Civilinė byla Nr. 3K-3-70/2012 (S)
Teisminio proceso Nr.: nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16; 73
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių K. D., J. S., V. S. ieškinį atsakovams G. B., D. B., T. B., U. B., uždarajai akcinei bendrovei „AG sistemos“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl valstybinio socialinio draudimo vienkartinės 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų draudimo išmokos, mokamos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį.
Ieškovės 2008 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti neturtinės žalos atlyginimą: iš atsakovų G. B., D. B., T. B., U. B.: V. S. – 240 000 Lt, J. S. – 238 273,60 Lt, K. D. – 120 000 Lt; iš UAB „AG Sistemos“: V. S. – 160 000 Lt, J. S. – 160 000 Lt, K. D. – 80 000 Lt; priteisti iš atsakovo UAB „AG Sistemos“ kiekvienai iš ieškovių po 33 333,33 Lt šio atsakovo nepagrįstai gautos draudimo išmokos; priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei V. S. 9220 Lt draudimo išmokos laidojimo išlaidoms atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovės nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. eismo įvykyje, kurį sukėlė neblaivus E. B., žuvo jų sutuoktinis ir tėvas Č. S., dėl to ieškovės patyrė turtinę ir didelę neturtinę žalą, kurią CK 5.53 straipsnio pagrindu privalo atlyginti nurodytame eismo įvykyje taip pat žuvusio E. B. įpėdiniai – atsakovai G. B., D. B., T. B. ir U. B. – visa jų paveldėto turto rinkos verte palikimo priėmimo dieną. Ieškovės taip pat nurodė, kad dalis atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo tenka ir atsakovui UAB „AG Sistemos”, nes šis neužtikrino Č. S. saugių darbo sąlygų. Be to, ieškovių teigimu, jis nepagrįstai gavo 100 000 Lt draudimo išmoką, nes ši turėjo būti sumokėta žuvusiojo darbuotojo įpėdiniams. Ieškovė V. S. taip pat nurodė, kad eismo įvykio kaltininko – transporto priemonės valdytojo E. B. civilinė atsakomybė buvo privalomuoju draudimu apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl šis draudikas privalo atlyginti ieškovės turėtas 9220 Lt laidojimo (kapavietės sutvarkymo) išlaidas ir sumokėti 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies, t. y. 1290 Lt, reikalavimo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ir prašė priteisti iš šio atsakovo 7930 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti.
Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ nesutiko su jam pareikštu reikalavimu ir nurodė, kad dėl eismo įvykio išmokėjo draudimo išmokas: J. S. ir A. V. – po 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. V. – 1525 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti. Atsakovo teigimu, jis neturi pagrindo mokėti ieškovei V. S. draudimo išmoką Č. S. kapavietės sutvarkymo išlaidoms kompensuoti, nes jai išmokėta 27 120 Lt vienkartinė valstybinio socialinio draudimo išmoka viršijo kapavietės sutvarkymo išlaidas; pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį; išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, valstybė įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, šiuo atveju – į draudiką; neįskaičiavus nurodytos socialinio draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį, nukentėjusysis gautų daugiau, negu jam padaryta žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė: iš atsakovo UAB „AG Sistemos“ V. S. ir J. S. po 15 000 Lt, K. D. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų G. B., D. B., T. B. ir U. B. solidariai: V. S. ir J. S. – po 800 Lt, o K. D. – 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesines palūkanas; iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ – V. S. 7150 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti ir 5 proc. procesines palūkanas nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki sprendimo įvykdymo dienos; bylos dalį dėl 1290 Lt laidojimo išlaidų priteisimo nutraukė; likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad Č. S. žūtis nurodytame eismo įvykyje buvo pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe ir pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnį žuvusiojo šeimos nariams buvo išmokėta vienkartinė ir mokamos periodinės draudimo išmokos; ieškovei V. S. VSDFV Panevėžio skyrius išmokėjo 27 120 Lt vienkartinę draudimo išmoką, o Panevėžio rajono savivaldybės administracija – 780 Lt laidojimo pašalpą. Dėl ieškovės V. S. reikalavimo atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ teismas sprendė, kad šis atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos turėtas laidojimo išlaidas, nes buvo apdraudęs eismo įvykį sukėlusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. Atsakovo teiginius, kad žala ieškovei atlyginta, teismas atmetė nurodęs, jog atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jis, kaip E. B. civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo, būtų išmokėjęs ieškovei V. S. kokių nors lėšų turtinei žalai atlyginti arba padengęs kitų asmenų (pvz., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus) dėl šio nelaimingo atsitikimo patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentus, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o ieškovei išmokėta valstybinio socialinio draudimo išmoka viršija kapavietės sutvarkymo išlaidas, teismas atmetė nurodęs, jog laidojimo išlaidos negali būti siejamos su VSDFV mokama vienkartine draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Teismo nuomone, ši įstatymo nuostata reiškia, kad privalomuoju socialiniu draudimu yra draudžiami ir saugomi asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, bet ne laidojimo išlaidos. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, mirus nukentėjusiam asmeniui, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo išmokėta 780 Lt laidojimo pašalpa, kuri pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį įskaitoma į atlygintinos žalos dydį, todėl priteisė ieškovei 7150 Lt (7930 Lt – 780 Lt) laidojimo išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad apeliantas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, teisingai nurodo, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Kartu kolegija nurodė, kad nurodytos įstatymo nuostatos nėra pagrindas sutikti su apeliantu, jog Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio pagrindu išmokama vienkartinė 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų draudimo išmoka turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas, o laidojimo išlaidos (nagrinėjamu atveju – kapavietės sutvarkymo išlaidos) išieškomos iš žalą padariusio asmens (nagrinėjamu atveju – iš draudiko AB ,,Lietuvos draudimas“) tik tiek, kiek jų nepadengia nurodyta išmoka, apelianto vadinama laidojimo pašalpa. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, teisingai nurodė, jog šiuo privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, bet ne laidojimo išlaidos. Tokios teismo išvados pagrįstumą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. A. M., bylos Nr. 3K-3-1331/2002, išdėstytos išvados (civilinė byla). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.291 straipsnio 2 dalis, pagal kurią įstatymų nustatytais atvejais išmokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normomis, todėl darytina išvada, jog šiame CK straipsnyje nurodytą laidojimo pašalpą įstatymų leidėjas sieja su žalos atlyginimu fizinio asmens mirties atveju, tačiau tai nėra laidojimo pašalpa, kuri išmokama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas; ši pašalpa, kurios dydis – vienas šimtas vidutinių mėnesinių atlyginimų, nelaikytina socialinio draudimo išmoka, nes tai nėra žalos atlyginimas deliktinės atsakomybės prasme; tai – valstybės skiriama socialinė pašalpa mirus apdraustam asmeniui, kai valstybinio socialinio draudimo įmokas už jį moka jo darbdavys ir, tokiam asmeniui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, žuvusiojo šeima įgyja teisę į laidojimo pašalpą. Kasacinio teismo nurodyta, kad pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį į laidojimo išlaidas įskaitytina laidojimo pašalpa, mokama 2000 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. VIII-1704 ,,Dėl paramos mirties atveju“ pagrindu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės V. S. gauta 780 Lt laidojimo pašalpa įskaityta į žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškinio reikalavimui priteisti 7150 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų taikytina CK 6.291 straipsnio 1 dalis, ir priteisė nurodytas išlaidas iš atsakingo už nukentėjusio asmens gyvybės atėmimą asmens draudiko, t. y. AB ,,Lietuvos draudimas“ (CK 6.249, 6.270 straipsniai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis). Dėl apelianto argumentų, kad CK 6.291 straipsnio 2 dalies komentare nurodyta, jog pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, apdraustajam mirus, išmokama šimto vidutinių mėnesių draudžiamųjų pajamų dydžio laidojimo pašalpa, todėl ji turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas, teisėjų kolegija nurodė, kad, minėta, pagal aptariamą įstatymą vieno šimto vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžio pašalpa nėra laidojimo pašalpa, kuri siejama su turtinio pobūdžio žalos, tai yra su laidojimu susijusių išlaidų, kompensavimu; tai – kitokio pobūdžio pašalpa mirusio darbuotojo šeimai, todėl jos įskaitymas į laidojimo išlaidas negalimas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad komentare pateikti aiškinimai negali pakeisti įstatymo, nes tai yra teisės mokslininkų nuomonė dėl konkrečios teisės normos aiškinimo, kuri gali būti laikoma pagalbiniu šaltiniu, siekiant nustatyti neaiškios teisės normos turinį, tačiau negali šio turinio keisti. Dėl apelianto argumentų, kad valstybė, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmens (šiuo atveju – jo draudiką), teisėjų kolegija pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimtas ir bus nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 13 d. prašymas dėl CK 6.290 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjo teigimu, nenustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, taip pat dėl šio straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjo teigimu, nenustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui (Bylos Nr. 11/2009).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei V. S. 7150 Lt turtinės žalos (laidojimo išlaidų) ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nurodytą ieškovės reikalavimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias socialinio draudimo išmokų įskaitymą į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šioje teisės normoje nenurodyta išimčių, t. y. neišskirta atskirų socialinio draudimo išmokų rūšių, kurios negali būti įskaitomos. Pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią laidojimo išlaidų atlyginimą, įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad vienkartinė 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų pašalpa, mokama apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, negali būti siejama su laidojimo išlaidomis, nes nurodyta pašalpa skirta mirusiojo šeimos narių negautoms pajamoms kompensuoti. Tokia teismų pozicija nepagrįsta. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos dvi išmokų, mokamų apdraustajam mirus, rūšys: vienkartinė, kurios dydis – vienas šimtas apdraustojo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, ir periodinė. Pastaroji mokama asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, reglamentuojančių periodinės išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas bei terminus, 76 punkte periodinės išmokos mokėjimo terminas siejamas su pašalpą gaunančių asmenų formalia galimybe gauti savarankiškų pajamų (atsižvelgiant į amžių, darbingumo laipsnį ir pan.). Būtent periodinės valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos apdraustajam mirus, skirtos jo artimųjų negautoms pajamoms kompensuoti. Aptariamoji vienkartinė išmoka neskirta negautoms pajamoms kompensuoti, todėl ji turi būti įskaitoma į turtinės žalos atlyginimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes pasisakė ne dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Dėl to, kad pozicija, jog socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, skirta tik negautoms pajamoms kompensuoti, ribotų socialinio draudimo įstaigų regreso teisę, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė, tik pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimtas ir bus nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 13 d. prašymas dėl CK 6.209 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią, yra privalomi visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, tačiau įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Vyriausybės aktas (jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikė, kad šios bylos šalių ginčui išspręsti reikšmingos socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos ir socialinio draudimo įstaigų regreso teisės apimtis, tai teismas turėjo savo iniciatyva sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tik prašymo pateikimas Konstituciniam Teismui savaime neišsprendžia byloje taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai klausimo ir negali būti pagrindas nepasisakyti byloje iškeltu klausimu.
CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
IV. Tolimesnė bylos eiga
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstituciniame Teisme buvo priimti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo prašymas Nr. 35/2008, gautas 2008 m. spalio 27 d., ir Lietuvos apeliacinio teismo prašymas Nr. 10/2009, gautas 2009 m. vasario 13 d., dėl CK 6.290 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjų teigimu, nenustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, taip pat dėl šio straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjų teigimu, nenustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui (bylos Nr. 37/08 ir Nr. 11/2009), bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilęs CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas dėl socialinio draudimo išmokų, mokamų gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribų yra tiesiogiai susijęs su pirmiau nurodytuose teismų prašymuose, kurie nagrinėjami Konstituciniame Teisme, iškeltu įvardytos teisės normos atitikties atitinkamoms Konstitucijos normoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui aspektu, vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi sustabdė kasacinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytus prašymus bylose Nr. 37/08 ir Nr. 11/2009.
Konstituciniam Teismui 2012 m. balandžio 18 d. priėmus nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas), teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta, yra išnykusios, ir 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl privalomojo bylos sustabdymo
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.
Nagrinėjamos bylos atveju pagrindas stabdyti bylą atsirado Konstituciniame Teisme priėmus svarstyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo prašymą Nr. 35/2008, gautą 2008 m. spalio 27 d., ir Lietuvos apeliacinio teismo prašymą Nr. 10/2009, gautą 2009 m. vasario 13 d., dėl CK 6.290 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjų teigimu, nenustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, taip pat dėl šio straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria, pareiškėjų teigimu, nenustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes nagrinėjamoje byloje kilęs CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas dėl socialinio draudimo išmokų, mokamų gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribų buvo tiesiogiai susijęs su pirmiau nurodytuose teismų prašymuose, kurie nagrinėjami Konstituciniame Teisme, iškeltu įvardytos teisės normos atitikties atitinkamoms Konstitucijos normoms.
Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nesustabdęs bylos nagrinėjimo, netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad šiuo pagrindu civilinė byla buvo sustabdyta kasacinėje instancijoje 2009 m. gruodžio 9 d. ir atnaujinta Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą pirmiau nurodytose bylose, sprendžia, kad nustatyti apeliacinės instancijos teismo procesinės veiklos, sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, trūkumai šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl socialinio draudimo išmokų įskaitymo į atlygintinos žalos dydį
Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad CK nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiškai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis socialinio draudimo išmokomis kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautos pajamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams, t. y. atlyginama visa arba dalis turtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų CK normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį.
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2007). Tai reiškia, kad socialinio draudimo išmokos paskirtis inter alia yra kompensuoti patirtą turtinę žalą arba, kitaip tariant, padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo būdais. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje atskleista turtinės žalos sąvoka: tai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala, be kita ko, apima laidojimo išlaidas, o pastarosios – kapavietės tvarkymo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir R. V. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-160/2006). Tai, kad laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, įtvirtinta ir CK 6.291 straipsnio 2 dalyje.
Priklausomai nuo alternatyviu žalos kompensavimo būdu gautos išmokos dydžio praktikoje gali susiklostyti trejopo pobūdžio situacijos: socialinio draudimo išmoka gali viršyti padarytos žalos dydį, jų dydžiai gali sutapti arba patirta turtinė žala gali būti didesnė nei socialinio draudimo išmoka. Pirmaisiais dviem atvejais žalą patyręs asmuo (jo įpėdiniai) ar artimieji giminaičiai neturi teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą iš kaltojo asmens (jo draudiko), į juos regreso tvarka reikalavimą gali nukreipti socialinio draudimo išmoką išmokėjusi įstaiga. Trečiuoju atveju pirmiau įvardyti asmenys įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmoka.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės būtų patyrusios didesnę turtinę žalą (įskaitant laidojimo (kapavietės tvarkymo) išlaidas), nei joms kompensuota alternatyviuoju būdu, t. y. išmokant draudimo išmokas, todėl jos neįgijo teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą iš kaltojo asmens (jo draudiko). Regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokiu atveju įgyja draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) ta apimtimi, kuria jos išmoka buvo skirta turtinei žalai atlyginti.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija laiko pagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl bylą nagrinėjusių teismų padaryto teisės normų, reglamentuojančių socialinio draudimo išmokų įskaitymą į atlygintinos žalos dydį, pažeidimo ir konstatuoja, kad nutarties ir sprendimo dalis dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisimo yra naikintina ir dėl šios dalies ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinant AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą ir panaikinant Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutarties dalis dėl reikalavimo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ tenkinimo, apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje pastarojo sumokėtas žyminis mokestis (429 Lt) valstybės naudai priteistinas iš atsakovų G. B., D. B., T. B., U. B., UAB „AG Sistemos“ lygiomis dalimis.
Kasaciniame teisme patirta 160,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų G. B., D. B., T. B., U. B., UAB „AG Sistemos“ lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Teisėjų kolegija, susumavusi pirmiau nurodytas sumas, konstatuoja, kad iš atsakovų G. B., D. B., T. B., U. B., UAB „AG Sistemos“ valstybės naudai priteistina po 117,86 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei V. S. priteista 7150 Lt turtinės žalos (laidojimo išlaidų) ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteista valstybės naudai 214,50 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovų „AG Sistemos“ (duomenys neskelbtini) G. B. (duomenys neskelbtini) D. B. (duomenys neskelbtini) T. B. (duomenys neskelbtini) U. B. (duomenys neskelbtini) po 117,86 Lt (vieną šimtą septyniolika litų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Sigita Rudėnaitė
Pranas Žeimys