Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1230-719/2012
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-00949-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismas
N U T A R I M A S
2012 m. gegužės 25 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Ridikas,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. K.,
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui K. P.,
išnagrinėjo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, ištekėjusios, aukštesniojo išsilavinimo, dirbančios L. K. (duomenys neskelbtini), neteistos, neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
n u s t a t ė :
R. K. 2012-04-06 09.56 val. Panevėžyje, Parko g. 55 vairavo automobilį „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepaliko saugaus tarpo iš automobilio šono, dėl ko kliudė automobilio „Renault M. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytas dureles. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus (KET 132, 231.1, 234 punktai). Šiais veiksmais R. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1d.
R. K. parodė, kad ji kalta prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta tik dėl to, kad pasišalino iš įvykio vietos. 2012 m. balandžio 6 d., apie 09.50 val. važiuodama iš namų Parko gatve nuo Kosmonautų gatvės, važiavo antra eismo juosta ne daugiau 40 km/h greičiu maždaug už 5 metrų pamatė atidarytas transporto priemonės duris. Jokių asmenų prie automobilio nematė. Pajuto smūgį, todėl pavažiavusi toliau sustojo daugiabučio namo kieme, kur pastebėjo nulaužtą dešinės pusės veidrodėlį ir nubrozdintą dešinę transporto priemonės pusę. Iš karto ji nesustojo, nes buvo didelis eismas, buvo daug automobilių ir nebuvo vietos kur sustoti. Sustojo daugiabučio namo kieme, net nežino kokiu atstumu nuo įvykio vietos. Tuomet nusprendė nuvykti į eismo įvykio vietą pažiūrėti, ar nepadarė kitam automobiliui žalos. Nuvykus į panašią vietą, jai nepavyko rasti tikslios vietos, o ir apgadinto automobilio nepastebėjo. Neradusi apgadinto automobilio grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini)r. Namuose buvo apie 10.30 val. Vairavo automobilį būdama blaivi, prisisegusi saugos diržą. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Apie 11.00 val. jos vyrui paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad ji privalo atvykti į policijos komisariatą, esantį Beržų g. 46, Panevėžyje, dėl įvykusio eismo įvykio. Vyrui policijos pareigūnai skambino greičiausiai dėl to, kad automobilis, kurį ji vairavo, registruotas vyro vardu. Pati į policiją nesikreipė, nes buvo susijaudinusi ir pirmą kartą pakliuvusi į tokią situaciją nežinojo, ką daryti. Į policiją atvyko iškart po policijos pareigūno skambučio. Kodėl pasišalino iš įvykio vietos, net negali paaiškinti ir labai gailisi dėl savo poelgio. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jai būtinai reikalinga tiek vykdant darbines funkcijas, tiek vežiojant dukrą.
Liudytoja M. K. parodė, kad 2012-04-06, apie 9.30-10 val., ji sustabdė savo automobilį Parko gatvėje, Panevėžyje, nes jai reikėjo paimti močiutę ir daiktus. Automobilį pastatė dešinėje gatvės pusėje, maždaug 45 cm atstumu nuo kelkraščio bortelio. Kadangi daiktai netilpo į bagažinę, ji paėmėm krepšį, pažiūrėjo ar gatvėje nėra automobilių, tada atidarė galines kairės pusės automobilio duris ir tvarkėsi, bandydama padėti krepšį po sėdyne, nes dešinėje automobilio pusėje buvo padėta automobilinė vaiko kėdutė ir sėdėjo vaikas, todėl krepšį galėjo padėti tik kairėje pusėje. Bededant krepšį ji pajuto smūgį. Pro šalį važiavęs automobilis „Audi A3“ kliudė pradarytas jos automobilio duris, tas duris atlenkė. Jos pačios nekliudė. Automobilis „Audi A3“ pavažiavęs lygtai stabtelėjo, bet po to toliau nuvažiavo. Tuo metu gatve automobiliai nevažiavo, pradėjo važiuoti tik po įvykio. Ji iš karto skambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Kažkoks asmuo priėjęs prie jos padavė jai nuvažiavusio automobilio numerį ir pasakė, kad viską matė. Ji pati buvo spėjusi pamatyti tik nuvažiavusio automobilio numerio skaičius, o raidžių neįsidėmėjo. Automobilis „Audi A3“, kuris kliudė jos automobilio dureles turėjo galimybę sustoti šalia įvykio vietos, nes gatvėje sustoti automobiliams buvo pakankamai vietos. Kiek laiko praėjo nuo to momento, kai ji atidarė savo automobilio dureles ir bandė padėti krepšį iki eismo įvykio, tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad apie 10-15 sekundžių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K. kaltė liudytojos M. K. parodymais, iš dalies ir pačios R. K. parodymais bei surinkta administracinės bylos medžiaga: 2012-04-06 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-1563286-12 (1-2 b.l.); tarnybiniais policijos pareigūnų 2012-04-14 pranešimais (5-6 b.l.); eismo įvykio vietos schema (7 b.l.).
R. K. visiškai prisipažino kalta, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, t.y. padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tačiau iš esmės neigė kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Ji parodė, kad atidarytas transporto priemonės duris pamatė maždaug už 5 metrų ir jokių asmenų prie automobilio nematė. Tačiau tokie parodymai yra paneigti išsamiais liudytojos M. K. parodymais. Ši liudytoja neginčijo, jog buvo atidariusi savo automobilio dureles. Tačiau jas atidarė tik įsitikinusi, kad gatve automobiliai nevažiuoja. M. K. parodė, kad ji bandė padėti krepšį į automobilio saloną, pati būdama pasilenkusi lauke ir maždaug po 10-15 sekundžių pajuto smūgį. Tuo metu gatve prie jos automobilį kliudžiusį „Audi A3“ jokie kiti automobiliai nevažiavo, eismas buvo neintensyvus. Tokiu būdu, pagal liudytojos parodymus, automobilio durelės iki eismo buvo atidarytos tam tikrą laiko tarpą, per kurį R. K., važiuodama jos pačios nurodytų 40 km/h greičiu turėjo galimybę pastebėti galimą kliūti. Pažymėtina, kad pati R. K. parodė, jog ji pamatė atidarytas automobilio dureles, o ne tai, kad tos durelės atidaromos, jokių asmenų prie durelių ji nematė. Todėl nekyla abejonių, kad M. K. automobilio durelės buvo pradarytos ne staiga, prieš pat R. K. vairuojamas automobilį, o anksčiau ir tuo metu M. K. bandė padėti krepšį.
KET 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kadangi, kaip yra nustatyta byloje, eismo ir meteorologinės sąlygos buvo geros, R. K., net ir tuo atveju, jei jai buvo sudaryta kliūtis, tačiau kliūtis buvo sudaryta ne staiga, todėl turėjo galimybę tą kliūtį pastebėti iš anksto ir išvengti susidūrimo. Dėl šių priežasčių R. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.
KET 231 p. nustato pareigas kiekvienam su eismo įvykiu susijusiam vairuotojui. Viena iš šių pareigų yra numatyta 231.1. p. – nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą. R. K. teigė, jog ji nesustojo, nes nebuvo vietos kur sustoti, todėl pavažiavo toliau ir sustojo tiktai daugiabučio namo kieme. Tik po to ji grįžo į įvykio vietą, tačiau neberado automobilio kurio kliudė ar pačios įvykio vietos. Tačiau tokie jos parodymai taip pat paneigti liudytojos M. K. parodymais apie tai, kad gatvėje buvo pakankamai vietos sustoti automobiliui. Liudytoja iš karto po įvykio skambino policijai ir kol atvyko pareigūnui bei atliko būtinus veiksmus, turėjo praeiti pakankamai nemažas laiko tarpas. Be to, jei R. K. iš tikro bandė grįžti į įvykio vietą ir jos nerado, kaip pati teigė, ji pažeidė KET 234 p. reikalavimus, kur yra numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Akivaizdu, kad R. K., pajutusi smūgį ir matydama jos pačios vairuoto automobilio apgadinimus, kurie yra gana žymūs, privalėjo suprasti, kad dėl įvykio padaryta turtinė žala, todėl turėjo elgtis, kaip reikalaujama minėtame KET 234 p., tačiau to nepadarė ir išvažiavo į namus. Dėl šių priežasčių R. K. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal ATPK 130 str. 1 d.
R. K. atsakomybę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
R. K. atsakomybę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. yra tai, kad ji visiškai prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas R. K. administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo motyvus, į tai, jog yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, į R. K. asmenybę – neteista, neturi galiojančių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai, į jos turtinę padėtį, į konkrečias bylos aplinkybes ir daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti R. K. už kiekvieną jo padarytų teisės pažeidimų paskyrus atitinkamai ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose, numatytas švelniausias administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudas, bei skiriant ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.
Už kiekvieną pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, skiriant R. K. galutinę administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš padarytų pažeidimų ribose.
Nors R. K. prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, taikyti ATPK nuostatas leidžiančias skirti švelnesnes nuobaudas ar jų iš viso neskirti, nėra jokio pagrindo. R. K. nurodytos priežastys dėl ko jai nereikėtų atimti šios teisės, nėra išskirtinės. Į visas šias priežastis, taip pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas atsižvelgia skirdamas R. K. nuobaudas ir nustatydamas šių nuobaudų minimalius dydžius bei bendrindamas nuobaudas palankesniu R. K. apėmimo būdu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir R. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6030).
Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėjas Artūras Ridikas