Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-15-593/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06459-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. R. atstovo advokato Ovidijaus Bujevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimu R. R. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 1241 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 24 d., apie 17.12 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti, pastatė automobilį ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių ženklų (KET 155.5 punktas).

Be to, pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 124 straipsnio 3 dalį R. R. nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 13 d., apie 13.44 val., Klaipėdos rajono savivaldybės kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (nes ji buvo atimta, o pasibaigus jos atėmimo laikotarpiui neįvykdytos vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygos) vairavo automobilį „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 81 km/h (±3 km/h paklaida) greičiu ir viršijo nustatytą greitį 28 km/h, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 14, 135 punktų reikalavimus.

              R. R. atstovas advokatas Ovidijus Bujevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo dalį, dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas neįvertino byloje visų surinktų rašytinių įrodymų, nesivadovavo tarptautiniais teisės aktais bei Teisingumo teismo praktika, todėl priėmė neteisingą nutarimą. Nurodo, kad R. R. (pagal užsienio valstybės išduotus dokumentus R. R.) pateikė policijos pareigūnams galiojantį užsienio valstybės (Jungtinės Amerikos Valstijos) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris taip pat galioja ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, jog nustatytos formos dokumento nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Pagal tą pačią nuostatą 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Pažymėtina, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra prisijungusios prie 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai. Be to, R. R. (R. R.) yra deklaravęs išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau-JAV) ir ten nuolat gyvena bei dirba.

Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Skunde teigiama, kad teismas visiškai nevertino teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų ir apie juos nepasisakė, o formaliai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, visiškai nekreipdamas dėmesio į tarptautinius teisės aktus, Europos Sąjungos teisę bei Europos Sąjungos teisminių institucijų praktiką. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo  22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Minėtas įstatymas, kaip nurodyta jo priede, yra suderintas su 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento  ir  Tarybos  direktyva  2006/126/EB)   (toliau  -  ir  Direktyva  91/439),  kurios įgyvendinimui nacionalinėje teisėje, be kita ko, yra skirtos paminėto įstatymo nuostatos (Saugaus eismo įstatymo 1 str. 3 d., priedo 2 ir 4 p.).

Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, iš Direktyvos 91/439 pirmos konstatuojamosios dalies matyti, kad jos 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis valstybių narių išduotų vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo principas buvo nustatytas visų pirma siekiant palengvinti kitoje nei vairavimo egzamino išlaikymo valstybėje narėje apsigyvenančių asmenų judėjimą, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, minėta Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalis numato abipusį valstybių narių išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimą be jokių formalumų. Ši nuostata valstybėms narėms nustato aiškią ir tikslią pareigą, kuri nepalieka jokios diskrecijos priimtinų priemonių klausimu (Teisingumo Teismo 1998 m. spalio 29 d. prejudicinis sprendimas byloje Avvoyemi (C-230/97), 41, 43 p.). Tai reiškia, kad priimančioji valstybė narė negali taikyti jokių formalumų prieš pripažindama kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra aiškiai ir konkrečiai įtvirtintos teismo ar kitų kompetentingų institucijų teisės nepripažinti kitoje valstybėje narėje išduoto vairuotojo pažymėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2513/2010). Apelianto nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. R. (R. R.) administracinio teisės  pažeidimo  protokole  nurodytu  pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, todėl jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veikos skyriaus Viršininkas prašo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutarimą.

R. R. atstovo advokato Ovidijaus Bujevičiaus skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria R. R. nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. nurodant, kad R. R. turėjo ir policijos pareigūnams pateikė galiojantį užsienio valstybės – JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja ir Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimų padarymo metu) motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus.

Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad vairuotojo pažymėjimai, neatsiimti praėjus vieneriems metams nuo teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos ar kurių galiojimo laikas pasibaigė, siunčiami VĮ „Regitra“ paskelbti negaliojančiais Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre; pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“ paskelbė negaliojančiu, naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) apibrėžta, kad pareiškėjas – tai asmuo, kuris kreipiasi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, yra Lietuvos Respublikos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus.

Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (19-24 b. l.) matyti, kad R. R. 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskirta nuobauda, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 16 mėnesių (nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. kovo 24 d.). Pagal Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašą R. R. vairuotojo pažymėjimas 2013 m. balandžio 24 d. ir 2014 m. gegužės 13 d. jam vairuojant automobilį buvo paskelbtas negaliojančiu. Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklėse nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik Lietuvos Respublikos gyventojui, deklaravusiam gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. yra Jungtinių Amerikos valstijų pilietis (61-62, 63-64, 109 b. l.), šioje valstybėje gyvenantis bei įgijęs vairuotojo pažymėjimą. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą R. R. neturėjo galimybių susigrąžinti ar gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Tai patvirtina ir VĮ „Regitra“ pažyma (58 b. l.), kurioje nurodoma, kad R. R. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo išduoti negali nes jis nuo 2011-07-11 gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinės Amerikos Valstijose.

Nors R. R. pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, neįvykdė nustatytų sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti, tačiau kitoje valstybėje įgijo ir turi teisėtai išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl pagal šiuo metu galiojantį ir prieš tai aptartą teisinį reguliavimą, tai negali suponuoti administracinės atsakomybės pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį atsiradimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra tik R. R. policijos pareigūnams pateikto vairuotojo pažymėjimo kopija, tačiau kaip matyti iš policijos pareigūnų R. K., G. L. ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. M. tarnybinių pranešimų, pareigūnams pateiktas vairuotojo pažymėjimas ir jo tikrumas abejonių nesukėlė, todėl byloje esančia vairuotojo pažymėjimo kopija apygardos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti. 

Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad R. R. 2013 m. balandžio 24 d. ir 2014 m. gegužės 13 d. vairuodamas automobilį turėjo vairuotojo pažymėjimą ir jį pateikė policijos pareigūnams, šis vairuotojo pažymėjimas pripažintinas galiojančiu Lietuvos Respublikoje, todėl jo veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 128 str. 1 d. sudėčių. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimas dalyje dėl administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 128 str. 1 d. keičiamas, o paskirtos nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus numatytos ATPK 1241 str. 4 d. ir 124 str. 3 d. subendrinamos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p., teismas

n u t a r i a :

R. R. atstovo advokato Ovidijaus Bujevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą pakeisti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo dalį, kuria R. R. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus:

ATPK 128 str. 1 d. (dėl vairavimo 2014 m. balandžio 24 d.) ir nubaustas 15 parų areštu, ATPK 128 str. 1 d. (dėl vairavimo 2014 m. gegužės 13 d.) ir nubaustas 15 parų areštu, panaikinti ir administracinę teiseną R. R. pagal ATPK 128 str. 1 d., 128 str. 1 d. nutraukti.

Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 1241 str. 4 d. ir ATPK 124 str. 3 d. bei paskirti galutinę nuobaudą – 200 litų / 57,92 eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                  Daiva Jankauskienė