Civilinė byla Nr. e2-658-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto švara“ (šiuo metu likviduojama dėl bankroto), uždaroji akcinė bendrovė „Projestos projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Daila“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas (šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro),
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Firma VITI“ priteisė 226 158,74 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą pakeitė ir ieškovei iš atsakovės priteisė 987 595,44 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas, perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Atsakovė UAB „Firma VITI“ kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, ieškovės naudai priteistą sumą 30 mėnesių laikotarpiui, mokant dalimis po 45 924,46 Eur kiekvieną mėnesį.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Atsakovė UAB „Firma VITI“ pateikė pakartotinį prašymą išdėstyti 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistą sumą 18 mėnesių laikotarpiui, mokant dalimis, t. y. iki 2023 m. balandžio 30 d. sumokant 65 359,92 Eur, iki 2023 m. gegužės 31 d. – 65 359,92 Eur, iki 2023 m. birželio 30 d. – 65 359,92 Eur, iki 2023 m. liepos 31 d. – 65 359,93 Eur, iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 74 600,93 Eur, iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – 74 311,13 Eur, iki 2023 m. spalio 31 d. – 74 021,34 Eur, iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 73 731,44 Eur, iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 73 441,54 Eur, iki 2024 m. sausio 31 d. – 73 151,64 Eur, iki 2024 m. vasario 29 d. – 72 861,74 Eur, iki 2024 m. kovo 31 d. – 72 571,84 Eur, iki 2024 m. balandžio 30 d. – 72 281,93 Eur, iki 2024 m. gegužės 31 d. – 71 992,03 Eur, iki 2024 m. birželio 30 d. – 71 702,13 Eur, iki 2024 m. liepos 31 d. – 71 412,23 Eur, iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. – 71 122,33 Eur, iki 2024 m. rugsėjo 30 d. – 70 832,45 Eur; arba UAB „Firma VITI“ prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistą sumą atitinkamam teismo nustatytam protingam laikotarpiui, įpareigojant UAB „Firma VITI“ kas mėnesį ieškovei mokėti dalimis po 70 000 Eur, o likusią paskutinę įmoką, kuri sudarytų visą likusią nepadengtą skolą ir palūkanas, sumokėti paskutinę teismo nustatytą termino dieną.
6. Atsakovė nurodė, kad nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimo iš karto, nes dėl priverstinio vykdymo proceso jos visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o nuo jos banko sąskaitos nurašomos visos gaunamos pajamos. Tačiau ji būtų pajėgi vykdyti mokėjimus ieškovei pagal teikiamą skolos išieškojimo grafiką, nes yra gyvybinga ir veikiant įmonė, reguliariai gaunanti turto nuomos pajamas, kurios kas mėnesį sudaro 45 644,63 Eur, taip pat iki 2023 m. rugsėjo 30 d. planuoja kas mėnesį gauti beveik po 44 000 Eur pajamų iš UAB „Raseinių vandenys“ pagal Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-281-440/2022. Atsakovė pradėjo vykdyti ir jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo procedūras, iš kurių planuoja vykdyti išankstinius mokėjimus ieškovei.
7. Išdėsčius sprendimo vykdymą ieškovės interesai nebus pažeisti, nes atsakovė ieškovės naudai už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. mokės procesines palūkanas, kurių bendra suma sudarys net 46 672,86 Eur. Tuo tarpu priverstinis vykdymas gali užtrukti ilgą laiką, nes didelė atsakovės turto dalis yra įkeista, dėl ko tokio turto pardavimui reikalingas įkaito turėtojo sutikimas, o iš tokio pardavimo gautos pajamos prioritetiškai būtų skiriamos įkaito turėtojo reikalavimams padengti, bet ne ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovės UAB „Firma VITI“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų ir neturi jokių lėšų, priešingai, atsakovė teigia, kad yra veiklą vykdanti ir gyvybinga bendrovė, kurioje dirba 14 darbuotojų. Atsakovės pateikti duomenys, pasak teismo, nėra pakankami ir išsamūs, kad būtų galima neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią atsakovės materialinę padėtį, dėl ko ji šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, nes atsakovė turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto. Be kita ko, vien atsakovės nurodoma aplinkybė, kad areštuotas visas jos turtas ir turtinės teisės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo, priešingai, rodo, jog sprendimas yra priverstinai vykdomas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vien turtinė atsakovės padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo net ir trumpesniam terminui nei buvo prašoma pirminiame prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
10. Teismas akcentavo, kad atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir teigdama, jog priteista suma jai yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Teismas atsakovės pateiktą nuomos sutarčių sąrašą su Nekilnojamojo turto registro išrašais apie įregistruotas nuomos sutartis, be jokių kitų įrodymų, vertino kaip nesudarančias pagrindo manyti, jog atsakovė gauna iš to stabilų pelną. Taip pat, teismo nuomone, atsakovės nurodomos aplinkybės apie ketinamas gauti pajamas iš UAB „Raseinių vandenys“ ir ketinamą parduoti turtą nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui bei nukrypimui nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Papildomai pažymėjo, kad turtas, kurį atsakovė ketina parduoti yra areštuotas išieškojimą ieškovės naudai vykdančio antstolio, o šio turto pardavimas galimas tik vykdymo proceso normų nustatyta tvarka – iš varžytinių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui, todėl neaišku, ar atsakovė turto kainą ir jos mokėjimo tvarką yra suderinusi su išieškojimą vykdančiu antstoliu ir ieškove.
11. Taip pat teismas akcentavo tai, kas jau buvo minėta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartyje, kad ieškovės reikalavimai teisme buvo nagrinėjami ilgą laiką, t. y. nuo 2014 m., todėl sprendimo vykdymo išdėstymas reikštų ieškovės teisių pažeidimo pratęsimą dar daugiau nei metams, kas akivaizdžiai suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei (atsakovei), pažeistų išieškotojos (ieškovės) ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas pritarė ieškovei, kad atidėjus priteistų lėšų išieškojimą gyvenamųjų namų patalpų savininkai / gyventojai galimai patirtų dar didesnę žalą, kurios dydis neabejotinai gali viršyti procesinių palūkanų sumą.
12. Teismas pažymėjo, kad per 2,5 mėnesio priverstinai iš atsakovės tebuvo išieškota 76 182,99 Eur suma, t. y. tik vos daugiau už atsakovės deklaruojamą galimą jos mokėti per mėnesį sumą. Jokių kitų objektyvių įrodymų apie atsakovės pastangas geranoriškai vykdyti sprendimą net ir dalimis nepateikta.
13. Teismas atsakovės argumentus, kad 987 595,44 Eur priteisimas nebuvo lauktas ir planuotas, dėl ko ji negalėjo iš anksto pasirengti priteistos sumos padengimui, atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus bei pažymėjo, jog ieškovė prašė teismo priteisti kur kas didesnę sumą, tačiau teismas galutiniu sprendimu priteisė 987 595,44 Eur, o visas kitas priteistas sumas sudaro bylinėjimosi išlaidos.
14. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovė ir su pakartotiniu prašymu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realiai pasikeitusią, lyginant su anksčiau teismo įvertinta, jos turtinę padėtį ir galimybes vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Dėl ko teismas netenkino atsakovės prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „Firma VITI“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistą sumą atitinkamam teismo nustatytam protingam laikotarpiui, įpareigojant UAB „Firma VITI“ kas mėnesį ieškovei mokėti dalimis po 70 000 Eur, o likusią paskutinę įmoką, kuri sudarytų visą likusią nepadengtą skolą ir palūkanas, sumokėti paskutinę teismo nustatytą termino dieną. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsakovė nedisponuoja pinigų suma, kurios pakaktų visiškai nedelsiant atsiskaityti su ieškove. Jei atsakovė būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove, ieškovės inicijuota ir antstolio vykdoma vykdomoji byla būtų jau užbaigta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (įvykdžius vykdomąjį dokumentą
).
15.2. Atsakovė pateikė išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį, kurie pagrindžia, kad jos veikla yra gyvybinga, tačiau jai reikalingas protingas laikas atsiskaityti su ieškove: (1) atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris yra areštuotos ieškovės inicijuotoje vykdomojoje byloje; (2) atsakovė nedisponuoja gaunamomis pajamomis, nes jas visas nuskaito antstolis; (3) atsakovės vienintelė komercinė–ūkinė veikla yra jos nekilnojamojo turto nuoma, iš kurios ji gauna 45 644,63 Eur per mėnesį; (4) atsakovė papildomai iki 2023 m. rugsėjo 30 d. kas mėnesį iš UAB „Raseinių vandenys” gauna po 48 000 Eur; (5) atsakovė turi svarbių finansinių įsipareigojimų, kylančių iš darbo santykių, 14 darbuotojų; (6) atsakovė, siekdama kuo greičiau atsiskaityti su ieškove, paskelbė apie dalies savo nekilnojamojo turto pardavimą už 860 000 Eur bei pateikė preliminarią sutartį; (7) iš atsakovės balanso už 2022 m. matyti, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 132 371 Eur piniginių lėšų, jos turtas sudarė 19 275 844 Eur, o įsipareigojimai – 4 276 132 Eur.
15.3. Atsakovė atskleidė ir pagrindė duomenis apie gaunamas nuomos pajamas bei šiai veiklai vykdyti patiriamas sąnaudas, pateikdama išsamų nuomos sutarčių, kurios yra išviešintos viešame registre, sąrašą. Pirmosios instancijos teismui abejojant nuomos sutarčių sudarymo faktu bei atsakovės gaunamomis nuomos pajamomis, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė nuomos sutarčių su UAB „Litfarma“, UAB „Kotryna Group“, UAB „Felit“, UAB „ Al bert Berner“, UAB Quality Development“ pirmojo ir paskutinio lapo kopijas.
15.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad atsakovės turto pardavimas galimas tik vykdymo proceso normų nustatyta tvarka. Teismui išdėsčius priteistos sumos mokėjimą, atsakovei atsivertų galimybė turtą parduoti realia rinkos kaina. Juo labiau kad atsakovė rado pirkėją, kuris sutinka mokėti už parduodamą turtą 700 000 Eur.
15.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl jau išieškotų lėšų – iš atsakovės 2023 m. kovo 31 d. jau yra išieškota 157 284,64 Eur, o ne 76 182,99 Eur; artimiausiu metu ieškovės naudai dar bus išieškota 43 800 Eur. Taigi, realiai per 35 kalendorines dienas iš atsakovės ieškovės inicijuotoje vykdomojoje byloje buvo išieškota 201 084,64 Eur. 2023 m. gegužės 17 d. iš atsakovės išieškota suma jau sudaro 238 525,29 Eur.
15.6. Per laikotarpį, kurio metu pirmosios instancijose teisme buvo nagrinėjamas atsakovės pakartotinis prašymas, atsakovės pateiktas grafikas tapo neaktualus, nes iš atsakovės ieškovės naudai buvo išieškotos papildomos lėšos. Dėl ko atsakovė nebepalaiko vieno iš savo alternatyvaus reikalavimo išdėstyti sprendimo vykdymą18 mėnesių konkrečiomis atsakovės grafike nurodytomis sumomis.
16. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais atsikirtimais:
16.1. Atskirajame skunde atsakovė pakeitė prašymo dalyką, atsisakydama vieno iš pirmosios instancijos teismui teiktų reikalavimų ir beprašydama teismo išdėstyti priteistą sumą atitinkamam teismo nustatytam protingam terminui. Toks atsakovės prašymas yra nekonkretus. Atsakovė siekia perkelti teismui pareigą spręsti apie jos finansines galimybes mokėti priteistos sumos išdėstymo įmokas. Tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti atskirojo skundo.
16.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir neturi jokių lėšų, priešingai, pati atsakovė nurodo, jog ji yra veiklą vykdanti ir gyvybinga bendrovė. Teismo sprendimas dėl ieškovei priteistų piniginių lėšų gali būti įvykdytas ne vien iš atsakovės piniginių lėšų, bet ir iš jos turimo turto. Nors toks sprendimo įvykdymo būdas ir nėra palankus atsakovei, tačiau atsakovė, nesutikusi su ieškiniu ir nepagrįstai ginčijusi ieškinio reikalavimus ~8,5 m., turi prisiimti tokias pasekmes. Vien aplinkybė, kad atsakovei, vykdant teismo procesinį sprendimą, gali tekti realizuoti dalį turimo turto, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos.
16.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje, nagrinėdamas pirminį atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodė, jog atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad per ataskaitinį laikotarpį bendrovė turėjo 166 025 Eur grynojo pelno, o bendra turimo turto vertė sudaro 19 638 821 Eur, t. y. ženkliai didesnė nei priteista 987 595,44 Eur suma, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis leidžia per įmanomai trumpesnį laiką įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Iš esmės panaši turimo turto suma nurodoma ir atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanse. Iš atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, pateiktos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojui, matyti, kad 2022 m. atsakovė turėjo 327 880 Eur grynojo pelno; atsakovės pardavimų pajamos sudarė 948 487 Eur (iš esmės panašios kaip ir 2021 m.), palūkanų ir panašios pajamos 191 872 Eur. Jei tikėti atsakovės teiginiais procesiniuose dokumentuose, jos metinės pardavimų pajamos turėtų būti tik apie 547 736 Eur, kas visiškai neatitinka oficialiai deklaruojamų finansinės ataskaitos duomenų. Juo labiau kad atsakovė iki šiol nėra pateikusi duomenų apie turimas pinigines lėšas (bankuose, kasoje).
16.4. Tiek pateiktas nuomos sutarčių sąrašas su Nekilnojamojo turto registro išrašais apie įregistruotas nuomos sutartis, tiek ir nuomos sutarčių pirmi ir paskutiniai lapai nesuteikia jokios informacijos, kokios pajamos ir kokiomis sąlygomis yra gaunamos.
16.5. Kasmėnesinės pajamos iš UAB „Raseinių vandenys“ nėra išskirtinės ir savaime pakankamos aplinkybės teismo sprendimo vykdymo išdėstymui bei nukrypimui nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos.
16.6. Atsakovės ketinamas parduoti nekilnojamasis turtas yra areštuotas išieškojimą ieškovės naudai vykdančio antstolio, todėl šio turto pardavimas galimas tik vykdymo proceso normų nustatyta tvarka – iš varžytinių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui. Atsakovės pateikta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis vis dar nėra galutinai suderinta su potencialiu pirkėju. Taigi, ši sutartis nėra galutinis šalių susitarimas ir neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjant atsakovės prašymą.
16.7. Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas neatitinka laimėjusios šalies interesų. Juo labiau kad šiuo atveju ieškovė atstovauja gyvenamųjų namų savininkus / gyventojus, kurie ir yra tikrieji įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovės priteistos kompensacijos, kurios jie laukė nuo 2014 m., gavėjai. Išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsirastų reali grėsmė ieškovei ir jos atstovaujamiems gyvenamųjų namų savininkams / gyventojams visai negauti realaus patiriamų išlaidų gyvenamiesiems namams remontuoti atlyginimo, nes atsakovė galėtų ir toliau nevaržomai disponuoti turimu turtu, turtinėmis teisėmis, piniginėmis lėšomis, kitu finansiniu turtu (kurio duomenis iki šiol slepia). Nelikus turto, įvykdyti teismo sprendimą iš tiesų taptų sudėtinga.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo
18. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Litfarma“, UAB „Kotryna Group“, UAB „Felit“, UAB „Albert Berner“, UAB „Quality Development“ pirmojo ir paskutinio lapo kopijas, kuriomis grindžia nuomos sutarčių sudarymo faktą ir iš tokių santykių gaunamas pajamas; 2023 m, gegužės 17 d. buhalterės pažymos bei banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. pirmojo lapo kopijas, kuriomis įrodinėja, kad iš atsakovės buvo išieškota papildoma suma ieškovės naudai.
19. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Firma VITI“ 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitą bei duomenis apie ataskaitos pateikimą VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui.
20. CPK 314
straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).
21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas, ar apeliantės finansinė padėtis ir jos ateities perspektyvos sudaro pagrindą tenkinti jos prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o atskirajame skunde akcentuojamas teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, prideda atsakovės pateiktus naujus įrodymus prie bylos ir pažymi, kad, pridėjus naujus įrodymus, ieškovės teisė pateikti nuomonę dėl jų reikšmės negali būti pripažinta pažeista, nes naujų įrodymų turinys, įvertinus jų pateikimo būdą ir laiką bei juose pateiktus duomenis, ieškovei yra žinomas
22. Apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti prie bylos ieškovės teikiamą UAB „Firma VITI“ 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitą bei duomenis apie tokios ataskaitos pateikimą VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui, nes pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, tarp jų – ir duomenis esančius VĮ Registrų centro duomenų bazėje.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
23. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
24. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
25. Aiškindamas CPK 284 straipsnio 1 dalies normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
26. Be pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismų praktikoje yra išskiriamos ir kitos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos sprendžiant tokio pobūdžio procesinį prašymą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo) yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties 14 punktą ir jame nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką).
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš UAB „Firma VITI“, kaip statytojos, priteisti 1 496 088,66 Eur gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų šalinimo išlaidų, kreipėsi dar 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismas ieškovės ieškinį išnagrinėjo 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ir jį patenkino iš dalies bei ieškovei iš atsakovės priteisė 226 158,74 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidų bei 5 procentų metines palūkanas. Nesutikdamos su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir padidindamas ieškovei iš atsakovės priteistų statinių trūkumų šalinimo išlaidas iki 987 595,44 Eur. Taigi iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad bylos nagrinėjimas teismuose truko nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. sausio 26 d., t. y. beveik 9 metus.
28. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kurį pirmosios instancijos teismo teisėja 2023 m. vasario 2 d. rezoliucija tenkino. Iš antstolio, vykdančio ieškovės naudai teismo vykdomąjį raštą, 2023 m. vasario 6 d. Turto arešto akto matyti, kad antstolis areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, turto arešto mastą nurodydamas – 1 441 945,80 Eur; 2023 m. vasario 24 Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis nurodė priverstinai nurašyti atsakovei UAB „Firma VITI“ priklausančias lėšas – 1 502 047,59 Eur. Iš 2023 m. kovo 17 d. ir 2023 m. balandžio 14 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad antstolis iš atsakovės išieškojo atitinkamai 121 853,05 Eur ir 79 230,31 Eur; liko išieškoti 1 257 648,26 Eur.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškovės reikalavimai atsakovei teismuose buvo nagrinėjami beveik 9 metus, taip pat tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės ketinimų atsiskaityti su ieškove realumą ir geranoriškumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, yra teisingas ir pagrįstas. Aplinkybė, kad atsakovė geranoriškai, savo iniciatyva nepadengė bent dalies priteisto įsiskolinimo ieškovei, kuriai savo prievolių iš esmės nevykdo nuo 2014 m., neleidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti apie realų atsakovės siekį kuo greičiau atsiskaityti su ieškove. Taigi pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovės prašomam laikui akivaizdžiai pažeistų ieškovės ir jos atstovaujamų gyvenamųjų namų patalpų savininkų / gyventojų teisėtus lūkesčius kuo greičiau gauti statinių trūkumų šalinimo išlaidas, kurių šie siekia nuo 2014 m., neužtikrintų prioritetinio teismo sprendimo privalomumo principo, o apeliantei suteiktų nepagrįstą pranašumą. Kartu tai reikštų šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, vykdymo proceso operatyvumo principų pažeidimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovė išsamiais, abejonių nekeliančiais duomenimis nepagrindė, jog jos turtinė padėtis neleidžia jai įvykdyti teismo sprendimo, nors tokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo ir pareiga jas įrodyti yra nustatyta būtent atsakovei (CPK 12,178 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2020 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022 26 punktas).
31. Iš byloje esančio 2023 m. sausio 31 d. atsakovės UAB „Firma VITI“ pateikto balanso matyti, kad į atsakovės 2022 m. į balansą įrašyto turto vertė sudarė 18 608 624 Eur, iš kurio 16 644 208 Eur ilgalaikis turtas (13 034 176 Eur materialusis turtas ir 3 610 032 Eur finansinis turtas); 2023 m. sausio mėn. atsakovės turto vertė buvo 18 489 824 Eur, iš kurio 16 644 209 Eur ilgalaikis turtas (13 034 176 Eur materialusis turtas ir 3 610 032 Eur finansinis turtas). Pagal balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 m. sudarė 1 126 194 Eur sumą, 2023 m. sausio mėn. – 904 282 Eur. Atsakovė pateikė byloje ir 2023 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2023 m. sausio mėn. atsakovė sugeneravo 5 948 Eur grynojo pelno; iš VĮ Registrų centrui pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2022 m. matyti, kad atsakovė UAB „Firma VITI“ uždirbo 327 880 Eur grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės turimo turto vertę ir jos veiklos rodiklius, neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sudėtinga ir ji šiuo metu nėra pajėgi vykdyti įsiteisėjusį ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
32. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė, nei teikdama pakartotinį prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą pirmosios instancijos teismui, nei teikdama apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, iš esmės nepagrindė, kad ji yra susidūrusi su tokio masto finansiniais sunkumais, jog objektyviai negali įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Priešingai, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino, kad ji gauna pajamas iš savo vykdomos ūkinės–komercinės veiklos, kurias nurašo antstolis, vykdydamas teismo išduotą vykdomąjį raštą ieškovės naudai, ir ji jų nebegali panaudoti savo veikloje; nuosavybės teise valdo ne vieną kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektą, tačiau turimo nekilnojamojo turto realizavimas priverstinio vykdymo procese jai yra ekonomiškai nenaudingas ir gali turėti neigiamų pasekmių. Taigi atsakovė iš esmės negalėjimą iš karto įvykdyti teismo sprendimą grindė priverstinio vykdymo proceso jai sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis, nors, kaip jau minėta, geranoriškai, savo iniciatyva ieškovei nepadengė bent dalies priteistų statinių trūkumų šalinimo išlaidų. Byloje taip pat nebuvo nustatyta ir įrodinėjama, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės buvo priteistos statinių trūkumų šalinimo išlaidas ir kurio įvykdymą atsakovė prašo išdėstyti protingam terminui, mokant po 70 000 Eur per mėnesį.
33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai , kad sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti išskirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą, tačiau negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-801-823/2016 11 punktą ir jame nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką).
34. Apibendrinant tai kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys apie jos finansinę padėtį nėra pakankami, tam, jog būtų galima spręsti apie jos objektyvų negalėjimą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, yra teisingas ir pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, ieškovė įgijo teisę į jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. A 0943 ir 2023 m. birželio 6 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, taip pat įvertinęs bylos rezultatą apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad ieškovei kompensuotinos 605 Eur jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“, juridinio asmens kodas 303259317, naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis