Civilinė byla Nr. e2-1044-347/2023

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00641-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:  2.5.8.11.1; 2.5.10.5.1; 2.5.10.5.2; 3.2.6.1

 (S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,

sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei,

mišriu būdu dalyvaujant ieškovės UAB „Grindinio darbai“ atstovui Ž. V., jo atstovui advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui,

atsakovui A. B., jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Grindinio darbai“ ieškinį atsakovui A. B..

Teismas

n u s t a t ė : 

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 9 060,00 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 203,00 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir dublike nurodoma bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad A. B. 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje kreipėsi į Ž. V. dėl paslaugų atsakovui suteikimo, t. y. apie 415 m2 atsakovo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., išklojimo trinkelėmis. Šalys žodžiu aptarė planuojamą kiemo plotą, kur bus klojamos trinkelės. Buvo sutarta, jog ieškovė iškas 50 cm gylio sankasą, užpils 30 cm gamtiniu žvyru ir 15 cm dolomitine skalda (frakcija 0-45) ir ant 3 cm sluoksnio dolomitinių atsijų išklos rudas trinkeles už 38 Eur/m2 kainą; o papildomi darbai (pjaustymas, laiptų pakopų darymas, nukasto grunto išvežimas) – bus mokami atskirai. Atlikus paruošiamuosius darbus (iki trinkelių klojimo), atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500,00 Eur. Pažymėjo, kad prieš pradedant darbus, tarp šalių buvo aptartos trinkelių forma ir spalva. Atsakovui pageidaujant, ieškovė kreipėsi į trinkeles gaminančią įmonę dėl trinkelių užsakymo.

Nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. pradžioje trinkelės buvo pagamintos, tačiau atsakovas atsisakė už jas mokėti, nurodinėdamas vis kitokias atsisakymo priežastis. Nurodė, kad paruošiamieji darbai atsakovo kiemo trinkelių klojimui (grunto išvežimas ir pagrindo paruošimas trinkelėms kloti) buvo baigti 2021 m. lapkričio 24 d. Iš kiemo buvo išvežta 230 m3 paviršinio grunto. Kiemas (415 m2) buvo užpiltas ir sutrombuotas sluoksniu žvyro ir dolomitinės skaldos. Atkreipė dėmesį, kad po darbų atlikimo, dėl jų kokybės atsakovas neturėjo ir nereiškė jokių pretenzijų, todėl už paruošiamuosius darbus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 119, tačiau atsakovas sąskaitos iki šiol neapmokėjo ir išskyrus 2 500,00 Eur, daugiau jokių mokėjimų neatliko. 2022 m. kovo mėnesį ieškovas teikė atsakovui pasirašyti paslaugų sutarties projektą, tačiau atsakovas visaip vengė ją pasirašyti ir iki šiol to nėra padaręs. Atsakovas iki pat pavasario pabaigos žadėjo ieškovui, jog sąskaitą apmokės, trinkeles nupirks, o sutartį pasirašys, tačiau nieko tokio iki šiol neatliko.

Atsakovui visiškai nustojus kelti ragelį ir bendrauti su ieškove, ieškovė prašo priteisti susidariusią skolą, kurią sudaro darbai:  už paviršinio 50 cm grunto sluoksnio nukasimą iš 415 m2 atsakovo kiemo (980,00 Eur), už nukasto paviršinio 230 m3 grunto išvežimą iš atsakovo kiemo (540,00 Eur), už 145 m3  žvyro atvežimą ir išlyginimą atsakovo kieme (1 377,00 Eur), už 134 t dolomito skaldos atvežimą ir išlyginimą atsakovo kieme (2 572,80 Eur), už atvežto žvyro ir dolomito skaldos sutrombavimą ir išlyginimą, paruošiant 415 m2 kiemo dangą trinkelių klojimui (3 984,00 Eur), už senų pamatinių blokų (3 vnt.) išvežimą iš atsakovo kiemo (100,00 Eur), atėmus iš sąskaitoje nurodytos atsakovui suteiktų paslaugų vertės atsakovo sumokėtą 2 500,00 Eur sumą, šiai dienai atsakovas yra skolingas ieškovei už atliktus trinkelių dangos parengimo darbus 9 060,00 Eur. Nurodė, kad ginčo atveju, jokie įstatymai nenumato privalomos rašytinės sandorio formos tarp šalių susiklosčiusiems rangos teisiniams santykiams užfiksuoti, todėl nesutinka su atsakovo nurodoma išvada, jog tarp šalių nesant rašytinio susitarimo dėl rangos darbų atlikimo, tarp šalių vykęs žodinis susitarimas laikytinas negaliojančiu ar net neįvykusiu.

Nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė savavališkai, savo iniciatyva atliko žemės tvarkymo darbus, t. y. be atsakovo žinios ir leidimo. Nurodo, kad  grįžęs iš atostogų atsakovas ne tik kad nekvietė policijos, kas būtų logiška, bet ir sumokėjo ieškovei dalį sumos už jo suteiktas ir šioje byloje ginčijamas paslaugas. Dėl minėtų priežasčių, jog atsiliepime nurodomos aplinkybės (kuriomis siekiama įrodyti tarp šalių nebuvus jokio susitarimo dėl rangos darbų) yra akivaizdžiai nerealios bei neįrodytos, vertintini faktiškai atlikti šalių konkliudentiniai veiksmai, pagal kuriuos spręstina apie šalių žodinį susitarimą bei jo turinį. Pažymėjo, kad atsakovas dalinai apmokėjo ieškovei už jos suteiktas paslaugas po jų suteikimo, todėl nėra jokio pagrindo teiginiams, jog atsakovas neva nebuvo davęs leidimo ieškovei teikti paslaugų ar kad apskritai paslaugos neva buvo teikiamos prieš atsakovo valią/be jo žinios. Iš konkliudentinių šalių veiksmų: paslaugų suteikimo, o po to jų dalinio apmokėjimo, matyti, jog šalys tarėsi dėl paslaugų suteikimo/gavimo – kadangi jas gavęs, atsakovas dalinai už jas atsiskaitė.

Pažymėjo, kad šiuo atveju (ir nagrinėjamos bylos atveju) taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkto išimtį, vartotojas (atsakovas), gavęs prekių ar paslaugų pagal žodinę rangos sutartį, net ir ginčydamas žodinės sutarties sąlygas ar visos sutarties sudarymą, privalo atsiskaityti už gautas prekes/paslaugas pagal jų vidutinę rinkos vertę. Mano, kad nesąžininga laikytina atsakovo dėstoma pozicija/išvada, jog „rangovas iš vartotojo gali prašyti atsiskaityti už darbus tada, kai dėl jų (įskaitant kainą) konkrečiai ir aiškiai yra susitarta“. Nurodo, jog tokia išvada ne tik tiesiogiai prieštarauja CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkto išimčiai, bet ir yra atvirai nesąžininga – siekianti sukurti neteisėtas teisines pasekmes, leidžiančias atsakovui ieškovės sąskaita nemokamai gauti rangos prekes/paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovui nutraukus žodinę šalių sudarytą rangos sutartį, tačiau ginčijant savo pareigą mokėti už visas gautas rangos paslaugas, remiantis išvardintu reglamentavimu, kyla būtent pareiga įrodyti, jog ieškovės suteiktos rangos paslaugos nebuvo šalių aptartos (atsakovo užsakytos), jog šios paslaugos buvo papildomos (CK 6.673 straipsnio 1 dalis) prie kitų rangos sutarties paslaugų. Atsakovas, ginčydamas žodinės rangos sutarties sudarymo faktą, iš esmės siekia tų pačių teisinių padarinių, kaip ir ieškovė reiškiamu ieškiniu. Kitas teisinis pagrindas pilnai patenkinti ieškinį pripažinus žodinį rangos sandorį nesudarytu/negaliojančiu – nepagrįsto praturtėjimo institutas. Kadangi suteiktų paslaugų neįmanoma ieškovei natūra grąžinti atgal, taikytina CK 6.237 straipsnio 3 dalis, įpareigojanti atsakovą grąžinti ieškovei iš jo įgytą turtą ir paslaugas atlyginant jų tikrąją (rinkos) vertę pinigais.        

Taip pat, ieškovė nesutinka, jog buvo įsipareigojusi atlikti kitus (pvz., elektros kabelių vedžiojimo) darbus. Ieškovė – savo darbus išmanantis juridinis asmuo, darbui samdantis patyrusius darbininkus, kurie specializuojasi būtent grindinio darbų klojimo darbuose. Taigi, jei šalys būtų taręsi dėl tokio pobūdžio darbų, kuriuos įprastai reikia atlikti iki grindinio pagrindo parengimo (paklojant ir sutrombuojant skaldą), juos ieškovė ir būtų laiku atlikusi. Šiuo atveju, kadangi nebuvo tartasi dėl jokių papildomų darbų (elektros kabelių išvedžiojimo, požeminio drenažo sistemos įrengimo) – jų ieškovė ir neatliko. Taip pat pažymėjo, jog požeminio drenažo sistemos darbams atlikti yra reikalingas parengti ir suderinti specialus projektas bei šiems darbams vykdyti atitinkamas leidimas, kurio ieškovė net neturi, kadangi tokių paslaugų (drenažo sistemos įrengimo) neteikia.

Pažymėjo, jog balos ar po pusmečio atsiradę grindinio nelygumai ieškovės parengtame pagrinde grindinio plytelėms yra galimi, nes grindinys nebuvo ruoštas jį naudoti be grindinio trinkelių. Trinkelės turėjo būti užsakytos ir sudėtos dar 2021 metų pabaigoje – o tai nebuvo atlikta atsakovui atsisakius jas užsakyti (apmokėti už jau pagamintas jo išsirinktas trinkeles). Taigi dėl minėtos priežasties, jog paruoštas grindinys turėjo būti nedelsiant uždengtas trinkelėmis – o tai nebuvo atlikta (nesuteikiant paslaugos iki galo) dėl atsakovo valios – bet kokia atsakomybė dėl netinkamos paslaugų kokybės tenka pačiam atsakovui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas jau klojasi grindinio trinkeles ant ieškovo parengto pagrindo, todėl daro išvadą, kad ieškovės suteiktos paslaugos buvo priimtos – suteikiant kitiems subjektams teisę/pareigą iškloti grindinio trinkeles atsakovo kieme ant ieškovės parengto grindinio pagrindo. 

Nurodo, kad ginčijamas šalių susitarimas buvo žodinis, o ne rašytinis, todėl nebuvo pagrindo sudarinėti rašytinį darbų priėmimo-perdavimo aktą. Papildomai pažymėjo, kad įmonė, atlikdama darbus, techniką nuomoja, pats vadovas, turi teisę dirbti su specialia technika, o įmonei licencijų nereikia, nes atlieka tik gerbūvio, o ne statybos darbus. 

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį tarp šalių vyko tik derybos dėl galimų betoninių trinkelių išklojimo darbų atlikimo atsakovo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. Pabrėžė, kad atsakovas su ieškovės direktoriumi Ž. V. buvo nuvykęs apžiūrėti, kokias trinkeles ir kaip ieškovė yra sudėjusi kitiems ieškovės klientams, tačiau atsakovas iš trinkelių gamintojo netgi neišsirinko, kokių trinkelių nori, kad būtų sudėtos jo namų kieme.

Pripažino, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500,00 Eur avansą ir išreiškė ieškovei savo pageidavimus dėl betoninių trinkelių išklojimo jo kieme, laukė iš ieškovės parengtos statybos rangos darbų sutarties su atliekamų darbų sąmata. Nurodė, kad atsakovas jokia forma ar būdu nebuvo išreiškęs savo sutikimo dėl ieškovės atliekamų darbų jo kieme, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kieme, prieš betoninių trinkelių išklojimo darbus, dar buvo būtina atlikti lietaus vandens nuleidimo sistemų darbus, apie ką atsakovas informavo ieškovę. Atsakovas nei dėl darbų, nei dėl darbų kainos nėra sudaręs jokio susitarimo su ieškove. Ieškovė atsakovui nebuvo pateikusi pasiūlymo/sutarties, kurioje būtų aptarti tikslūs darbų atlikimo terminai, darbų atlikimo etapai, medžiagos ir technologijos naudojamos darbams atlikti, darbų atlikimo kainos, atsiskaitymo tvarka bei terminai, avanso sumokėjimo sąlygos ir šalių įsipareigojimai ir garantijos.

Pažymėjo, jog ieškovė su atsakovu nesusitarė kiek kvadratų ir kiek metrų bortų, kaip bus daromi apibortavimai, kokios bus trinkelės, spalva, storis, forma, koks trinkelių klojimo raštas ir kt. Pažymėjo, jog ieškovė savavališkai, be atsakovo pritarimo, leidimo ir išreikšto sutikimo, kai atsakovas buvo išvykęs atostogauti ir nebuvo namuose, atsakovo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., atliko darbus, dėl kurių jokio susitarimo su atsakovu sudaryta nebuvo.

Taip pat pažymėjo, jog ieškovė atsakovo kieme rangos darbus atliko nekokybiškai, nesilaikydamas normatyvų ir technologijų numatytų betoninių trinkelių klojimo darbams, prieš tai neišvedžiojus apsauginių šarvų elektros kabeliams, žemės gruntą sutankinus tik atskiromis vietomis, neįrengus lietaus nubėgimo surinktuvų po žeme, taip pat lietaus vandens nubėgimo nuolydžius padarius ne į gatvės pusę, o į kiemo pusę, dėl ko šiuo metu, visas lietaus vanduo kaupiasi tik kieme, pripildydamas dideles balas kieme. Nurodė, kad ieškovė, atlikdama rangos darbus atsakovo kieme, sugadino atsakovo kieme esančią veją ir sulaužė klinkerines laiptų plyteles, esančias ant įėjimo į namus laiptų.

Be to, 2022 m. sausio 13 d. ieškovės direktorius Ž. V. atsakovui rašė tokią SMS žinutę: „Sveikas A. Betono mozaikos direktorius klausė kodėl nepervedi avansą už pagamintas trinkeles. Jei nepervesi avanso aš nutrauksiu visus darbus.“ Į minėtą 2022 m. sausio 13 d. Atsakovas atsakė tokia SMS žinute: „Aš su juo kalbėjau. Pradžiai paruošk tinkamą sutartį su sąmata ir kainomis kurios buvo aptartos, medžiagomis kokios bus naudojamos ir kiek. Kiek kv ir kiek metrų bortų. Kaip bus daromi apibortavimai, kokios trinkelės, spalva, storis, forma, koks kiemo dėjimo raštas, įvažiavimas nuo gatvės. Detalizuota normali sąmata ir sutartis, su garantiniu laikotarpiu ir t.t.“...Pinigų 2500 eurų avanso kurį sumokėjau patvirtinimas. Lauksiu sutarties el. paštu (duomenys neskelbtini). Ačiū gražios dienos“. Tuomet ieškovės direktorius Ž. V. atsakovui parašė: „Mes dėl trinkelių buvom susitarę. Tu nuvažiavai, pasižiūrėjai ir sakei, kad tau jos tinka ir kad galiu užsakyti gamybai. Trinkelės senai pagamintos, tau išsiusta sąskaita faktūra, o tu atsisakai už jas apmokėti. Dabar man rašai kokios bus trinkelės, spalva ir storis? Nesuprantu tavo tikslo.“ Atsakovas atsakė tokia SMS žinute: „Nei aš jas mačiau, nei važiavau, nei man reikėjo. Važiavau apsižiūrėti pavyzdžio pas žmones kokios sudėtos, bet ne pas gamintoja kokios bus gaminamos ar pagamintos ir net kokia bus Kv kaina. Tai buvo aptarta su tavimi visų darbų kaina su trinkelėmis, pagrindo paruošimu, medžiagomis. Buvau sakęs kokių trinkelių noriu ir kokios spalvos. Avansą sumokėjau, neturiu nei iš paties sutarties nei pinigų priėmimo kvito kurį žadėjai man atvežti ar persiųsti.“ Ieškovės direktorius Ž. V. atsakė: „Sutartį buvau atvežęs, kurioje buvo įrašyta sutarta kvadrato kaina, bet tau netiko. Šiandien galiu atvežti pasirašyti pinigu priėmimo kvitą už 2500 Eur. Sunku su tavimi bendrauti, nes niekad neatsiliepi i telefono skambučius.“ Tuomet Atsakovas atsakė: „Sutartis atvežta netinkama, atbuline data, visiškai ne tokiomis sąlygomis kokios buvo aptartos. Neaprašyta pagrindo paruošimo technologija bei naudojamos medžiagos. Neaprašyta darbų atlikimo terminas. Neaprašytas garantinis, kas yra garantija ir kam. Neaprašyta atsiskaitymo tvarka bei terminai. Nenurodyta kaip bus daromas apibortavimas, kiek metrų bortų, koks bus dedamas raštas, kiemo techninis brėžinys su nuolydžiais į gatvės pusę, kokie nuolydžiai ir t. t. ... Pinigų gavimą galite patvirtinti ir atsiųsdami KPO elektroniniu paštu su tekstu jog patvirtinate iš A. B. avansą 2500 Eur.“ Ieškovės direktorius atsakovui parašė: „Norėjai pradėti darbus kuo greičiau, viską aptarėme žodžiu per pora dienų ir išvažiavai atostogų. Kol buvai atostogose, mes paruošėme kiemo pagrindus. Buvo sutarta 5000 Eur avanso, nes darbu atlikta virš 9000 Eur, bet vis atidėliodavai. Per kelis kartus sumokėjai 2500 Eur, o kitus ir toliau žadi. Už trinkeles atsisakai mokėti tai nematau prasmės koreguoti sutarti ir tęsti darbus.“ Tuomet atsakovas atsakė: „Buvo neaptartas avansas, nebuvo ir aptarta, kad aš turėsiu rūpintis medžiagomis. Buvo aptarta trinkelių forma, spalva, kiemo kvadratūra. Avanso paprašyta buvo man grįžus iš atostogų ir pačiam prieš išvykstant į Egiptą kaip minėjai atostogų. Grįžus man iš atostogų radau sudarkytą kiemą, sudaužytas laiptų pakopines klinkerio plyteles. Sumokėto avanso patvirtinimo negaunu bei sutarties taip pat. Kyla įtarimų kad dirbate neskaidriai ir nesąžiningai. Negavus pinigų patvirtinimo kvito bei sutarties bus kreiptasi į FNTT dėl sukčiavimo bei bus kreiptasi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo“.

Nurodė, kad atsakovo prašymu į atsakovui priklausantį kiemą po ieškovės atliktų rangos darbų, buvo atvykę specialistai, kurie žodžiu atsakovui pasakė, kad dėl ieškovės nekokybiškai atliktų rangos darbų atsakovo kiemo ir sugadinto turto atkūrimo darbai kainuotų apie 12 000,00 Eur. Taigi dėl ieškovės atsakovo kieme nekokybiškai atliktų rangos darbų, norėdamas ištaisyti rangos darbų defektus, atsakovas patirs didelius, apie 12 000,00 Eur nuostolius.

Pažymėjo, jog ieškovė nutylėjo, kad jis atsakovui pateikė 2022 m. gegužės 13 d. raštą „Dėl įsiskolinimo“, kuriame ieškovė nurodė atsakovui, kad atsakovas yra skolingas ieškovei už atliktus kiemo darbus 9 060,10 Eur ir paprašė atsakovo apmokėti įsiskolinimą per dešimt kalendorinių dienų. Atsakovas pateikė atsakymą ieškovei,  kuriame akcentavo, kad atsakovas kategoriškai nesutinka su 2022 m. gegužės 13 d. pretenzijoje ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei pareikštu reikalavimu dėl 9 060,10 Eur dydžio skolos, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o pareikštas reikalavimas dėl skolos yra visiškai nepagrįstas ir absurdiškas, kadangi su ieškove atsakovas jokios sutarties ir/ar susitarimo dėl kiemo išklojimo betoninėmis trinkelėmis sudaręs nebuvo ir jokių įsipareigojimų sumokėti už ieškovės savavališkai, be atsakovo sutikimo ir leidimo, atliktus darbus, prisiėmęs nebuvo, todėl ieškovės pareikšta 2022 m. gegužės 13 d. pretenzija dėl įsiskolinimo už atliktus rangos darbus yra visiškai atmestina, kaip nepagrįsta.

Taip pat, pažymėjo, jog šioje byloje susitarimo nebuvimo faktas yra svarbiausia aplinkybė. Šiuo atveju, atsakovas su ieškovės direktoriumi Ž. V. derėjosi dėl atsakovo namo kiemo išklojimo trinkelėmis, t. y. ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo buitiniams, šeimos ir namų poreikiams tenkinti. Mano, kad atsakovas yra vartotojas, todėl nepaisant to, kad byloje nagrinėjamas skolos ne(pagrįstumo) klausimas, egzistuoja viešasis interesas – vartotojo teisių apsauga – todėl taikytinos visos su tuo susijusios teisės normos. Atsakovas akcentavo, jog nors su ieškovės direktoriumi Ž. V. jis ir buvo nuvykęs apžiūrėti, kokias trinkeles ir kaip ieškovė yra sudėjusi kitiems ieškovės klientams, tačiau atsakovė iš trinkelių gamintojo neišsirinko, konkrečiai kokių trinkelių nori, kad būtų sudėtos jo namų kieme. Atsakovas išreiškė ieškovei savo pageidavimus dėl betoninių trinkelių išklojimo jo kieme laukė iš ieškovės parengtos statybos rangos darbų sutarties su atliekamų darbų sąmata. Tačiau, kai atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. buvo išvykęs atostogauti, ieškovė atsakovo kieme atliko darbus – atsakovo kiemą užpylė ir sutrombavo sluoksniu žvyro ir dolomitinės skardos. Taigi, grįžęs iš atostogų, atsakovas suprato, jog jo kieme rangos darbus atliko būtent ieškovė, su kuria atsakovas prieš išvykdamas atostogų derėjosi dėl galimų betoninių trinkelių išklojimo darbų atlikimo atsakovo kieme. Ieškovės direktorius Ž. V. atsakovui nurodė, kad manė, jog darbų aptarimą galima laikyti susitarimu, todėl stengdamasis suspėti darbus atlikti iki šalčių, priėmė sprendimą pradėti darbų atlikimą be atsakovo leidimo. Tuo metu atsakovas atsidūrė jam nesuprantamoje padėtyje. Atsakovas nekvietė policijos, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas pritarė tokiems ieškovės atliktiems rangos darbams. Tiesiog atsakovas buvo pastatytas prieš faktą, kad ieškovė jo kieme jau atliko paruošiamuosius darbus trinkelių klojimui, šalims nepasirašius rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų aptarti ieškovės rangos darbai, kuriuos ieškovė įsipareigoja atlikti ir konkreti rangos darbų kaina. Be to, ieškovės direktorius Ž. V. atsakovo paprašė jam duoti šiek tiek pinigų, todėl grįžęs iš atostogų ir pamatęs, jog ieškovė jo kieme jau atliko paruošiamuosius darbus trinkelių klojimui, atsakovas toliau tęsė derybas su ieškove dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo ir prašė, kad ieškovė paruoštų sutartį su sąmata, ir sumokėjo ieškovei 2 500,00 Eur avansą. Tačiau atsakovui pareikalavus paruošti rašytinę rangos sutartį, ieškovės direktorius Ž. V. vengė ją paruošti ir siekė atsakovą įtikinti, kad rašytinės rangos sutarties sudaryti nereikia, nes dėl jo ieškovė patirs papildomas išlaidas, mokėdamas PVM. 

Atsakovas pažymėjo, jog jokio susitarimo, kuriame būtų nurodyta 11 560,10 Eur ieškovės rangos darbų kaina, nebuvo sudaryta ir atsakovas jokio pasiūlymo, kuriame būtų nurodyta tokia kaina, iš ieškovės niekada negavo. Atsakovas ne tik nepritarė šiai sumai, jis net nežinojo, kad ieškovė tikisi gauti 11 560,10 Eur už rangos darbų atlikimą. Šiuo atveju ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie susitarimo dėl rangos darbų atlikimo buvimą, atsakovas neturi jokios įrodinėjimo pareigos (CK 6.674 straipsnis). Akcentavo, kad atsakovas nei dėl darbų, nei dėl darbų kainos nėra sudaręs jokio susitarimo su ieškove, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jog rangovas iš vartotojo gali prašyti atsiskaityti už darbus tada, kai dėl jų (įskaitant kainą) konkrečiai ir aiškiai yra susitarta, o atsakovo ieškovei sumokėtas 2 500,00 Eur avansas buvo ne teisinės pareigos vykdymas, o geros valios gestas vykstant deryboms dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas pritarė visai ieškovės iš atsakovo reikalaujamai sumokėti sumai. Pažymėjo, jog rašytinė rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, nes šalims nepavyko susitarti dėl visų sutarties sąlygų. Tuo tarpu ieškovė, būdama profesionali verslininkė, nepasirašiusi su atsakovu rašytinės rangos sutarties ir pradėjusi darbus jam nesant, pasielgė neapdairiai ir veikė išimtinai savo rizika. Mano, kad šiuo atveju šalys derėjosi dėl atsakovo namo kiemo išklojimo trinkelėmis, t. y. ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo buitiniams, šeimos ir namų poreikiams tenkinti, taigi atsakovas yra vartotojas ir šalių sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, o tokioje situacijoje, kai verslininkas atlieka darbus vartotojui be pastarojo užsakymo ir nepasiekus susitarimo dėl darbų sąrašo ir atlikimo sąlygų, vartotojui nekyla teisinė pareiga už juos mokėti.  

Mano, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą CK 6.673 straipsnio 2 dalis netaikytina. Atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už atsakovo kieme atliktus darbus be atsakovo užsakymo. Nurodo, kad atsakovas su ieškovės direktoriumi Ž. V. tarėsi, jog ieškovė atsakovo kieme išvedžios apsauginius šarvus elektros kabeliams ir įrengs lietaus nubėgimo surinktuvus po žeme. Akcentavo, jog pagrindo trinkelių dėjimui paruošimas yra sudėtingas darbas, todėl jį atliekanti įmonė turi turėti patirtį ir žinoti, kaip reikia atlikti tokį darbą. Šiuo atveju būtent ieškovė, prieš dėdama trinkeles atsakovo kieme, turėjo išvedžioti apsauginius šarvus elektros kabeliams, įrengti lietaus nubėgimo surinktuvus po žeme, padaryti nuolydžius į gatvės, o ne į kiemo pusę, taip pat tinkamai sutankinti gruntą, o jeigu neturėjo tokios kompetencijos, atsakovo kieme apskritai neatlikti pagrindo paruošimo darbų. Neatlikus šių darbų, atsakovo kieme pradėjo rinktis vandens balos. Akcentavo, kad derėdamasis su ieškovės direktoriumi dėl trinkelių sudėjimo atsakovo kieme, atsakovas manė, jog ieškovė turi reikiamą kompetenciją atlikti ir trinkelių dėjimo, ir visus pagrindo paruošimo darbus, kad trinkelės būtų sudėtos kokybiškai ir be defektų. Pažymėjo, kad į atsakovo kiemą buvo atvykę specialistai, kurie atsakovui pasakė, jog didelės balos atsirasdavo būtent dėl ieškovės netinkamai atliktų rangos darbų - žemės gruntą sutankinus tik atskiromis vietomis, neįrengus lietaus nubėgimo surinktuvų po žeme ir lietaus vandens nubėgimo nuolydžius padarius ne į gatvės pusę, o į kiemo pusę.

Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo kieme klojamas trinkeles ant ieškovės parengto pagrindo, ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovui nepateikė jokio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, taigi tarp šalių nevyko joks faktiškai atliktų darbų perdavimas-priėmimas.

Liudytojas V. S. (klojo trinkeles pas atsakovą, šioj srityje dirba 12 metų) parodė, kad 2022 m. liepos pradžioje jam paskambino A. dėl trinkelių klojimo jo kieme. Atvažiavęs apžiūrėjo situaciją, pasirašė sutartį, sutarė kainą ir pradėjo dirbti. Pažymėjo, kad kiemo pagrindai nebuvo tinkamai padaryti, nuolydžių nebuvo, plotis netiko, reikėjo žvyro skaldą pilti, tačiau pripažino, kad dalinai reikėjo pasiruošti. Darbai buvo padaryti, tačiau ne iki galo: plotis gal 0,5 m netiko, reikėjo daugiau, prie garažo nuolydis buvo blogas, tačiau reikėjo nusikasinėti, nes žolės augo. Mano, kad papildomai apie 60 m2 reikėjo padaryti. Pripažino, kad ieškovės darbo buvo įdėta, dalis buvo padaryta. Apie 300 m2 buvo padaryta, o apie 60 m2 reikėjo daryti, todėl ir pasirašant sutartį, atsižvelgė, kad dalis darbų jau buvo padaryta, kas jau buvo atlikta, į kainą neskaičiavo. Su liudytoju atsakovas atsiskaitė, nebuvo ginčų. Atsakovas minėjo, kad nebaigė kita įmonė, pradėjo darbus ir nepabaigė. Mano, kad prieš klojant trinkeles, lietaus vamzdžių montavimas yra būtinas. Kai į objektą atvyko, lietaus vamzdžių montavimas turėjo būti, tačiau nežino, kas buvo tartasi su ieškove. Elektros šarvą vedė per skaldą, nežino kas buvo tartasi, nes nebuvo paklota. Mano, kad šiuos darbus atlikti yra būtina, nes trinkeles sudėjus, šarvo jau nepaklosi. Sąskaitoje ir akte nurodyti kiekiai 400 m2 grunto kasimo darbai, čia buvo visa kvadratūrą perskaičiuota. Kai atvyko apžiūrėti objektą, kiek yra grunto skaldos, žvyro nežiūrėjo, skaldos nebuvo tinkamai, reikėjo atsivežti skaldos, prie vartų buvo kasama, platinama, tankinta buvo. Buvo pilama į kiemo duobes, kai kur nukasė, kai kur pripildė, kai ką iš naujo perdarė. Negali teigti, kad buvo piltas dolomitas, jo manymu, tai nebuvo dolomitas. Dolomito lengvai prakasti neįmanoma. Duobės negalėjo atsirasti, kad apie pusę metų buvo važinėjama automobiliu, kad ir naudojamas, nes sudėjus trinkeles, irgi atsirastų duobės, pagrindas turi būti tvirtas. Nurodė, kad elektros šarvą galima kloti prieš trinkelių paklojimą, jis dedamas žvyre, pirma reikia padaryti lietaus sistemą, tuomet žvyrą ir skaldą. Elektros šarvo paklojimas priklauso nuo užsakovo, tai reikia derinti, būtina pakloti, jei reikalinga, jei nereikalinga, gal nebūtina. Trinkelių kieme nebuvo nupirkta, nematė. Pastebėjo, kad nuo įvažiavimo trinkelės eina iki pat namo sienos. Akcentavo, kad nuolydžius perdarė prie garažo, kur augo žolės, kur reikėjo nukasinėti, pakėlė aukštį. Nukasė skaldą, gruntą ir pylė žvyrą ir skaldą. Kiemo aikštelės trinkelės eina iki pat namo. Kiemą nukasę, nenukasė visos, neišvežė, reikėjo prisivežti, iš kiemo nieko neišvežė, tik prisivežė. Sutankinimo skaldos ir žvyro nematavo, sprendė savo nuožiūra. Vartams kabelį vedė nuo namo šalia skaldos į kitą pusę. Kalbelio pratiesimas nežino kiek truko, apie tris dienas, nes darė tuo pat metu darė ir kitus darbus. Drenažo nedarė, lietaus sistemą. A. sakė, kad jis tvarkė drenažą pats, jis to nematė. Nematė, kad būtų tvarkytas drenažas. 

Liudytojas K. V. (atsakovo draugas, pažįstamas, gyvenantis tame pačiame kaime) parodė, kad nelabai ką matė, ateidavo tik šunį ir katę pašerti, kai A. buvo išvykęs į kelionę rudenį gal prieš pusantrų metų. Matė tik kai kasė su ekskavatoriumi, matė laiptų dalį sulaužtą. Išvykdamas A. jam nieko nesakė, kad kas atvažiuos. Matė, kad kažkas kasa, vadinasi sutarta. Su vyrais trumpai pasikalbėdavo. Per tą laiką A.neskambino, kainuoja per brangiai į užsienį ir A. jam neskambino, pasitiki juo. Ekskavatorius užkabino plyteles ir sulaužė, o kas kasė kiemą, kelią kasė, nežino, reikia, vadinasi - kasė. Pastebėjo, kad kasė, išvežė, paskui vežė smėlį, kažkokią skaldą, kažkokią medžiagą. Kelis kartus tik matė. Jokios kitos technikos nematė, per dieną ten nebūdavo, kažkokie darbai vyko, labai nesidomėjo. Kai iš kelionės grįžo A., jie buvo susitikę, apie darbus nekalbėjo. Per tą laikotarpį matė, kad veja padraskyta buvo, kai statybos vyksta, taip būna. Kai kasė ekskavatoriumi viską darė labai nelygiai, tą pastebėjo. Įvažiavimo asfaltą matė, kad nukasinėjamas. Kažkoks pagrindas po asfaltu buvo, kažkokie stambesni akmenukai, nelabai matė. Ar giliai ar negaliai, nekreipė dėmesio. A. apie jokius konfliktus jam nieko nesakė. Neatsimena, kad kalbėjo su ieškovės direktoriumi, kas mėnesį išvalo skambučius. Neatsimena, kad vartus atrakindavo, nes vartai niekada nerakinami, tik strypai nusileidžia. Prie prūdo kažkas gulėjo ant žolės, blokus matė. Jie gulėjo iki kol atsakovas grįžo.  Kas tvorą tvėrė - nematė. Kai mašinos važinėjo, nematė. Kažkas buvo vežama, o kas ten – nežino, skalda buvo vežama, kiek ir kaip, nežino.

Liudytojas E. B. (samdomas darbininkas ieškovės darbuotojas) parodė, kad 2021 m. lapkričio 16-17,22 dienomis, dirbo (duomenys neskelbtini)e, (duomenys neskelbtini), kur ruošė pagrindus, lygino žvyrą, paskui skaldą, dirbo 4-5 dienas. Viršininkas pasakė, ką pasiimti ir važiuoti dirbti, kiemas buvo paruoštas pagrindų dėjimui, buvo iškastas žvyras, pripiltas ir dalinai išlygintas, jis žvyrą suvibravo ir pylė skaldą. Viskas vyksta taip: išsikasa, prisipila žvyro, kiek reikia, tada kiek trūksta prisipylė, prasilygino. Dirbo vibro plokšte, sveriančia apie 270 kg, neatsimena kas ką darė konkrečiai, visi viską dirba. Nurodė, kad pagrindas buvo sutankintas, kitaip neįmanoma, jei biri medžiaga nesutankinta   - neįvažiuosi. Jam esant apie 10 m3 gal sutankino, nepaskaičiuosi iš akies. Paskui pylė skaldą ir vėl tankino, kitaip neįmanoma, standartinis pagrindų ruošimas. Pažeidimų kažkokių nematė, aplinka bedirbant pažeista nebuvo, nieko nematė, kad kažkas išsiskirtų, tiesiog pavyzdinis objektas, nes dirbo su aparatu, kur norėdamas, nepadarysi blogai. Pažymėjo, kad atvažiavo Ž. V., pasakė kaip daryti, ribas tokias, tada įsikala armatūras, aukščius atmatuoja, pagal juos lygina skaldą, nuolydžiai buvo padaryti, ten elementaru, nuolydžiai paskui daromi. Namo šeimininko nematė, buvo kitas žmogus, jis aprodė viską, parodė kur susidėti įrankius į rakinamą patalpą, pakalbėjo, o šeimininką matė, kai grįžo, jis buvo išvykęs, porą dienų matė trumpai. Šeimininkas nieko nesakė, viskas vyko tvarkingai, jokių problemų. Nežino, ar prašė elektros laidus pravesti, buvo trinkelių pagrindo ruošimas. Skaldai lyginti buvo naudojimas mini krautuvas. Pagrindo lyginimui buvo naudojamos specialios liniuotės, o darant su liniuotėmis - neįmanoma blogai padaryti. Būna praktiškai be paklaidų. Kiti jų nenaudoja, brangios, o jie lygina su liniuote, jų būna pavyzdinis pagrindas. Pažymėjo, kad suskaldytų plytelių nematė, negali pasakyti. Šitame objekte nebuvo jokių problemų. Nurodė, kad dirba pagal darbo sutartį dirba, šiuo metu yra neapmokamose atostogose, kadangi darbas - sezoninis darbas. Asmeniškai jam nebuvo matomi vejos pažeidimai. Viskas proto ribose, be problemų buvo, tvarkingai. Nežino kaip vertinti žolės sutrypimą, gal paminta žolė, praėjo kažkas, bet  išvažinėta ar padraskyta -  nebuvo. Dirbo gal trys - keturi žmonės. Jis pats pagrindų ruošime nedalyvavo, nematė. Kodėl daugiau įmonė nedribo šiame objekte, darbų netęsė -  nežino, jis atidirbo konkretų darbą ir išvažiavo į kitą objektą. Jis yra nekvalifikuotas darbininkas. Matavimus ir nuolydžių formavimą atliko vienas su nivelyru, kuris matuoja aukščių skirtumus matuoja, nes parametrus gavo, atestacijos nereikia, bent nežino, kad reikia, tačiau su nivelyru dirba apie 30 metų. Pažymėjo, kad buvo supažindintais su nuolydžių vietomis: prieš įvažiavimą į garažą, kur laiptai, suvedė taškus, nes durys negali būti nei per aukštai, nei per aukštai. Nuolydžius paaiškino Ž., pagrindus kur ką reikia daryti. Nuolydis nuo ūkinio pastato link žolės, nuo aikštelės link vartų tvoros. Į namą niekas nedaro nuolydžių. Bendras nuolydis eina nuo kiemo - link vartų ir į šoną paverstas į vieną pusę. Nuolydžius darė kelias valandas, daugiau nei pusdienį. Dėl sutarties nieko nežino, jis samdomas, nesiaiškina apie sutartis. Su ekskavatoriumi vykdė kasimo darbus, tačiau kas - nežino, jis nedalyvavo kasime. Kolektyvą pažįsta, gal samdė kitą įmonę, Ž. neinformavo, kas ką kasa, niekas nekalba, kas kur ką kasa. Nesidomi, vieną objektą padaro ir važiuoja į kitą.

Liudytojas E. N. (įmonės darbuotojas, dirbęs atsakovo kieme) parodė, kad skaldą lygino, daugiausia su traktoriumi važinėjo. Kieme buvo savininko draugas, senelis kažkoks. Nelabai atsimena, per objektus važinėja iš vieno į kitą. (duomenys neskelbtini)  kaime skaldą lygino, daugiau nieko neteko daryti. Jokių kitų tame kaime daugiau nedarė objektų. Dirbo su E. B., neatsimena, dar kažkas gal buvo, iš traktoriaus mažai išlipdavo. Kai atvažiavo į objektą, kažkiek dienų vežė žvyrą, paskui ant skaldos važinėjo, paviršinį sluoksnį darė. Neatsimena, kas lygino žvyrą, gal E. Lyginimo darbus atliko lyginimo darbų technika. Turi kaušą išvežiojimui, stumdymui, lyginimui, kai įgundi, pats prisitaikai, technika specialiai skirta.  Pažymėjo, kad keliese dirbant, vienas matuoja aukščius, kitas lygina po truputį. Matavimo darbus darė E. B. su nivelyru, statė armatūras, lygino žvyrą ir skaldą, sutankino su vibro plošte, nemažai tankino. Abu dirbo kartu, pasikeisdami. Neatsimena, kiek dienų dirbo. Asmeniškai paties savininko nematė. Senelis buvo, sakė prižiūri namus. Į objektą kai atvažiuodavo, vartai buvo atviri ir pradėjo darbus, senelis išeidavo, pasisveikindavo ir tiek. Senelis leisdavo laikyti įrankius priestate. Į pokalbius su šeimininkais nesivėlė, dirbo kaip pagalbinis. Objekte paliko įrankius, buvo kartą išsivežęs, nes kitame objekte dirbo. Objekte užsakymo elektros laidų išvedimui nežino. Prisimena, kad G., kuris išėjo į kariuomenę, dirbo objekte.  Kodėl toliau trinkelės nebuvo išklotos, nežino. Dirbo su Bobcat 4840 ar 6860, neturi teisių vairuoti šią techniką, paprašytas vadovo dirba su technika. Pasikeisdami su B. dirbo su vibroplokšte, jis moka dirbti, nežino ar teikiama kvalifikacija Lietuvoje. Darbo stažas 4 metus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos ieškovės, atsakovo atstovų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje kreipėsi į Ž. V. dėl paslaugų atsakovui suteikimo: apie 415 m2 atsakovo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išklojimo trinkelėmis. Šalys žodžiu aptarė planuojamą kiemo plotą, kur bus klojamos trinkelės. Buvo sutarta, jog ieškovė iškas 50 cm gylio sankasą, užpils 30 cm gamtiniu žvyru ir 15 cm dolomitine skalda (frakcija 0-45) ir ant 3 cm sluoksnio dolomitinių atsijų išklos rudas trinkeles už 38 Eur/m2 kainą; o papildomi darbai (pjaustymas, laiptų pakopų darymas, nukasto grunto išvežimas) – bus mokami atskirai. Atlikus paruošiamuosius darbus (iki trinkelių klojimo), atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500 Eur. Šalys sutarties dėl darbų atlikimo nepasirašė, sutarties sąlygų raštu neaptarė. Po darbų atlikimo dėl jų kokybės atsakovas pretenzijų nereiškė. Už paruošiamuosius darbus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 119, tačiau atsakovas sąskaitos iki šiol neapmokėjo ir išskyrus 2 500,00 Eur, daugiau jokių mokėjimų neatliko. 2022 m. kovo mėnesį ieškovas teikė atsakovui pasirašyti paslaugų sutarties projektą, tačiau atsakovas ir iki šiol to nėra padaręs. Ieškovė prašo priteisti susidariusią skolą už atliktus trinkelių dangos parengimo darbus 9 060,00 Eur (11 560,10 Eur – 2500 Eur = 9060,10 Eur).

Šalys rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų susitarimą dėl darbų kainos teismui nepateikė. Pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 119, atliktų darbų vertė sudaro 11 560,10 Eur (Penkiatonio ekskavatoriaus darbai vnt. 980,00 Eur, žemių išvežimas 540,00 Eur, žvyras sankasai užpildyti - 1 377,00 Eur, Dolomito skalda 0-45 frakcijos -2 572,80 Eur, Važiuojamosios dalies pagrindo paruošimas 415 m2 3 984,00 Eur, pamatinių blokų išvežimas – 100,00 Eur. Iš šios sumos ieškovė išskaičiuoja 2 500,00 Eur avansą, kurį sumokėjo atsakovas po paruošiamųjų darbų atlikimo.

Atsakovas nurodo, kad jokio susitarimo tarp jo ir ieškovės direktoriaus nebuvo. Vyko tik derybos, o 2 500,00 Eur sumokėjo gera valia.

Taip pat, kaip rašytinį įrodymą atsakovas pateikė tarp šalių vykusį susirašinėjimą: 2022 m. sausio 13 d. ieškovės direktorius Ž. V. atsakovui parašė: „Sveikas A. Betono mozaikos direktorius klausė kodėl nepervedi avansą už pagamintas trinkeles. Jei nepervesi avanso aš nutrauksiu visus darbus.“ Į minėtą 2022 m. sausio 13 d. Atsakovas atsakė tokia SMS žinute: „Aš su juo kalbėjau. Pradžiai paruošk tinkamą sutartį su sąmata ir kainomis kurios buvo aptartos, medžiagomis kokios bus naudojamos ir kiek. Kiek kv ir kiek metrų bortų. Kaip bus daromi apibortavimai, kokios trinkelės, spalva, storis, forma, koks kiemo dėjimo raštas, įvažiavimas nuo gatvės. Detalizuota normali sąmata ir sutartis, su garantiniu laikotarpiu ir t.t.“...Pinigų 2500 eurų avanso kurį sumokėjau patvirtinimas. Lauksiu sutarties el. paštu (duomenys neskelbtini). Ačiū gražios dienos“. Tuomet ieškovės direktorius Ž. V. atsakovui parašė: „Mes dėl trinkelių buvom susitarę. Tu nuvažiavai, pasižiūrėjai ir sakei, kad tau jos tinka ir kad galiu užsakyti gamybai. Trinkelės senai pagamintos, tau išsiusta sąskaita faktūra, o tu atsisakai už jas apmokėti. Dabar man rašai kokios bus trinkelės, spalva ir storis? Nesuprantu tavo tikslo.“ Atsakovas atsakė tokia SMS žinute: „Nei aš jas mačiau, nei važiavau, nei man reikėjo. Važiavau apsižiūrėti pavyzdžio pas žmones kokios sudėtos, bet ne pas gamintoja kokios bus gaminamos ar pagamintos ir net kokia bus Kv kaina. Tai buvo aptarta su tavimi visų darbų kaina su trinkelėmis, pagrindo paruošimu, medžiagomis. Buvau sakęs kokių trinkelių noriu ir kokios spalvos. Avansą sumokėjau, neturiu nei iš paties sutarties nei pinigų priėmimo kvito kurį žadėjai man atvežti ar persiųsti.“ Ieškovės direktorius Ž. V. atsakė: „Sutartį buvau atvežęs, kurioje buvo įrašyta sutarta kvadrato kaina, bet tau netiko. Šiandien galiu atvežti pasirašyti pinigu priėmimo kvitą už 2500 Eur. Sunku su tavimi bendrauti, nes niekad neatsiliepi i telefono skambučius.“ Tuomet Atsakovas atsakė: „Sutartis atvežta netinkama, atbuline data, visiškai ne tokiomis sąlygomis kokios buvo aptartos. Neaprašyta pagrindo paruošimo technologija bei naudojamos medžiagos. Neaprašyta darbų atlikimo terminas. Neaprašytas garantinis, kas yra garantija ir kam. Neaprašyta atsiskaitymo tvarka bei terminai. Nenurodyta kaip bus daromas apibortavimas, kiek metrų bortų, koks bus dedamas raštas, kiemo techninis brėžinys su nuolydžiais į gatvės pusę, kokie nuolydžiai ir t. t.. Pinigų gavimą galite patvirtinti ir atsiųsdami KPO elektroniniu paštu su tekstu jog patvirtinate iš A. B. avansą 2500 Eur.“ Ieškovės direktorius atsakovui parašė: „Norėjai pradėti darbus kuo greičiau, viską aptarėme žodžiu per pora dienų ir išvažiavai atostogų. Kol buvai atostogose, mes paruošėme kiemo pagrindus. Buvo sutarta 5000 Eur avanso, nes darbu atlikta virš 9000 Eur, bet vis atidėliodavai. Per kelis kartus sumokėjai 2500 Eur, o kitus ir toliau žadi. Už trinkeles atsisakai mokėti tai nematau prasmės koreguoti sutarti ir tęsti darbus.“ Tuomet atsakovas atsakė: „Buvo neaptartas avansas, nebuvo ir aptarta, kad aš turėsiu rūpintis medžiagomis. Buvo aptarta trinkelių forma, spalva, kiemo kvadratūra. Avanso paprašyta buvo man grįžus iš atostogų ir pačiam prieš išvykstant į Egiptą kaip minėjai atostogų. Grįžus man iš atostogų radau sudarkytą kiemą, sudaužytas laiptų pakopines klinkerio plyteles. Sumokėto avanso patvirtinimo negaunu bei sutarties taip pat. Kyla įtarimų kad dirbate neskaidriai ir nesąžiningai. Negavus pinigų patvirtinimo kvito bei sutarties bus kreiptasi į FNTT dėl sukčiavimo bei bus kreiptasi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo“. 

            Ieškovas pateikė atsakovui 2022 m. gegužės 13 d. raštą „Dėl įsiskolinimo“, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei už atliktus kiemo darbus 9.060,10 Eur ir paprašė atsakovo apmokėti įsiskolinimą per dešimt kalendorinių dienų. Atsakovas ieškovei pateiktame 2022 m. birželio 7 d. atsakyme nurodė, kad atsakovas kategoriškai nesutinka su 2022 m. gegužės 13 d. pretenzijoje ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei pareikštu reikalavimu dėl 9 060,10 Eur dydžio skolos.

            Iš Statybos subrangos sutarties Nr. 146 (be datos), sudarytos tarp MB „VST GROUP“, kaip rangovo ir A. B., kaip užsakovo matyti, kad rangovas MB „VST GROUP“ įsipareigojo savo jėgomis ir savo rizika atlikti darbus, kurie aptarti susitikimo metu, t. y. pagrindų ruošimas, trinkelių klojimas, lietaus nubėgimo montavimas, elektros šarvo paklojimas. Iš 2022 m. liepos 7 d. MB „VST GROUP“ sąskaitos faktūros matyti, kad rangovė išrašė atsakovui sąskaitą 10 260,00 Eur sumai. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytas atliktų darbų aktas ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. MB „VST GROUP“ pinigų priėmimo kvitas Serija VAL Nr. 0846477.

           Iš atsakovo 7 fotonuotraukų matyti, kad MB „VST GROUP“ atsakovo kieme išklojo trinkeles.

Abi šalys neginčija, kad atsakovas su ieškovės direktoriumi Ž. V. buvo nuvykę apžiūrėti, kokias trinkeles ir kaip ieškovė yra sudėjusi kitiems ieškovės klientams, tačiau atsakovas neigia, kad iš trinkelių gamintojo nieko neišsirinko, konkrečiai kokių trinkelių nori, kad būtų sudėtos jo namų kieme.

Ieškovė nurodo, kad žodinis susitarimas buvo, atsakovas kategoriškai tai neigia.

Ieškovė nurodo, kad ji turi teisę išsireikalauti nuostolių atlyginimą, taikant CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkto išimtį, vartotojas (atsakovas), gavęs prekių ar paslaugų pagal žodinę rangos sutartį, net ir ginčydamas žodinės sutarties sąlygas ar visos sutarties sudarymą, privalo atsiskaityti už gautas prekes/paslaugas pagal jų vidutinę rinkos vertę. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad atsakovas yra vartotojas ir šalių sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, o tokioje situacijoje, kai verslininkas atlieka darbus vartotojui be pastarojo užsakymo ir nepasiekus susitarimo dėl darbų sąrašo ir atlikimo sąlygų, vartotojui nekyla teisinė pareiga už juos mokėti.

Dėl sutarties sudarymo ir teisinių santykių

Ieškovė nurodo, kad šalys sudarė žodinę sutartį, aptarė planuojamus darbus, apžiūrėjo trinkelių pavyzdžius, atsakovas dalį pinigų ieškovei sumokėjo, tačiau, nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų trūkumo, nenori mokėti skolos už atliktą darbą. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad susitarimo konkretaus nebuvo, o ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie susitarimo dėl rangos darbų atlikimo buvimą, atsakovas neturi jokios įrodinėjimo pareigos (CK 6.674 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog sumokėjo ieškovei 2 500,00 Eur avansą ir išreiškė ieškovei savo pageidavimus dėl betoninių trinkelių išklojimo jo kieme, laukė iš ieškovės parengtos statybos rangos darbų sutarties su atliekamų darbų sąmata. Tačiau nurodė, kad atsakovas jokia forma ar būdu nebuvo išreiškęs savo sutikimo dėl ieškovės atliekamų darbų jo kieme. Atsakovas nei dėl darbų, nei dėl darbų kainos nėra sudaręs jokio susitarimo su ieškove. Ieškovė atsakovui nebuvo pateikusi pasiūlymo/sutarties, kurioje būtų aptarti tikslūs darbų atlikimo terminai, darbų atlikimo etapai, medžiagos ir technologijos naudojamos darbams atlikti, darbų atlikimo kainos, atsiskaitymo tvarka bei terminai, avanso sumokėjimo sąlygos ir šalių įsipareigojimai ir garantijos. Ieškovė su atsakovu nesusitarė, kiek kvadratų ir kiek metrų bortų, kaip bus daromi apibortavimai, kokios bus trinkelės, spalva, storis, forma, koks trinkelių klojimo raštas ir kt. Pažymėjo, jog ieškovė savavališkai, be atsakovo pritarimo, leidimo ir išreikšto sutikimo, kai atsakovas buvo išvykęs atostogauti ir nebuvo namuose, atsakovo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., atliko darbus, dėl kurių jokio susitarimo su atsakovu sudaryta nebuvo.

Ieškovė paaiškino, kad šalys žodžiu aptarė planuojamą kiemo plotą, kur bus klojamos trinkelės. Buvo sutarta, jog ieškovė iškas 50 cm gylio sankasą, užpils 30 cm gamtiniu žvyru ir 15 cm dolomitine skalda (frakcija 0-45) ir ant 3 cm sluoksnio dolomitinių atsijų išklos rudas trinkeles už 38 Eur/m2 kainą; o papildomi darbai (pjaustymas, laiptų pakopų darymas, nukasto grunto išvežimas) – bus mokami atskirai. Akivaizdu, kad ieškovė žinojo kiemo parametrus, žinojo, kur ir ką reikės atlikti, tad neįtikinama atsakovo versija, kad be jo žinios buvo atliekami darbai. Atlikus paruošiamuosius darbus (iki trinkelių klojimo), atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500 Eur. Prieš pradedant darbus, tarp šalių buvo aptartos trinkelių forma ir spalva. Atsakovui pageidaujant, ieškovė kreipėsi į trinkeles gaminančią įmonę dėl trinkelių užsakymo. 2021 m. gruodžio mėn. pradžioje trinkelės buvo pagamintos, tačiau atsakovas atsisakė už jas mokėti, nurodinėdamas vis kitokias atsisakymo priežastis.

Atsakovo kviestas liudytojas V. S., klojęs trinkeles 2022 m. liepos mėnesį ant ieškovės ruošto pagrindo nurodė, kad kiemas iš dalies buvo paruoštas, nurodė, kad elektros instaliaciją ir lietaus vamzdžius kiemo rengėjas neprivalo atlikti, tai sprendžia pats užsakovas. Liudytojas K. V. pripažino, kad, išvykus atsakovui atostogų į užsienį, jis dažnai ateidavo į atsakovo kiemą pašerti gyvūnų, matė dirbančius žmones, su jais pasikalbėdavo, t. y. elgėsi taip, kad vyrai darbus atliko su atsakovo žinia ir jam buvo ramu. Kiti, ieškovo pusėn pakviesti liudyti darbuotojai patvirtino, kad kieme nuolat buvo senelis, kuris atrakino patalpą, kurioje darbuotojai laikė įrankius, kiemo paruošimo darbus atliko puikiai, kiemas nebuvo ypatingas sudėtingumo prasme. Pažymėjo, kad turi geras priemones kiemą padaryti lygų ir gerą. Taigi akivaizdu, kad atsakovas pats užsakė trinkelių klojimo paslaugą, buvo susitarta dėl darbų atlikimo, įmonė ne savavališkai o su atsakovo sutikimu atliko darbus, o atsakovas ieškove pasitikėjo, net paliko atsakingą prižiūrėtoją, kuris darbuotojams suteikė vietą, kur galima saugiai palikti darbo priemones ir įrankius. Atsakovas teigia, kad su ieškove nebuvo jokio konkretaus susitarimo, o savavališkai, nesitarus apie konkrečius darbus, atlikti darbai buvo su trūkumais, sugadintas kiemas.

Pažymėtina, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas, ir pan.). Įstatymas nenustato tokių darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Teismui atsakovas pateikė tarp šalių vykusį susirašinėjimą, iš kurio akivaizdu, kad atsakovas patvirtino savo susitarimą su ieškove apie trinkelių klojimo darbus savo kieme, pats parašė, kad su ieškove buvo aptarta visų darbų kaina su trinkelėmis, pagrindo paruošimu, medžiagomis, teigė, kad ieškovei sakė savo pageidavimus, kokių trinkelių nori ir kokios spalvos, formos, aptarta kiemo kvadratūra. Ieškovė SMS žinutėse patvirtino savo teiginius, kad atsakovas norėjo pradėti darbus kuo greičiau, viską aptarė žodžiu per pora dienų ir atsakovas išvažiavo atostogų. Atsakovas šio neginčijo. Nerealu būtų manyti, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas šeimininkas, planuodamas išvykti į kelionę, įsileistų į savo kiemą dirbti bet ką, nepatikimus asmenis be leidimo. Atvirkščiai, jis, išvykdamas atostogauti, paliko darbus prižiūrėti savo draugą K. V., kuris, kaip pažymėjo, nieko tokio, kas jam keltų susirūpinimą ar įtarimą, nematė, nepastebėjo.

Ieškovė teigia, kad tarp šalių susiklostė statybos darbų teisiniai santykiai, atsakovas tai ginčija, nurodydamas, kad šalių nesieja jokia sutartis, kad atsakovas su ieškove buvo tik derybų stadijoje, jog šiam šalių ginčui taikytini vartojimo santykiai.

Iš bylos aplinkybių matyti ir šiuo sprendimu nustatyta, kad atsakovas A. B. užsakė paslaugas asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. atlikti statybinius darbus jo gyvenamojo namo valdoje. Paslaugas suteikė įmonė - UAB „Grindinio darbai“. Tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, ieškovė šioje situacijoje yra verslininkė, o atsakovas - vartotojas. Ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Pažymėtina, jog tarp šalių sudaryta žodinės statybos darbų rangos sutartis atitinka rangos sutartinius teisinius santykius, todėl tarp šalių sudaryta sutartis laikytina kaip vartojimo rangos sutartis. Pripažintina, jog 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje tarp A. B. ir UAB „Grindinio darbai“ direktoriaus Ž. V. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią rangovė (ieškovė) įsipareigojo užsakovui (atsakovui) paruošti pagrindus ir išgrįsti betoninėmis trinkelėmis teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005). Vadovaujantis CK 6.673 straipsnio 2 dalimi, užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad šalims sutarus dėl kiemo gerbūvio darbų (trinkelių klojimo), tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK 6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

Dėl ieškinio reikalavimų 

Ieškovė ieškinį atsakovui iš esmės grindžia tarp šalių sudarytų žodiniu susitarimu, vykimu pas kitus ieškovės klientus apžiūrėti trinkelių, liudytojų paaiškinimais. Pagal ieškovės išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr. 119, darbų kaina sudaro 9 060,00 Eur. Ieškinyje argumentuojama, kad atsakovas atsisakė bendrauti, pasirašyti rangos sutartį bei apmokėti likusią sąskaitą, kai tuo tarpu, 2 500,00 už dalį darbų atsakovas apmokėjo, darbą priėmė, o kitas trinkelių klojėjas išklojo kiemą jau ant ieškovės paruošto pagrindo. Taip pat, ieškovė teigia, kad atsakovas jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu ieškovei neteikė. Atsakovas teigia, kad sumokėta 2 500,00 Eur suma yra geros valios išraiška dėl tolesnio bendradarbiavimo. Atsiliepime ir triplike atsakovas išreiškė, jog ieškovė netinkamai atliko paruošiamuosius kiemo darbus, nes rūsyje ir kieme kaupiasi vanduo, sugadintos kiemo apdailos, veja ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pats savo atsiliepime ir triplike nurodė, kad rangovas iš vartotojo gali prašyti atsiskaityti už darbus tada, kai dėl jų (įskaitant kainą) konkrečiai ir aiškiai yra susitarta. Šiuo atveju atsakovo ieškovei sumokėtas 2 500,00 Eur avansas buvo ne teisinės pareigos vykdymas, o geros valios gestas, nes tarp ieškovės ir atsakovo vyko derybos dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo ir ieškovė atsakovo kieme jau buvo atlikusi paruošiamuosius darbus trinkelių klojimui, tačiau kloti trinkelių dar nepradėjo. Tačiau pabrėžė, kad 2 500,00 Eur sumokėjimas nereiškia, kad atsakovas pritarė visai ieškovės iš atsakovo reikalaujamai sumokėti sumai. Šioje vietoje teismas pažymi, kad atsakovas šiuos teiginiu pripažino, kad susitarimas buvo, ir paneigia jo nurodytą teiginį, kad ieškovė savavališkai, be atsakovo pritarimo, leidimo ir išreikšto sutikimo, kai atsakovas buvo išvykęs atostogauti ir nebuvo namuose, atsakovo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., atliko darbus, dėl kurių jokio susitarimo su atsakovu sudaryta nebuvo. Taigi, išreiškęs nepasitenkinimą, kad atsakovas nepageidavo jokių ieškovės paslaugų, tuo tarpu, vėl pažymi, jog ieškovė atsakovo kieme rangos darbus atliko nekokybiškai, nesilaikydamas normatyvų ir technologijų numatytų betoninių trinkelių klojimo darbams, prieš tai neišvedžiojus apsauginių šarvų elektros kabeliams, žemės gruntą sutankinus tik atskiromis vietomis, neįrengus lietaus nubėgimo surinktuvų po žeme, taip pat lietaus vandens nubėgimo nuolydžius padarius ne į gatvės pusę, o į kiemo pusę, dėl ko šiuo metu, visas lietaus vanduo kaupiasi tik kieme, pripildydamas jame dideles balas. Iš to daroma išvada, kad šalys iš tiesų laisva valia žodžiu susitarė ir aptarė pagrindinius kiemo tvarkymo darbus ir įtikinama versija ieškovės, jog kol atsakovas atostogavo, ji padarė pagrindinius paruošiamuosius darbus, reikalingus prieš klojant trinkeles.

Viešai prieinamais duomenimis, ieškovė UAB „Grindinio darbai“ jau 11 metų vykdo statybos rangos darbus. Kaip nustatyta šiame sprendime, ieškovės direktorius Ž. V. ir atsakovas žodžiu sutarė dėl kiemo darbų atsakovui priklausančiame objekte. Atsakovas nesutinka mokėti ieškovei už atliktus darbus, nes jie yra neva nekokybiški, be to, ieškovė atsakovui nepateikė jokio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, taigi tarp šalių nevyko joks faktiškai atliktų darbų perdavimas-priėmimas.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tai gi paprastai darbų priėmimo- perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo – priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, kadangi buvo faktiškai atlikti darbai, paruoštas kiemas trinkelių dėjimui, užsakytos trinkelės. Atsakovas teigia, kad darbai atlikti savavališkai, nesutarus galutinai, be to, darbai atlikti nekokybiškai, nekvalifikuotai, be to, ieškovė jam nepateikė darbų priėmimo akto. Su tokiais atsakovo ir jo atstovės argumentais teismas nesutinka dėl toliau šiame sprendime nurodytų motyvų. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo ne dėl atliktų darbų kokybės, o būtent dėl reikalavimo sumokėti skolą.

           Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovė kilus tokiam ginčui būdama savo srities specialistas šioje byloje turėjo įrodinėti savo atliktų darbų tinkamumą.

            CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje atsakovui nepateikus rašytinių įrodymų, kuriuose būtų pateikti duomenys apie darbo rezultato trūkumus, ieškovė teigia, jog darbus atliko kokybiškai. Byloje nėra tą paneigiančių įrodymų, net visi keturi liudytojai iš esmės pripažino, kad darbai buvo atlikti, atsakovas juos priėmė, tik nutraukęs sutartį darbus pasibaigė su kita įmone.

            Kad trinkelių klojimo darbai atlikti tinkamai, spręstina nustatytų aplinkybių visuma, byloje nėra duomenų, kad darbai atlikti su esminiais trūkumais. Atsakovas pats nurodė, kad grįžęs iš atostogų, ieškovei sumokėjo pinigus už darbus, norėjo tęsti derybas toliau, o kilus tarp šalių ginčui, vėliau pasamdė kitą įmonę, kuri trinkeles išklojo ant ieškovės iš esmės tinkamai paruošto pagrindo, atkreipiant dėmesį, kad nuolydžiai, pataisymai ir išvesti laidai ar vamzdžiai tai buvo susitarimo su naujuoju rangovu ir ilgo laiko tarpo tarp pagrindo padarymo ir trinkelių klojimo pasekmė. Nesutiktina su atsakovu, kad jis visiškai neprisiima rizikos dėl savo kieme atliktų darbų. Atsakovas pats kreipėsi į ieškovę, be to, naudodamasis vartojo apsauga, galėjo kreiptis į ieškovę ir reikalauti pašalinti trūkumus, tačiau to nepadarė, gindamas savo teises jis nesikreipė į tam specialių žinių turintį specialistą, ieškovės atliktų darbų tinkamumo įvertinimui, kuris būtų konstatavęs, jog darbai atlikti netinkamai ir juos reikia atlikti iš naujo ar iš esmės taisyti.

             Atsakovas A. B. nurodė, jog darbai atlikti nekokybiškai, teko samdyti kitą rangovą ir taisyti ieškovės atliktus darbus.

             Taigi, nustačius, jog susitarimas dėl darbų bei kainos buvo, avansinis mokėjimas 2 500,00 Eur atliktas, daugiau mokėjimų atlikta nebuvo, pretenzijos atsakovas ieškovei dėl darbų nepateikė, priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė. Beje, ieškinį dėl galimai patirtų nuostolių pareiškė tik 2023 m. kovo 6 d. (Liteko duomenys). Pažymėtina, kad atsakovas netaisė ieškovės broką, o tęsė darbus toliau, atliko papildomus darbus. Pvz., ieškovės teigimu ji net netiesia elektros šarvų ar lietaus vamzdžių, tad ji net negalėjo tartis dėl tokių paslaugų suteikimo.

Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Atsakovas, nesutikdamas mokėti skolos, aiškina, kad kiemas sugadintas, kaupiasi balos, susidarė duobės. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad per daugiau nei pusmetį laiko, važinėjant automobiliais kieme, kad ir sutankintas pagrindas, praranda savo pradinį stovį nei tada, kai buvo padarytas prieš klojant trinkeles. Be to, aplinkos veiksniai- sniegas, vaikštantys žmonės aikštelės būvį pavertė nelygiu. Pažymėjo, kad aikštelė nebaigta gali būti savaitę ar dvi.

Atsakovas pateikė teismui savo kiemo fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja aplinkybes, kad po ieškovės darbų atlikimo, jis pasamdė kitą rangovą, kuris tinkamai pagal rašytinė sutartį atliko likusį darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pats renkasi įrodinėjimo būdus. 

Sutiktina su ieškove, ką parodė ir atsakovo kviestas liudytojas, trinkeles klojusi įmonė keitė tik aukštį papildė vietomis sluoksnį, kur reikėjo, atliko pataisymus, natūralu, kad po pusmečio juos reikėjo atlikti, be to, nieko nekasė ir neišvežė. 

Pažymėtina, kad pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Be to, pagal CPK 220 straipsnį įrodymais byloje gali būti ir nuotraukos, vaizdo įrašai.

Esant ginčui dėl atsakovo kieme atliktų statybos rangos darbų nekokybiško atlikimo, atsakovas turėjo visas galimybes kreiptis į antstolį, prašydamas konstatuoti faktines aplinkybes, tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė, kas pagrįstai leidžia abejoti atsakovo pateiktomis nuotraukomis, iš kurių teismas negali nustatyti nei adreso, nei laiko, kada nuotraukos yra užfiksuotos, nei trūkumų, kad jie faktiškai egzistuoja, todėl šie įrodymai teismo vertinimu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi tokie pateikti įrodymai, teismo vertinimu, neatitinka sąlygų, kurioms esant dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad prioritetas individualaus vertinimo išvadoms yra teikiamas tik tuo atveju, jeigu toks (individualus) vertinimas yra atliktas laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų, o individualaus vertinimo ataskaita atitinka norminiais aktais nustatytus vertinimo dokumentų turinio bei formos reikalavimus. Jei atsakovas teikia teismui rašytinius įrodymus, jie privalo atitikti teisės aktų reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas“. Šalies prašymu konstatuotos faktinės aplinkybės yra teikiama paslauga (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 635 straipsnio 1 dalis numato, jog faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Pagal to paties straipsnio 4 dalį protokolas turi didesnę įrodomąją reikšmę.

           Pažymėtina ir tai, kad nors atskaovas ir vartotojas, tačiau nėra suabsoliutinta teisė neteikti jokių įrodymų, bent apie tai, kad trūkumai yra fiksuoti, pagaliau, jei ir būtų konstatuota, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, tai neatleidžia užsakovo nuo pareigos už priimtus atliktus darbus atsilyginti, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei likusią sumą už atliktus darbus, juolab, kad jis konkliudentiniais veiksmais rangovės darbus priėmė.

          Beje, atsakovas užsiminė, kad buvo išsikvietęs specialistą, kuris nustatė, kad nuostoliai sudaro 12 000,00 Eur, tačiau teismas tai vertina kaip deklaratyvius teiginius, nes jokių įrodymų nėra pateikta. Sutiktina su tuo, kad atsakovas šioje situacijoje yra silpnesnė pusė – vartotojas, todėl užtenka, šiuo atveju, jog ieškovė pilnai pagrindė savo ieškinio reikalavimą dėl savo patirtų išlaidų įrengiant atsakovo kiemo pagrindą trinkelėms ir atsakovas šiuos darbus priėmė.

           Kaip minėta, CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šioje nagrinėjamoje byloje šalys nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo akto. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nutraukė bendravimą, neapmokėjo už atliktus darbus. Užsakovas A. B. teigia sumokėjęs rangovui 2 500,00 Eur iš geros valios ir dėl tolesnių derybų. Tokia atsakovo pozicija leidžia konstatuoti įvykusį šių rangovo darbų rezultato perdavimo užsakovui faktą. Teismas mano, kad atsakovas atsiskaitė su rangovu už dalį atliktų darbų. Pažymėtina, jog užsakovas dalį darbų iš rangovo priėmė, nes kitu atveju ieškovė galėjo atidėti arba sustabdyti savo finansinių prievolių rangovui vykdymą (CK 6.58, 6.207 straipsniai). Šiuo atveju užsakovas A. B. pilnai neatsiskaitė, tačiau darbus priėmė, teigdamas aplinkybę, jog jis jokios sutarties nebuvo sudaręs, o buvo tik tarimosi etape, o ieškovė savavališkai atliko darbus ir pareikalavo apmokėti už darbus. Pažymėtina, kad nuo darbų priėmimo iki pat civilinės bylos iškėlimo, tai yra UAB ,,Grindinio darbai“ ieškinio pateikimo atsakovui dėl skolos priteisimo už atliktus statybos darbus, atsakovas A. B. raštu nepateikė pretenzijos rangovui, nereiškė jai jokių pastabų dėl rangovo faktiškai atliktų darbų kokybės. Atvirkščiai, tai ieškovė 2022 m. gegužės 13 d. pretenzijoje atsakovui ieškovės nurodytomis aplinkybėmis reiškė reikalavimą dėl 9 060,10 Eur dydžio skolos.

            Dėl skolos sumos 

Kaip nustatyta byloje, ieškovė darbus baigė, norėjo tęsti bedradarbiavimą ir toliau, tačiau atsakovas atsisakė mokėti likusią sumą, t.y nutraukė užsakymą su ieškove. Apie nekokybiškai atliktus darbus pradėjo kalbėti tik iškėlus bylą teisme, iš susirašinėjimo sprendžiant, atsakovas reiškė pretenzijas sutarties sąlygas, jų nebuvimą. Todėl įvertinus ieškovės nurodytus atliktus darbus, liudytojų parodymus, pateiktą palyginimą ir paslaugų įkainius daroma išvada, kad sąskaitoje nurodomi įkainiai atitinka šio laikmečio rinkos kainas.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.198 straipsnį jeigu šalys dėl kainos nėra susitarusios laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti. Todėl teismas remiasi ieškovės pateiktais skaičiavimais pagal pateiktose sąmatose atliktus skaičiavimus atliktiems darbams, remiantis kitų panašia veikla užsiimančių įmonių pateiktomis darbų sąmatomis.

Iš pridedamos UAB „Žiebena“ lokalinės sąmatos matyti, jog apie 200 m3 paviršinio grunto nukasimas ir išvežimas šioje įmonėje kainuotų 1 028,76 Eur + 867,02 Eur = 1 895,78 Eur (ieškovė reikalauja priteisti 1 520,00 Eur); 124 m3 žvyro sluoksnio ir 415 m2 dolomito skaldos (padengiant 13 cm, storiu) atvežimas ir parengimas sutrombuojant: 2 259 Eur + 179,3 Eur + 3 366,94 Eur + 145,89 Eur = 5 951,13 Eur (ieškovė reikalauja priteisti 7 933,00 Eur, tačiau ieškovė yra atvežusi 134 t. dolomitinės skaldos, o UAB „Žiebena“ kaina yra paskaičiuota kur kas mažesniam – 91,7 t. dolomito skaldos kiekiui, nes 0,13 m sluoksnis x 415 m2 = 53,95 m3 , o 1 m3  dolomito lygu 1,7 t., taigi 1,7 t x 53,95 m3  = 91,7 t).

Iš pridedamų viešai skelbiamų UAB „Miesto keliai“ trinkelių pagrindo klojimo darbų kainos (prieiga internetu: https://www.trinkeliu-klojejai.lt/trinkeliu-klojimo-kaina/) matyti, jog perteklinio kieme esančio grunto išvežimas kainuoja 12,5 Eur/m3, o tai reiškia, jog atsakovo sklypo grunto (230 m3) nukasimas ir išvežimas šioje įmonėje kainuotų 2 875,00 Eur, nes 12,5 Eur x 230 m3= 2 875,00 Eur (ieškovė reikalauja priteisti 540,00 Eur), pagrindo plytelėms įrengimo (smėlis, žvyras, dolomitas) kaina įmonėje UAB „Miesto keliai“ – 6,5 Eur + 9,00 Eur + 3,00 Eur = 18,5 Eur/m2. Padauginus šį įkainį iš atsakovo kiemo ploto (415 m2), pagrindo paruošimo darbai atsakovui kainuotų 7 677,50 Eur, nes 18,5 Eur x 415 m2 = 7 677,50 Eur (ieškovė reikalauja priteisti 7 933,80 Eur).

Iš pridedamo UAB „Industrinė statyba“ komercinio pasiūlymo – atsakymo į kainų užklausą el. paštu matyti, jog ši įmonė teikia perteklinio kieme esančio grunto išvežimą už apie 10 Eur/m3,  tad atsakovo sklypo grunto (230 m3) išvežimas šioje įmonėje kainuotų 2 300,00 Eur, nes 10 Eur x 230 m3 = 2 300,00 Eur (ieškovė reikalauja priteisti 540,00 Eur), pagrindo įrengimo kaina (smėlis, žvyras, dolomitas) – 30 Eur/m2. Padauginus šį įkainį iš atsakovo kiemo ploto (415 m2), pagrindo paruošimo darbai įmonėje UAB „Industrinė statyba“ atsakovui kainuotų 12 450,00 Eur, nes 30 m2 x 415 m2 = 12 450,00 Eur (ieškovė reikalauja priteisti 7 933,80 Eur).

Kaip matyti iš pridedamų komercinių pasiūlymų, ieškovės prašoma priteisti suma už suteiktas kiemo darbų paslaugas atitinka vidutines rinkos kainas – yra mažesnė arba panaši į kitų konkurencinių įmonių siūlomas kainas. Ieškovė patyrė tokia išlaidas: penkiatonio ekskavatoriaus darbai vnt. 980,00 Eur, žemių išvežimas 540,00 Eur, žvyras sankasai užpildyti - 1 377,00 Eur, dolomito skalda 0-45 frakcijos -2 572,80 Eur, važiuojamosios dalies pagrindo paruošimas 415 m2 3 984,00 Eur, pamatinių blokų išvežimas – 100,00 Eur. Iš šios sumos ieškovė išskaičiuoja 2 500,00 Eur avansą, kurį sumokėjo atsakovas po paruošiamųjų darbų atlikimo.

Kadangi ginčo statybos rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti nebuvo sudaryta darbų sąmata (ar sąmatos), todėl laikytina, kad konkrečių darbų kaina šalių buvo aptarta ieškovės nurodyta rinkos kainomis (CK 6.653 straipsnio 1 ir 3 dalys). Iš įrašų matyti, jog atliktų statybos darbų vertė – 11 560,10 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, jog už statybos rangos darbus, atsakovas A. B., rangovui sumokėjo sutartų darbų dalį kainos – 2 500,00 Eur. Šių aplinkybių šalys neginčijo.

Kadangi, kaip nustatyta šiuo sprendimu, ieškovė atliko atsakovo kiemo pagrindo paruošimo trinkelių klojimui darbus, juos atliko kokybiškai, atsakovas juos priėmė, jai turi būti atlyginamos išlaidos patirtos atliekant šiuos darbus (CK 6.672 straipsnio 1 dalis, 6.673 straipsnio 2 dalis). Ieškovė sąskaitoje-faktūroje Nr. 119 detaliai išdėstė savo patirtas išlaidas, kurios sudaro 9 060,00 Eur skolą. Atsižvelgiant į rinkoje esančius įkainius, jog už šiuos darbus kitos įmonės sudarė sąmatas panašia suma ar net didesnėmis, iš šių detalių paskaičiavimų, nesant kitų įrodymų ar prieštaravimų šiai sumai, akivaizdu, kad ieškovės paskaičiuota faktinė patirtų išlaidų suma protinga ir proporcinga atliktiems darbams. 

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, jog ieškovė įrodė, jog patyrė išlaidas, susijusias su statybos ranga atsakovo kieme. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB ,,Grindinio darbai“ ieškinys dėl 9 060,00 Eur skolos priteisimo tenkinamas.

            Dėl palūkanų priteisimo

              CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines (kompensacines) palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.      

             Ieškovė nurodė, kad trinkelių pagrindo paruošimo paslaugos atsakovui buvo pabaigtos suteikti 2021 m. lapkričio pabaigoje. Rašytinai įrodymai patvirtina, kad darbų atlikimo sąskaitos apmokėjimo terminas – 2022 m. sausio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. birželio 22 d. (ieškinio pateikimo dienos), kurios sudaro 203,00 Eur (9 060,00 Eur x 0,05 proc. / 365 d. x 164 d. =203,00 Eur) ir 5 proc.  dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 9 263,00 Eur sumos skaičiuojamos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. birželio 22 d.)  iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė UAB ,,Grindinio darbai“ rašytiniais dokumentais pagrindė turėtas 1 140,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo Edvino Naraškevičiaus pagalbai, kurias sudaro išlaidos už: ieškinio parengimą (500,00 Eur), dubliko parengimą (400,00 Eur), ieškovo atstovavimą 2023 m. vasario 10 d. teismo posėdyje (200,00 Eur), kelionės išlaidas į atidėtą 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdį (40,00 Eur).

Ieškovės UAB ,,Grindinio darbai“ ieškinio reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl jai iš atsakovo priteistina 1 140,00 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 208,00 Eur žyminis mokestis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti visiškai. 

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Grindinio darbai“, įmonės kodas 302628996, 9 060,00 Eur (devynių tūkstančių šešiasdešimties eurų 00 ct) skolą, 203,00 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 00 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines nuo priteistos 9 263,00 Eur sumos skaičiuojamos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 1 348,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas