Baudžiamoji byla Nr. 1-390-760/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00044-2020-4

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.1.;      

 (S)

                                                                                    2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.1.8. 

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

                                         N U O S P R E N D I S

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2020 m. spalio 27 d.

                                                                   Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

sekretoriaujant Jovitai Gečienei,

dalyvaujant prokurorei I. P.,

gynėjui advokatui R. V.,

vertėjai V. M.,

kaltinamiesiems D. M. (D. M.), N. R. (N. R.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M. (D. M.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį;

N. R.

Teismas

n u s t a t ė :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020 m. birželio 22 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo D. M. ir N. R. pripažino kaltais pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, paskyrė bausmes – baudas ir konfiskavo pripučiamą valtį su pakabinamu varikliu. D. M. pateikė teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad jis nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. 2020 m. birželio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios.  Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės teisme.

Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., apie 11 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, D. M. ir N. R., veikdami kartu, plaukdami valtimi per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Kaltinamasis D. M. pripažino kaltę visiškai, nurodė, kad gailisi padaręs nusikaltimą. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. drauge su pusbroliu N. R. motorine valtimi išplaukė žvejoti. Prieš tai paskambino Rusijos Federacijos pasieniečiams ir pranešė apie žvejybą. Žvejojo Nemuno upėje. Plaukiant, valties variklis kliudė akmenį, todėl nutarė sustoti ir jį apžiūrėti. Ieškodami tinkamos vietos sustojimui, įplaukė į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nematė skiriamųjų ženklų, tačiau suprato, kad yra Lietuvos teritorijoje. Valtimi priplaukus krantą, netrukus atplaukė Lietuvos pasieniečiai ir juos sulaikė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. M. taip pat pripažino kaltę. Teigė, kad 2020 m. gegužės 28 d., apie 8 val. ryto su N. R. valtimi išplaukė žvejoti. Plaukė Nemuno upe aukštyn. Valtis užplaukė ant akmens, nusprendė apžiūrėti variklį. Ieškodamas tinkamos vietos sustoti, plaukė toliau. Plaukdamas kairėje Nemuno kranto pusėje matė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus. Matė prie kranto stovintį tarnybinį katerį, o ant kranto pareigūnus. P. N. upėje raudonos spalvos plūdurą, N. R. pasiūlė  nuplaukti į Merguvos ežerą, nes ten gerai kimba žuvys. Pagalvojo, kad pažvejos ir tuo pačiu patikrins variklį. N. R. ranka rodė kur plaukti, kad neužplauktų ant akmenų. Plaukiant matė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus. Manė, kad pasieniečiai jų nepastebės ir užmetę kelis kartus meškeres grįš į Nemuną ir plauks aukštyn link Šešupės upės. Tačiau juos pastebėjo ir sulaikė pasienio pareigūnai (I t. b.l. 104-105,109-110).

K. N. R. pripažino kaltę visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną, kartu su pusbroliu D. M., jo valtimi plaukė Nemuno upe. Valtį vairavo D. M.. P. N. išsišakojimą, valties variklis užkliuvo už akmens. Nusprendė sustoti ir apžiūrėti variklį. Paplaukę dar apie 100 metrų, sustojo. D. M. apžiūrėjo variklį, jis pradėjo žvejoti. Suprato, kad yra Lietuvos teritorijoje. Netrukus priplaukė Lietuvos pasieniečių kateris, patikrino jų dokumentus ir juos sulaikė. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. R. pripažino kaltę, davė išsamesnius parodymus. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 8 val. ryto kartu su D. M. išplaukė žvejoti. P. N., D. M. užplaukė ant akmens, nusprendė apžiūrėti variklį. P. N. upėje raudonos spalvos plūdurą, jis pasiūlė D. M. pabandyti nuplaukti į Merguvos ežerą, nes ten labai gerai kimba žuvys. Žinojo, kad kairėje Nemuno pusėje yra Lietuvos Respublika, tačiau susigundė. Plaukiant matė krante esančius Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus. Manė, kad pasieniečiai jų  nepastebės. Jis užmetė meškerę. Netrukus priplaukė kateriu Lietuvos pasienieniečiai ir juos sulaikė (II t. b.l. 48-49, 53-55). 

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Iš 2020 m. gegužės 28 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūno P. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., 11 val. 27 min., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tarp valstybės sienos ženklų (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo sistemos UNISAS pagalba, buvo pastebėta aukštyn Nemuno upe plaukianti motorinė valtis su dviem asmenimis, kurie ties Merguvos ežero žiotimis neteisėtai kirto valstybės sieną, pasukdami į Merguvos ežerą. Patikrinus asmenis nustatė, kad tai (duomenys neskelbtini) piliečiai D. M. ir N. R. (I t., b. l. 8).

Iš 2020 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie Nemuno upės ir Merguvos ežero žiočių (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) rasta prišvartuota valtis su pakabinamu varikliu (I t., b. l. 10-16).

Iš objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. gegužės 28 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., 11:17:09 val., Nemuno upe normaliu greičiu plaukia pripučiama valtis su pakabinamu varikliu, kurioje sėdi du asmenys. 11:18:32 val. valtis su asmenimis priplaukia raudonos spalvos plūdurą ir plaukia kairiojo Nemuno kranto link. 11:18:56 val. valtis su asmenimis nusuka į kairę pusę ir plaukia link Lietuvos Respublikos Nemuno upės kranto. 11:19:29 val. valtyje sėdintys asmenys plaukia link Merguvos ežero. 11:20:26 val. valtis su asmenimis įplaukia į Merguvos ežerą. 11:23:09 val. valtis plaukia link Merguvos ežero kranto. 11:23:30 val. valtis su dviem asmenimis prisišvartuoja prie Merguvos ežero kranto. Abiejuose krantuose matosi valstybės sienos apsaugos zonos geltonos spalvos ženklai. 11:31:31 val. atplaukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos kateris (I t., b. l. 20-33).

Iš daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo apžiūrėta sulaikyta valtis. Ji pilkos spalvos, pripučiama. Valtyje rasti pritvirtinti du irklai, du suoliukai. Prie valties galo pritvirtintas variklis „Yamaha“, ant sraigto nustatytas nedidelis įbrėžimas (I t., b. l. 37-45).

Iš asmens kratos protokolo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. iš D. M. buvo paimti: jo asmens dokumento kopija, valties dokumentas, leidimas žvejybai (I t., b. l. 69-70). Iš apžiūros protokolo matyti, kad sulaikyta pripučiama valtis „Navigator“ priklauso kaltinamajam D. M.. Taip pat, jam buvo išduotas leidimas žvejybai Rusijos vandenyse, pasienio upėse, ežeruose (I t., b. l. 81-86).

L. P. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d., vykdė tarnybą Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje. Apie 09.18 val., per vaizdo stebėjimo sistemą UNISAS, pastebėjo, kad Rusijos Federacijos pusėje, Nemuno upės krante, ties valstybės sienos ženklu (duomenys neskelbtini) nusileido valtis ir plaukė aukštyn Nemuno upe. Valtyje buvo du žmonės. Valtis sustojo ties valstybės sienos ženklu 441, kur žvejojo iki 10.00 val. Po to valtis nuplaukė aukštyn upe ir asmenys žvejojo prie ženklo 438 iki 11.00 val. Tada valtis pajudėjo aukštyn upe ir plaukė nesustodama. Visą tą laiką valtis su asmenimis buvo stebima vaizdo stebėjimo sistemos pagalba. Minėta valtis praplaukė pro pasienio sargybą, kuri tuo metu buvo valčių prieplaukoje ir ruošėsi vykdyti tarnybą su tarnybiniu kateriu. Apie 11.27 val. pastebėjo, kad ties Merguvos ežero žiotimis prie valstybės sienos ženklo 430, valtis neteisėtai kirto valstybės sieną pasukdama į Merguvos ežerą. Apie tai informavo artimiausią sargybą, kuri nustatė, kad Lietuvos valstybės sieną perėjo (duomenys neskelbtini) (I t. b.l.  51).

L. Š. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. dirbo Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje. Apie 11 val. 30 min., vykdė sargybą kateriu Nemuno upėje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose. Užkardos budėtojas informavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, Nemuno upe atplaukia guminė valtis su dviem asmenimis ir nurodė juos stebėti. Matė kaip valtis nuplaukė link Nemuno upės ir Merguvos ežero žiočių ir įplaukė į Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį Merguvos ežerą. Valtis plaukė su užvestu varikliu. Įplaukę į ežerą, paplaukė apie 200 metrų ir sustojo prie kranto. Vienas valtyje buvęs asmuo apžiūrinėjo variklį, o kitas pradėjo žvejoti. Jų valtis buvo apie 1.5 metro atstumu nuo kranto.  Priplaukę prie jų nustatė, kad tai (duomenys neskelbtini). Paprašius pateikti dokumentus, vienas jų pateikė  (duomenys neskelbtini) pasą, o kitas paso kopiją. Pase nebuvo nei vizų, nei spaudų, kad jie būtų teisėtai perėję valstybės sieną. Pareigūnas teigė, kad Lietuvos – Rusijos siena, t. y. Nemuno upės farvateris žymimas raudonos ir žalios spalvos plūdurais. Ant krantų tiek Lietuvos, tiek Rusijos pusėje yra ženklai žymintys Lietuvos ir Rusijos valstybių teritorijas. P. N. jie yra gerai matomi. Artimiausias ženklas žymintis Lietuvos Respubliką yra ties Merguvos ir Nemuno žiotimis. Kaltinamieji plaukdami Nemuno upe nuo Sovetsko iki Bitėnų turėjo matyti valstybinius ženklus tiek krante, tiek vandenyje (I t. b.l. 48-49).

Iš D. M. ir N. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolų nustatyta, kad jie parodė vietą Nemuno ir Merguvos sankirtoje, kur neteisėtai įplaukė į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją. Šioje vietoje aiškiai matyti Nemuno upės farvateris, kurį žymi raudonos ir žalios spalvos plūdurai. Ant kranto matosi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklai. Priplaukus prie Merguvos ežero kranto, kaltinamieji parodė vietą, kur juos sulaikė pasienio pareigūnai. (I t. b.l. 114-124, II t. b.l. 58-68).

Pagal baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., (duomenys neskelbtini) D. M. ir N. R., motorine valtimi, priklausančia D. M., apie 09 val. 20 min. Rusijos Federacijos pusėje, Nemuno upės krante, nuleido valtį ir plaukė aukštyn Nemuno upe. Kaltinamieji valtyje žvejojo iki 11 valandos. Po to nesustodami plaukė aukštyn Nemuno upe. Apie 11 val. 20 min. kaltinamieji ties Merguvos ežero žiotimis neteisėtai kirto valstybės sieną pasukdami į Merguvos ežerą. Paplaukę apie 200 metrų sustojo netoli ežero kranto, kur D. M. apžiūrėjo valties variklį, o N. R. žvejojo. Netrukus kaltinamuosius sulaikė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Šias aplinkybes įrodo kaltinamųjų parodymai, liudytojų pareigūnų P. A., Š. S. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, valstybės sienos vaizdo stebėjimo įrašas. Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. M. ir N. R. 2020 m. gegužės 28 d. plaukdami valtimi per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Nors kaltinamieji apklausti teisme tvirtino, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją, įplaukė neturėdami kitos išeities, nes valties variklis kliudė akmenį ir turėjo sustoti jį apžiūrėti, tačiau tai nėra svarbi, pateisinama priežastis neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Liudytojų parodymai, valstybės sienos vaizdo stebėjimo įrašas patvirtina, kad kaltinamieji nuo 11 valandos nesustodami plaukė valtimi Nemuno upe. P. N. upės ir Merguvos ežero žiotis, turėjo galimybę plaukti Rusijos Federacijai priklausančiais vandenimis, tačiau įplaukė į Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį Merguvos ežerą. Valties apžiūros protokolas patvirtina, kad ant variklio sraigto rastas tik nedidelis įbrėžimas, kas įrodo, kad kaltinamiesiems nebuvo jokio pavojaus. Jie ir patys nurodė, kad valties variklis veikė, irklais nesinaudojo. Net ir tuo atveju,  jeigu variklis būtų sugedęs, kaltinamieji turėjo galimybę valtį irkluoti irklais ir nuplaukti į upės krantą, priklausantį Rusijos Federacijos valstybei. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į Merguvos ežerą plaukė, norėdami pažvejoti ir sugauti daugiau žuvies. Teismas tiki šiais jų parodymais, nes juos patvirtina liudytojo Š. S. parodymai. Pareigūnas nurodė, kad priplaukus prie kaltinamųjų valties, vienas iš jų žvejojo. Teismas taip pat tiki kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad matė krante ir vandenyje esančius Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus ir netiki jų parodymais duotais teisme, kad jokių ženklų nepastebėjo. Valstybės sienos vaizdo įrašas, D. M. bei N. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, foto lentelės  įrodo, kad Lietuvos – Rusijos siena, t. y. Nemuno upės farvateris pažymėtas raudonos ir žalios spalvos plūdurais. Ant kranto Lietuvos Respublikos pusėje yra ženklai žymintys Lietuvos teritoriją, kurie plaukiant Nemunu yra gerai matomi. Toks ženklas, žymintis Lietuvos Respubliką, yra ir ties Merguvos bei Nemuno žiotimis. Tai įrodo, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jie plaukdami Nemuno upe nuo (duomenys neskelbtini) miesto Rusijos Federacijoje iki (duomenys neskelbtini) kaimo Lietuvos Respublikoje matė valstybinius ženklus tiek krante, tiek vandenyje ir įplaukdami į Merguvos ežerą žinojo, kad jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaltinamieji suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl šio veikimo gali atsirasti baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. neteisėtai pereis Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir to norėjo. Šie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Nors gynėjas nurodo, kad kaltinamasis N. R. valties nevairavo ir negali būti baudžiamas  už tai, kad D. M. neteisėtai įplaukė į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji veikė kartu. D. M. ir N. R. patvirtino, kad kartu žvejojo Nemuno upėje, o valtį vairavo D. M., nes jam ji priklausė. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. nurodė, kad būtent N. R. pasiūlė plaukti į Merguvos ežerą, nes ten gerai kimba žuvys. N. R. ranka rodė kur plaukti, kad neužplauktų ant akmenų. Plaukiant matė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus. Analogiškai ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes nurodė ir N. R.. Todėl atmestinas kaltinamojo gynėjo prašymas išteisinti N. R., jam nepadarius nusikaltimo. Teismas sprendžia, kad byloje visiškai pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis veikdamas kartu su D. M., plaukdami valtimi per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

                   Dėl laidavimo

J. G. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (II t., b. l. 132). Prašyme nurodė, kad kaltinamasis gyvena su jo dukterėčia, yra jo artimas draugas, su juo nuolat bendrauja, dažnai lankosi Lietuvoje. Teigė, kad kritiškai vertina D. M. veiksmus dėl neteisėto sienos perėjimo. Mano, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. D. M. turi Lietuvos Respublikos vizą ir gali teisėtai lankytis Lietuvoje. Teigia, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, su juo dažnai kalbasi ir pažadėjo ateityje daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama teisė motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas nustatė, kad D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalto pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui yra pateiktas J. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Yra pagrindas teigti, kad egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, kurios sudaro pagrindą svarstyti galimybę atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad J. G. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus laiduotojo asmenybei. J. G. nėra kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis. Teismo posėdžio metu jis pripažino, kad su D. M. niekada nėra susitikęs ir bendravęs. Teigė, kad jis bendrauja tik su kaltinamojo drauge J., kuri yra jo pusseserės dukra. Pripažino, kad (duomenys neskelbtini) mieste nėra buvęs apie 20 metų ir neturi (duomenys neskelbtini) vizos. D. M. taip pat nurodė, kad su J. G. nebendrauja, su juo bendrauja jo sugyventinė Jurgita. Jo paso duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vizos neturi. Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, įrodo, kad D. M. Lietuvoje nėra buvęs. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, J. G. tinkamumu būti laiduotoju. Svarbi aplinkybė, kad D. M. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), o J. G. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad jo galimybės daryti teigiamą įtaką D. M. ir kontroliuoti jo elgesį yra itin ribotos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti apie J. G. ir D. M. ryšių stiprumą, galimybę daryti įtaką jo priimamiems sprendimams. Teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

                      Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

Nustatyta, kad D. M. ir N. R. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jie pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abiejų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamieji Lietuvos Respublikoje teisiami pirmą kartą, nėra bausti administracine tvarka. Jiems skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų veikoje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jiems skirtini baudų dydžiai mažesni nei BK 47 straipsnyje nustatyti baudų vidurkiai. Kaltinamiesiems skirtinos tokio paties dydžio baudos kaip buvo paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu, tai yra 51 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio baudos. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamieji pripažino kaltę, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtos baudos mažintinos vienu trečdaliu ir skirtinos 34 MGL dydžio baudos. Į paskirtas bausmes įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 4 d., aštuonias laikino sulaikymo ir suėmimo dienas prilyginant 16 MGL dydžio baudai (I t., b. l. 57-58, 66-68, II t., b. l. 6-16). Atsižvelgiant į baudos dydį, į aplinkybę, kad kaltinamiesiems baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo paskirtos baudos, teismas nustato 3 mėnesių baudos sumokėjimo laikotarpį (bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamiesiems kardomosios priemonės neskirtinos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, perplaukdami ją pripučiama motorine valtimi, kuri laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Valtis „Navigator“ su prikabinamu varikliu „Yamaha“ priklauso D. M. (b. l. 81-84). Šiuo metu jie saugomi Pagėgių pasienio rinktinėje (I t., b.l. 36-37). D. M. laikomas teisėtu valties su prikabinamu varikliu savininku, todėl jie iš jo konfiskuotini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 425 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

D. M. (D. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 4 d., aštuonias laikino sulaikymo ir suėmimo dienas prilyginant 16 MGL dydžio baudai. Galutinė bausmė – 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda.

N. R. (N. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 4 d., aštuonias laikino sulaikymo ir suėmimo dienas prilyginant 16 MGL dydžio baudai. Galutinė bausmė – 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad D. M. ir N. R. 18 MGL (900 Eur) dydžio baudas turi sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nurodant įmokos kodą 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti iš D. M. (D. M.) pripučiamą valtį „Navigator“ su prikabinamu varikliu „Yamaha“, kurie yra saugomi Pagėgių pasienio rinktinėje, adresu Klaipėdos g. 6, Pagėgiai, pagal 2020 m. gegužės 29 d. kvitą B, Nr. B002838. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                             Loreta Bajorinienė