Pastato dalis priklauso ir UAB „Kartonas“, šio savininko nuosavybės teise valdomo turto išrašas buvo detaliojo planavimo dokumentuose. Šiuo atveju ginčas yra dėl pastato, visuose nekilnojamojo turto registro duomenyse pažymėto indeksu 1A3/p – taip pastatas pažymėtas ir 1985 m. plane (t. I, b. l. 192) ir pažymose apie nekilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 193 - 199), todėl planavimo organizatorius galėjo surinkti naujus duomenis apie pastato savininkus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iki detalaus plano patvirtinimo savivaldybė neturėjo duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pastate dar yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtina pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butus pastate – datuotas 2009-05-13 (t. I, b. l. 198 - 199). Žemės nuosavybės pareiškėjai neturi. Iš papildomai teiktos planavimo medžiagos matyti, kad plano rengimo metu buvo gauti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. II, b. l. 71 - 81) apie žemės sklypo valdymą nuosavybės teise, tačiau šiuose išrašuose nenurodyta, kad pastate, esančiame sklype (duomenys neskelbtini), yra ir kiti to pastato savininkai.

Kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatomos vertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nagrinėjamu atveju nenustatė ir materialinės teisės normų netinkamo taikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį procesą pagal pareiškėjų J. V., V. M. ir J. L. apeliacinį skundą nutraukti. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                    Stasys Gagys

 

                                                                                                Dainius Raižys

 

                                                                                                Skirgailė Žalimienė