Baudžiamoji byla Nr. 1S-241-616/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38351-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 1 d.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. K. kaltinamas tuo, kad prievartavo didelės vertės turtą, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasinant prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, panaudojant psichinę prievartą, o būtent:
1.1. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpose, 2018 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., neteisėtai reikalavo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio V. S. sumokėti jam 20 000 eurų sumą už tai, kad V. S. nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. būdamas karantine Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos karantino patalpose kartu patalpintiems nuteistiems asmenims melagingai nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje – dėl plėšimo, o ne dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje – dėl nepilnamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, grasindamas prieš V. S. panaudoti fizinį smurtą – jį „paleisti gabalais“, jei reikalaujamos sumos V. S. jam nesumokės, tęsdamas nusikalstamą veiką, turto prievartavimo tikslu 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini)virtuvės patalpose jis V. S. pasiteiravo, ką jis renkasi – ar sumokėti 20 000 eurų sumą, ar fizinį smurtą – būti „paleistam gabalais“, V. S. atsakius, kad pinigų neturi, jis padavė V. S. neteisėtai laikomą mobiliojo ryšio telefoną ir liepė skambinti šeimos nariams dėl pinigų pervedimo, po panaudotos psichinės prievartos V. S. paskambino mobilaus ryšio telefonu savo mamai G. S. bei jai pasakė, jog pataisos namuose grasinama su juo fiziškai susidoroti, panaudoti fizinį smurtą – „paleisti jį gabalais“, jei jis nesumokės 20 000 eurų, motinai G. S. atsakius, kad ji tokios pinigų sumos neturinti, V. S., jam (K. K.) liepus, iš to pačio telefono paskambino sugyventinei V. G. bei jai pasakė, kad pataisos namuose jo reikalaujama sumokėti 20 000 eurų sumą, jei nesumokės, su juo bus fiziškai susidorota, sugyventinei V. G. atsakius, kad tokios pinigų sumos ji neturi, jis (K. K.) paėmė iš V. S. mobiliojo ryšio telefoną ir tęsdamas pokalbį su V. G. nurodė jai surinkti ir pervesti jam 19 500 eurų sumą, nes 500 eurų ji jau yra pervedusi, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sužinojęs, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. apgaulės būdu buvo užvaldyti V. G. priklausantys 500 eurų (ikiteisminis tyrimas K. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punktu), jai grasindamas, kad priešingu atveju jos sugyventinį V. S. parsiųs namo sukapotą gabalais, po to jis liepė V. S. vėl skambinti mamai G. S., o V. S. paskambinus, jis perėmė mobiliojo ryšio telefoną iš V. S. ir G. S. liepė surinkti ir perduoti jam 20 000 eurų pinigų sumą, kitaip prieš V. S. grasino panaudoti fizinį smurtą – „paleisti gabalais“, tokiu būdu jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai grasinant prieš nukentėjusįjį V. S. panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusiuosius V. S., G. S. ir V. G., neteisėtai vertė nukentėjusiuosius perduoti jam didelės vertės turtą.
Šiais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.
2. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 1 d.
2.1. Teismas nutarė, kad K. K. turi būti paskirta pati griežčiausia savo pobūdžiu kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys – nukentėjusiųjų V. S., G. S., V. G. parodymai, G. S. protokole-pareiškime nurodyti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, kratos, apžiūros, protokolai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga duoda pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
2.2. Teismo vertinimu, K. K. suėmimas skirtinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad K. K. kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį skiriama tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, kaltinamojo iš esmės nieks nesieja su Lietuvos Respublika, t. y. nėra siejamas jokiais stipriais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, neturi pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos (nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. K. K. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), neturi vaikų ar kitų išlaikytinių, nėra registruoto nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto jo vardu, o nuo 2013 m. lapkričio 25 d. nedirba, nėra duomenų apie jo: įsitraukimą į kokią nors visuomeninę veiklą ar turėjimą kokio nors kito pozityvaus užimtumo, prastą sveikatos būklę. Teismas įvertina, kad K. K. turi sugyventinę, tačiau dėl jam taikyto suėmimo ir bausmės atlikimo abejoja dėl jų tarpusavio ryšių stiprumu, iš esmės charakterizuojamas neigiamai, nes praeityje buvo teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas itin jauno amžiaus – 15 metų, jas vykdė sistemingai, esant neišnykusiam arba įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Be to, nusikaltimas, kurio padarymu jis yra kaltinamas šiuo metu, yra sunkesnis už ankstesnius, kas rodo didėjantį jo asmenybės pavojingumą, galimai įvykdė pataisos įstaigoje, atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Mano, jog būtent iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos lėšos galėjo būti pagrindiniu K. K. pragyvenimo ir materialinės gerovės šaltiniu, kadangi kaltinamasis nuo 2013 m. lapkričio 25 d. niekur nedirbo, nesimokė, praeityje visus kartus buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, o šioje byloje jam inkriminuojamas nusikaltimas (didelės vertės svetimo turto prievartavimas) neabejotinai yra siejamas su turtinės naudos siekimu.
3. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog tik taikant K. K. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, gali būti esmingai sumažinta naujų nusikalstamų veikų darymo bei kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo rizika. Nagrinėjamu atveju suėmimas yra pateisinamas poreikiu užtikrinti viešąjį interesą, izoliuoti visuomenei pavojingą asmenį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Kaltinamojo laisvę labiausiai varžanti kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, sunkumui ir pobūdžiui, todėl jo teisės taikant suėmimą nevaržomos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.
II. Skundo argumentai
4. Kaltinamasis K. K. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes byloje nėra rašytinių įrodymų ir kitų duomenų, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad dėl ankstesnio teistumo negali gyventi laisvėje ir toliau darys nusikalstamas veikas, gyvena iš lėšų gautų nusikalstamu būdu. Pažymi, kad turi mamą ir sugyventinę, kuriomis rūpinasi ir sieja glaudūs socialiniai ryšiai. Esant šioms aplinkybėms, paskirta kardomoji priemonė yra per griežta, nes BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje prokurorė, laikydamasi nuoseklios prokuratūros pozicijos šiuo klausimu, prašė skundą tenkinti.
Kaltinamojo K. K. skundas atmetamas.
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis (įtariamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti, bet neanalizuoja kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, o vertina tik duomenų pakankamumą.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių teigti, jog K. K. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, kratos, apžiūros, protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
9. Kauno apygardos teismas kaltinamajam K. K. kardomąją priemonę – suėmimą, taikė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, tai yra kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
10. Kauno apygardos teismas pagrįstai taikė kaltinamajam K. K. kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
10.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
10.1.1. Skirdamas suėmimą apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis galimai padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį skiriama tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, kaltinamojo iš esmės nieks nesieja su Lietuvos Respublika, t. y. nėra siejamas jokiais stipriais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, neturi pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos (nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. K. K. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), neturi vaikų ar kitų išlaikytinių, nėra registruoto nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto jo vardu, o nuo 2013 m. lapkričio 25 d. nedirba, nėra duomenų apie jo įsitraukimą į kokią nors visuomeninę veiklą ar turėjimą kokio nors kito pozityvaus užimtumo, prastą sveikatos būklę. Aukštesnės instancijos teismas įvertina ir tai, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. charakteristikoje nurodyta, jog K. K. per šioje įkalinimo įstaigoje išbūtą laiką padarė 11 nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, 9 kartus baustas nuobaudomis, 1 kartą skatintas 2018 m. sausio 11 d. buvo įdarbintas Valstybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl neigiamo požiūrio į darbą 2018 m. kovo 20 d. iš darbo atleistas, nenori mokytis, laisvalaikį leidžia beprasmiškai, niekuo nesidomi, interesų ratas siauras, apsiriboja asmeniniu ir buitinių poreikių tenkinimu ir t.t., todėl jo elgesys yra vertinamas patenkinamai (t. 1, b. l. 104–105), nevedęs, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 1104-104–105, 126-–128). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymima, kad kaltinamasis nepagrįstai teigia, jog byloje privalo būti rašytiniai duomenys pagrindžiantys, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nes teismui užtenka kitų duomenų, kurie gali pagrįsti teismo manymą, jog dėl BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo.
10.1.2. Skunde nurodytos aplinkybės, kad K. K. turi mamą ir sugyventinę, kuriomis rūpinasi ir sieja glaudūs ryšiai, yra svarbios, tačiau jų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, šios aplinkybės nėra pakankamos paneigti manymą, jog kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Iš bylos ir pats kaltinamasis nepatvirtina, jog su motina ir sugyventine yra tiek tvirti socialiniai ryšiai, kurie jį sulaikytų nuo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo. Dėl to apygardos teismas pagrįstai taikė kardomąją priemonę – suėmimą, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
10.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, nes suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
10.2.1. K. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą įkalinimo įstaigoje, siekdamas turtinės naudos, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis siekė gauti neteisėtų pajamų. Be to, K. K. teistas 6 kartus, atlikdamas bausmę pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendį galimai padarė naują nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu yra kur kas sunkesnė už anksčiau įvykdytus nusikaltimus. Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 106–116, 126–128). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, tačiau ir vėliau ne kartą buvo teisiamas už nusikalstamas veikas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis ilgą laiką nedirbo, o jo daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1, 2 dalyse, 180 straipsnio 1, 2 dalyse, susijusios su nukentėjusiesiems priklausančio turto pagrobimu, kas suponuoja manymą, jog būtent tai ir buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Taigi visi šie aptarti duomenys leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog K. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo skunde išdėstyti kiti argumentai taip pat nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje skirti K. K. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis paliekama galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a :
kaltinamojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam K. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant trijų mėnesių terminą nuo 2020 m. liepos 1 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virginija Liudvinavičienė
Ernesta Montvidienė
Justas Namavičius