Civilinė byla Nr. e2A-2446-779/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05183-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.4; 2.2.2.1; 2.2.2.3.1.8; 3.1.7.4; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos dziudo klubo „DZIUDO TEM“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025  m.  balandžio 17 d. sprendimo pagal ieškovės viešosios įstaigos dziudo klubo „DZIUDO TEM“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos dziudo federacijai dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) dziudo klubas „DZIUDO TEM“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu arbitražinį susitarimą tarp ieškovės VšĮ  dziudo klubas „DZIUDO TEM“ ir atsakovės Lietuvos dziudo federacijos; arba alternatyviai pripažinti negaliojančiais atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. sausio 25 d. įstatų 9  punkto dalį „patvirtinimas, kad jis pripažįsta Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste, (Šveicarija), jurisdikciją“, 24 p., 25 p. ir 26 p.; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2022 m. vasario 2 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių dėl padarytų įstatų pažeidimų; 3) pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. sausio 25 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti sprendimas pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių.

2.       Ieškovė nurodė, kad niekada nėra išreiškusi savo valios tarp jos ir atsakovės kilusius ginčus spręsti arbitražo teisme. Ieškovė niekada nėra pasirašiusi jokios sutarties ar susitarimo, kurio pagrindu ji būtų sutikusi spręsti ginčus arbitražo teisme. Ieškovė nėra pasirašiusi jokio išankstinio įsipareigojimo laikytis atsakovės nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, joks arbitražinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės šiuo atveju nebuvo sudarytas, todėl tai yra pagrindas pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 10 straipsnio reikalavimus.

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką negalima asociacijos įstatų kvalifikuoti kaip sandorio. Pripažinus, kad asociacijos įstatai nėra sandoris, nes jie gali būti priimti ir nesant visų asociacijos narių valios, tai reiškia, kad įstatų nuostatos, susijusios su arbitražinės išlygomis, gali galioti tik tuo atveju, jeigu tokios išlygos yra priimamos visų asociacijos narių, kadangi kitu atveju nebūtų galima laikyti, kad buvo sudarytas susitarimas dėl arbitražinės išlygos. Todėl tuo atveju, kai su arbitražine išlyga sutinka tik dalis asociacijų narių, tokia arbitražinė išlyga turi būti laikoma kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

4.       Be to, vadovaujantis Arbitražo įstatymo (toliau – ir AĮ) 12 straipsnio 3 dalimi, arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Kūno kultūros ir sporto įstatymu Lietuvos dziudo federacijai, kaip pripažintai nacionalinei sporto šakos – dziudo – federacijai, yra pavestos ir tam tikros funkcijos, kurios negali būti vertinamos kaip skirtos tik jos narių bendrų poreikių bei interesų atitinkamoje srityje tenkinti. Federacijai yra paskirtos tam tikros viešojo administravimo funkcijos ir Federacijos veikla turi viešojo administravimo požymių. Federacijos nuostata, pagal kurią ginčai dėl jos priimtų valdymo organų sprendimų yra perduodami Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui (CAS), prieštarauja AĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatai, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas pripažinti tokį arbitražinį susitarimą negaliojančiu.

5.       Ieškovės nuomone, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad arbitražo teismas yra kompetentingas nagrinėti šį ginčą.

6.       Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 13 punktą juridinio asmens įstatuose negali būti nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose. Ieškovės vertinimu, šiuo metu nustatyta ginčų sprendimų tvarka pažeidžia jos teises ir sudaro prielaidas atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis.

7.       Taip pat ieškovė nurodė, kad senaties terminas, prašant pripažinti įstatų nuostatas negaliojančiomis, nebuvo praleistas.

8.       Atsakovė Lietuvos dziudo federacija (toliau – ir atsakovė) su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atsakovės įstatų 25 punktas numato, jog skundas dėl atsakovės organo priimto sprendimo pateikiamas Tarptautiniam sporto arbitražo teismui (CAS) per 30 d., įstatų 26 punktas numato, kad federacija, jos nariai, klubai, sportininkai, bet kokį ginčą, kylantį dėl/ar susijusį su atsakovės įstatų, taisyklių, ir kt. dokumentų taikymu, ar atsakovo/jo organų sprendimais, spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS), esančiame Laussane mieste (Šveicarija), kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą. Šioje byloje ieškovė ieškinį pareiškė būtent dėl įstatų sąlygų, numatančių Tarptautinio sporto arbitražo jurisdikciją šalių ginčų sprendimui.

9.       Teigė, kad tarp ieškovės ir atsakovės egzistuoja arbitražinis susitarimas spręsti tarp šalių kilusį ginčą arbitraže. Ieškovė iki 2022 m. vasario 2 d. buvo Lietuvos dziudo federacijos (toliau – ir LDF, Federacija) nare. Juo tapdama, ieškovė įgijo ne tik teises, bet ir pareigas, kurias suteikė narystė LDF. Ieškovė, tapdama LDF nare, tuo pačiu išreiškė valią prisiimti atitinkamas LDF nario pareigas. LDF įstatų 20.1 punkte įtvirtina narių pareiga laikytis LDF įstatų. Asociacijos narių pareiga laikytis įstatų taip pat imperatyviai įtvirtinta Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje.

10.       Atsakovė nurodė, kad bylos iškėlimo teisme dieną galiojo atsakovės 2021 m. gegužės 12 d. įstatai, kuriuose yra įtvirtinta arbitražinė išlyga. Akcentavo, kad byloje ir nėra ginčo, jog nėra sudaryta rašytinio, abiejų šalių parašais patvirtinto arbitražinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, nes šiuo atveju šis arbitražinis susitarimas yra inkorporuotas į atsakovės įstatus. Pareiga laikytis atsakovės įstatuose įtvirtintos arbitražinės išlygos ieškovei kyla iš jos buvusios narystės federacijoje.

11.       Atsakovė nurodė, jog Asociacijos įstatai tvirtinami ir keičiami visuotinio narių susirinkimo sprendimu - 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų, taigi, net jei ieškovė ir neišreiškė pritarimo įstatų pakeitimui (nedalyvavo susirinkime arba balsavo prieš), visuotinio susirinkimo sprendimu pakeisti įstatai vis tiek galioja, ir yra privalomi visiems be išimties nariams, įskaitant ieškovę. LDF narys, nesutikdamas su LDF visuotinio narių susirinkimo sprendimu, remiantis LDF įstatų nuostatomis, gali skųsti ir ginčyti jo teisėtumą tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS). Taigi, ieškovė turėjo ir turi laikytis įstatuose įtvirtintos arbitražinės išlygos, kuri jai yra privaloma bei kreiptis tik į Tarptautinį Sporto Arbitražo Teismą (CAS), o ne į Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos teismus. Be to, ieškovė ieškiniu ir neginčija, kad buvo pažeista įstatų priėmimo procedūra.

12.       Dėl atsakovės įstatuose numatyto arbitražinio susitarimo galimo prieštaravimo naujos redakcijos Sporto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 13 punktui, nurodė, jog ši įstatymo redakcija įsigaliojo tik 2025 m. sausio 1 d. Akcentavo, kad pakeistame Sporto įstatyme nėra imperatyvaus draudimo įstatuose numatyti arbitražinės išlygos. 

13.       Teigė, kad patikslinusi savo ieškinio reikalavimus, ieškovė nebeginčija atsakovės 2021 m. gegužės 12 d. įstatų, o ginčija 2023 m. sausio 25 d. įstatų 9 punkto dalį, tačiau nurodė, jog 2023  metais ieškovė jau nebebuvo federacijos narė, todėl neaišku, kokiu pagrindu ji juos ginčija.

14.       Atsakovė nurodė, kad 2023 m. sausio 25 d. į Visuotinio susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas ir klausimas „Dėl Lietuvos dziudo federacijos 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintų įstatų 9 punkto dalies „patvirtinimas, kad jis pripažįsta Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste, (Šveicarija), jurisdikciją“, 24 p., 25 p. ir 26 p. panaikinimo/atšaukimo.“ 2023 m. sausio 25 d. visuotinis narių susirinkimas vienbalsiai nusprendė palikti galioti 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintų įstatų nuostatas, susijusias su Tarptautiniu Sporto Arbitražo Teismu (CAS). Taip pat 2023 m. sausio 25 d. visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta nauja atsakovės įstatų redakcija (su tikslu pakeisti valdymo organų kadencijų trukmę, kad ji atitiktų Sporto įstatymą), kurioje numatytos tos pačios nuostatos, susijusios su Tarptautiniu Sporto Arbitražo Teismu (CAS), kaip ir ankstesniuose (šioje byloje ginčijamuose) įstatuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovų ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu arbitražinio susitarimo tarp ieškovės VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ ir atsakovės Lietuvos dziudo federacijos bei dėl alternatyvaus reikalavimo pripažinti negaliojančiais atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. sausio 25 d. įstatų 9 punkto dalį „patvirtinimas, kad jis pripažįsta Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste, (Šveicarija), jurisdikciją“, 24 p., 25 p. ir 26 p., atmetė. Teismas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2022  m. vasario 2 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių dėl padarytų įstatų pažeidimų bei dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. sausio 25 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti sprendimas pašalinti VšĮ  dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių, paliko nenagrinėtu; priteisė atsakovei iš ieškovės 8 309,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16.       Teismas nustatė, jog 2021 m. gegužės 12 d. įvyko visuotinis Lietuvos dziudo federacijos susirinkimas. Lietuvos dziudo federaciją tuo metu sudarė 31 narys (klubas), iš kurių susirinkime užsiregistravo dalyvauti 27 nariai, taip pat visi susirinkime užsiregistravę dalyvauti 27 nariai turėjo balsavimo teisę. Į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas Nr. 3 „Dėl įstatų redakcijos papildymo“. 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio susirinkimo protokole užfiksuota, kad už naują įstatų redakciją balsavo visi susirinkime dalyvavę 27 nariai.

17.       Teismas nustatė, jog Lietuvos dziudo federacijos 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio susirinkimo metu patvirtinti įstatai 2021 m. birželio 16 d. buvo įregistruoti (išviešinti) valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre.

18.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad į 2023 m. sausio 25 d. atsakovės Visuotinio susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas „Dėl Lietuvos dziudo federacijos 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintų įstatų 9 punkto dalies „patvirtinimas, kad jis pripažįsta Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste, (Šveicarija), jurisdikciją“, 24 p., 25 p. ir 26 p. panaikinimo/atšaukimo.“ 2023 m. sausio 25 d. visuotinis narių susirinkimas vienbalsiai nusprendė palikti galioti 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintų įstatų nuostatas, susijusias su Tarptautiniu Sporto Arbitražo Teismu (CAS). Taip pat 2023 m. sausio 25 d. visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta nauja atsakovės įstatų redakcija, kurioje numatytos tos pačios nuostatos, susijusios su Tarptautiniu Sporto Arbitražo Teismu (CAS), kaip ir ankstesniuose įstatuose.

19.       Teismas sprendė, kad arbitražinės išlygos inkorporavimas į įstatus yra tinkamas arbitražinis susitarimas. Teismas nurodė, jog atsakovės įstatai priimti tinkama balsų dauguma. Ieškovė buvo LDF nare tuo metu, kai atsakovė 2021 m. gegužės 12 d. savo įstatuose įtvirtino arbitražinę išlygą.

20.       Teismas nurodė, jog atsakovės 2021 m. gegužės 12 d. įstatų redakciją 2021 m. birželio 16 d. išviešinus Juridinių asmenų registre, ieškovės vadovas nuo jos išviešinimo dienos turėjo galimybę susipažinti su visa informacija, tačiau įstatų neginčijo. Taigi teismas sprendė, kad ieškovė, būdama Federacijos nare, nuo įstatų išviešinimo turėjo suprasti, jog jai nuo šios dienos suteikiamos ne tik asociacijos narės teisės, tačiau ji privalo laikytis ir Federacijos nario pareigų, pripažįstant Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS) jurisdikciją.

21.       Teismas sprendė, jog atsakovės įstatuose įrašyta arbitražinė išlyga jos priėmimo metu jokių teisės aktų nepažeidė, įstatai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl arbitražinis susitarimas tarp šalių galioja ir ieškovei yra privalomas.

22.        Dėl Lietuvos Respublikos Sporto įstatyme, galiojusiame atsakovės įstatų priėmimo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1d.), bei įstatų naujos redakcijos patvirtinimo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d.) teismas pasisakė, kad įstatyme nebuvo numatyta jokių ribojimų dėl ginčų nagrinėjimo būdo.

23.       Teismas nurodė, kad civilinėje byloje nepateikta duomenų, jog viena iš bylos šalių arbitražinės išlygos sudarymo metu ar jai galiojant būtų valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, dėl ko joms turėtų būti taikoma Arbitražo įstatymo 12  straipsnio 3 dalis. Kūno kultūros ir sporto įstatymu atsakovei, kaip nacionalinei sporto šakos federacijai, pavestos tam tikros funkcijos nesudaro pagrindo jos priskirti valstybės ar savivaldybės įmonei, valstybės ar savivaldybės įstaigai ar organizacijai. Atsakovė yra asociacija (nevyriausybinė organizacija).

24.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė nei vieno iš dviejų savo patikslinto ieškinio alternatyvių reikalavimų pagrindo, kad arbitražinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės yra teisėtas bei galiojantis, todėl teismas nematė pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovės 2023 m. sausio 25 d. įstatų 9 p. dalį.

25.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė praleido civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 mėnesių senaties terminą ginčyti 2021 m. gegužės 12 d. įstatų dalį, dėl ko ieškovės patikslintą ieškinį šioje dalyje taip pat atmetė.

26.       Kadangi ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu bei alternatyvų pirmąjį reikalavimą teismas atmetė, konstatavęs, kad tarp šalių yra sudarytas ir galioja šalių susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo arbitraže (CAS), todėl kitus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės 2022 m. vasario 2 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių dėl padarytų įstatų pažeidimų bei pripažinimo negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. sausio 25 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti sprendimas pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių, paliko nenagrinėtą ((civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu)).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

27.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2025 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ir apeliantės VšĮ dziudo klubo "DZIUDO TEM" pareikštą ieškinį tenkinti pilna apimtimi arba alternatyviai panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, esančiais civilinėje byloje Nr. 3K-7-40-943/2024. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ir atsakovė sudarė kokį nors arbitražinį susitarimą. Atsakovė arbitražinio susitarimo galiojimą grindžia tik Federacijos įstatų nuostatomis, tačiau kaip matoma iš kasacinio teismo išaiškinimų, juridinio asmens įstatai nėra sandoris, todėl teismas, konstatuodamas, kad arbitražinis susitarimas buvo sudarytas, turėjo pareigą nustatyti kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, kad toks susitarimas buvo sudarytas ir ieškovė kokiu nors būdu pripažino arbitražinę išlygą. Teismas tokių aplinkybių nenustatė ir arbitražinio susitarimo galiojimą grindė išimtinai tik tuo, kad Federacijos įstatuose yra nustatyta tvarka, pagal kurią Federacijos ir jos narių ginčai yra sprendžiami arbitražo teisme ir vadovavosi neaktualia šiam ginčui teismų praktika.

27.2.       Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-7-40-943/2024 šiai bylai yra nereikšmingi, pats vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais bylose, kurių aplinkybės iš esmės yra skirtingos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-9992003; 2007 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; nutartimi Nr. 3K-3-171/2014; nutartimi Nr. e3K-3-238- 686/2017 ir kt.).

27.3.       Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė kokiu nors būdu pripažino arbitražinį susitarimą. Ieškovė niekada nėra išreiškusi valios laikytis atsakovės nustatytos ginču sprendimo tvarkos, todėl joks arbitražinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės šiuo atveju nebuvo sudarytas. Priešingai, visi byloje esantys įrodymai parodo, kad ieškovė aktyviai prieštaravo tokiam atsakovės sprendimui, kadangi ieškovė, sužinojusi apie jos pašalinimą iš atsakovės narių, nedelsdama kreipėsi į teismą, prašydama tokias atsakovės įstatų nuostatas pripažinti negaliojančiomis.

27.4.       Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti, ar toks „susitarimas“ atitinka Komercinio arbitražo teismo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

27.5.       Teismas nenagrinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo šiai bylai aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais ir neatsižvelgdamas į kitose kasacinio teismo bylose nustatytas aplinkybes, besąlygiškai konstatavo, kad arbitražinės išlygos nustatymas Federacijos įstatuose yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad arbitražinis susitarimas buvo sudarytas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, nesivadovavo šiai bylai reikšmingais kasacinio teismo išaiškinimais, padarė šiurkščias materialinės teisės klaidas, tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

27.6.       Teismas konstatavo, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje konkrečiai nenurodo, kad ji ginčija 2021 m. gegužės 12 d. įstatus, tačiau iš jos reikalavimo pripažinti negaliojančiu arbitražinį susitarimą, teismas sprendė, kad ieškovė praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 mėnesių senaties terminą ginčyti 2021 m. gegužės 12 d. įstatų dalį. Šios teismo išvados neturi jokio pagrindo, nes ieškovė ieškinyje nenurodė, kad ji ginčija 2021 m. gegužės 12 d. įstatų redakcijos nuostatas, ji tokių reikalavimų nepareiškė. Teismo nurodoma įstatų redakcija negalioja pačios atsakovės sprendimu, kadangi 2023 m. sausio 25 d. atsakovė priėmė naujos redakcijos įstatus.

27.7.       Vadovaujantis anksčiau galiojusių atsakovės įstatų redakcijos 28 punktu, apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą yra informuojama ne vėliau kaip trisdešimt dienų iki susirinkimo dienos. Šiuo atveju apie visuotinį narių susirinkimą nariams buvo pranešta 2021 m. balandžio 29 d., o susirinkimas įvyko 2021 m. gegužės 12 d., dėl ko buvo pažeista įstatų pakeitimo tvarka.  Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ilgą laiką visoje šalyje buvo įvestas karantinas, niekaip nepateisina atsakovės veiksmų netinkamai informuojant narius apie šaukiamą visuotinį susirinkimą.

27.8.       Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog su pakeistais atsakovės įstatais jos nariai buvo tinkamai supažindinti, kadangi vadovaujantis įstatais, jos nariams informacija yra pateikiama el. paštu arba skelbiant interneto svetainėje. Tačiau pakeisti įstatai ieškovei nebuvo pateikti nei el. paštu, nei atsakovės svetainėje. Teismas dėl anksčiau nurodytų argumentų nieko nepasisakė, tik formaliai pritaikė ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams, kurie šioje byloje nebebuvo pareikšti, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

27.9.       Atsakovė, nurodydama, jog šis ginčas turi būti sprendžiamas arbitražo teisme, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog arbitražo teismas yra priskyręs savo kompetencijai nagrinėti tokio pobūdžio ginčą ir kad toks ginčas arbitražo teisme būtų sprendžiamas, kadangi ieškovė iš Federacijos narių buvo pašalinta ne dėl su sportu susijusių klausimų. Teismas ieškovei išdavęs teismo liudijimą dėl teisės gauti informaciją iš CAS arbitražo teismo ar šis teismas yra kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, nesulaukęs atsakymo, nusprendė, kad ši byla yra nagrinėtina arbitražo teisme byloje, nesant jokių įrodymų, kad tokie ginčai nagrinėjami arbitražo teisme. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimų taisykles, konstatuodamas aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos jokiais rašytiniais įrodymais.

27.10.       Ginčų nagrinėjamas Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS) yra itin brangus tarptautinis ginčo sprendimo procesas. 

27.11.       Atsakovė siekia sudaryti tokią situaciją, jog jokie jos priimami sprendimai niekada negalėtų būti nuginčyti teisinėmis priemonėmis.

27.12.       Teismas tik formaliai nurodė, kad išlaidų dydis savaime neriboja teisės į teisminę gynybą, net nevertindamas, ar realiai Federacijos nariai galėtų įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Akivaizdu, kad tokie teismo motyvai yra nepagrįsti ir akivaizdžiai prieštarauja Konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintai teisei į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

27.13.       Kūno kultūros ir sporto įstatymu Lietuvos dziudo federacijai yra pavestos ir tam tikros viešojo administravimo funkcijos ir Federacijos veikla turi viešojo administravimo požymių, todėl Federacijos nuostata, pagal kurią ginčai dėl jos priimtų valdymo organų sprendimų yra perduodami Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui (CAS), prieštarauja Komercinio arbitražo teismo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatai.

27.14.       Pažymėjo, kad atsakovė gauna pinigines lėšas iš valstybės biudžeto, todėl vadovaujantis Sporto įstatymo 22 str. 1 d. 13 p. nuostata, ji neturi teisės savo įstatuose riboti teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė suderino savo įstatų nuostatas su aktualiomis įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra procesinio pobūdžio nuostata, teismo išvada, jog tuo metu, kai buvo patvirtintos įstatų nuostatos, nustatančios arbitražines išlygas, minėta Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo nuostata negaliojo, neturi pagrindo, todėl tai yra dar vienas pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

28.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos dziudo federacija prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu arba apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.       Šioje byloje pagrįstai buvo nagrinėjami tik ieškovės reikalavimai, susiję su atsakovės įstatų nuostatomis, susijusiomis su Tarptautiniu Sporto Arbitražo Teismu (CAS). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai, iš naujo išnagrinėjęs ieškovės pareikštus reikalavimus dėl arbitražinio susitarimo, įtvirtinto atsakovės įstatuose, (ne)galiojimo, juos atmetė pagrįstai, tinkamai nustatęs ir teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas.

28.2.       Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi kasacinio teismo išnagrinėta byla 2024 m. vasario 12 d. Nr. 3K-7-40-943/2024, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimui pripažinti negaliojančiais asociacijos įstatus (dalį jų nuostatų) prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms. Pažymėjo, jog kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, kasacinėje byloje Nr. 3K-7-40-943/2024 įstatai buvo ginčijami dėl juose įtvirtintų neteisingai taikomų nario mokesčių, o ne dėl ginčų sprendimo arbitraže, todėl konstatavus, kad šių dviejų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi, sprendžiant dėl arbitražinės išlygos tarp šalių galiojimo.

28.3.       Nagrinėjamai bylai nėra aktualu, ar juridinių asmenų įstatai yra laikomi ar nėra laikomi sandoriais, kadangi nepriklausomai nuo to, ar įstatai yra sandoris, ar ne, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nuorodos į arbitražinį susitarimą inkorporavimas į juridinio asmens įstatus atitinka Komercinio arbitražo teismo įstatymo 10 str. 2 d. reikalavimus dėl arbitražinio susitarimo formos.

28.4.       Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės įstatuose įrašyta arbitražinė išlyga jos priėmimo metu jokių teisės aktų nepažeidė, įstatai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl arbitražinis susitarimas tarp šalių galioja ir ieškovei nagrinėjamu atveju yra privalomas.

28.5.       Apeliantė teigia, kad ji įstojo ir buvo atsakovės asociacijos nare tuo metu, kai tokios arbitražinės išlygos atsakovės įstatuose nebuvo, kad niekada nesudarė jokio arbitražinio susitarimo su atsakove ir niekada nepripažino, kad toks susitarimas galioja. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovė nėra tiesiogiai išreiškusi valios dėl ginčų sprendimo arbitraže, ieškovė negali nesivadovauti atsakovės įstatais. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ji turėtų būti atleista nuo pareigos vadovautis atsakovės įstatais, laikytis įstatuose įtvirtintų pareigų.

28.6.       Tarp ieškovės ir atsakovės egzistuoja arbitražinis susitarimas spręsti tarp šalių kilusį ginčą arbitraže. Ieškovė, tapdama atsakovės nare, įgijo ne tik teises, bet ir pareigas, kurias suteikė narystė LDF. Ieškovė, tapdama LDF narė, tuo pačiu išreiškė valią prisiimti atitinkamas LDF nario pareigas. LDF įstatų 20.1 p. įtvirtina narių pareigą laikytis LDF įstatų. Asociacijos narių pareiga laikytis įstatų taip pat imperatyviai įtvirtinta Asociacijų įstatymo 13 str. 6 d.

28.7.       Ieškovės argumentai, kad ji nedalyvavo tvirtinant įstatus, raštu nesutiko su arbitražine sąlyga ir pan., nėra teisiškai reikšmingi. Įstatai galioja visiems nariams, nepaisant to, ar jie dalyvavo įstatų priėmime, ar balsavo prieš. Asociacijų įstatymo 8 str. 7 d. numatyta, kad asociacijos įstatai tvirtinami ir keičiami visuotinio narių susirinkimo sprendimu - 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų– taigi, net jei ieškovė ir neišreiškė pritarimo įstatų pakeitimui, visuotinio susirinkimo sprendimu pakeisti įstatai vis tiek galioja, ir yra privalomi visiems be išimties nariams.

28.8.       Apeliaciniame skunde nurodoma Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 3 d. nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi atsakovė nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija. Be to, atsakovės įstatai, kuriuose įtvirtinta arbitražinė išlyga, buvo patvirtinti atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimu.

28.9.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos dziudo federacijai yra pavestos ir tam tikros funkcijos, kurios negali būti vertinamos kaip skirtos tik jos narių bendrų poreikių bei interesų atitinkamoje srityje tenkinti, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl šių funkcijų įgyvendinimo, tačiau tarp buvusio nario ir federacijos dėl įstatų bei narystės panaikinimo ir tai niekaip nėra susiję su ieškovės nurodomomis „viešojo administravimo“ funkcijomis.

28.10.       Atkreipė dėmesį, kad apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Byloje iš esmės sprendžiamas šalių ginčas dėl pripažinimo negaliojančiu arbitražinio susitarimo tarp ieškovės VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ ir atsakovės Lietuvos dziudo federacijos, taip pat dėl palikimo nenagrinėtais reikalavimų pripažinimo negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2022 m. vasario 2 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių dėl padarytų įstatų pažeidimų bei dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. sausio 25 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti sprendimas pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių.

Faktinės bylos aplinkybės

17.       2021 m. gegužės 12 d. visuotinio Lietuvos dziudo federacijos susirinkimo metu 27  užsiregistravę Lietuvos dziudo federacijos nariai (iš 31), turintys balsavimo teisę, vienbalsiai balsavo už naują Federacijos įstatų redakciją, pagal kurios 9 punktą nustatė, kad Federacijos nariais Visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali tapti juridiniai asmenys, propaguojantys ir / ar remiantys dziudo sporto šaką, pateikę rašytinį prašymą priimti į Federacijos narius, kuriame turi būti išdėstyti pageidavimo tapti nariu motyvai, įsipareigojimas laikytis Federacijos įstatų, patvirtinimas, kad jis pripažįsta Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste (Šveicarija), jurisdikciją, kaip nustatyta šiuose įstatuose ir sumokėję visuotinio susirinkimo nustatyto dydžio stojamąjį ir metini nario mokestį; pagal kurios 24 punktą nustatė, kad Federacija bei jos nariai pripažįsta nepriklausomą Tarptautinį Sporto Arbitražo Teismą (CAS), esantį Lausanne mieste (Šveicarija), kaip ginčus tarp federacijos, jos narių, klubų, sportininkų ir pan. kompetenciją turinčią spręsti instituciją; pagal kurios 25 punktą nustatė, kad skundas dėl Federacijos organo priimto galutinio sprendimo gali būti pateiktas Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui (CAS), esančiam Lausanne mieste (Šveicarija), per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos. Ginčai bus nagrinėjami vadovaujantis Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS) sporto arbitražo kodekse įtvirtintomis nuostatomis bei pagal kurios 26 punktą nustatė, kad Federacija, jos nariai, klubai, sportininkai bet kokį ginčą, kylantį dėl / ar susijusį su Federacijos įstatų, priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar Federacijos / jos organų sprendimais, spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS), esančiame Lausanne mieste (Šveicarija), kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai tai tiesiogiai ir imperatyviai draudžia.

18.       Federacijos 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio susirinkimo metu patvirtinti įstatai 2021 m. birželio 16 d. buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre.

19.       Ieškovė priimant 2021 m. gegužės 12 d. atsakovės įstatus buvo atsakovės Lietuvos dziudo federacijos narė. Ja buvo iki 2022 m. vasario 22 d., kuomet vykusio Federacijos visuotinio surinkimo metu ji buvo pašalinta iš atsakovės narių. Ginčo dėl to byloje nebuvo.

20.       Į 2023 m. sausio 25 d. atsakovės Visuotinio susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas „Dėl Lietuvos dziudo federacijos 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintų įstatų 9 punkto dalies, 24 -26 punktų panaikinimo/atšaukimo.

21.        2023 m. sausio 25 d. visuotinis narių susirinkimas vienbalsiai nusprendė palikti galioti 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintų įstatų nuostatas, susijusias su Tarptautiniu Sporto Arbitražo Teismu (CAS), taigi, ginčijami įstatų punktai yra analogiški 2021 m. gegužės 12 d. įstatams.

Dėl ieškinio senaties

22.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė, ginčydama arbitražinį susitarimą, kuris buvo įtvirtintas 2021 m. gegužės 21 d. įstatuose, o 2023 m. sausio 25 d. visuotiniame narių susirinkime buvo tik paliktos galioti įstatų nuostatos, susijusios su Tarptautiniu Sporto Arbitražo Teismu, sprendė, kad ieškovė praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 mėnesių senaties terminą ginčyti 2021 m. gegužės 12 d. įstatų dalį, kas, anot pirmosios instancijos teismo, yra savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinį atmesti.

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodoma 2021 m. gegužės 21 d. įstatų redakcija negalioja pačios atsakovės sprendimu, kadangi 2023 m. sausio 25 d. atsakovė priėmė naujos redakcijos įstatus, tad ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi, be to, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

24.       Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kuriuos įstatus (jų redakciją) ginčija ieškovė, kadangi 2024 m. balandžio 10 d. tikslindama ieškinio dalyką (DOK-45066), ieškovė aiškiai nurodė, kad alternatyviai ginčija 2023 m. sausio 25 d. atsakovės įstatų redakciją. 

25.       Tačiau, priešingai, nei nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-40-943/2024 pateikė išaiškinimą, jog asociacijos įstatų pripažinimui negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK  2.82  straipsnio 4 dalyje ( 41 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tiek teisės normą, tiek ieškinio senaties terminą, tačiau neteisingai paskaičiavo ieškinio senaties eigą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vienu iš ieškinio patikslinimų (2023 m. kovo 6 d. – DOK-28183) ginčijo 2023  m. sausio 25 d. atsakovės įstatus, ji trijų mėnesių ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu arbitražinį susitarimą arba alternatyviai panaikinti atsakovės įstatų atitinkamas nuostatas

26.       Ieškovė prašė pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes niekada nebuvo  išreiškusi savo valios tarp jos ir atsakovės kilusius ginčus spręsti arbitražo teisme.

27.       Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. 

28.       Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė Lietuvos dziudo federacija yra Tarptautinės dziudo federacijos (angl. International Judo Federation) (toliau - IJF) narys. IJF įstatų, patvirtintų 2019 m. rugpjūčio 22 d. IJF kongrese, 29.1 punkte įtvirtinta, kad Sporto arbitražo teismas Lozanoje, Šveicarijoje, yra vienintelis IJF įgaliotas organas užtikrinti arbitražą tarp šalių. Procesui taikomos CAS su sportu susijusio arbitražo kodekso nuostatos. CAS pirmiausia taiko IJF taisykles ir papildomai Šveicarijos teisę. IJF įstatų 3.2 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinių federacijų narių įstatai ir nuostatai turi atitikti IJF įstatus ir visus kitus IJF reglamentus bei sprendimus, taip pat Olimpinės chartijos principus. Atsakovė taip pat yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (toliau - LTOK) narys . LTOK įstatų 70 punkte pripažįstama Tarptautinio sporto Arbitražo teismo (CAS) kompetencija.

29.       Į bylą pateikti aktualūs CAS su sportu susijusio arbitražo kodekso duomenys patvirtina, jog ginčai, kurių šalimi yra federacija, asociacija ar kita su sportu susijusi įstaiga, pagal šį kodeksą yra sprendžiami arbitražo klausimais tik tiek, kiek tai numato organų įstatai ar nuostatai arba specialus susitarimas (1 punktas). Kodekso procedūrinėse taisyklėse nurodoma, jog procedūrinės taisyklės taikomos, kai šalys susitaria perduoti su sportu susijusį ginčą CAS. Paaiškinta, jog tokia nuoroda gali kilti iš arbitražinės išlygos, esančios sutartyje ar nuostatuose, arba dėl vėlesnio arbitražo susitarimo (įprasto arbitražo proceso), arba gali būti apskundžiamas federacijos, asociacijos ar su sportu susijusios įstaigos priimtas sprendimas, kai įstatai arba tokių organų nuostatai, arba specialus susitarimas numato apskundimą CAS (apeliacinis arbitražo procesas).

30.       Dėl ginčijamos atsakovės įstatų arbitražinio susitarimo nuostatos arba įstatų keturių punktų, numatančių arbitražinį susitarimą, panaikinimo „prieš“ balsavo 27 balsavimo teisę turintys susirinkimo nariai. Taigi ginčijamos nuostatos liko galioti. Svarbu paminėti, jog šiame susirinkime taip pat dalyvavo ir ieškovės atstovas (susirinkimo dalyvių sąrašo 24 p.), todėl visi ieškovės teiginiai apie netinkamą informavimą apie susirinkimą atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

31.       Taigi, atsakovės įstatai numato ginčų tarp Federacijos narių nagrinėjimą Tarptautinio Sporto Arbitražo Teisme (CAS) ir šio teismo jurisdikciją.

32.       Pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas – jame turi būti išreikšta šalių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu būdu, o būtent arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017  m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017).

33.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražinio susitarimo buvimą ir galiojimą, taigi šalių valią spręsti ginčus arbitraže, gali patvirtinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; kt.).

34.       Lietuvos nacionalinėje teisėje arbitražinio susitarimo formą reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, jog arbitražinis susitarimas turi būti sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu; arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuoroda šalių sudarytoje sutartyje į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu ta sutartis ar tas dokumentas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus.

35.       Taigi, atsakovės įstatais patvirtintas arbitražinis susitarimas (įstatų 9, 24-26 punktai) atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje 5 punkte numatytą kitokį rašytinį įrodymą, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą bei 3 dalyje numatytą nuorodą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti arbitražinį susitarimą ar atskiras įstatų dalis negaliojančiais, kaip prieštaraujančiais imperatyvui.

36.       Ieškovė, įstojusi į Federacijos narius, įsipareigojo laikytis Federacijos įstatų bei tuo pačiu patvirtino, kad ji pripažįsta Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste (Šveicarija), jurisdikciją. Ieškovė, įstojusi į Federacijos narius, įgijo ne tik Federacijos narių teises, bet ir įsipareigojo laikytis Federacijos nario pareigų.

37.       Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su arbitražine išlyga, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes, minėta, įstojusi į Federaciją, ieškovė įsipareigojo laikytis Federacijos įstatų. Atsakovės įstatų 20.1 punkte įtvirtina narių pareiga laikytis LDF įstatų. Asociacijos narių pareiga laikytis įstatų taip pat imperatyviai įtvirtinta Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje.

38.        Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuorodos į arbitražinį susitarimą inkorporavimas į juridinio asmens įstatus atitinka KAĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus dėl arbitražinio susitarimo formos, todėl atsakovės įstatai, numatantys arbitražinę išlygą, imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

39.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu paliko nenagrinėtais kitus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus: dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės 2022 m. vasario 2 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovę iš Lietuvos dziudo federacijos narių bei dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės 2023 m. sausio 25 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti sprendimas pašalinti ieškovę iš Lietuvos dziudo federacijos narių.

40.       Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia ginčui teismine praktika, pagal kurią ieškinio reikalavimai dėl visuotinio susirinkimų sprendimų panaikinimo turi būti nagrinėjami arbitraže, todėl pagrįstai šiuos ieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtais.

41.       Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sutartinių santykių pasibaigimas (ieškovės nebuvimas Federacijos nare) savaime nereiškia ir arbitražinio susitarimo pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017 ).

42.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė, tiek būdama Federacijos nare, tiek ja nebūdama, privalėjo laikytis Lietuvos dziudo federacijos nario pareigų ir ginčus tarp atsakovės ir jos nario (ieškovės) spręsti Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS), pažymėdamas, jog tarp šalių kilęs ginčas patenka į sritį ginčų, kuriuos yra kompetentingas.

43.       Apeliantė nurodė, kad teismas ieškovei išdavęs teismo liudijimą dėl teisės gauti informaciją iš CAS arbitražo teismo ar šis teismas yra kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, nesulaukęs atsakymo, nusprendė, kad ši byla yra nagrinėtina arbitražo teisme byloje, nesant jokių įrodymų, kad tokie ginčai nagrinėjami arbitražo teisme, tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimų taisykles, konstatuodamas aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos jokiais rašytiniais įrodymais.

44.       Nurodyti argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi aplinkybę, jog ginčai tarp Federacijos narių nagrinėtini CAS arbitražo teisme, patvirtina tiek atsakovės įstatai, tiek Tarptautinės dziudo federacijos įstatai, tiek CAS arbitražo kodekso nuostatos. Be to, pažymėtina, jog ieškovė su apeliaciniu skundu galėjo pateikti iš CAS arbitražo teismo informaciją, gautą teismo liudijimo pagrindu. Apeliantė nurodytų duomenų nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, jos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokia informacija ieškovei būtų buvusi pateikta.

45.       Apeliantės argumentai, jog ginčų nagrinėjamas Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme yra itin brangus tarptautinis ginčo sprendimo procesas nepaneigia ir neįtakoja pačios arbitražinės išlygos buvimo. Apeliantės argumentai, jog atsakovė siekia sudaryti tokią situaciją, kad jokie jos priimami sprendimai niekada negalėtų būti nuginčyti teisinėmis priemonėmis, atmetami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

Dėl bylos procesinės baigties

46.       Pasisakiusi dėl aptartų esminių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

47.       Vadovaujantis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atitinkamai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

50.       Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Nurodytos išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės viešosios įstaigos dziudo klubas „DZIUDO TEM“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos dziudo klubas „DZIUDO TEM“ atsakovei Lietuvos dziudo federacijai 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.