Civilinė byla Nr. e2-334-896/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00600-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,

sekretoriaujant  Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ atstovams direktoriui A. L., advokatams R. R. ir A. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ atstovams D. T., N. Š. ir advokatui S. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Enerstena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Elektros zona“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Enerstena“ 69094,05 Eur skolą, 4869,56 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad tarp šalių 2018 m. birželio 4 d. buvo sudaryta subrangos dabų sutartis Nr. ENEX1810276, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti elektrotechninės ir procesų valdymo automatizavimo dalies projektų parengimo, įrangos sukomplektavimo ir tiekimo, sumontavimo objekte (duomenys neskelbtini), bei jo paleidimo – derinimo darbus. 2019 m. kovo 28 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas sutarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė darbus atliko, ginčo tarp šalių dėl atliktų darbų kokybės ir apimties nėra. 2019 m. birželio 6 d. tarp šalių buvo pasirašytas baigiamasis darbų pridavimo aktas. Ieškovė kai kurių darbų negalėjo atlikti nustatytais terminais ne dėl savo, o dėl atsakovės kaltės. Atsakovė iš dalies nesumokėjo už atliktus darbus, be pagrindo skaičiavo baudas už terminų praleidimus ir be pagrindo taikė įskaitymą. Atsakovė nesumokėjo 69094,05 Eur pagal išrašytas sąskaitas faktūras, susidarė 4869,56 Eur delspinigiai.

Atsakovė UAB „Enerstena“ su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties viena iš esminių sąlygų buvo darbų atlikimo terminai. Buvo numatyta, kad už kiekvieną pavėluotą dieną taikoma 600 Eur bauda. Kadangi ieškovė praleido sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus, atsakovė apskaičiavo baudą ir, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 10.16 p., atliko įskaitymą. Kadangi priskaičiuota bauda yra didesnė nei ieškovei pagal sutartį neišmokėta suma, skolą priteisti nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu ieškovės  UAB „Elektros zona“ atstovas direktorius A. L. paaiškino, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. buvo sudaryta subrangos sutartis. Susitarta atlikti elektros bei automatikos darbus, suprojektuoti, sumontuoti įrangą ir paleisti. Sutarties kaina 385 000 Eur. Darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio mėn. Gruodžio mėnesį turėjo būti atlikti paleidimo - derinimo darbai. Ieškovė elektros darbus atliko laiku ir tinkamai, kadangi tuos procesus galėjo kontroliuoti. Automatikos dalį, kuri susijusi ne vien tik su ieškove, įsipareigojo atlikti Enerstena, projektavimo darbuose atsakovė vėlavo pateikti užduotį. Projektavimo darbus įsipareigojo pateikti 2018 m. birželį, bet pateikė tik rugpjūčio mėn. Tai sutrukdė porą mėnesių. PVA darbai yra automatikos darbai, susiję su paleidimu. 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo prašymas dėl projekto termino pratęsimo. Enerstena nieko neparašė. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovė vėl rašė dėl sutarties vykdymo. 2018 m. lapkričio 16 d. Enerstena parašė, kad darbų atlikimo terminas pasibaigė 2018 m. lapkričio 10 d.. 2018 m. lapkričio 30 d. dar nebuvo sumontuotas dūmtraukis, todėl jie negalėjo įžeminti. 2018 m. gruodžio 11 d. jie apie tai raštu informavo atsakovę. 2018 m. gruodžio 17 d. jie informavo atsakovę, kad elektros technikos darbai baigti, liko neužbaigti PVA darbai. Atliktų darbų galutinis baigimo aktas nebuvo pasirašytas. Darbai buvo priduoti. Galutinis aktas nesudarytas. O gal ir sudarytas, jei draudimas pateiktas. Visi darbai buvo pabaigti. Užsakovui darbai priduoti. PVA darbai baigti 2019 m. balandžio mėn., kadangi prašė atlikti papildomus darbus, nes pavaras ne tokias pateikė, dėl to buvo pasirašytas papildomas susitarimas. Jie pristatė pavaras, ir tada ieškovas pabaigė darbus. 2019 m. birželio 6 d. buvo pasirašytas galutinis darbų atlikimo aktas. Sąskaitos buvo siunčiamos į Enersteną pagal tarpinius atliktus darbus, sąskaitas pradžioje apmokėjo, o po to iš viso nemokėjo. Neapmokėtos sąskaitos 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 11 d., sąskaitos parengtos pagal atliktų darbų aktus. Enerstena atsiuntė delspinigių sąskaitą. Atsakovas neginčija darbų atlikimo, bet analogiškai sumai pateikė delspinigius. Dėl vienašališko įskaitymo iš Enerstenos rašto negavo. 2019 m. birželio 19 d. raštu Enerstena atliko įskaitymą.

Ieškovė visas paslaugas pirko iš Elektrobalto, tame tarpe ir valdiklius. Su Elektrobaltu turėjo ilgalaikę pirkimo - pardavimo sutartį. Objekte dirbo apie 10, virš 10 žmonių. Objekto atsakingu vadovu buvo paskirtas A. V. B. (teismo posėdžio, vykusio 2019-11-29, garso įrašas, 09:10:10 - 10:14:33).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė N. T. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad darbų pabaiga buvo numatyta 2018 m. lapkričio 10 d. Darbų grafiką rengė subrangovas. 2019 m. vasario 18 d. rašte nurodoma, kad rangovas turi teisę vienašališkai įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl baudos bus įskaitomos be įspėjimų. Raštuose buvo nurodomas baudos dydis, konkrečiai nurodyta už kiek dienų vėluojama. Todėl ieškovė negali teigti, kad nežinojo apie įskaitymą. Atsakovė atsakinėjo į ieškovės raštus. Darbo projektas buvo patvirtintas, pagal jį ieškovė ir dirbo. Atsakovė gavo baudas iš Vilniaus šilumos tinklų. Galutinį atliktų darbų aktą ieškovė pasirašė ir darbus baigė 2019 m. birželio 6 d., o sutarties įvykdymo terminas buvo numatytas 2018 m. lapkričio 10 d. Todėl tai patvirtina, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus (teismo posėdžio, vykusio 2019-11-29, garso įrašas, 09:15:29 - 10:14:33).

Liudytojas K. Č. paaiškino, kad dirba Vilniaus šilumos tinkluose elektros eksploatacijos skyriaus vadovu. Darbo grupės narys. Ekonomaizerio statyba vyko pagrinde lauke. Elektros projektą darė Elektrozona. Visą projektą darė atsakovė. Ieškovė darė du projektus elektros dalies ir PVA projektus. PVA daromas, kada yra padarytas technologinis projektas. Technologinį projektą darė atsakovė. Stipriai vėlavo technologijų projektas. Už technologinį projektą atsakė P. iš Vilniaus šilumos tinklų pusės, P. valdė visą projektą. Dėl PVA gali atsakyti V. S. Vilniaus šilumos tinklų specialistas. Siurblinėje nebaigti vamzdynų montavimo darbai niekaip neįtakoja subrangovo atliekamų darbų (prijungti PVA kabelius prie automatikos įrenginių), nes siurbliai yra sumontuoti ir stovi savo projektinėje vietoje. Atsako – jeigu siurblys sumontuotas, galima pajungti jėgos kabelį, tame vamzdyje turi stovėti slėgio ir temperatūros jutikliai, ir jų nėra, tai jungti prie oro negalima. Kabelio tiesti negalima. Dūmsiurbio pristatymas vėlavo, jis buvo atvežtas prieš naujus metus. Jį turėjo atvežti rangovas Enerstena. Iš užsakovo pusės Elektros zonai pretenzijų nebuvo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp UAB „Enerstena“ (rangovas) ir UAB „Elektros zona“ (subrangovas) 2018 m. birželio 4 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. ENEX1810276, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti elektrotechninės ir procesų valdymo automatizavimo dalies projektų parengimo, įrangos sukomplektavimo ir tiekimo, sumontavimo objekte (duomenys neskelbtini), bei jo paleidimo – derinimo darbus. Sutarties 2.1 punktu subrangovas  įsipareigojo pagal pateiktą rangovo darbo užduotį atlikti darbus užsakovo objekte, o rangovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui sutartyje numatytą kainą, sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Subrangovas įsipareigojo darbus atlikti per darbų atlikimo terminą (Sutarties 2.2 punktas). Rangovas už faktiškai, tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus (pagal pasirašytus aktus) sumokės subrangovui kainą per atsiskaitymo laikotarpį (Sutarties 3.1 punktas). Subrangos darbų sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad atsiskaitymo terminas yra 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Galutinė (fiksuota) kaina (be PVM) - 365 000 Eur. Darbų atlikimo terminas – 2018 m. lapkričio 10 d. Sankcijos: bauda už darbų vėlavimą - 600 Eur už dieną, bauda už darbų etapo vėlavimą - 300 Eur už dieną. Sutarties 10.16 p. numatyta, kad rangovas turi teisę vienašališkai įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. 2018 m. kovo 28 d. tarp šalių buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie subrangos darbų sutarties Nr. ENEX1810276 dėl 20 000 Eur vertės darbų (plius PVM) susitarime nustatytais terminais, kurie laikytini esmine susitarimo sąlyga: ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 12 d. atlikti priede Nr. 1 nurodytus darbus; ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 19 d. atlikti susitarime nurodytus darbus; ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 15 d. atlikti susitarime nurodytus darbus; ne vėliau kaip per 7 dienas po šildymo sezono Vilniaus mieste pabaigos atlikti susitarime nurodytus darbus (Papildomo susitarimo 1.5 punktas). 2019 m. birželio 6 d. pasirašytas baigiamasis darbų pridavimo aktas, patvirtinantis, jog subrangovas pagal sutartį atliko darbų už 385 000 Eur be PVM.

Ieškovė 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymu ir 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2018 m. gruodžio 19 d. raštais informavo atsakovę, kad negali vykdyti sutartyje numatytų darbų, nes atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, neteikia informacijos, neperduoda darbų fronto, kiti subrangovai nustatytais terminais neatlieka darbų, kurių neužbaigus ieškovė negali vykdyti sutartyje numatytų darbų.

Atsakovė 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 14 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. vasario 18 d. raštais informavo ieškovę, kad pastaroji vėluoja atlikti darbus, įspėjo apie galimą sankcijų taikymą, atkreipė dėmesį, kad tam tikrų nurodytų darbų neatlikimas netrukdo subrangovei atlikti jai priskirtus darbus.

Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. balandžio 2 d. atsakovės UAB „Enerstena“ darbuotojas T. R. ieškovės darbuotojams išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad: 1. Nutarta užsakinėti papildomas plokštes pavaroms AUMA (Užsakyta „Enerstena“ 2 vnt.); 2. Techninė dokumentacija plokščių, kai bus gauta, bus perduota „El. zonai“ (ATLIKTA „Enerstena“); pridedu dokumentaciją; 3. Sutarta su VŠT, kad jie patys plokštes integruosis į pavaras; 4. Sutarta su VŠT, jog naudosime pajungimui, rezervines kabelio gyslas, papildomų kabelių netiesime; 5. El. pajungimas; („El. zona“); 6. Projekto korekcija; („El. zona“). 2019 m. gegužės 19 d. atsakovės UAB „Enerstena“ darbuotojas T. R. ieškovės darbuotojams išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad „pavaros su integruotomis plokštėmis (2 vnt.) vakar pristatytos į VŠT. VŠT pažadėjo per šiandien jas sumontuoti. Lieka paskutinis etapas: El. pajungimas, Jūsų apimtis; 2. Išbandymas, VŠT. Po išbandymo V. S. turi padėti parašą, jog viskas O.K. Prašau pasiplanuoti darbus. P.S. Jūsų leidimai galioja iki 05.31 d.“

Teismo ekspertizės akte Nr. 20-08, atsakant į klausimą: Kiek pagrįstai galėjo vėluoti galutinis darbų atlikimas pagal Subrangos darbų sutartį Nr. ENEX1810276 ir pagal Papildomą susitarimą Nr.1 prie 2018 m. birželio 4 d. subrangos sutarties Nr. ENEX1810276 tarp UAB „Enerstena“ ir UAB „Elektros zona“ dėl: nepateikimo Vamzdynų ir įrenginių principinės technologinės schemos, kitos būtinos informacijos, susijusios su dūmsiurblio pajungimo gnybtynu; dūmsiurblio oro aušyklės gnybtynu ir jos elektrinių parametrų; dūmų užsklandų modelių ir jų galingumų; termofikato pavarų schemų; kitos būtinos informacijos; paties dūmsiurblio nepateikimo; dūmų kanalų nepateikimo; vamzdynų apšiltinimo ir apskardinimo neatlikimo, jeigu tokių nepateikimų ir neatlikimų faktai buvo, pateikta išvada, kad Dėl klausime nurodytų aplinkybių Subrangovo atliekami darbai pagrįstai galėjo vėluoti 51 kalendorinę dieną, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakant į klausimą: Ar egzistavo kitos techninės priežastys, nepriklausančios nuo subrangovo valios, dėl kurių subrangovas „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą subrangos sutartį ir papildomą susitarimą Nr.1 iki sutartyje ir papildomame susitarime nustatytų terminų, pateikta išvada, kad kitų techninių priežasčių, nepriklausančių nuo subrangovo valios, dėl kurių subrangovas UAB „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą subrangos sutartį ir papildomą susitarimą Nr.1 iki sutartyje ir papildomame susitarime nustatytų terminų, tyrimo metu nenustatyta.

Papildomos teismo ekspertizės akte Nr. 20-08A išvadose, atsakant į 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė, 1 klausimą, kartu įvertinant konkretaus dūmsiurbio techninius parametrus, nurodyta, kad įvertinant konkretaus dūmsiurbio parametrus, labiausiai tikėtina, kad dėl nuo Subrangovo nepriklausančių aplinkybių Subrangos sutartyje numatyti darbai pagrįstai galėjo vėluoti 73 kalendorines dienas, t. y. iki 2019 m. sausio 22 d. Įvertinus tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytą darbų grafiką ir kaip šalių susitarimas dėl darbų grafiko galėjo įtakoti darbų pabaigos momentą, nurodyta, kad ieškovės ir atsakovės darbų grafiko analizės metu aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti išvadą, nenustatyta. Įvertinus visų darbų pradžios datą, atsižvelgiant tiek į elektrotechninės dalies, tiek į automatikos dalies (PVA) darbų pradžios datas, ir kaip visų darbų pradžios momentas galėjo įtakoti darbų pabaigos momentą, nurodyta, kad galimas visų darbų pradžios datos pasikeitimas negalėjo įtakoti darbų pabaigos momento. Įvertinus, ar ieškovė galėjo užsakyti valdiklį negavusi iš atsakovės jo parametrų, nustatant valdiklio pateikimo ieškovei momentą ir kaip ši aplinkybė galėjo įtakoti darbų pabaigos momentą, nurodyta, kad Statybos produktai (tame tarpe valdiklis) yra užsakomi pagal statinio projekte nustatytus reikalavimus. Galimas projektavimo darbų užsitęsimas dėl duomenų nepateikimo ir jo įtaka darbų pabaigimo momentui nustatyta TEA Nr. 20-08 (l. 23).

2019 m. gegužės 2 d. atsakovės atstovė N. Š. išsiuntė elektroninį laišką atsakovės darbuotojui L. K., kuris šį laišką persiuntė ieškovės atstovams A. V. bei A. L.. Laiške, be kita ko, nurodyta „UAB „Elektros zona“ aktą galime priimti tik su išlyga – nėra atlikti darbai pagal pozicijas Nr. 8.2 (R810-TU810V1 ...signal modulis) ir Nr. 8.3 (R460-D1810 skaitmeninis modulis). Atitinkamai UAB „Elektros zona“ gali išrašyti sąskaitą tik 19697 Eur (ne 20000 Eur). Pridedu aktą pastaboms“. Atliktų darbų priėmimo akte už 2019 m. balandį, pasirašytame UAB „Elektros zona“ projektų vadovo A. V., po rekvizitu, kuriame turėjo būti darbus priėmusio asmens parašas, ranka įrašyta: Darbai pozicijose Nr. 8.2 ir 8.3 nėra atlikti. Viso 2019-04-30 d. darbų atlikta už 19697,92 Eur“. UAB „ABB“ 2019 m. balandžio 17 d. dokumente Nr. TK20190417-1 Dokumentacijos/įrangos pateikimas, skirtame UAB „Elektros zona“, nurodyta, kad šiuo aktu patvirtinama, kad UAB „ABB“ perdavė, o UAB „Elektros zona“ priėmė projekto „Gamybos ir pramonės paskirties (katilinės) ir dūmtraukio paprastojo remonto bei šilumos gamybos įrenginio (ekonomaizerio) montavimas, (duomenys neskelbtini)“ žemiau išvadintą dokumentaciją/įrangą (pagal pasiūlymą Nr. 19052, 2019-03-27): eilutėje Nr. 3 nurodyta – DI modulio padas R810-TU81V1 Compact MTU, 50 V Compact Module Termination Unit 2x8 signal terminals, Eilutėje Nr. 4 nurodyta – DI modulis R460 – D180 Digital Input 24V 16 ch Isolated in two groups of 8 channels. Pasirašyta UAB „ABB“ ir UAB „Elektros zona“ atstovų. Tokia pati informacija pateikta ir Darbų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 1. Vilniaus šilumos tinklų E-2 vadovaujantis automatikos specialistas V. S. 2019 m. gegužės 3 d. UAB „Elektros zona“ darbuotojui A. V. elektroniniame laiške nurodė, kad padą TU810 ir modulį DI810 gavo.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl sutarties tinkamo įvykdymo

Tarp šalių kilo ginčas, ar darbai pagal 2018 m. birželio 4 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. ENEX1810276 ir 2018 m. kovo 28 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie subrangos darbų sutarties Nr. ENEX1810276 buvo atlikti sutartyje nustatytais terminais.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius sutarties arba ją įvykdžius netinkamai, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje).

Ieškovė teigia, kad ji sutartį įvykdė tinkamai, o darbų vėlavimai atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl atsakovės veiksmų. Ieškovė remiasi ekspertizės aktu ir šalių elektroniniu susirašinėjimu.

Atsakovė teigia, kad ieškovė sutartį įvykdė netinkamai, vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus, todėl atsakovė taikė sutartyje nustatytas baudas ir atliko įskaitymą. Atsakovės teigimu, pagal 2018 m. birželio 4 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. ENEX1810276 darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio 10 d., o pagal 2018 m. kovo 28 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie subrangos darbų sutarties Nr. ENEX1810276 darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. (tam tikri darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 7 dienas po šildymo sezono Vilniaus mieste pabaigos (šildymo sezonas 2019 m. Vilniaus mieste baigėsi balandžio 19 d.)).

2019 m. birželio 6 d. tarp šalių pasirašytas baigiamasis darbų pridavimo aktas.

Teismas pažymi, kad teismo ekspertizės akto Nr. 20-08 ir papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 20-08A išvadose nurodyta, jog dėl nuo Subrangovo (ieškovės) nepriklausančių aplinkybių Subrangos sutartyje numatyti darbai pagrįstai galėjo vėluoti 73 kalendorines dienas, t. y. iki 2019 m. sausio 22 d. Atsakovė iš esmės neprieštarauja ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadoms, atsakovės atstovas tai pažymėjo baigiamojoje kalboje 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu. Todėl darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl darbų vėlavimo per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 22 d. nėra. Todėl spręstina, ar ieškovė darbus pagal sutartį ir papildomą susitarimą atlikti vėlavo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. birželio 6 d.

Atsakovė remiasi ekspertizės akto išvada, kurioje, atsakant į klausimą - ar egzistavo kitos techninės priežastys, nepriklausančios nuo subrangovo valios, dėl kurių subrangovas „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą subrangos sutartį ir papildomą susitarimą Nr.1 iki sutartyje ir papildomame susitarime nustatytų terminų, nurodyta, kad kitų techninių priežasčių, nepriklausančių nuo subrangovo valios, dėl kurių subrangovas UAB „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą subrangos sutartį ir papildomą susitarimą Nr.1 iki sutartyje ir papildomame susitarime nustatytų terminų, tyrimo metu nenustatyta.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

Teismas, vertindamas pateiktos ekspertizės išvadą, jog kitų techninių priežasčių, nepriklausančių nuo subrangovo valios, dėl kurių subrangovas UAB „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą subrangos sutartį ir papildomą susitarimą Nr.1 iki sutartyje ir papildomame susitarime nustatytų terminų, tyrimo metu nenustatyta, sprendžia, kad tokia išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Kaip matyti iš Atliekamų darbų grafiko, 9.18 p. numatytas elektrinių pavarų ir kitų vykdančiųjų mechanizmų tiekimas (36 savaitė, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 savaitė), 9.23 p. numatytas elektrinių pavarų ir kitų vykdančiųjų mechanizmų montavimas (45-48 savaitės, t. y. 2018 m. lapkritis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad termofikato pavaros 1920NDB63AA001, 1920NDB41AA001 buvo sumontuotos nustatytais terminais, tačiau įrenginiui pradėjus veikti, atsakovė pageidavo, kad jos būtų patobulintos. Todėl užsakė naujas pavaras, kurias atsakovė patiekė užsakovei Vilniaus šilumos tinklams tik 2019 m. gegužės 18 d. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantis ieškovės ir atsakovės darbuotojų elektroninis susirašinėjimas, iš kurio galima spręsti, jog pareigą pavaras su integruotomis plokštėmis patiekti ir pristatyti į Vilniaus šilumos tinklus turėjo būtent atsakovė. Tokių aplinkybių nepaneigė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu.

Taigi akivaizdu, kad nesant dalies pristatytų mechanizmų, ieškovė neturėjo galimybės atlikti jų elektrinės dalies pajungimo. Įvertinus tai, kad pavaros buvo pristatytos tik 2019 m. gegužės 18 d., o anksčiausiai 2019 m. gegužės 19 d. buvo sumontuotos, bei tai, kad pagal šalių suderintą Atliekamų darbų grafiką paskutinės dvi savaitės buvo numatytos programavimo, paleidimo ir derinimo darbams bei objekto pridavimui, darytina išvada, jog ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko iki 2019 m. birželio 6 d. dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės, o ne dėl savo kaltės. 

Teismas sprendžia, kad ekspertizės akto išvada, atsakant į klausimą: Ar egzistavo kitos techninės priežastys, nepriklausančios nuo subrangovo valios, dėl kurių subrangovas „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą subrangos sutartį ir papildomą susitarimą Nr.1 iki sutartyje ir papildomame susitarime nustatytų terminų, pateikta išvada, kad kitų techninių priežasčių, nepriklausančių nuo subrangovo valios, dėl kurių subrangovas UAB „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą subrangos sutartį ir papildomą susitarimą Nr.1 iki sutartyje ir papildomame susitarime nustatytų terminų, tyrimo metu nenustatyta, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kitų byloje esančių įrodymų visumai, todėl teismas šia išvada nesivadovauja.

Be to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad šalys 2018 m. kovo 28 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie subrangos darbų sutarties Nr. ENEX1810276, pagal kurį jame numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. Pažymėtina, kad atsakovė vertina, jog pagrindinė sutartis ir papildomas susitarimas Nr. 1 yra neatsiejami ir yra viena sutartis. Tai patvirtino atsakovės atstovas teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 9 d., metu. Įvertintina, kad papildomo susitarimo 2.3 punkte numatyta, jog šis susitarimas yra neatskiriama ir sudėtinė sutarties dalis, o susitarimo 2.2 punkte numatyta, kad visos sutarties sąlygos, įskaitant šiame susitarime numatytus darbus ir sąlygas, lieka galioti ir mutatis mutandis taikomos ir šio susitarimo atžvilgiu.

Pažymėtina, jog Subrangos darbų sutarties specialiosiose sąlygose šalys, aptardamos sankcijas už darbų vėlavimą, susitarė taip: bauda už darbų vėlavimą - 600 Eur už dieną, bauda už darbų etapo vėlavimą - 300 Eur už dieną. Kaip jau minėta, Papildomas susitarimas Nr. 1 yra neatskiriama ir sudėtinė sutarties dalis, o šiame susitarime numatytas darbų atlikimo terminas yra 2019 m. gegužės 15 d.

Todėl teismas daro išvadą, kad darbai, už kurių vėlavimą šalys numatė 600 Eur baudą, turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. Taigi, net ir neatsižvelgiant į ieškovės galimybes užbaigti darbus tik tuomet, kai atsakovė 2019 m. gegužės 18 d. pristatė pavaras, atsakovė konstatuoti sutartyje numatytų terminų pažeidimą būtų galėjusi skaičiuoti tik nuo 2019 m. gegužės 16 d.

Be to, kaip jau minėta, Subrangos darbų sutarties specialiosiose sąlygose numatytos sankcijos: bauda už darbų vėlavimą - 600 Eur už dieną, bauda už darbų etapo vėlavimą - 300 Eur už dieną. Teismas pažymi, kad šalys susitarė dėl sankcijos, išskirdamos dviejų rūšių baudą: 1) už darbų vėlavimą; 2) už darbų etapo vėlavimą. Atsakovė skaičiavo 600 Eur baudą už kiekvieną, jos vertinimu, ieškovės pavėluotą darbų atlikimo dieną. Taigi, atsakovė taikė baudą už darbų vėlavimą. Teismas pažymi, kad šalys sutartyje neaptarė, jog ieškovei vėluojant atlikti kažkurį iš darbų grafike numatytų darbų, atsakovė jau turi teisę skaičiuoti baudą, todėl, teismo vertinimu, atsakovė galėjo pradėti skaičiuoti baudą tik po visų sutartyje numatytų darbų, o ne konkrečių darbų atlikimo vėlavimo. Todėl, konstatavus, jog atsakovė tik 2019 m. gegužės 18 d. į objektą pristatė paskutinius įrengimus, ir dėl šios aplinkybės ieškovė sutartyje nustatytu terminu darbų negalėjo atlikti dėl atsakovės kaltės, atsakovė baudos už laikotarpį iki visų darbų atlikimo skaičiuoti neturėjo pagrindo.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atliktų darbų pagal papildomo susitarimo pozicijas Nr. 8.2 (R810-TU810V1 ...signal modulis) ir Nr. 8.3 (R460-D1810 skaitmeninis modulis) savalaikiškumo neturi teisinės reikšmės.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau identifikuota šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 35 punktas).

Šiuo konkrečiu atveju ieškovė, reikalaudama atsiskaitymo, privalėjo įrodyti tai, kad sutartyje sulygtus darbus ji yra atlikusi tinkamai ir laiku. Tačiau kartu įvertintina ir tai, ar ieškovė tinkamai ir laiku galėjo vykdyti darbus, ar atsakovė jai sudarė visas sąlygas veikti. Kaip jau nustatyta, atsakovė tik 2019 m. gegužės 18 d. į objektą pristatė paskutinius įrengimus, todėl spręstina, kad ieškovė sutartyje nustatytu terminu darbų negalėjo atlikti dėl atsakovės kaltės. Todėl atsakovė tos aplinkybės, kad visi sutartyje numatyti darbai buvo perduoti tik 2019 m. birželio 6 d., neturėjo pagrindo vertinti kaip sutarties pažeidimo ir nepagrįstai skaičiavo netesybas.

Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovė prašė pripažinti atsakovės UAB,,Enerstena" 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. lS-270  atliktą vienašalį priešpriešinį vienarūšių reikalavimų (netesybų, baudų) įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu.

Tarp šalių sudarytos sutarties 10.16 p. numatyta, kad rangovas turi teisę vienašališkai įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Teismui konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai vertino, jog sutartis yra pažeista ir nepagrįstai taikė netesybas, darytina išvada, kad atsakovė be pagrindo taikė ir įskaitymą.

Dėl skolos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Sutarties 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo pagal pateiktą atsakovės darbo užduotį atlikti darbus užsakovo objekte, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutartyje numatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Atsakovė už faktiškai, tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus (pagal pasirašytus aktus) įsipareigojo sumokėti ieškovei kainą per atsiskaitymo laikotarpį. Subrangos darbų sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad atsiskaitymo terminas yra 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos.

Atsakovė su ieškove atsiskaitė nepilnai pagal sąskaitas faktūras:  2019 m. vasario 28 d. Nr. EZ19-0020 - 67420,77 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. Nr. EZ19-0040 - 1015,10 Eur, 2019 m. birželio 6 d. Nr. EZ19-0058, 286,98 Eur, 2019 m. birželio 11 d. Nr. EZ19-0059, - 304 Eur ir liko skolinga 69026,85 Eur.

Dėl delspinigių

Sutarties Bendrosios dalies 4.4 punkte šalys susitarė, jog neatlikus mokėjimo laiku, rangovas už kiekvieną uždelstą dieną moka 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos. Vadovaujantis sutarties Bendrosios dalies 10.5 p. rangovas sumoka subrangovui už faktiškai atliktus darbus bei darbų rezultatą pagal Specialiosiose sąlygose nustatytas kainas/įkainius pagal tarpusavio pasirašytus aktus per Specialiosiose sąlygose nurodytą atsiskaitymo laikotarpį. Sutarties Specialioji dalis numato, kad atsiskaitymo laikotarpis yra 60 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos.

Teismas pažymi, kad pradiniu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 69094,05 Eur skolos ir 2382,17 Eur delspinigių priteisimo, ieškinio suma 71476,22 Eur, tačiau, atsižvelgdama į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus dėl delspinigių apskaičiavimo, sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą iki 2107,51 Eur. Todėl laikytina, kad atsakovė apsigynė nuo dalies ieškovės reikalavimo.

Ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą Nr. EZ18-0186 898878,26 Eur sumai. Ieškovė nurodo, kad pagal šią sąskaitą faktūrą neapmokėta 69879,84 Eur suma. 2019 m. balandžio 3 d. apmokėta, liko nesumokėta 21442,32 Eur, kuri sumokėta 2019 m. balandžio 26 d. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus duomenis. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir nurodo, kad ieškovė teikia netikslius duomenis, nes, nurodė, jog neapmokėta suma yra 69879,84 Eur + 21442,32 = 91322,16 Eur, kai iš sąskaitos faktūros matyti, kad mokėtina suma 74279,55 Eur, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neteisingai supranta ieškovės dublike išdėstytus argumentus. Iš sąskaitos faktūros matyti, jog mokėtina suma yra 74279,55 Eur. Iš šios sumos iki 2019 m. balandžio 26 d. nesumokėta sumos dalis buvo 69879,84 Eur, o iki 2019 m. balandžio 26 d. nesumokėta sumos dalis buvo 21442,32 Eur. Taigi, atsakovė pradelsė 63 dienas nesumokėdama 69879,84 Eur sumos dalies, dėl ko susidarė 880,49 Eur delspinigiai, bei 22 dienas, nesumokėdama 21442,32 Eur sumos dalies, dėl ko susidarė 94,35 Eur delspinigiai.

Ieškovė 2019 m. vasario 28 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą Nr. EZ19-0020 101029,95 Eur sumai. Ieškovė nurodo, kad pagal šią sąskaitą faktūrą buvo neapmokėta 95978,45 Eur suma. 2019 m. balandžio 25 d. apmokėta, liko nesumokėta 67420,77 Eur, kuri sumokėta 2019 m. liepos 22 d. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus duomenis. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir nurodo, kad ieškovė teikia netikslius duomenis, nes, nurodė, jog neapmokėta suma yra 95978,45 Eur + 67420,77 = 163399,22 Eur, kai iš sąskaitos faktūros matyti, kad mokėtina suma 101029,95 Eur, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neteisingai supranta ieškovės dublike išdėstytus argumentus. Iš sąskaitos faktūros matyti, jog mokėtina suma yra 101029,95 Eur. Iš šios sumos iki 2019 m. balandžio 25 d. nesumokėta sumos dalis buvo 95978,45 Eur, o iki 2019 m. liepos 22 d. nesumokėta sumos dalis buvo 67420,77 Eur. Taigi, atsakovė pradelsė 84 dienas, nesumokėdama 67420,77 Eur sumos dalies, dėl ko susidarė 1132,67 Eur delspinigiai.

Todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.

2020 m. lapkričio 30 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovė prašo priteisti 2487,39 Eur delspinigius už naują laikotarpį pagal pridedamą įsiskolinimų ir delspinigių už atliktus darbus paskaičiavimą (pareiškimo priedas).

Ieškovė, reikšdama ir tikslindama ieškinį, pagrįstai reikalauja delspinigių už daugiau kaip 180 dienų, nes pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo teisme pareiškė praėjus daugiau kaip 180 dienų nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai išieškomi už tam tikrą praleistą laikotarpį – dieną, savaitę, dekadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000). Atsakovei kiekvieną dieną neįvykdžius pagrindinės prievolės, ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnis). Atsakovė argumentų, dėl delspinigių apskaičiavimo nepateikė, tiesiog nurodė, kad nesutinka su reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolės ir po ieškinio pareiškimo, spręstina, kad ieškovė tikslindama ieškinį pagrįstai prašo priteisti delspinigius už naują laikotarpį, todėl iš atsakovės priteistini 2487,39 Eur delspinigiai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio  palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Palūkanų, mokėtinų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir 2 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė patyrė 1391 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti (56 Eur žyminio mokesčio kvitas pateiktas kartu su 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo) ir 3350 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (800 Eur už ieškinio parengimą, 500 Eur už dubliko parengimą, 2050 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose), 2923,50 Eur sumokėta ekspertui.

Kaip jau minėta, pradiniu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 69094,05 Eur skolos ir 2382,17 Eur delspinigių priteisimo, ieškinio suma 71476,22 Eur, tačiau, atsižvelgdama į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus dėl delspinigių apskaičiavimo, sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą iki 2107,51 Eur. Įvertinus, tai, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo prašė papildomai priteisti 2487,39 Eur delspinigių, laikytina, kad pradinė ieškinio kaina yra 73963,61 Eur, o patenkinta ieškinio suma yra 73688,95 Eur.

Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti visą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, nes nuo dalies reikalavimo atsakovė apsigynė. Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 99,63 proc.

Todėl iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistina 7636,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas įvertina, kad atsiliepimas į ieškinį, kuriame išdėstyti argumentai dėl neteisingo delspinigių apskaičiavimo, rengtas ne advokato, todėl sprendžia, kad iš ieškovės nėra pagrindo priteisti atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo sumai.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 8,04 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės UAB,,Enerstena" 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. lS-270  atliktą vienašalį priešpriešinį vienarūšių reikalavimų (netesybų, baudų) įskaitymą negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“, j. a. k. 151465326, Ateities pl. 30A, 52163 Kaunas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“, j. a. k. 300001016, Girelės g. 7, 55111 Jonava, naudai 69094,05 Eur (šešiasdešimt devynių tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 5 ct) skolą, 4594,90 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 90 ct) delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-07-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 7636,14 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“, j. a. k. 151465326, Ateities pl. 30A, 52163 Kaunas, 8,04 Eur (aštuonis eurus 4 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                Tomas Romeika