Civilinė byla Nr. e2-1203-937/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,

sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Deividui Gagiui,

atsakovams J. I., E. B.,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės, veikiančios per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atstovui Rokui Morkūnui,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui Remigijui Ilevičiui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

tretiesiems asmenims Č. G. ir G. M.,

mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovams E. B., J. I., J. M. dėl nuosavybės teisės gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, veikiančios per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, M. L., J. V. M., J. G., Č. G., G. M., V. M.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai kreipėsi į teismą ir, patikslinę ieškinį, prašo:

1) įpareigoti atsakovus E. B., J. I., J. M. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t.y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis;

2) atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą nepašalinus iš žemės sklypo (kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visų eismą ribojančių priemonių, leisti ieškovams J. B. ir A. B. įvykdyti teismo sprendimą, išieškant iš atsakovų patirtas eismą ribojančių priemonių pašalinimo išlaidas;

3) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 18/2653 dalys žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ir kitiems bendraturčiams: Lietuvos Respublikai (2340/2653 dalys), M. L. (65/2653 dalys), J. V. M. (65/2653 dalys), J. G. ir Č. G. (55/2653 dalys), G. M. (55/2653 dalys) , V. M. (55/2653 dalys).

Nurodo, kad sklypo vidiniame kieme objektyviai neteisėtai yra įrengtas pakeliamas kelio užtvaras, metaliniai automobilių stovėjimo vietų stulpeliai, kiti eismą ribojantys stulpeliai tarpusavyje sujungti grandine ir spynomis, kuriais yra eliminuotas patekimas, įvažiavimas į žemės sklypo teritoriją bei netrukdomas judėjimas žemės sklypo teritorijoje. Minėtomis eismą ribojančiomis priemonėmis yra šiurkščiai pažeidžiama ieškovų nuosavybės teisė bei teisė netrukdomai naudotis šia teise. Ieškovų nuosavybės teisė į neatidalintą žemės sklypo dalį ir LR Konstitucijos 23 str. turinio prasmė pagrindžia tai, kad ieškovai (kaip ir bet kurie kiti šio žemės sklypo bendraturčiai) turi asmeninę subjektinę teisę netrukdomai patekti automobiliu (ar bet kuriomis kitomis transporto priemonėmis) į bet kurią užtvertos sklypo dalies teritoriją.

Siekiant gauti visą informaciją dėl eismą ribojančių priemonių nuosavybės bei valdymo pagrindą galinčių pagrįsti duomenų ieškovai kreipėsi į valstybines institucijas. Teigia, kad neegzistuoja jokie vieši duomenys, galintys patvirtinti nurodomų eismą ribojančių priemonių (kelio užtvaro, stulpelių, grandinės ir kt.) įrengimo teisėtumą, o taip pat juo užtvertos bendrąja nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies naudojimo asmeniniams subjektiniams atskirų asmenų interesams teisėtumą, o taip pat nėra išviešinta minėtų eismą ribojančių priemonių nuosavybės teisė.

Ieškovai gavo informaciją iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus, kad dėl kelio užtvaro ir eismą ribojančių priemonių įrengimo ir valdymo su 2017-12-01 prašymu kreipėsi trys fiziniai asmenys, t.y. atsakovai. Teikdami 2017-12-01 prašymą, atsakovai nurodė, kad eismą ribojančias priemones įrengė „gyvenamoji namo (duomenys neskelbtini) bendruomenė“, o taip pat nurodė, kad tariamu aikštelės naudotojų atstovų bendru sutarimu užkardą ir su juo susijusią įrangą administruos gyvenamajame name esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas E. B. Nurodo, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui buvo pateikta eismą ribojančių priemonių fotofiksacija bei žemės sklypo schema, kurioje nepagrįstai nurodoma, kad į žemės sklypo (unik Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją tariamai patenka ir pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šiam pastatui yra skirta visiškai kito sklypo teritorija. Kartu su 2017-12-01 prašymu nebuvo pateikti jokie žemės sklypo, kuriame neteisėtai buvo siekiama derinti minėto užkardo faktą, nuosavybės ar teisėto naudojimo dokumentai.

2017-12-01 prašymą pasirašę J. I. ir E. B. neturėjo ir negalėjo turėti jokių nuosavybės arba teisėto valdymo teisių į žemės sklypą, unik Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes savo suinteresuotumą sieja su patalpomis, kurios yra pastate, (duomenys neskelbtini), ir kuris net nepatenka į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritoriją. 

 2017-12-01 prašymą pasirašęs J. M. prašymo teikimo metu nevaldė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schemos ar projekto derinimo.

Nurodo, kad nei pastato, esančio (duomenys neskelbtini) „bendruomenė“, nei atskiri šiame pastate esančių patalpų savininkai niekada nuosavybės teise nevaldė ir nevaldo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją ir jo naudojimui yra suformuotas atskiras sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyrius buvo iš esmės suklaidintas sąmoningais atsakovų veiksmais, ką patvirtina ir policijos 2022-10-03 atsakymas, kuriame klaidingai nurodoma, kad „Užtvaro įrengimas suderintas prie pastatų (duomenys neskelbtini). Šie pastatai patenka į sklypo (duomenys neskelbtini).“ Pastatas (duomenys neskelbtini) niekada nepateko ir nebuvo įtrauktas į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas.

Nurodo, kad ginant ieškovų nuosavybės teises 2022-09-13 buvo kreiptasi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2023-01-30 atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą užfiksavo kelio užtvarą ir eismą ribojančias priemones bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-33-(14.49.81.).

Nurodo, kad minėti duomenys įrodo ieškovų nuosavybės teisės nepagrįstą ribojimą, dėl ko jie atsakovams pateikė 2024-06-19 ikiteisminį reikalavimą. J. I. 2024-06-26 atsakyme nurodė kreiptis į E. B. bei pateikti jam savo telefono numerį, kurį pastarasis, veikdamas kaip kelio užtvaro operatorius, susies su šiuo įrenginiu ir ieškovė galės naudotis parkavimo aikštele. Ieškovės iniciatyva buvo organizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo atsakovai J. I. ir E. B., kuriame buvo pateikti įvairūs ieškovės siūlymai dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo.

Nurodo, kad atsakovas E. B. eismą ribojančius įrenginius, esančius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijoje valdo bei naudoja savo asmeniniams poreikiams, neteisėtai parkuoja jo naudojamą automobilį būtent šiame žemės sklype, o taip pat neteisėtai savo asmenine nuožiūra suteikia technines priemones/galimybę valdyti pakeliamą kelio pašaliniams asmenims, neturintiems visiškai jokių teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybę ar teisėtą valdymą, naudojimąsi.

Nurodo, kad nei atsakovas E. B., nei bet kokie kiti asmenys (įskaitant turinčius daiktines teises į NT objektus adresu (duomenys neskelbtini)) neturi visiškai jokio teisinio pagrindo valdyti/naudoti eismą ribojančias priemones ne jiems priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), o taip pat nurodinėti ieškovams, kaip žemės sklypo bendraturčiams ir teisėtiems valdytojams kaip, kada ir kokiomis transporto priemonėmis jie privalo naudotis ar nesinaudoti šio žemės sklypo teritorija.

Ieškovai įgiję iš Lietuvos Respublikos dalį žemės sklypo vadovaujantis CK 4.48 str. 2 d. ir 4.98 str. nuostatomis įgijo ir reikalavimo teisę pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. Teigia, kad atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad ieškovai yra žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai ir jų nuosavybės teisė yra tęstinai pažeidžiama atsakovų veiksmais.

Nurodo, kad neegzistuoja jokie vieši duomenys, galintys patvirtinti nurodomų eismą ribojančių priemonių (kelio užtvaro, stulpelių, grandinės ir kt.) įrengimo teisėtumą, o taip pat juo užtvertos bendrąja nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies naudojimo asmeniniams subjektiniams atsakovų interesams teisėtumą, o taip pat nėra išviešinta minėtų eismą ribojančių priemonių nuosavybės ar teisėto valdymo teisė. Atsakovai, neturėdami visiškai jokio teisinio pagrindo, sprendžia dėl to, kaip ir kokiu būdu ieškovai, kurie yra žemės sklypo bendraturčiai, turi naudotis šiuo sklypu, kiek ir kokių transporto priemonių gali statyti savavališkai užtvertoje žemės sklypo dalyje, į kurią atsakovai neturi visiškai jokių nuosavybės ar teisėto valdymo teisių. Tiek ieškovams, tiek kitiems žemės sklypo bendraturčiams savininko teisių turinys niekada nebuvo ir nėra apribotas ginčo įrenginių įrengimo faktu. Todėl ieškovai turi pagrįstą ir įrodytą reikalavimo teisę dėl minėtų eismą ribojančių priemonių pašalinimo.

Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime pacituoja ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas J. I. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad žemės sklype automobilių parkavimo tvarka, įrengiant ten pakeliamą užtvarą ir atitinkamai įtvirtinant metalinius stulpelius, 1995 metais buvo organizuota ir įvesta Vilniaus apygardos administracinio teismo vadovybės pageidavimu, suderinus su tuo metu greta neprivatizuoto žemės sklypo esančių pastatų gyventojais, kurie turėjo automobilius. Nurodo, kad vien dėl to, kad kažkada finansavo užtvaro įrengimą ir 2017-12-01 bendru raštu prašė įrengto užtvaro įteisinimo, neįgijo teisės veikti priešingai sklypo naudotojų bendruomenės, kuriai šiuo metu nepriklauso, interesais. Dėl tos priežasties teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas.

Nurodo, kad 0,2653 ha (2 653 kv. m) žemės sklype (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovams priklauso 18 kv. m žemės sklypo dalis. Gyvenamosioms teritorijoms priskirtas žemės sklypas yra tarp 5 pastatų, iš kurių 4 pastatai išsidėstę tame sklype, todėl ieškovams neužstatyto ploto realiai neužtenka vieno automobilio parkavimui. Į žemės sklypą, kurio nežymi dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams, patenkama per žemės sklypą, kuris priklauso gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Ieškovų nuosavybė yra servitutinio režimo teritorijoje, todėl bet kokių daiktinių teisių įgyvendinimas tame sklype ir nustačius bendraturčių naudojimosi žeme tvarką, nėra galimas. Ieškovams, kaip ir kitiems šešiems žemės sklypo bendraturčiams, turint fizinę galimybę nevaržomai parkuoti savo automobilį minėto sklypo teritorijoje už pakeliamo užtvaro, neieškant išskirtinių privilegijų, turėtų būti priimtina, pagal ilgametę šio sklypo naudojimo tvarką, kuri buvo, kai ieškovai pirko jiems priklausančią idealiąją sklypo dalį. Nurodo, kad realus ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas neegzistuoja. Siekis likviduoti užtvarą ir sujaukti beveik 30 metų galiojančią tvarką – daugiau negu nesuprantamas įgeidis. Ieškovų reikalavimas neatitinka kitų žemės sklypo bendraturčių, kuriems priklauso žymiai didesnė to sklypo dalis, interesams. Ieškovų tikslas yra ne apginti savo nuosavybės teises, o pakenkti kaimynams, apsunkinus jų daugiametį įprastą naudojimąsi automobilių parkavimo aikštele. Išmontavus užtvarą, sklypo teritorija taptų pašalinių asmenų automobilių nemokamo parkavimo vieta, ką patvirtina patirtis iš tų laikotarpių, kai kas nors sugadindavo užtvaro mechanizmą.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, veikiančios per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, atsiliepimu prašo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (unik Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ne valstybinė žemė, o teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis septyniems bendrasavininkams, iš kurių vienas yra valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo faktas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Nesant nustatytos naudojimosi tvarkos visu žemės sklypu, bet kuria jo dalimi turi teisę naudotis ir valdyti visi bendraturčiai bendrai. Tai reiškia ir tai, kad į bet kurią žemės sklypo dalį vidiniame kieme negali būti apribojamas patekimas, dalį sklypo ploto atitveriant bet kokiais daiktais (pakeliamas kelio užtvaras, metaliniai automobilių stovėjimo vietų stulpeliai, kiti eismą ribojantys stulpeliai tarpusavyje sujungti grandine ir spynomis, kuriais yra eliminuotas patekimas, įvažiavimas į žemės sklypo teritoriją bei netrukdomas judėjimas žemės sklypo teritorijoje). Nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, konkreti dalis žemės sklypo galėtų būti atribota (pastatytas pakeliamas kelio užtvaras) tik tuo atveju, jeigu su tuo sutiktų visi žemės sklypo bendrasavininkiai. Nurodo, kad nėra duomenų, kad visi žemės sklypo bendraturčiai būtų sudarę susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo arba kad būtų susitarta dėl atskirų automobilių parkavimo vietų nustatymo. Nurodo, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovai neturi nuosavybės teisių ar teisėto valdymo teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unik Nr. (duomenys neskelbtini)). 

Remiantis atsakovų 2017-12-01 prašymu Vilniaus apskrities VPK kelių policijos skyriui, atsakovai savo suinteresuotumą į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sieja su patalpomis, kurios yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) („gyvenamoji namo (duomenys neskelbtini) bendruomenė“) ir kuris nepatenka į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritoriją. Nurodo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pastato, (duomenys neskelbtini), naudojimui yra suformuotas atskiras sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unik Nr. (duomenys neskelbtini)).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro ir Regia.lt duomenimis, nurodo, kad yra du atskiri, vienas su kitu besiribojantys suformuoti žemės sklypai, t.y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unik Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio teritoriją patenka pastatai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ir su šiuo žemės sklypu besiribojantis kitas suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unik Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio teritoriją patenka pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas J. M. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis nėra ir niekada nebuvo buto ir (ar) žemės sklypo dalies savininkas, jam nepriklauso patapos (nei gyvenamosios, nei negyvenamosios) kituose pastatuose, esančiuose žemės sklype ar gretimuose sklypuose. Atsakovo mama J. V. M. 2003-05-30 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovas atsikraustė 2013 m. Buto pardavėjas atsakovo mamai (pirkėjai) nurodė dėl automobilio statymo kreiptis į E. B., kuris leido suprasti, kad būtent jis administruoja klausimus dėl žemės sklype esančio atitvaro, kurį pakėlus patenkama į Žemės sklypo (kiemo) dalį, skirtą automobiliams laikyti. E. pardavė atsakovui pakeliamo atitvaro nuotolinio valdymo pultelį ir žodžiu paaiškino, kurioje vietoje atsakovas gali statyti automobilį ir kurioje – negali. 

Atsakovo žiniomis, atitvaras buvo pajungtas prie elektros tinklo, kuriuo buvo tiekiama elektra Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tuo metu veikusiam žemės sklype esančiame pastate, (duomenys neskelbtini). Elektra atitvarui iki šios dienos tiekiama iš pastato, (duomenys neskelbtini), elektros skydinės. Tiksliai nežinoma, tačiau atitvaras galėjo būti įrengtas ir tuometinio teismo darbuotojų interesams, t. y. tam, kad darbuotojai, atvykę į darbą, rastų laisvą vietą automobilio parkavimui.

Atsakovas neturėjo pagrindo ir priežasčių abejoti atitvaro teisėtumu ir aiškintis jo įrengimo aplinkybes. Tuo metu, kai atsakovo mama pirko butą ir kai atsakovas atsikraustė į jį gyventi, atitvaras jau buvo įrengtas. Buto pardavėjai ir kiti gyventojai informavo, kad atitvarą administruoja E. B. Atsakovo manymu, atitvarą maždaug prieš 25-30 metų galėjo įrengti E. B. su tuometine gyventojų bendruomene iki atsakovo mamai įsigyjant butą (nėra tiksliai žinoma, kada tai buvo padaryta).

2017 m. gruodžio mėn. E. B. paprašė atsakovo pasirašyti raštą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, prašant palikti prieš daugiau nei 2 dešimtmečius įrengtą atitvarą ir naudojimosi juo tvarką. Policija ant rašto uždėjo 2017-12-07 žymą, kad atitvaro įrengimas yra suderintas. Kadangi atitvaru daugelį metų naudojosi namo, kuriame atsakovas gyveno, gyventojai ir jokių pretenzijų dėl to neturėjo, atsakovas sutiko pasirašyti raštą. Raštą rengė atsakovas J. I.

Kai E. B. vienam iš gyventojų nesuteikė galimybės naudotis užtvaru, jis pirmasis iš visų išsipirko iš valstybės valstybinio žemės sklypo dalį, proporcingą savo turimų patalpų plotui. Tą patį vėliau padarė ir likę kaimynai. J. V. M. 2020-09-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9628 pagrindu įsigijo 65/2653 dalį žemės sklypo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Nurodo, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. atsakovas su šeima persikraustė į kitą mikrorajone ir bute nebegyvena, ką patvirtina pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Nuo to laiko atsakovui aplinkybės apie atitvaro administravimo, naudojimo ir susijusius klausimus yra mažai žinomos.

Nurodo, kad stulpeliai pilnai neapriboja patekimo kiemą, kiemą užtveria tarp stulpelių sustatyti automobiliai, kuriuos tose vietose gali statyti bet kas (ne tik žemės sklype esančių namų gyventojai ar darbuotojai). Teigia, kad (duomenys neskelbtini) pastato dalį patalpų yra nusipirkusi UAB „JF investicijos“. Bendrovė patalpose vykdo statybos darbus. Neatmestina, kad dalį eismą ribojančių priemonių (papildomų grandinių ir lankstų, kurie riboja automobilių statymą tarp stulpelių) galėjo įrengti ir UAB „JF investicijos“.

Atsakovas nėra ir niekada nebuvo materialinio teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, dalyvis, todėl teismo sprendimas negalės turėti įtakos jo materialinėms teisėms ir pareigoms, t. y. J. M. nėra ir negali būti laikomas tinkamu atsakovu byloje. Atsakovo mamai 2003 metais įsigijus butą ir atsakovui jame apsigyvenus, ginčo atitvaras ir kitos eismą ribojančios priemonės žemės sklype jau buvo įrengtos. Atsakovas nei inicijavo tokį įrengimą, nei finansavo, nei užsakė įrengimo darbus, nei prisidėjo prie jo įrengimo savo darbais ar kitais būdais. Tad atsakovas nėra niekaip susijęs su atitvaro ir (ar) kitų eismą ribojančių priemonių įrengimu ir jam jokia atsakomybė už šio atitvaro įrengimą negali kilti.

Įprastinė atitvaro naudojimo praktika žemės sklype (tuo metu sklypas buvo valstybinis) buvo susiklosčiusi dar gerokai iki tos dienos, kai atsakovas apsigyveno bute. Natūralu, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti nusistovėjusios tvarkos, kuri galiojo ilgus metus ir dėl kurios gyventojai neturėjo nusiskundimų. Priešingai, gyventojai džiaugėsi atitvaru, nes tik dėl jo visuomet rasdavo laisvą vietą savo automobiliui pastatyti. Nesant atitvaro, kieme automobilius būtų parkavę miestiečiai, o gyventojams vietos paprasčiausiai nebūtų likę. Tuo gyventojai įsitikindavo kiekvieną kartą, kai atitvaras sugesdavo, t. y. atitvarui sugedus kieme savo automobilius priparkuodavo kiti.

Atsakovas atitvaro ir kitų eismą ribojančių priemonių neįrenginėjo, nefinansavo jų įrengimo ir niekaip kitaip neprisidėjo prie jų įrengimo, jų neadministravo, neorganizavo remonto darbų, nerinko jokių rinkliavų iš gyventojų dėl eksploatavimo ar remonto ir pan., todėl tarp jo ir ieškovų nesusiklostė joks materialinis santykis, iš kurio kilo ginčas dėl ieškovų nuosavybės teisių į jų žemės sklypo dalį pažeidimo. Ieškovų teiginys, kad atsakovas pažeidžia jų nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, kurią jie įsigijo beveik metais vėliau nei atsakovas išsikraustė iš Buto, yra nei logiškas, nei pagrįstas. Atsakovas, gyvendamas kitame mikrorajone, ieškovų nuosavybės teisių nepažeidžia ir negali pažeisti.

Pasak atsakovo, nėra visų negatorinio ieškinio taikymo sąlygų, nes ieškovai neįrodė, kad jų nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį yra pažeistos ir, juo labiau, – kad jos pažeistos šiurkščiai. Įsigydami žemės sklypo dalį, ieškovams ilgametė naudojimosi atitvaru tvarka buvo gerai žinoma, taigi įsigydami šią dalį jie kartu priėmė ir minėtą tvarką. Ieškovų, kuriems priklauso nedidelė žemės sklypo dalis (maždaug tik 0,68 proc. viso Žemės sklypo), norai ir interesai nėra svarbesni už visų kiemą naudojančių gyventojų ir kitų žemės sklypo bendraturčių interesus. Ieškovai, įsigiję Žemės sklypo dalį tik 2022 metais, turi gerbti per ilgus metus nusistovėjusias naudojimosi kiemu taisykles, o ne įvedinėti savo tvarką, kuri nebūtų patogi niekam, nes nugriovus atitvarą Žemės sklype laisvai galėtų parkuotis (atitvaras neberibotų pateikimo) į miesto centrinę dalį iš kitų mikrorajonų atvykę žmonės, tuo tarpu, gyventojams (įskaitant ir pačius Ieškovus) vietos nebeliktų. Tai reiškia, kad panaikinus atitvarą nukentėtų ne tik gyventojų, bet ir ieškovų interesai.

Automobilių statymo ir eismo organizavimo tvarkos žemės sklype nustatymas yra jo naudojimo klausimas, kuris yra sprendžiamas bendraturčių sutarimu. Daugiau nei 25 metus gyventojus Žemės sklypo teritorijos, atitvertos atitvaru ir kitomis eismą ribojančiomis priemonėmis, naudojimo tvarka tenkino, o visus nedidelius nesutarimus pavykdavo išspręsti neteisminiu būdu. Ieškovų norams ir interesams negali būti suteikiama pirmenybė prieš kitų Žemės sklypo bendraturčių ir likusių gyventojų interesus tęsti ilgametę naudojimosi atitvaru tvarką. Neįvertinus ilgametės tvarkos, visa susijusi rizika tenka patiems Ieškovams.

Ieškovai neįrodo, kad atitveriant žemės sklypą, yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės į jų išsipirktą Žemės sklypo dalį, nes ieškovų nuosavybės teisės į šią dalį turinys apima teisę eksploatuoti jiems priklausančias patalpas pagal pagrindinę paskirtį, o ne statyti automobilį kieme. Atitvaro buvimas ar nebuvimas Žemės sklype nedaro jokios įtakos šių patalpų eksploatavimui pagal paskirtį, t. y. nepriklausomai nuo to, ar atitvaras egzistuoja Žemės sklype, ar ne, ieškovai turi visas galimybes eksploatuoti savo patalpas pagal paskirtį, o būtent šiuo tikslu ir buvo leista jiems išsipirkti Žemės sklypo dalį iš valstybės ne aukciono būdu.

Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir ieškovams priklausanti Žemės sklypo dalis (idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) neturi konkrečios (apibrėžtos) lokacijos Žemės sklype, todėl Ieškovai neįrodo, kad atitvaras pažeidžia jų kaip Žemės sklypo dalies savininkų teises.

Atitvaras ir kitos eismą ribojančios priemonės atitveria ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį, tad klaidinga teigti, kad toks atitvėrimas pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, nes nėra nustatyta, kokioje konkrečioje vietoje yra ieškovams priklausanti 0,68 proc. Žemės sklypo dalis.

Tikėtina, kad naudojimosi tvarkos nustatymo atveju ieškovams priklausanti nedidelė žemės sklypo dalis (apie 0,68 proc.) turėtų būti priskirta arčiau jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų, t. y. prie (duomenys neskelbtini) namo, o ne atitvaru atitvertoje teritorijoje (prie kitų Žemės sklype esančių namų).

Ieškinys turėtų būti teikiamas tik tada, kai yra išsemtos visos kitos taikaus ginčo sprendimo priemonės, t. y. teisminis ginčas turėtų būti ultima ratio priemonė. Ieškovų nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos, todėl atsakovai neturi įrodinėti, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad rašto policijai pasirašymas negali būti prilygintas neteisėtiems veiksmams, kurių rezultate buvo pažeistos ieškovų nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį. Atsakovo parašas rašte jokiu būdu nepatvirtina, kad Atsakovas įrengė atitvarą ar kad jį valdo, eksploatuoja ir (ar) administruoja. Pasirašydamas raštą atsakovas išreiškė savo poziciją, kad jam yra priimtina ilgametė naudojimosi atitvaru tvarka, kuri egzistavo iki jam įsikeliant į butą, ir kad jis pageidautų šią tvarką išlaikyti, taip pat kad policija išreikštų savo pritarimą šios eismo organizavimo priemonės buvimui Žemės sklype. Rašto pasirašymas savaime nereiškia jokių neteisėtų veiksmų, nes atsakovas nepažeidė teisės aktuose jam numatytų pareigų ir elgėsi tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek šioje situacijoje buvo būtina. Atsakovas nei savo veiksmais, nei neveikimu niekaip neprisidėjo prie Žemės sklypo dalies atitvėrimo, dėl ko, ieškovų teigimu, jie patiria nuosavybės teisės apribojimus. 2017-12-07 gavus policijos, kaip už eismo organizavimą atsakingos institucijos suderinimą dėl atitvaro įrengimo, panaikintos bet kokios abejonės dėl galimybės tęsti ilgametę naudojimosi atitvaru tvarką. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad atitvaras yra įrengtas ir naudojamas teisėtai.

Ieškovai pateikė 2025-01-15 prašymą prijungti 2022-08-17 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Teigia, kad ieškovų įsigyta žemės sklypo dalis, kuri sudaro 10 kv. m., yra priskirta žemės sklypo daliai, pažymėtai žemės sklypo plane indeksų „E“, t.y. ta žemės sklypo dalis, kurioje ir yra neteisėti eismą ribojantys ginčo įrenginiai.

Ieškovai pateikė 2025-01-17 prašymą prijungti 2022-08-17 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su planu, notar.reg.Nr.11158, trečiųjų asmenų valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis su planais, kurie patvirtina, kad ieškovų teismui su ieškiniu pateiktas žemės sklypo planas buvo ir trečiųjų asmenų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudedamoji dalis. 

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, o atsakovai prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. 

Byloje kilo klausimas dėl ieškovų teisės naudotis žemės sklypu, kuris jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet yra bendrojo naudojimo sklypo dalis, kuriame nustatyti servitutai, pažeidimo.

Pasak ieškovų, sklype įrengtas pakeliamas kelio užtvaras, metaliniai automobilių stovėjimo vietų stulpeliai, kiti eismą ribojantys stulpeliai, tarpusavyje sujungti grandine ir spynomis, kuriais yra eliminuotas ieškovų patekimas, įvažiavimas į žemės sklypo teritoriją bei netrukdomas judėjimas žemės sklypo teritorijoje. Laiko, kad jie turi asmeninę subjektinę teisę netrukdomai patekti automobiliu (ar bet kuriomis kitomis transporto priemonėmis) į bet kurią užtvertos sklypo dalies teritoriją.

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95-4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023 36 punktą). 

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36, 38 punktai).

Iš 2023-03-14 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad yra 7 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra Lietuvos valstybė, 5 fiziniai asmenys, kurie sklypus iš valstybės nusipirko 2019-11-15 (G. M.), 2020-07-14 (G. M.), 2020-07-16 (J. G. ir Č. G.), 2020-09-23 (J. V. M.), 2022-08-17 (ieškovai A. B., J. B.) ir 1 fizinis asmuo, kuris paveldėjo turtą, kuris taip pat buvo įgytas iš valstybės 2020-06-26 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, kuri pateikta su ieškovų 2025-01-17 prašymu, pagrindu.

Iš ieškovų pateiktos 2022-08-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovai nusipirko 18 kv. m. žemės sklypo dalį, esančią 2 653 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuri susideda iš 7 ir 1 kv. m. ploto dalių, esančių administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtoje 710 kv. m. ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“, 8 ir 2 kv. m. ploto dalių, esančių 1 481 kv. m. bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „E“.

Nei 2022-08-17 valstybinėje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje, nei pridėtame plane nėra nurodyta/pažymėta, kad sklype yra kokie nors įrenginiai. Nepaisant to, išklausius šalių paaiškinimus, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo įrenginiai buvo ginčo sklype, ieškovams įsigyjant žemės sklypo dalį.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovai neturi nuosavybės teisių ar teisėto valdymo teisių į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-03-14 Nekilnojamojo turto registro išrašo 6.2 punkto matyti, kad sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyti kiti servitutai (tarnaujantis), plotas 0,0951 ha, inžinerinių tinklų ir kelio servitutas, nustatytas 2010-10-06 NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž49-1909. Iš NTR išrašo 6.3 punkto matyti, kad 2010-10-06 NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž49-1909 nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis).

Iš prie 2022-08-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pridėto žemės sklypo plano M 1:500 matyti, kad bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „E“ yra 1 481 kv. m. ir yra išskirta konkrečiais taškais. Iš plano matyti, kad yra nustatytas 952 kv. m inžinerinių tinklų ir kelio servitutas, jo vieta taip pat nurodyta žymėjimo taškais.

Į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023-01-30 žemės naudojimo patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme yra pakeliamojo kelio užtvaro įrenginiai, patikrinimo metu ant įrenginio nebuvo pakeliamosios svirties. Vidiniame kieme taip pat įrengti automobilių stovėjimo vietas žymintys metaliniai stulpai su lentelėmis „rezervuota“. Prie akto pridėtos nuotraukos, kadastro žemėlapio ištrauka su patikrinimo metu užfiksuotais metaliniais stulpais, pakeliamojo užtvaro įrenginiu.

Palyginęs žemės sklypo plane M 1:500 nurodytą servituto vietą ir minėtą kadastro žemėlapio ištrauką, teismas sprendžia, kad ginčo įrenginiai yra bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje „E“ ir yra servituto zonoje. Ginčo dėl to byloje nėra. Į bylą nėra pateiktas 2010-10-06 NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž49-1909, kuriuo buvo nustatytas servitutas, tačiau iš dalyvaujančių asmenų rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ir kitame sklype, (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastato savininkai naudojasi sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ginčo įrenginiai stovėjo ginčo sklype iki savininkams (fiziniams asmenims) juos įsigyjant/paveldėjus. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo septyni savininkai būtų susitarę dėl konkrečios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Bet kokiu atveju tai yra bendrojo naudojimo teritorija, o jokio susitarimo tarp savininkų dėl automobilių parkavimo vietų nustatymo nėra.

Šiuo atveju atsakovas J. I. patvirtino, kad jis kartu su bendruomene, esant teismo pirmininko prašymu įrengė ginčo įrenginius, rūpinosi jų remontu. Atsakovas J. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad įrenginius įrengė jis, E. B. ir dar kažkas, tačiau kitų asmenų neįvardino. Atsakovas E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra atsakingas už ginčo įrenginių administravimą. Tai, kad ginčo įrangą administruoja būtent šis atsakovas, nurodyta ir 2017-12-01 rašte policijai.

Įvertinus, kad ginčo įrenginiai stovi bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, kad faktiškai dėl įrengtų ginčo įrenginių ieškovai negali naudotis ir jiems suteiktu naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypu, o ieškovams su atsakovu E. B., ir galimai su J. I., nepavykus suderinti pozicijų taip, kad ieškovams būtų suteikta teisė naudotis sklypu, teismas sprendžia, kad ieškovų teisė naudotis žemės sklypu yra apribojama, todėl yra pagrindas pripažinti esant savininkų teisių pažeidimą.

Atsakovai nurodo, kad ieškovams yra priskirta naudotis tik 10 kv. m. bendrojo naudojimo sklypu, kad toks plotas faktiškai yra ir prieš ginčo įrenginius. Teismas pažymi, kad ginčo įrenginiai yra bendrojo naudojimosi zonoje, tad ieškovų, kaip žemės sklypų bendrasavininkų, teisės turi būti užtikrinamos taip, kad jie galėtų minėta teritorija naudotis ne pagal atsakovų nurodytą konkrečią vietą, tuo labiau, kad nėra jokios garantijos, kad nurodytos vietos prieš ginčo įrenginius yra laisvos ir jos nėra faktiškai priskirtos naudotis. Minėti atsakovų argumentai nesudaro pagrindo spręsti kaip eliminuojančių ieškovų, kaip savininkų, nuosavybės teisių pažeidimą.

Nors byloje nėra ginčo, kad ginčo įrenginiai stovi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau iš esmės įrenginių suderinimo su policija imtasi tik 2017 m. Teismas pažymi, kad į bylą nepateikti duomenys, kad statant įrenginius ar vėliau buvo gautas sklypo savininko (valstybės) sutikimas. Tokio sutikimo nedavė ir ieškovai. Nesant ieškovų sutikimo, įrenginių tolesnis buvimas ginčo sklype negali būti pateisinamas, kadangi jis apriboja ieškovų teisę naudotis sklypu, kurio bendrasavininkai jie yra. Minėtas apribojimas ieškovams šiuo metu egzistuoja ne dėl kitų to paties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, o dėl kitų asmenų, kurie tokios nuosavybės neturi. Teismas pažymi, kad servituto nustatymas iš esmės nesuteikia teisės be savininkų sutikimo įrengti/valdyti įrenginius, kurie ribotų paties savininko teisę naudotis sklypu ar ją visai paneigtų.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. I. nurodė, kad ginčo įrenginiai nėra savarankišku daiktai, kad jie yra priklausiniai, kad, parduodant sklypą, jie perėjo naujam savininkui, kad ginčo įrenginiai tapo žemės sklypo savininkų bendrąja daline nuosavybe. Teigia, kad atsakovai nėra įrenginių savininkai, tad yra netinkami atsakovai.

Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo kaip antraeilio daikto (priklausinio) ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 22 punktas).

Teismas pažymi, kad vien dėl patogumo įrengti įrenginiai (tam, kad turėti galimybę laisvai parkuotis) negali būti laikomi daikto priklausiniais. Nors įrenginiai įrengti ir naudojami seniai, nereiškia, kad sklypas negali būti naudojamas ir be jų. Teismas negali pripažinti, kad įrenginiai tarnauja žemės sklypui, tad nėra pagrindo pripažinti juos ir priklausiniais.

        Kadangi atsakovas J. I. pripažino, kad įrenginėjo ginčo įrenginius, patvirtino, kad prieš 31 m. įrenginius įrenginėjo ir E. B., kas tikėtina, įvertinus minėto asmens suinteresuotumą ir dalyvavimą veikloje, susijusioje su įrenginiais, kad nei įrenginius įrengiant, nei iki šiol nėra gauti žemės sklypo savininkų sutikimai (veiksmų neteisėtumas), teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, įpareigojant atsakovus J. I. ir E. B. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t.y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o per nurodytą terminą nepašalinus, leisti ieškovams įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė, kad atsakovas J. M. kaip nors yra susijęs su ginčo įrenginių įrengimu, priežiūra/administravimu. Atsakovas pripažino, kad J. I. prašymu jis pasirašė policijai adresuotą raštą dėl ginčo įrenginių įteisinimo. Nors į bylą pateikti duomenys, kad 2017-12-08 su policija buvo suderinti ginčo sklype esantys įrenginiai, tad vien šis pats faktas nepatvirtina, kad ieškovų teisė naudotis sklypu yra pažeidžiama. Bet kokiu atveju teismas šiuo sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovus pašalinti minėtus įrenginius, būtent tokio rezultato ieškovai ir siekė.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręstas papildomu sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus J. I., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t.y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o atsakovams to nepadarius - leisti ieškovams J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis. 

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Erika Zablockaja