Baudžiamoji byla Nr. 1-2731-738/2012

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00830-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.4.; 2.4.1.

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 11 klasių išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti greitojo maisto restorane „KFC“ maisto ruošėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

nustatė:

R. K. atiduota teismui kaltinant, kad ji 2011-12-04 apie 13.45 val. AB „Ūkio bankas“ Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, atliekant valiutos keitimo operaciją, sukčiavimo būdu užvaldė banko pinigus – 16645,70 Lt. sumoje, šiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgydama svetimą turtą.

Kaltinamoji R. K. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007 metais išvyko iš Lietuvos, šiuo metu gyvena Anglijoje. Į Lietuvą skubotai buvo grįžusi 2011-12-03 apsilankyti pas stomatologą. Dėl stomatologo paslaugų ir planuojamų pirkinių turėjo išsikeisti pinigų. Pinigus, 700 svarų, keitė Akropolyje, AB „Ūkio banke“, kartu vyko jos brolis, nes jie gyvena nesaugiame rajone. Banke buvo aptarnaujama prie langelio, kuris nebuvo izoliuotas nuo kitų klientų. Ji padavė kasininkei svarus, ši juos perskaičiavo, taip pat keletą kartų perskaičiavo jai duodamus litus, skaičiavo ir aparatu. Nepamena, ar kasininkė jos ko nors klausė. Nurodė, kad ji ir pati bandė skaičiuoti pinigus, tačiau pasimetė ir susidėjo juos į piniginę. Kadangi į Lietuvą grįžta kartą per metus, tai paduota pinigų krūva jai įtarimo nesukėlė. Piniginę paliko namuose ir išvyko į Vilnių. Lietuvoje ji buvo tris ar keturias dienas. Apie įvykį sužinojo grįžusi į Angliją iš motinos, maždaug po dviejų savaičių, nes laikraštyje buvo skelbimas. Pinigus ji buvo pasiėmusi su savimi į Angliją, nes kitai kelionei į Lietuvą reikėjo litų, juos perdavė draugams, šie – jos motinai, motina – advokatei, o advokatė- grąžino bankui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja R. K. parodė, kad 2011-12-03 neplanuotai grįžo į Lietuvą, nes nuskilo dantis. Eidama į banką išsikeisti pinigų žinojo, kad turi gauti apie 4000 Lt, prašė brolio palydėti. Visų gautų pinigų neskaičiavo, gautą čekį paliko namuose, jame įrašytos sumos nematė. Tik po to, kai sužinojo apie straipsnį laikraštyje, perskaičiavo piniginėje buvusius pinigus, jų buvo apie 20000 Lt. Paprašė motinos rasti advokatę ir per ją pinigus bankui grąžino. Jei būtų iš karto pastebėjusi, kad gavo per daug pinigų, būtų juos grąžinusi.

Liudytoja S. C. parodė, kad ji dirba PC „Akropolis“, AB „Ūkio banko“ skyriuje, kasininke. Kaltinamoji 2011-12-04 keitėsi 690 svarų į litus. Skaičiuodama ji netyčia nuspaudė du nulius. Taip gavosi kita pinigų suma. Pinigus skaičiavo tik kartą. Banke buvo dirbusi du mėnesius. Paklausus, ar klientė padavė keisti 4830 svarų, ši tai patvirtino, nors turėjo išmokėti 2732 Lt. Klientė buvo su broliu, ji buvo aptarnaujama neuždaroje kabinoje, apsaugos darbuotojo banke tuo metu nebuvo. Padavusi pinigus paprašė juos perskaičiuoti, ji perskaičiavo maždaug trečdalį ir linktelėjusi galvą pasakė, kad viskas gerai. Patikrinus kasą buvo nustatyta, kad yra trūkumas. Ji pati buvo nubausta, pareikštas griežtas papeikimas ir anuliuota ketvirčio premija. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (b.l. 14-15, 20) ji nurodė analogiška įvykio aplinkybes, patvirtino, kad 2012-01-23 iš banko valdytojo pavaduotojos sužinojusi, kad R. K. advokatė įnešė visą sumą, jai nereiks mokėti įnašų, nes trūkumas padengtas.

Liudytojas M. K. parodė, kad motina ir sesuo prašė seserį, R. K., palydėti į banką išsikeisti pinigų, kadangi jų suma buvo didelė. Banke jis buvo šiek tiek toliau nuo sesers. Sesuo padavė pinigus, kuriuos jai kasininkė iškeitė. Sesuo juos kažkiek paskaičiavo ir jie išėjo, nes sesuo skubėjo važiuoti į Vilnių, pinigus ji įsidėjo į piniginę, o piniginę į rankinę. Apie įvykį sužinojo iš spaudos, kada sesuo grąžino pinigus bankui- nežino.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2011-12-03 jos dukra R. K. neplanuotai grįžo iš Anglijos, prašė užregistruoti pas stomatologą. Į Angliją išskristi turėjo 2011-12-07. Kadangi ji norėjo išsikeisti pinigų, paprašė sūnaus ją palydėti. Ji nežinojo, kokią konkrečią sumą pinigų dukrą planavo išsikeisti. Dukrai grįžus ji buvo namuose, apie iškeistus pinigus nekalbėjo, elgėsi įprastai, kalbėjo, jog reikia nusipirkti maisto. 2011-12-16 sūnus grįžęs iš mokyklos jai pasakė, kad yra straipsnis. Surašę raštą jie važiavo į prokuratūrą, buvo nusiųsti į policiją, pirmadienį kreipėsi į advokatę. Apie tai pranešė dukrai, kuri buvo nustebusi, pasakė kur yra čekis, parsiuntė pinigus, advokatė juos grąžino bankui. Pinigus bankui grąžino litais.

Pareiškimu (b.l. 7) 2011-12-07 AB Ūkio bankas kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėja nurodė, kad 2011 12 04 apie 13.45 val. banko vadybininkė S. C. aptarnaudama klientę, kuri siekė išsikeisti 690 GBP į LTL, dėl nepaaiškinamos priežasties klientei permokėjo 16 645,70 Lt.

AB Ūkio banko vadybininkė S. C. paaiškinime (b.l. 9) nurodė, kad suklydo skaičiuodama klientės duotus pinigus, pridedant dvi dešimtines nuspaudė 2 nulius vietoje 1, taip gaudama neteisingą 4830 GBP sumą. Su didesnėmis sumomis jai neteko susidurti, todėl neįžvelgė skirtumo jų apimtyje.

Daiktų apžiūros protokolu (b.l. 11-13) apžiūrėtas CD su vaizdo įrašas (b.l. 10), iš kurio matyti, kaip mergina su vaikinu prieina prie kasos, mergina paduoda kasininkei pinigus, merginai paduodamas pluoštas pinigų, monetos ir kvitas. Mergina visų pinigų neperskaičiuoja, įsideda juos į piniginę ir abu su vaikinu išeina iš banko skyriaus.

Sutartimi (b.l. 19) S. C. įsipareigojo atlyginti bankui dėl jos kaltės patirtą 4140 GBP (16804,67 Lt) nuostolį.

Spaudoje (b.l. 34-35) 2011-12-16 ir 2011-12-17 paskelbta apie dėl AB Ūkio bankas darbuotojos kaltės praturtėjusius nežinomus asmenis, patalpintos jų nuotraukos.

Susitarimu (b.l. 54) AB Ūkio banko Kauno filialo atstovė patvirtino, kad R. K. atstovė 2012-01-23 grąžino bankui 2011 12 04 valiutos pirkimo metu išmokėtą 4140 svarų sterlingų perteklių Lietuvos nacionaline valiuta litais. AB Ūkio bankas pretenzijų neturi. Šias aplinkybes patvirtina kasos pajamų orderis Nr. 295059 (b.l.53).

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalies dispozicija numato atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo pasekmė- turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. K. buvo inkriminuota, kad ji, atliekant valiutos keitimo operaciją, sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16645,70 Lt, šiais savo veiksmais apgaule įgydama svetimą turtą. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad banko darbuotoja S. C. atlikdama finansinę operaciją suklydo, šią aplinkybę ji pati pripažino, o kaltinamoji R. K. šios klaidos nepastebėjo. Tai, kad ji nepatikrino gautos pinigų sumos patvirtina vaizdo įrašas bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad atliekant finansinę operaciją R. K. su S. C. nebendravo, išskyrus atvejį finansinės operacijos pabaigoje, kai R. K. savo piniginėje ieškojo smulkių pinigų. Peržiūrėtas vaizdo įrašas nepatvirtino S. C. nurodytos aplinkybės, jog R. K. sutiko su S. C. nurodyta didesne svarų suma, nei ji buvo padavusi iškeisti. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad banko padalinyje keičiant pinigus nebuvo saugu- už R. K. sėdėjo vyriškis, kuris vėliau pavaikščiojęs vėl atsisėdo, todėl buvo sukėlęs įtarimą ir M. K.. Tai patvirtino R. K. parodymus dėl jos išreikšto nesaugumo jausmo, tai kad ji skubėjo ir neperskaičiavo visų gautų pinigų.

Teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje įrodymų, patvirtinančių, jog R. K. naudojo apgaulę finansinės operacijos metu siekdama gauti per didelę pinigų sumą, nėra. R. K., liudytojai M. K. bei J. K. tvirtino apie per didelę iš banko gautą pinigų sumą sužinoję iš visuomenės informavimo priemonių, nes tik tada R. K. perskaičiavo gautus pinigus, ėmėsi priemonių ir juos grąžino, bankas dėl to jokių pretenzijų neturėjo. R. K. nebuvo kilę abejonių dėl per didelio kiekio gautų litų kupiūrų, kadangi Lietuvoje ji lankosi retai. Apgaulės nebuvimo faktą taip pat patvirtina S. C. parodymai, kad valiutos pirkimo operacijos metu ji suklydo. Vaizdo įrašas, kad R. K. visų gautų pinigų neperskaičiavo, o paaiškėjus banko darbuotojos klaidai, pinigus gera valia grąžino bankui.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamosios R. K. kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, numatyto BK 182 str. 1 d., neįrodyta. Byloje nesurinkta jokių įrodymų patvirtinančių, jog kaltinamoji tyčia, apgaule įgijo svetimą turtą, todėl R. K. pagal BK 182 str. 1 d. išteisintina BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305str. str., 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

R. K. pagal BK 182 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Kardomąją priemonę- 12000 Lt (dvylikos tūkstančių litų) užstatą panaikinti. Užstatą grąžinti jo davėjui J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune.

CD su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėja                                                                      Birutė Drozdienė