Civilinė byla Nr. 2A-849-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01481-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.2; 2.5.6; 2.5.9; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lendara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lendara“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lendara“ pateiktu ieškiniu prašė atnaujinti terminą jos kaip kreditorės reikalavimui pareikšti; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 60 000 Eur skolą, neviršijant atsakovei perėjusio A. V. turto tikrosios vertės.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija patenkino ieškovės prašymą ir pakeitė suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) procesinę padėtį į atsakovės atstovę, taip pat pašalino iš bylos Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
3. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Statybos marketingas“ bankroto bylą. Teismo paskirta nemokumo administratorė nustatė, kad įmonės vieninteliu akcininku, o vėliau ir vadovu būdamas A. V., 2015 m. sausio 7 d. sudaryta paskolos sutartimi suteikė 75 000 Eur paskolą A. V. sutariant, kad skolinami pinigai gali būti išmokami dalimis, o paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. gruodžio 31 d.; UAB „Statybos marketingas“ buhalteriniais duomenimis A. V. suteikta 60 000 Eur paskola, kuri nebuvo grąžinta. Bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) „Statybos marketingas“ 2018 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. V. 60 000 Eur žalą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismui patikrinus atsakovo duomenis Gyventojų registre paaiškėjo, kad atsakovas A. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro 2019 m. sausio 4 d. duomenimis mirusiojo vardu testamentų nesudaryta, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Atsižvelgiant į tai, ieškinys paliktas nenagrinėtu. BUAB „Statybos marketingas“ administratorė 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 11-ąjį notaro biurą prašydama pranešti, ar yra užvesta paveldėjimo byla po A. V. mirties; jei būtų užvesta paveldėjimo byla, apie tai informuoti nemokumo administratorę bei įpėdinius, pasikreipusius dėl palikimo.
4. 2019 m. birželio 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė BUAB „Statybos marketingas“ perleido, o naujoji kreditorė UAB „Lendara“ perėmė pradinės kreditorės turimą reikalavimo teisę, kylančią iš paskolos sutarties dėl 60 000 Eur grąžinimo. Ieškovė pažymėjo, kad duomenų apie užvestą paveldėjimo bylą ar atsiradusius paveldėtojus nebuvo gavusi.
5. Ieškovė nurodė, kad, esant paskolos sutartyje šalių aptartam paskolos grąžinimo terminui – 2020 m. gruodžio 31 d., iš esmės neturėjo teisės reikalauti skolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino. Kita vertus, nors iki šiol palikimo vietos notaras ir nepranešė apie palikimo priėmimą, ieškovės atstovui atsitiktinai paaiškėjo, kad 2019 m. lapkričio 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 7535 pagrindu palikimą, atsiradusį po A. V. mirties, t. y. du žemės sklypus, perėmė Lietuvos Respublika.
6. Ieškovė kreditoriaus reikalavimą A. V. įpėdiniams pareikšti turėjo iki (duomenys neskelbtini). Duomenys apie kreditoriaus reikalavimus A. V. buvo išviešinti 2018 m. gruodžio 20 d. kreipiantis į teismą su ieškiniu, todėl vertintina, kad per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą buvo įvykdyta įpėdinių informavimo funkcija. Tačiau, kadangi po palikėjo mirties buvo pareikštas ieškinys ne dėl paveldimo turto, bet dėl žalos atlyginimo, formaliai vertinant kreditorius nepareiškė reikalavimų tokia forma, kaip ji numatyta įstatyme, todėl laikant, jog ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jis atnaujintinas, nes praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė kreipdamasi į teismą per įstatymo nustatytą terminą ir išviešindama turimus kreditoriaus reikalavimus A. V. vertino, kad faktiškai buvo įgyvendinta kreditoriaus pareiga nustatytu terminu pareikšti reikalavimą įpėdiniams. Tai, jog per minėtą terminą nebuvo kreiptasi į teismą su analogišku procesiniu dokumentu įvardinus ieškinį ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl kreditoriaus reikalavimo, laikytina ieškovės sąžiningu suklydimu, o tuo pačiu ir svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Paskolos sutartyje esant nustatytam jos grąžinimo terminui ieškovė suprato neturėjusi pagrindo iki 2020 m. gruodžio 31 d. reikšti reikalavimų dėl paskolos grąžinimo nei A. V., nei jo įpėdiniams. Sužinojusi apie A. V. mirtį ieškovė buvo aktyvi, ėmėsi veiksmų informuoti įpėdinius apie savo kreditoriaus reikalavimą, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, bendradarbiavo su palikimo vietos notaru, pateikdama pastarajam informaciją apie turimą reikalavimą bei prašydama, atsiradus įpėdiniams, apie šį reikalavimą informuoti tiek ieškovą, tiek ir įpėdinius.
7. Palikimą priėmusiai valstybei atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjo A. V. prievolę ieškovei. Valstybė paveldėjo du žemės sklypus, kurie šiai dienai nėra realizuoti, tad atnaujinus terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti, valstybei neigiamų padarinių nekiltų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Lendara“ į valstybės biudžetą 1 250 Eur žyminio mokesčio.
9. Teismas Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, kad du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 7535 įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu, patikėjimo teisė įregistruota NŽT.
10. Aptaręs CK 5.63 straipsnyje reglamentuotą kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką bei ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad palikėjas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė teisę atlikti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus turėjo iki (duomenys neskelbtini); naikinamasis terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini); ieškovės prašymas atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teisme gautas (duomenys neskelbtini).
11. Nustatęs, kad UAB „Statybos marketingas“ bankroto byla iškelta 2018 m. sausio 12 d., atsižvelgęs į tai, jog palikėjas mirė bankroto proceso metu, teismas nusprendė, kad UAB „Lendara“ turėjo galimybę įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius pateikti kreditoriaus reikalavimus notarų biurui. Nemokumo administratorė į notarų biurą kreipėsi 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu, t. y. praėjus penkiems mėnesiams po palikėjo mirties. Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras 2019 m. gegužės 13 d. raštu informavo administratorę, kad pavedėjimo byla neužvesta.
12. Teismas nurodė, kad palikimo priėmimo data yra 2019 m. lapkričio 15 d., palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2019 m. lapkričio 18 d., nuo šios dienos duomenys apie palikėjo įpėdinius tapo prieinami bet kuriam kreditoriui. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovė nenurodė, kada būtent sužinojo apie palikėjo mirtį, įvertinęs ieškovės nurodytą aplinkybę, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-816-796/2019 ieškovės BUAB „Statybos marketingas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 60 000 Eur žalos priteisimo paliko nenagrinėtą, nusprendė, kad ieškovė apie palikėjo mirtį vėliausiai sužinojo 2019 m. sausio 4 d.
13. Teismas deklaratyviais laikė ieškovės argumentus, kad po palikėjo mirties buvo pareikštas ieškinys ne dėl paveldimo turto, bet dėl žalos atlyginimo, todėl tik formaliai galima teigti, jog per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą kreditorius nepareiškė reikalavimų tokia forma, kaip ji numatyta įstatyme.
14. Teismas ieškovės kreipimąsi į teismą dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus trims metams ir 2 dienoms nuo palikimo atsiradimo dienos, laikė nepagrįstai ilgu, rodančiu nepateisinamą kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą. Ieškovės nurodytų aplinkybių teismas nelaikė įrodančiomis termino praleidimo priežasčių svarbos, juolab kad duomenis apie palikėjo mirtį, nuosavybės teisių įregistravimo faktą galima gauti iš viešųjų registrų. Teismas pabrėžė, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl privalo žinoti galimas pasekmes dėl pavėluoto pareiškimo pateikimo, turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, laiku rinkti visus savo veiklai vykdyti būtinus duomenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditorių reikalavimus tikslą, svarbu, jog informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo.
15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, turintis galimybę naudotis viešųjų registrų duomenimis, nusprendė nesant pagrindo ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Lendara“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Aplinkybės, kad po A. V. mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovė BUAB „Statybos marketingas“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui A. V. dėl 60 000 Eur žalos priteisimo, kuriame buvo išviešintas faktas apie A. V. 60 000 Eur skolinį įsipareigojimą, kylantį iš 2015 m. sausio 7 d. paskolos sutarties, kad ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, pagrindžia, jog palikėjo kreditorius per 3 mėnesių laikotarpį pareiškė kreditoriaus reikalavimus palikėjui – palikėjo skolos faktas buvo išviešintas. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, apsiribojęs formaliomis išvadomis, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti.
16.2. Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, bei tai, kad nustatyto 3 mėnesių termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti tikslas – užtikrinti, jog prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai, spręstina, kad ieškinio (su išdėstytais kreditoriaus reikalavimais) palikėjui pareiškimas teisme CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu trijų mėnesių terminu laikytinas tinkamu kreditorių pretenzijų pareiškimo būdu.
16.3. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazė, kurioje saugoma informacija apie asmenų atžvilgiu užvestas civilines bylas, yra viešai prieinama, todėl ieškovė nelaikytina pasyviu kreditoriumi, nesiėmusiu veiksmų įstatymo nustatytu terminu išviešinti turimus reikalavimus. Pradiniam kreditoriui pareiškus reikalavimus teisme per 3 mėnesių laikotarpį dėl palikimo, atsiradusio po palikėjo A. V. mirties, jokie įpėdiniai nesikreipė. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovė, po palikėjo mirties kreipdamasi į teismą su ieškiniu palikėjui, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, nepraleido.
16.4. Teismas turėjo tirti, ar laikotarpiu nuo termino reikalavimams pareikšti pradžios (duomenys neskelbtini), mirus A. V., iki (duomenys neskelbtini) buvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėjo pareikšti reikalavimų mirusiojo įpėdiniams, kaip elgėsi šiuo laikotarpiu, tačiau teismas iš esmės vertino ieškovės elgesį 3 metų laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl teismas iš esmės netyrė bei nevertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino atnaujinimo. Teismas iš esmės pasisakė tik dėl ieškinio pateikimo momento, nurodydamas, kad ieškinys pareikštas (duomenys neskelbtini).
16.5. Ieškovė nėra praleidusi CK 5.64 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino, kuris suėjo (duomenys neskelbtini), nes paskutinė termino diena, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo šeštadienis. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ieškinį išsiuntė teismui per pašto kurjerį.
16.6. Nors teismas trijų mėnesių termino praleidimo aplinkybių netyrė ir nevertino, tačiau, siekiant teisingai išspręsti termino atnaujinimo klausimą, būtina įvertinti ir tai, kokias pasekmes lėmė šio termino praleidimas. Ieškovei (pradiniam kreditoriui) 2018 m. gruodžio 20 d. kreipusis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo palikėjo skolos faktas buvo išviešintas, t. y. prieš priimant palikimą įpėdiniai turėjo objektyvią galimybę sužinoti, ar palikėjas A. V. turėjo kreditorių. Per 3 mėnesių terminą, skirtą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjo įpėdiniai į notarą nesikreipė, taigi ieškovės veiksmais išviešintas reikalavimo egzistavimo faktas, tikėtina, lėmė tokį įpėdinių veikimo būdo pasirinkimą. Ieškovė dar kartą 2019 m. gegužės mėn. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą informuodama apie reikalavimą bei raštu prašydama informuoti būsimus įpėdinius apie esantį kreditorių ir tuo pačiu kreditorių (ieškovę) apie ateityje atsirasiančius įpėdinius, tačiau neatsirado įpėdinių, kurie būtų priėmę palikimą, neturėdami duomenų apie ieškovės turimą reikalavimą. Palikimo vietos notaras, gavęs nurodytą kreditoriaus prašymą, palikimą priėmus valstybei, apie tai kreditoriaus (nei bankrutuojančios įmonės, nei vėliau ieškovės) neinformavo, tuo iš esmės ieškovei sudarydamas tam tikras kliūtis laiku žinoti apie paveldėjimo bylos eigą.
16.7. Paskolos sutartyje esant nustatytam paskolos grąžinimo terminui – 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovė suprato neturėjusi pagrindo iki tos datos reikšti reikalavimų dėl paskolos grąžinimo. Visgi, sužinojusi apie A. V. mirtį, buvo aktyvi, ėmėsi veiksmų informuoti įpėdinius apie savo reikalavimą, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, o taip pat pradėjusi aktyviai bendradarbiauti su palikimo vietos notaru. Tai, kad per 3 mėnesių laikotarpį (nuo mirties) ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, o ne su ieškiniu dėl kreditoriaus reikalavimo, laikytina sąžiningu ieškovės suklydimu, o tuo pačiu ir svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
16.8. Teismas tinkamai neįvertino, kad ieškovės suklydimas kreditorių reikalavimų pareiškimo tikslų nepažeidė – skolos faktas per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos buvo išviešintas kreipiantis į teismą ir į notarą, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybė, kaip paveldėtojas, prieš priimdama palikimą neturėjo duomenų apie A. V. kreditorius (ieškovę). Kita vertus, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pažymėtina, kad valstybė paveldėjo du žemės sklypus, kurie šiai dienai nėra realizuoti, tad, atnaujinus terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti, valstybei jokių neigiamų padarinių nekiltų.
16.9. Teismas pažeidė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, ignoravo ieškovės nurodytas faktines aplinkybes bei tai pagrindžiančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Esamoje situacijoje paskolą suteikęs kreditorius gali prarasti turimą finansinį reikalavimą į 60 000 Eur palikėjo skolą, tuo tarpu valstybė teismo sprendimo pagrindu iš esmės nepagrįstai praturtėtų kreditoriaus sąskaita.
17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditorių reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo.
17.2. Ieškovė prašymą atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismui pateikė (duomenys neskelbtini), t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą, nes A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo diena), terminas kreditorių reikalavimams pateikti baigėsi (duomenys neskelbtini), o naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini).
17.3. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Ieškovė į notarų biurą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu, praėjus penkiems mėnesiams po palikėjo mirties, t. y. praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
17.4. Testamentų registro duomenimis, palikimo priėmimo data yra 2019 m. lapkričio 15 d., palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. nuo šios dienos duomenys apie palikėjo įpėdinius tapo prieinami bet kuriam kreditoriui.
17.5. Ieškovė jau nuo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo momento, t. y. 2019 m. birželio 13 d. žinojo apie susidariusią skolą. Atidus bei rūpestingas verslo subjektas privalėjo pasidomėti, kokią skolą perima, apie jos išieškojimo perspektyvas, tačiau net ir 2020 m. gruodžio 31 d. suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovė tik po metų kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir skolos priteisimo. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo bei toleravo paskolos negrąžinimą.
17.6. Aplinkybė, kad pradinis kreditorius dar iki palikėjo mirties kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo ir teisme paaiškėjo, jog skolininkas yra miręs, dėl ko ieškinys paliktas nenagrinėtu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė buvo aktyvi ir siekė susigrąžinti susidariusią skolą. CK 5.63 straipsnyje reglamentuota, kokius veiksmus ir per kiek laiko kreditorius turi atlikti, siekdamas, kad jo skola pereitų palikėjo įpėdiniams, tačiau ieškovė nepareiškė per įstatymo nustatytą terminą savo reikalavimo tokia forma, kokia numatyta įstatyme. Visos aplinkybės, lėmusios termino praleidimą, priklausė nuo ieškovės valios, buvo ir yra jai žinomos.
17.7. Įvertinus, kad ieškovė nebuvo aktyvus palikimo priėmimo paveldėjimo procese dalyvis, į teismą kreipėsi paskutinę trijų metų naikinamojo termino suėjimo dieną, byloje nėra duomenų, kad dėl susiklosčiusių ypatingų juridinio asmens veiklos trukdžių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų veiksmų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas ženkliai, o įstatymų leidėjas kreditorių reikalavimų pareiškimui nustatęs pakankamai trumpą 3 mėnesių terminą, tuo pabrėždamas jo svarbą, laikytina, jog nenustatyta aplinkybių, kurios būtų svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis realizuoti ieškovei suteiktą įstatyminę teisę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Apeliantė (ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir priteisti iš palikimą priėmusios valstybės palikėjo skolą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, todėl ieškinį atmetė. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų; ieškovė tinkamai išviešino turimus reikalavimus, todėl termino nepraleido. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, nusprendžia nesant pagrindo pritarti apeliantės pozicijai.
20. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017 14 punktas).
21. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnis). Šie reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
22. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
23. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).
24. Nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė iki (duomenys neskelbtini) turėjo teisę atlikti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Apeliantės ieškinys teisme gautas (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad aplinkybės, jog po A. V. mirties, 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovė BUAB „Statybos marketingas“ (pradinė kreditorė) Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui A. V. dėl 60 000 Eur žalos priteisimo, kuriame buvo išviešintas faktas apie A. V. 60 000 Eur skolinį įsipareigojimą, kylantį iš 2015 m. sausio 7 d. paskolos sutarties; kad ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, pagrindžia, jog palikėjo kreditorius per 3 mėnesių laikotarpį pareiškė kreditoriaus reikalavimus palikėjui – palikėjo skolos faktas buvo išviešintas. Tai, kad per 3 mėnesių laikotarpį apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, o ne su ieškiniu dėl kreditoriaus reikalavimo, laikytina sąžiningu jos suklydimu, o tuo pačiu ir svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Taip pat nurodo, kad du žemės sklypus, kurie nėra realizuoti, paveldėjusiai valstybei dėl atnaujinto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti jokių neigiamų padarinių nekiltų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Tai, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nelemia išvados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019). Tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimą prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas šiam įpėdiniui kreditoriai turi pareikšti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, jei nuo palikimo atsiradimo nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).
26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Taigi, kreditorių reikalavimų pareiškimo būdas turi suteikti realią informaciją apie palikėjo skolą.
27. Kaip nurodo apeliantė, pradinė kreditorė BUAB „Statybos marketingas“ 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui A. V. dėl 60 000 Eur žalos priteisimo, tačiau priešingai, nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, nereiškia tinkamai atliktos išviešinimo apie turimus reikalavimus pareigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu yra bylos užbaigimo, nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės, forma. CPK 297 straipsnyje reglamentuota pareiškimo palikimo nenagrinėtu tvarka ir pasekmės, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą. Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties turinys rodo, kad teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu; be to, teismas išaiškino ieškovei, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai gali būti reiškiami mirusio A. V. palikimą priėmusiems įpėdiniams CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-816-796/2019 jokie procesiniai dokumentai nei atsakovui A. V., nei kitiems asmenims nebuvo siunčiami, todėl nėra pagrindo teigti, kad apie inicijuotą bylą informacija buvo išviešinta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Statybos marketingas“ civilinės bylos inicijavimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei pačiam A. V., nei jo paveldėtojams, ieškovei buvo išaiškinta teisė turimus reikalavimus reikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi aplinkybė, kad BUAB „Statybos marketingas“ inicijavo civilinę bylą A. V., nagrinėjamu atveju nereiškia, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, t. y. valstybei ir įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas.
28. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad BUAB „Statybos marketingas“ apie palikėjo mirtį vėliausiai sužinojo gavusi minėtą 2019 m. sausio 4 d. nutartį, tačiau į notarų biurą kreipėsi 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu, t. y. praėjus penkiems mėnesiams po palikėjo mirties, jau praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Apeliantė 2019 m. birželio 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė pradinės kreditorės BUAB „Statybos marketingas“ turimą reikalavimo teisę, kylančią iš paskolos sutarties dėl 60 000 Eur grąžinimo, todėl, kaip vykdantis komercinę veiklą juridinis asmuo, turėjo pareigą domėtis perimamos reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybėmis ir jas įsivertinti bei imtis atitinkamų veiksmų. Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, kad paskolos sutartyje esant nustatytam paskolos grąžinimo terminui – 2020 m. gruodžio 31 d., ji suprato neturėjusi pagrindo iki tos datos reikšti reikalavimų dėl paskolos grąžinimo. CK 5.63 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.
29. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei pradinė kreditorė BUAB „Statybos marketingas“, esant išaiškintai teisei reikšti reikalavimus mirusio A. V. palikimą priėmusiems įpėdiniams CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, nei reikalavimo teisę perėmusi apeliantė turimų reikalavimo teisių įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendino, todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto yra praleistas.
30. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pagal šio straipsnio 4 dalį, įstatymuose nenustatyta. Šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs bylos aplinkybes.
31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jos valios ir objektyviai sutrukdė jai (ar pradinei kreditorei BUAB „Statybos marketingas“) laiku pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Apeliantės subjektyvus BUAB „Statybos marketingas“ ieškinio pateikimo teismui vertinimas kaip reikalavimo išviešinimas, subjektyviai ir nepagrįstai įvertinta aplinkybė, kad paskolos sutartyje esant nustatytam paskolos grąžinimo terminui ji supratusi nebuvus pagrindo iki tos datos reikšti reikalavimų dėl paskolos grąžinimo, nepagrindžia termino praleidimo priežasčių svarbos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma: reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2019 m. birželio 13 d., Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo data yra 2019 m. lapkričio 15 d., palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. nuo šios dienos duomenys apie palikėjo įpėdinius tapo prieinami bet kuriam kreditoriui; aplinkybė, kad paskolos grąžinimo terminas (nors, kaip jau nurodyta ir neturi teisinės reikšmės) suėjo 2020 m. gruodžio 30 d., o į teismą su šioje byloje pareikštais reikalavimais apeliantė kreipėsi paskutinę trijų metų naikinamojo termino suėjimo dieną – ieškinį pateikė (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog apeliantė nebuvo aktyvus palikimo priėmimo paveldėjimo procese dalyvis, nepateikė iš esmės jokių duomenų, nenurodė jokių susiklosčiusių ypatingų objektyvių aplinkybių nulėmusių tai, kad laiku negalėjo atlikti įstatyme nustatytų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
34. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktą).
35. Nors apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, ar nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės (nustatytas tinkamas kreditoriaus reikalavimo pateikimas ar pagrindas terminui atnaujinti), nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko yra pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
38. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.
39. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovei UAB „Lendara“ atidėjo 1 200 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimą iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo dienos (CPK 84 straipsnis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, kurios mokėjimas apeliantei atidėtas – 1 200 Eur, priteisiama iš apeliantės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lendara“ (juridinio asmens kodas 302902422) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė