Civilinė byla Nr. e2-215-864/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02093-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 2.7.4.4.; 2.6.10.2.4.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant D. M.,

dalyvaujant ieškovės dalyvaujant ieškovės Vengrijos įmonės BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG atstovui advokatui E. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,OSAMA‘‘ atstovui advokato padėjėjui V. B., G. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vengrijos įmonės BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG ieškinį atsakovei uždarajai akcine bendrovei „OSAMA“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Vengrijos įmonė BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG (toliau ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrove „OSAMA“ (toliau ir atsakovė) prašo: 1) uždrausti atsakovei žymeniu „Flora“ žymėti aliejus, siūlyti žymeniu „Flora“ pažymėtus aliejus, išleisti juos į rinką arba kitaip jais disponuoti; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2206,7 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad yra nacionalinio Lietuvos prekių ženklo „Floriol“ (reg. Nr. 27597), registruoto 29 klasės prekėms – „maistiniai aliejai“ savininkė, o atsakovė buvo įregistravusi prekių ženklus „Flora PREMIUM“ (reg. Nr. 76806) ir „Flora“ (reg. Nr. 75744). Ieškovė           2017 m. gruodžio 19 d. pateikė protestą dėl atsakovės prekių ženklo „Flora PREMIUM“ pripažinimo negaliojančia. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau ir VPB) Apeliacinis skyrius 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 2Ap-1935, kuriuo pripažino prekių ženklo „Flora PREMIUM“ registraciją negaliojančia. Ieškovės teigimu, nepaisydama VPB sprendimo, atsakovė prekių ženklo „Flora PREMIUM“ naudojimo nenutraukė ir toliau juo žymėjo prekes. Reaguodama į tai, ieškovė 2018 m. liepos 13 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto prekių ženklų naudojimo, kuria buvo reikalaujama nutraukti prekių ženklo naudojimą, atlyginti ieškovės teisines išlaidas bei pateikti informaciją apie parduotų prekių kiekį. Atsakovė atsakė į pretenziją, tačiau, kaip nurodo ieškovė, šalims nepavyko išspręsti ginčo taikiai. Ieškovė pažymi, kad atsakovė pažeidžia ieškovės teises naudodama ne tik žymenį „Flora PREMIUM“, tačiau ir „Flora“.

3.       Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau ir Prekių ženklų įstatymas) 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.; atitinka aktualios Prekių ženklų įstatymo redakcijos 14 straipsnio 2 dalį) nuostatos, ginančios įregistruoto prekių ženklo savininko teises:

3.1.                      ieškovė nesuteikė atsakovei teisės bet kokiu būdu naudoti žymenis „Flora PREMIUM“ ir „Flora“;

3.2.                      ieškovės prekių ženklo „Floriol“ registracijos paraiška paduota 1995 m. gegužės 3 d.; kuomet atsakovė pradėjo naudoti ginčo prekės ženklus ieškovei nežinoma, tačiau bet kokiu atveju atsakovei nepriklauso jokios ankstesnės teisės į žymenis, tai patvirtina, kad prekių ženklo „Flora PREMIUM“ paraiška registracijai buvo pateikta 2017 m. balandžio 28 d. o „Flora“ – 2016 m. spalio 21 d.;

3.3.                      dėl prekių ženklo panašumo: prekių ženklas „Floriol“ yra žodinis, sudarytas iš vieno žodžio, užrašyto lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, juoda spalva, standartiniu šriftu. VPB,                  2018 m. birželio 8 d. sprendime analizuodamas atsakovės prekių ženklą „Flora PREMIUM“, nustatė, kad pagrindiniu ir dominuojančiu ženklo elementu pagal savo išpildymo pobūdį bei vietą ženkle laikytinas žodis „Flora“, nes grafiniai ženklo elementai yra tik dekoratyvinio pobūdžio, o smulkus žodis „PREMIUM“ yra aprašomasis, nurodantis „geriausią kokybę“. Taip pat nurodė, kad Lietuvoje anglų kalba plačiai naudojama, todėl aprašomojo pobūdžio žodis „PREMIUM“ bus suprantamas vartotojams. Kitame, 2018 m. kovo 13 d. VPB sprendime 2Ap-1908, analizuojant prekių ženklą „Flora“ išaiškinta, kad šio ženklo dominuojančiu elementu pagal savo išpildymo pobūdį bei vietą ženkle laikytinas žodis „Flora“, bei, kad grafiniai ženklo elementai yra tik dekoratyvinio pobūdžio. Lyginant vizualiai, prekių ženklai dideliu laipsniu panašūs, nes elementai „Flora“ ir „Floriol“ sudaryti iš panašaus raidžių skaičiaus, sutampa pradžioje esančių raidžių „Flor“ išdėstymas, tuo tarpu besiskiriančios raides „iol“ ir „a“ yra lyginamų ženklų pabaigoje, todėl šio skirtumo nepakaks lyginamų ženklų vizualiam panašumui atmesti. Lyginant ženklų fonetinį panašumą, prekių ženklai dideliu laipsniu panašūs, nes raidės „Flor“, tariamos tapačiai, tuo tarpu ieškovės prekių ženkle esantis minkštumo ženklas „i“ susilieja su ženklų pabaigoje esančiomis raidėmis „ol“ ir „a“, kurios nepakeis lyginamų ženklų pradžioje sutampančio ritmo ir intonacijos, be to, VPB nustatė, kad ženklai yra fonetiškai panašūs dėl pradžioje esančių tapačia seka išsidėsčiusių sutampančių 4 garsų. Lyginant ženklų semantinį panašumą, matyti, kad prekių ženklai yra panašūs pagal bendrą suvokimo įspūdį, be to, VPB išaiškino, kad atsakovės prekių ženklų skiriamasis elementas „Flora“ yra prasminis, tarptautinis ir anglų kalbos žodis, reiškiantis „augalija“ (kurios nors teritorijos augalų rūšių, augančių dabar arba augusių tam tikrame Žemės istorijos etape, visuma). Šis žodis plačiai vartojamas, todėl ieškovės prekių ženklas, nors yra dirbtinis ir neturintis konkrečios reikšmes, tačiau dėl žodžio dalies „Flor“ gali kelti semantines asociacijas su atsakovės ženklo skiriamuoju elementu „Flora“;

3.4.                      dėl šalių parduodamų prekių panašumo: ieškovės prekių ženklas „Floriol“ yra registruotas 29 klasės prekėms „maistiniai aliejai“, tuo tarpu atsakovė savo prekių ženklus naudoja saulėgrąžų, augaliniam ir rapsų aliejams;

3.5.                      dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės: VPB akcentavo, jog pagal susiformavusią praktiką, vertinant suklaidinimo tikimybę atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą. Paprasto vartotojo atidumo lygis gali skirtis, atsižvelgiant į aptariamų prekių kategorijas. Lyginamos prekės skirtos bet kuriam vartotojui, t. y. plačiajai visuomenei. Tai kasdieninio vartojimo prekės, kurias rinkdamasis vartotojas nėra itin atidus. Remdamasi nurodytu bei tuo, kad atsakovės ir ieškovės prekių ženklus sieja vizualūs, fonetiniai ir konceptualūs panašumai, bei, kad prekių ženklai skirti žymėti tapačioms prekėms, ieškovė teigia, kad šiuo atveju egzistuoja didelė visuomenės suklaidinimo tikimybė.

4.       Tikslindama ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, prekių ženklo savininkas gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs ženklą (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio atlyginimo. Remdamasi nurodyta nuostata ieškovė teigia, iš byloje pateiktų ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų licencinių sutarčių dėl prekių ženklo „Floriol“ naudojimo matyti, kad už teisėtą prekių ženklo „Floriol“ naudojimą ieškovė taiko 0,005 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio (toliau ir USD) licencinį mokestį, kuris mokamas už kiekvieną parduotos produkcijos litrą, todėl, vadovaujantis atsakovės pateiktais duomenimis, 2016-2018 m. laikotarpiu atsakovė pardavė 249 929,1 litrus ženklu „Flora“ pažymėto aliejaus. Pasak ieškovė, jeigu atsakovė būtų teisėtai naudojusi ieškovės prekių ženklą (gavusi leidimą), ji turėtų sumokėti 1249,65 USD licencinį mokestį. Pažymi, kad remianti 2022 m. sausio 3 d. nustatytu euro ir dolerio santykiu, nurodyta suma sudaro 1103,35 Eur. Ieškovė laikosi pozicijos, kad parduodama ginčo prekių ženklais pažymėtas prekes, atsakovė veikė tyčia arba esant dideliam neatsargumui, be to, įvertinus, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami aukštesni elgesio reikalavimai, ji turėjo įsitikinti, ar naudojamas ženklas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Dėl nurodyto ieškovė įsitikinusi, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti du kartus didesnį atlyginimą – 2206,7 Eur.

5.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindžia žemiau nurodytais argumentais:

5.1.                      nors ieškovė remiasi VPB 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. birželio 8 d. sprendimais, tačiau VPB sprendimų negalima laikytis prejudiciniais faktais, kadangi prejudiciniais faktais laikytinos tik kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, be to, VPB prekių ženklų panašumą vertino prekės ženklo registravimo procese, o ne dėl jų naudojimo ir galimo vartotojų suklaidinimo. Pažymi, kad ieškovė prekių ženklą rinkoje naudoja kaip grafinį, o ne žodinį ženklą, todėl svarbu lyginti tai, kaip abu ženklai buvo naudojami ir ar tai gali sukelti vartotojų suklaidinimo galimybę;

5.2.                      atsakovės prekių ženklai susideda iš žodžių „Flora“ ir „Flora PREMIUM“. Ieškovo prekės ženklas „Floriol“ yra sudurtinis žodis, sudarytas iš „flora“ (nubraukiant paskutinę raidę) ir „oil“ (išmėtyta raidžių seka). Pagal anglų universiteto tyrinėjimus raidžių tvarka žodyje visiškai nesvarbi, tai netrukdo skaityti ir suprasti, kadangi žmogus skaito ir mąsto ne atskiromis raidėmis, o ištisais žodžiais. Prekės ženklus jungiantis žodis „Flora“ tarptautinių žodžių žodyne yra aiškinamas kaip „romėnų žydinčios pavasario augalijos, jaunystės ir jos malonumų deivė” arba „kurios nors teritorijos augalų rūšių augančių dabar arba augusių tam tikrame Žemės istorijos etape visuma“, arba tam tikros terpės, pvz. dirvožemio, žarnyno, mikroflora – bakterijų, grybų rūšių visuma”. Teigia, kad kurdama prekės ženklą, ieškovė norėjo užfiksuoti parduodamą augalinį aliejų, o atsakovė savo gaminį pažymėti kaip gautą iš augalijos. Fonetiškai prekės ženklai yra nepanašūs, nes tariant „Floriol” nelabai įmanoma atrasti sąsajumą su atsakovės prekių ženklais, kadangi skiriasi žodžių antrasis skiemuo, o tai, kad pirmasis skiemuo sutampa yra natūralu, kadangi abiejų prekės ženklų kūrime panaudotas tas pats nesaugomas žodis „flora“. Tariant prekių ženklą „Floriol” girdima, kad jį sudaro du sujungti žodžiai: „Flor“ – nusako pavadinimą, o antroji dalis tarsi raidžių žaisme savo skambesiu susijungia į anglišką žodį „oil“, kuris reiškia „aliejus”. Tuo tarpu atsakovės prekių ženkluose esantis žodis „Flora“, pridedant „PREMIUM“ fonetiškai skamba kitaip, todėl vartotojas, tardamas prekės ženklus negali būti suklaidintas. Skiriasi ginčo prekių ženklų grafinis atvaizdavimas: atsakovės prekių ženklai orientuoti į bendrai iš gamtos augalijos gaunamus produktus, todėl prie raidžių pridedamas augalo lapas, tuo tarpu ieškovės prekės ženklas orientuotas išimtinai į aliejaus produktus, nes yra nupieštas aliejaus lašas, be to, prekių ženkle yra vizualinis širdies formos elementas, kas jį išskiria nuo atsakovės prekės ženklų;

5.3.                      nesutinka, kad yra visuomenės suklaidinimo galimybė. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog visuomenė ar bent dalis jos pirko atsakovės prekes, manydami, jog perka ieškovės produkciją, nors tokių įrodymų ieškovė galėjo gauti atlinkdama apklausas, rinkos tyrimus ar kita. Iš produkcijos ženklinimo ginčo prekės ženklais matyti, kad vartotojas nėra klaidinamas, kadangi atsakovės prekių ženklinime dominuoja pati prekės rūšis – užrašas ant pakuotės, (pavyzdžiui, saulėgrąžų, rapsų, augalinis aliejus, kvietiniai miltai ir/ar planuoti išleisti į prekybą ryžiai), o pats prekės ženklas užima minimalią vietą pakuotės viršuje, tuo tarpu prekės ženklas „Floriol“ su širdies formos elementu yra dominuojantis, pačiame pakuotės centre ir jis yra svarbesnis už kitus elementus ant pakuotės;

5.4.                      nesutikdama su ieškovės prevenciniu reikalavimu nurodo, kad neteisėti veiksmai ir reali žalos grėsmė ateityje nepreziumuojama ir ją turi įrodyti ieškovas. Šiuo atveju iš atsakovės veiksmų, kuomet ji likus keturiems mėnesiams iki ieškinio pateikimo nutraukė prekės ženklo „Flora“ naudojimą ir jo nenaudoja jo iki šiol, akivaizdu, kad nėra grėsmės, jog ateityje atsakovė vėl ims savo produkciją ginčo prekių ženklais;

5.5.                      nesutinka su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Įvertinus tai, kad atsakovės produkcija dar tik buvo pradedama prekiauti ir buvo patiriamos didelės sąnaudos jos įvedinėjimui į rinką, atsakovė negavo pelno ir patyrė nuostolį. Nesutikdama su patikslintu ieškovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo, atsakovė nurodo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė niekada nenaudojo ieškovės prekių ženklo „Flora“, o savo pagamintų prekių ženklinimui naudojo savo pačios sukurtus prekės ženklus. Pažymi, kad visos pateiktų licencinių sutarčių šalys, (Bunge Asia Pte. LTD, Bunge Romiani S.R.L. ir Zakłady Tłuszczowe „Kruszwica” S.A.) yra ieškovės įmonių grupei priklausančios įmonės, kurių patronuojanti bendrovė yra ieškovė, todėl, atsakovės manymu, tarp šalių nustatytas licencinis mokestis negali būti laikomas pagrindu, jog tokį mokestį turėtų mokėtų atsakovė, nustačius, kad ji pažeidė ieškovės teises, kadangi atsakovės neturėjo galimybės derėtis ir susitarti dėl licencinio mokesčio dydžio. Papildomai pažymi, kad iš licencinės sutarties su Zakłady Tłuszczowe „Kruszwica” S.A. 2.3. ir 7.2. punktų matyti, jog ieškovė leido nurodytai bendrovei nemokėti licencijos mokesčio net už 4 metų laikotarpį, nes šiuo laikotarpiu bus kompensuojamos licencijos gavėjo patirtos išlaidos, susijusios su prekės ženklo pristatymu, plėtra ir rinkodara. Šiame kontekste atsakovė pabrėžia, kad prekes, paženklintas ginčo prekių ženklais pardavinėjo nepilnus 2 kalendorinius metus (nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. vidurio), o tai irgi galėtų būti pagrindu atmesti reikalavimą dėl licencinio mokesčio priteisimo. Nesutinka, kad galima įžvelgti atsakovės tiesioginę tyčią ar didelį neatsargumą, nes savo sukurtus prekių ženklus, be to, įregistruodama juos pasitikrino Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazę ir nustatė, kad yra įregistruotos kelios dešimtys grafinių prekės ženklų, kuriuose vienaip ar kitaip yra panaudotas tarptautinis bendrinis žodis „flora“, kuris neturi jokio skiriamojo požymio ir yra tapęs bendriniu, todėl manė, kad prekės ženklų registracija ir naudojimas negali pažeisti trečiųjų šalių interesų. Papildomai pažymi, kad ieškovė negali reikalauti atlygio pagal šios dienos valiutų kursą, nes VPB sprendimo paskelbimo dieną 1249,65 USD buvo lygūs 1061,62 Eur.

6.       Ieškovė dublike palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pažymi, kad ginčų nagrinėjimas VPB yra privaloma ikiteisminė tvarka, o neapskundus priimto sprendimo, iš esmės atsisakoma teisės apginti savo prekių ženklą. Atsakovė nedalyvavo protesto nagrinėjime, neteikė įrodymų, taip pat nepasinaudojo teise apskųsti VPB sprendimą, todėl manytina, kad atsakovė sutiko su sprendimu. Akcentuoja Kembridžo universiteto (atsakovės nurodomo „anglų universiteto“) atliktą tyrimą, kuriame išaiškinta, kad nesvarbu kokia eilės tvarka žodyje išsidėsčiusios raidės, svarbiausias dalykas yra tas, kad pirmoji ir paskutinė raidės būtų tinkamose vietose. Todėl žodžio dalyje „iol“ pirma raidė nėra tinkamoje vietoje ir minėta taisyklė nėra taikoma. Pažymi, jog ieškovės registruotas prekių ženklas yra žodinis, tai reiškia, kad jame dominuojantis ir vienintelis elementas yra „Floriol“, be to atsakovės prekių ženkluose dominuojantis elementas „Flora“, nes žymenyse, sudarytuose ir iš žodinių, ir iš vaizdinių elementų, žodinis žymens elementas vartotojui paprastai turi stipresnę įtaką nei vaizdinis. Atsakovės prekių ženklų vaizdiniai elementai nėra išskirtiniai, yra dekoratyvinio pobūdžio, todėl neturi įtakos vartotojų suvokimui. Pasak atsakovės, sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, vartotojų apklausa nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas, o dėl spręsti ir remiantis vien analitinio pobūdžio kriterijais.

7.       Atsakovė triplike palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovės tvirtinimu, ji teikė savo motyvuotus argumentus, paaiškinimus ir įrodymus VPB nagrinėtose bylose, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta priimant sprendimus. Teigia, jog neapskundė VPB sprendimų ne dėl to, kad su jais sutiko, tačiau todėl, kad nebūtų inicijuotas teisminis ginčas bei todėl, kad ekonomiškiau pakeisti visą jo gaminamos produkcijos rinkodarą, įskaitant ir prekės ženklą, nei pradėti teisminius ginčus.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. S. nurodė, kad nors atsakovė akcentavo, jog po 2018 m. liepos 18 d. atsakymo į ieškovės pretenziją pateikimo, nutraukė naujus užsakymus ir išpardavė prekių ženklais paženklintus prekių likučius iki 2018 m. spalio 31 d., tačiau byloje atlikus ekspertizę ir gavus Lietuvos ekspertizės centro 2021 m. birželio 30 d. akrą Nr. 11-114 paaiškėjo, kad atsakovės pareiškimai jog „Flora“ prekių prekyba nutraukta spalio mėnesį buvo melagingi, nes dar 2018 m. lapkričio mėn. buvo prekiaujama „Flora“ aliejumi, buvo parduoti 602 vienetai prekių. Pasak ieškovės atstovo, atsakovė vykdė aktyvius aliejaus atsargų pirkimus iš UAB „Rukola“ iki pat 2018 m. spalio mėn.; tvirtino, kad pirminio ieškinio pateikimo teismui momentu (2018 m. lapkričio 8 d.) atsakovė prekiavo „Flora“ aliejais, todėl ieškovė pagrįstai reiškė reikalavimą tiek dėl prekių ženklo naudojimo nutraukimo, tiek uždraudimo jį naudoti ateityje. Pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedų, kuriais įrodinėjamas galimas ieškovės ir jos patronuojamų bendrovių ryšys, ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo pateiktų nurodytų atsiliepimo priedų vertimas į valstybinę kalbą, todėl šie dokumentai neatitinka leistinumo reikalavimo ir dėl šios priežasties atsakovė neįrodė, jog minimos bendrovės yra susijusios su ieškove. Atsakovei teigiant, kad licencinis mokestis su bendrovės yra ieškovės nustatytas vienašališkai, tai laikytina spėjimu, nepagrįstu įrodymais. Atstovo teigimu, nors atsakovė nurodė, jog licencinėje sutartyje su Zakłady Tłuszczowe „Kruszwica” S.A. ieškovė leido nemokėti licencijos mokesčio už 4 metų laikotarpį, tačiau tai yra individuali sąlyga ir nėra numatyta kitose sutartyse, todėl nebūtų taikoma atsakovės atžvilgiu.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai advokato padėjėjas V. B. ir advokatas G. L. nurodė, jog 2018 m. lapkričio mėn. vyko prekių grąžinimais: atsakovė priėmė prekes, kurias grąžino didieji Lietuvos prekybos centrai. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė konkuruodavo didžiuosiuose prekybos centruose bei viešai prieinamose prekybos vietose. Paaiškino, kad atsakovės verslo idėja buvo sukurti naują, pigesnę kainos požiūriu, prekių liniją. Teigė, kad po atsakovės 2018 m. liepos mėn. atsakymo į ieškovės pretenziją, atsakovė nebevykdė prekybos prekių ženklu pažymėtomis prekėmis, nurodyta produkcija prekiavo smulkiose turgavietėse ir panašiose prekybos vietose, kur ieškovė veiklos apskritai nevykdo. Atskirdami į ieškovės atstovo argumentus, atsakovės atstovai pabrėžė, kad UAB „Rukola“, kuri yra atsakovės tiekėja, negalėjo staiga sustabdyti prekių tiekimo, turėjo pilnai įvykdyti atsakovės užsakymą, priešingu atveju egzistuoja rizika pažeisti tiekimo sutartį. Tai paaiškina, kodėl ekspertizės akte atsispindi UAB „Rukola“ aliejaus gaminių tiekimas atsakovei. Teigia, jog ekspertizės akto išvados patvirtina, kad atsakovas nepardavinėjo aliejaus naudodamasis prekių ženklais, o aliejaus produkciją realizuoti galėjo naudojantis kitais prekių ženklais bei parduoti įmonės darbuotojams. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė vykdė prekybą naudodama ginčo prekių ženklus 2018 m. lapkričio mėn.; pasak atsakovės atstovų, nors ieškovė remiasi VPB sprendimais, tačiau pati ieškovė nebuvo pirminės patentų biuro procedūros šalis, nebuvo pateikusi protesto dėl prekių ženklo „Flora“ naudojimo. Protestą buvo pateikusi Italijos bendrovė COLUSSI S.p.A., kuriai priklauso priekių ženklas „RISOFLORA“. Tuo tarpu 2018 m. birželio 8 d. sprendimo turinys atskleidžia, kad prekių ženklą „Flora“ trys subjektais: minėta Italijos bendrovė, ieškove ir Nyderlandų bendrovė. VPB sprendime analizuotas prekių ženklų panašumas ir nurodyta, kad žodis „PREMIUM“ neturi skiriamojo požymio, todėl visi analizuojami prekių ženklai yra panašūs, o dėl „Floriol“ pasisakyta, kad vertintinas kaip dirbtinis, bet neatmestinos analogiškos prasminės asociacijos, tačiau nekonstatuotas tapatumas ir klaidinimas. Pabrėžė, kad prekių ženklų registre į paieškos laukelį įvedus žodį „Flora“, pateikiami rezultatai, jog vien tik 29 kategorijos prekėms yra beveik 700 prekių ženklų su žodžiu „Flora“ visame pasaulyje, o tai leidžia teigti, kad „Flora“ yra bendrinis ir neturintis skiriamojo požymio.

Tesimo nustatytos aplinkybės ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovės Vengrijos įmonės BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG vardu 1998 m. gegužės 11 d. registruotas žodinis prekių ženklas FLORIOL, paraiškos padavimo data 1995 m. gegužės 3 d., registracijos Nr. 27597, taikoma 29 klasei (maistiniai aliejai ir riebalai) ir 30 klasei (padažai, majonezai).

11.       Bylos duomenimis, atsakovės UAB „OSAMA“ vardu:

11.1.                      2017 m. kovo 30 d. registruotas grafinis prekių ženklas „Flora“, paraiškos padavimo data 2016 m. spalio 21 d., registracijos Nr. 75744, taikoma 29 klasei: maistiniai aliejai ir riebalai. Prekių ženklo registracija buvo panaikinta 2018 m. kovo 13 d.; 

11.2.                      2017 m. rugsėjo 14 d. registruotas grafinis prekių ženklas „Flora PREMIUM“, paraiškos padavimo data 2017 m. balandžio 28 d., registracijos Nr. 76806, taikoma 30 klasei: 30 actas; agavų sirupas (natūralus saldiklis); alaus actas; anyžių sėklos; arabiškos daržovių salotos su traiškytais kviečiais ir aliejumi (tabulė); arbata su ledais; arbata; arbatžolių gėrimai; aromatiniai preparatai (maistui); aštrūs marinuotų daržovių prieskoniai (su garstyčiomis); augaliniai preparatai, naudojami kaip kavos pakaitalai; avižiniai maisto produktai; avižiniai miltai; avižų dribsniai; avižų grūstmilčiai; baltymingieji javainių batonėliai; bandelės; bandelės su įdaru (baozi); bičių pienelis; bičių pikis (propolis); biskvitai; blynai; blynų vyniotiniai su sūrio ar daržovių įdaru (takos); bulviniai miltai; buritai; chalva; ciberžolė; cikorija (kavos pakaitalas); cinamonas (prieskonis); cukrinis (veidrodinis) glajus; cukrus; desertiniai putėsiai (konditerija); dešrainiai (sumuštiniai); dešrų rišamosios medžiagos; dribsniai (grūdų produktai); duona; duonos trupiniai; džiūvėsiai; garstyčios; garstyčių milteliai; gėlės ar lapai, naudojami kaip arbatos pakaitalai; gėrimų aromatinės medžiagos (išskyrus eterinius aliejus); glitimas (paruoštas maistui); glitimo priedai (kulinarijos reikmėms); gliukozė (kulinarijos reikmėms); greitai paruošiami ryžiai; grūdų produktai; gvazdikėliai (prieskoniai); įdaryti virtiniai ir kitiems. Prekių ženklo registracija buvo panaikinta 2018 m. birželio 8 d.;

12.       Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2018 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 2Ap-1908 tenkino suinteresuoto asmens Italijos įmonės COLUSSI S.p.A protestą Nr. PNZ-600 tenkino ir prekių ženklo „Flora“ registraciją pripažino negaliojančia 30 klasės prekėms: „grūdų produktai; miltai; bulviniai miltai; kvietiniai miltai; miežiniai miltai; kukurūziniai miltai; rupūs kukurūziniai miltai; avižiniai miltai; riešutų miltai; sojiniai miltai; tapijokos miltai; dribsniai (grūdų produktai); kviečių dribsniai; avižų dribsniai; miežiniai dribsniai; javainiai (dribsniai su priedais); kukurūzų dribsniai; natūralių ryžių dribsniai; pusryčių javų dribsniai; miltų mišiniai; miltų mišiniai kepti; tešlos mišiniai; kepinių mišiniai; paruošti kepimo mišiniai; miltų mišiniai maistui; tešlos gaminių mišiniai; duonos gaminių kepimo mišiniai; blynų miltų mišiniai; kepinių sausieji mišiniai; kepimo milteliai; smulkinti miežiai; miltinių maisto produktų tešla; miltiniai konditerijos gaminiai; miltiniai maisto produktai; javainių batonėliai; javiniai užkandžiai“. Nurodytu sprendimu taip pat nuspręsta tenkinti suinteresuoto asmens Nyderlandų įmonės Unilever BCS Europe B. V. protestą Nr. PNZ-601 ir prekių ženklo „Flora“ registraciją pripažinti negaliojančia visoms prekėms.

13.       Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2018 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2Ap-1935 tenkino suinteresuotų asmenų Italijos įmonės COLUSSI S.p.A protestą Nr. PNZ-632, suinteresuoto asmens Vengrijos įmonės BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG protestą Nr. PNZ-638, Nyderlandų įmonės Unilever BCS Europe B. V. protestą Nr. PNZ-640 ir pripažino negaliojančia prekių ženklo „Flora PREMIUM“ registraciją.

14.       Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė, nepaisant VPB 2018 m. birželio 8 d. sprendimo, prekių ženklo „Flora PREMIUM“ naudojimo nenutraukė ir toliau juo žymėjo prekes, todėl                    2018 m. liepos 13 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo nutraukti prekių ženklo naudojimą, atlyginti teisines išlaidas bei pateikti informaciją apie parduotų prekių kiekį. Atsakovė 2018 m. liepos 18 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kur nurodė, jog sutinka nutraukti prekių ženklo „Flora PREMIUM“ naudojimą, siūlė susitarti dėl termino išparduoti prekių likučius, nustatant jį iki 2018 m. spalio 31 d.; atsakovė nesutiko atlyginti ieškovės patirtų teisinių išlaidų nurodydama, jog laikosi pozicijos, kad prekių ženklai „Floriol“ ir „Flora PREMIUM“ vis tik nėra panašūs.

15.       Pradiniu ieškiniu, pateiktu 2018 m. lapkričio 8 d., ieškovė prašė įpareigoti atsakovę nutraukti prekių ženklų „Flora PREMIUM“ ir „Flora“ naudojimą bei uždrausti naudoti šiuos ženklus ateityje, taip pat, priteisti iš atsakovės 1000 Eur turtinės žalos atlyginimą, kartu išreiškiant prašymą išreikalauti duomenis apie atsakovės pardavimus tam, kad būtų galima patikslinti turtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Tikslindama ieškinį 2019 m. liepos 23 d., ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32 047 Eur turtinės žalos atlyginimo, be to, atsakovei įrodžius, kad nebenaudoja prekių ženklų „Flora PREMIUM“ ir „Flora“, bei, kad aliejų žymėjo tik ženklu „Flora“, ieškovė atsisakė reikalavimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę nutraukti prekių ženklų naudojimą, tačiau pareiškė naują prevencinio pobūdžio reikalavimą dėl ženklo „Flora“, prašydama uždrausti atsakovei ateityje žymeniu „Flora” žymėti aliejus, siūlyti žymeniu pažymėtus aliejus, išleisti juos į rinką arba kitaip jais disponuoti. Ieškovės iniciatyva, siekiant įrodyti 32 047 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atlikus, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. birželio 30 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 11-114, kuriuo konstatavo, kad atsakovė, 2016-2018 m. prekiaudama aliejumi, paženklintu „Flora“ prekių ženklu, patyrė 15 500 Eur nuostolį. Trečiąkart tikslindama ieškinio reikalavimus 2022 m. sausio 3 d., ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2206,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris, kaip teigė ieškovė, susidarė dėl licencinio mokesčio už naudojimąsi prekės ženklu „Floriol“ nesumokėjimo.

16.       Taigi, įvertinus byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių gynimu, kuris pasireiškia prevencinio pobūdžio reikalavimu uždrausti ateityje žymeniu „Flora“ žymėti aliejus, išleisti juos į rinką, importuoti, eksportuoti ar kitaip disponuoti ir reikalavimu atlyginti dėl galimo pažeidimo kilusią žalą atsakovei ieškovei mokėtino licencinio mokesčio išraiška.

Dėl prekių ženklų panašumo, visuomenės klaidinimo galimybės

17.       Ieškovė prevencinio pobūdžio ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei ateityje žymeniu „Flora“ žymėti aliejus ir jais disponuoti, be kita ko, grindė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio nuostatomis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad Prekių ženklų įstatymas 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII- 1981 pakeitimo įstatymu buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo                         2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prekių ženklų, kurie įregistruoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pareikštas ieškinys, savininkų teisės ginamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Prekių ženklų įstatymo nuostatomis. Ieškovė ieškinį pateikė 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. iki įsigaliojant 2018 m. gruodžio 4 d. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymu išdėstytai naujai Prekių ženklų įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamam ginčui taikytina atitinkama 2000 m. spalio 10 d. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.

18.       Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis nustato prekių ženklo savininko teises. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisių pažeidimą kildina iš Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nedavė sutikimo dėl prekių ženklų naudojimo, taip pat, jog prekės, kurioms žymėti naudojamas žymuo yra panašios arba tapačios prekės, kurioms registruotas ankstesnis prekių ženklas. Šalys savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu iš esmės ginčijosi dėl aplinkybių ar ginčo prekių ženklai „Flora“ ir „Floriol“ yra klaidinamai panašūs, o taip pat, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

20.       Teismų praktikoje nurodoma, kad ginčo prekių ženklai turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius prekių ženklus, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl ženklo apsaugos apimties, inter alia, dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012).

22.       Kasacinis teismas, remdamasis Europos prekių ženklų ir dizaino tinklo 2014 m. spalio 2 d. bendru pranešimu dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybe skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų įtaka, savo praktikoje pažymėjo, kad tais atvejais, kai sutampantis prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus.

23.       Nagrinėjamu atveju abiejų ginčo prekių ženklų žodiniai elementai sudaryti naudojant žodį „Flora“, šiuo atsakovės prekių ženklas yra stilizuotai, naudojant žalios ir geltonos spalvų motyvus bei rašytines raides, grafiškai pavaizduotas žodis „Flora“, tuo tarpu ieškovės prekių ženklas yra sudurtinis žodis „Floriol“, sudarytas iš dviejų dėmenų „Flora“ ir „oil“ Teismo vertinimu, turėdami iš tų pačių žodžių sudarytus žodinius elementus, lyginami prekių ženklai, nors ir nėra vizualiai tapatūs dėl skirtingų žodinių elementų, bet yra vizualiai panašūs. Skirtingi žodiniai elementai ir žodžių išdėstymas nagrinėjamu atveju turi reikšmės vertinant panašumą tiek, kad labai sumenkina panašumo laipsnį, bet jo visiškai nepanaikina. Sprendžiant dėl fonetinio palyginimo, įvertinus, kad prekių ženklų pradžioje tapačia seka išsidėstę sutampantys 4 garsai, tariami visiškai vienodai, todėl konstatuotina, kad lyginami ženklai fonetiškai yra panašūs.

24.       Lyginant ginčo prekių ženklų konceptualiuoju požiūriu, reikšminga atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktikos išaiškinimus, pagal kuriuos, du žymenys yra konceptualiai tapatūs arba panašūs, kai jie turi panašų arba analogišką semantinį turinį (Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimo Sab?l (C-251/95) 24 punktas). Šiuo konkrečiu atveju įvertinus tai, kad ginčo prekių ženklai susideda iš žodinių elementų, svarbu apibrėžti kiekvieno elemento sąvoką. Be to, nustačius, kad ieškovės prekių ženklo „Floriol“ žodinį elementą sudaro reikšmę turintis dviejų žodžių junginys, todėl svarbi viso žodžių junginio, o ne kiekvieno atskiro žodžio reikšmė.

25.       Atsakovės žodinis prekių ženklo elementas „Flora“, pagal Tarptautiniame žodžių žodyne pateikiamą reikšmę reiškia: 1) romėnų žydinčios pavasario augalijos, jaunystės ir jos malonumų deivė; 2) kurios nors teritorijos augalų rūšių, augančių dabar arba augusių tam tikrame Žemės istorijos etape, visuma; taip pat – tam tikros terpės, pvz., dirvožemio, žarnyno, mikroflora – bakterijų, grybų rūšių visuma. Savo ruožtu ieškovės prekių ženklas sudurtinis žodis „Floriol“, sudarytas iš savarankiškas reikšmes turinčių žodžių „Flora“ ir „oil“. Žodis „oil“ lietuviškai reiškia aliejų. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne žodis „aliejus“ suprantamas kaip: 1) iš augalų gaunamas riebus klampus skystis, vartojamas maistui, kepimui ir kita; 2) šio skysčio rūšis; 3) liturginis tepalas, gaminamas iš aliejaus arba aliejaus ir balzamo ar vyno mišinio, katalikų ir stačiatikių naudojamas įvairioms patepimo apeigoms.

26.       Ieškovė pati savo procesiniuose dokumentuose nenurodo jokios aiškios žodinio elemento – „Floriol“ semantinės reikšmės, tik nurodė pritarianti VPB 2018 m. birželio 8 d. sprendimo motyvams, jog ieškovės prekių ženklas, nors yra dirbtinis ir neturintis konkrečios reikšmes, tačiau dėl žodžio dalies „Flor“ gali kelti semantines asociacijas su atsakovės ženklo skiriamuoju elementu „Flora“, tokiu būdu identiškos prasminės asociacijos dar labiau padidina lyginamųjų prekių ženklų panašumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos prekių ženklo pradžia gali kelti semantines asociacijas su tarptautiniu žodžiu „flora“, tačiau ženklo pabaiga „iol“ neturi jokios prasmės, todėl prekių ženklas „Floriol“ negali būti laikomas sudurtiniu. Teismas nesutinka su tokia pozicija, kadangi sudurtiniai žodžiai yra dariniai, kurie remiasi dviem pamatiniais žodžiais, kurių susiliejimas gali nulemti, jog pasikeičia vieno iš pamatinių žodžių išdėstymas rezultate gaunamame sudurtiniame žodyje. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, greitakalbe tariant žodžius „Flora“ ir „oil“ gaunamas identiškai fonetiškai skambantis dviejų žodžių junginys kaip ir ieškovės prekių ženklas „Floriol“.

27.       Teismo vertinimu, žodis „Flora“, kuris vartojamas abiejuose lyginamuose ženkluose galėtų nurodyti augalų, kurie naudojami ginčo šalių produkcijos gamyboje, rūšį, taigi teikia žymenims tam tikrą prasminį krūvį, kurį tam tikromis sąlygomis galima suprasti ir vienodai. Bendriausia reikšme tarptautinis žodis „Flora“, apimantis abu ginčo žymenis, daugeliu atvejų būtų suprantamas Lietuvoje, tačiau reikšminga pažymėti, kad atsakovės prekių ženklo žodžių junginys „Floriol“, lyginant jį su atsakovės prekių ženklu „Flora“, yra gerokai siauresnis reikšmine prasme, todėl vargiai leidžia susikurti konkrečią prasminę asociaciją lyginant ginčo prekių ženklus. Dėl to, nors, atsižvelgiant į žodiniuose lyginamų ženklų elementuose naudojamą žodį „Flora“, tačiau lyginami konceptualiai šalių žodiniai žymenys turi silpną panašumą ir leidžia teismui konstatuoti, kad konceptualaus lyginamų ženklų panašumo nėra.

28.       Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl to, ar lyginant ginčo prekių ženklus egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Ieškovė, grįsdama savo poziciją dėl visuomenės suklaidinimo galimybės buvimo akcentuoja, kad VPB 2018 m. birželio 8 d. sprendime pripažino, jog ginčo šalys pardavinėja kasdieninio vartojimo prekes, kurias rinkdamasis vartotojas nėra itin atidus bei rėmėsi ginčo ženklų panašumais, konstatuodamas visuomenės suklaidinimo galimybę. Be to, ieškovė teigė, kad atsakovės nepateikė įrodymų, paneigiančių suklaidinimo tikimybę. Savo ruožtu atsakovė laikėsi pozicijos, kad vartotojui nėra jokio pagrindo prekės ženklus sumaišyti, kadangi ginčo šalių prekių ženklinimas kardinaliai skiriasi, be to, prekių ženklai fonetiškai yra visiškai skirtingi, todėl žmogaus klausa ir mąstysena juos aiškiai atribos vienus nuo kitų.

29.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Taigi suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019).

30.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija, aptariamu atveju teismas, nenustatęs prekių ženklų panašumo, visuomenės suklaidinimo galimybės iš esmės nevertina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad visuomenės suklaidinimo rizikos ar prekių (paslaugų), žymimų ieškovo ir atsakovo prekių ženklais, panašumo vertinimas pagal teismų praktiką yra aktualus tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog visuomenės dalis, įsigyjanti rinkdamasi kasdieninio vartojimo prekes, kurias siūlo tiek ieškovė, tiek atsakovė, gali būti suklaidinta dėl paslaugų kilmės, atmestini, kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingi.

31.       Teismas, atlikęs ieškovės žodinio prekių ženklo „Floriol“ ir atsakovės prekių ženklo „Flora“ vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 straipsnis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

32.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 2206,7 Eur žalos atlyginimą, kaip atsakovės nesumokėta licencinį mokestį už naudojimąsi ieškovės prekių ženklu. Savo reikalavimą ieškovė grindžia Prekių ženklų įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, prekių ženklo savininkas gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs ženklą (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio atlyginimo.

33.       Prekių ženklų įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjas ar ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę licenciją pareikštu registruoti ar įregistruotu ženklu žymėti visas arba dalį prekių ar paslaugų, kurioms jis pareikštas registruoti ar įregistruotas, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje.

34.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę licencinę sutartį, kurios pagrindu ieškovė būtų suteikusi teisę atsakovei naudoti prekių ženklą „Floriol“, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė savo komercinėje veikloje būtų naudojusi būtent ieškovei priklausantį žodinį žymenį „Floriol“ (CPK 178 straipsnis). Be to, vertinant ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo reikšminga ir tai, kad šio sprendimo 31 punkte pripažinta, jog ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų, pažeidžiančių ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises, todėl spręstina, kad reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, jog iš viso turėjo byloje 3811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

37.       Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įvertinusi byloje keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, ieškovės bendrai su pateiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių bendrą trukmę, daro išvadą, kad atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės Vengrijos įmonės BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Vengrijos įmonės BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG, juridinio asmens kodas 5493004C3L6NTIZJ, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OSAMA“, juridinio asmens kodas 134993481, naudai, 3811,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                         Ramunė Mikonienė