Civilinė byla Nr. 2A-104-372/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03393-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
2.6.1.4.; 2.6.16.3.; 2.6.18.3; 3.2.4.11.;
3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 3.4.1.11.4.3.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-506-776/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gigas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gigas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gigas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Aiba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 12 324,66 Eur skolą, 8,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018-08-10 išrašė bei pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GS Nr. 0000329, kurios suma sudarė 77 621,50 Eur. Sąskaita buvo grindžiama pažyma apie 2018-04-20 – 2018-07-27 atliktus statybos ir remonto darbus bei išlaidas ir atliktų darbų aktu. Atsakovė daliniais mokėjimais dengė savo įsiskolinimą pagal sąskaitą; paskutinis jos atliktas bankinis pavedimas įvyko 2018-09-14 (14 000 Eur), po to atsakovės skola pagal sąskaitą sumažėjo iki 12 324,66 Eur (iki ieškinio sumos).
3. Ieškovė nurodė, kad negaudama mokėjimų, pradėjo žodžiu raginti atsakovę dengti įsiskolinimą; atsakovė teisinosi sunkia finansine padėtimi ir žadėjo apmokėti skolą. 2019 metų kovo mėnesį ieškovei pareiškus ultimatumą nedelsiant apmokėti skolą arba bus kreipiamasi į teismą su ieškiniu, atsakovė pradėjo neigti savo piniginę prievolę. 2019-03-15 grąžinimo aktu atsakovė informavo apie tai, esą atlikus bendrovės buhalterinės apskaitos patikrinimą, buvo nustatyta, jog iš ieškovės gauta 2017-12-29 PVM sąskaita faktūra GS Nr. 0000290 buvo nepagrįstai išrašyta ir priimta, kadangi joje nurodytos prekės atsakovei nebuvo perduotos. Gavusi tokio turinio informaciją, ieškovė nedelsdama bandė išsiaiškinti kilusio nesutarimo priežastis, tačiau taikiai sureguliuoti kilusio ginčo nepavyko. Ieškovė pažymėjo, jog 2017-12-29 sąskaitą atsakovė priėmė ir raštu tai patvirtino dar 2017 metais; sąskaitoje nurodyto tipo turtas nebūdavo perduodamas pagal atskirus aktus, atsakovė įsitraukė sąskaitą į buhalterinės apskaitos registrus, atliko pagal ją PVM apskaitą ir netgi su ieškove suderino skolų likučius metų pabaigai.
4. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė savo bankiniuose pavedimuose niekada nenurodydavo konkrečiai kokią ieškovės pateiktą sąskaitą apmoka, todėl ieškovė turėjo teisę skirstyti iš atsakovės gaunamus pinigus, kaip tai leido daryti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, t. y. dengti atsakovei teiktas sąskaitas, laikantis jų eiliškumo (dengti seniausias skolas).
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 3 d. preliminariu sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės UAB „Aiba“ ieškovei UAB Gigas 12 324,66 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 324,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-06-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 185,00 Eur žyminį mokestį.
6. Atsakovė UAB „Aiba“ pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 3 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti 9 134,14 Eur skolos, nes atsakovė grąžino ieškovės 2017-12-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000290, iš kurios kildinama skola, kaip neteisėtą, nes joje nurodytos ūkinės operacijos nebuvo įvykusios. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovei nevykdant savo garantinių įsipareigojimų ir nešalinant aikštelės A. atliktų statybos darbų trūkumų bei nesumokant 16 552,80 Eur už mini krautuvo nuomą, atsakovė turėjo teisę sulaikyti 3 190,52 Eur sumos mokėjimą pagal ieškovės 2018-08-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329.
7. Ieškovė UAB „Gigas“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus su jais nesutiko ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei galutiniu sprendimu priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra apmokėjusi 2017-12-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000290, o skola susidarė ne visiškai apmokėjus 2018-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329. Ieškovės vertinimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti 3 190,52 Eur sumos mokėjimo pagal ieškovės 2018-08-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329, nes atsakovės nurodoma ieškovės prievolė ir atsakovės prievolė kyla iš skirtingų sandorių. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės atlikti statybos rangos darbai būtų nekokybiški; ieškovė niekada nesinuomojo mini krautuvo iš atsakovės, todėl 2019-06-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 190000027 dėl mini krautuvo nuomos atsisakė priimti ir ją grąžino atsakovei.
8. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-506-776/2020 (ankstesnis Nr. 2-14663-776/2019) buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-13856-641/2019, pradėta pagal atsakovės UAB „Aiba“ (civilinėje byloje Nr. e2-13856-641/2019 ieškovės) ieškinį ieškovei UAB „Gigas“ (civilinėje byloje Nr. e2-13856-641/2019 atsakovei) dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų – pagrindo paruošimo aikštelės asfaltavimui, trūkumus adresu (duomenys neskelbtini), priteisti 19 747,20 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė UAB „Aiba“ pareikštame ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas ne vienas susitarimas dėl statybos darbų atlikimo. 2017 m. spalio mėnesį tarp jos kaip darbų užsakovės (gen. rangovės) ir ieškovės kaip rangovės (subrangovės) buvo sudaryta subrangos sutartis dėl tokių darbų – aikštelės (duomenys neskelbtini), asfaltavimo paruošimo (pagrindo asfaltavimui įrengimo). Paties susitarimo tekstas nebuvo pasirašytas, nes šalys savo įsipareigojimus patvirtino pasirašydamos lokalinę sąmatą dėl darbų atlikimo 11 192,49 Eur (su PVM) sumai. Ieškovė įsipareigojo atlikti lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, o atsakovė sumokėti už tinkamai atliktus darbus lokalinėje sąmatoje nurodytą kainą. Darbų eigoje paaiškėjo, kad atliktinų darbų vertė yra 6 508,92 Eur (su PVM), būtent šiai darbų kainai šalys pasirašė atliktų darbų aktą (2017-11-30). Ieškovė už šiuos darbus atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000285, atsakovė už šiuos darbus atsiskaitė.
10. Atsakovė nurodė, jog ieškovė išrašė 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr.0000290, kurios suma 9 134,14 Eur, atsakovė pasirašė, kad šią sąskaitą yra gavusi.
11. Atsakovė nurodė, kad šalys 2018 balandžio mėnesį sudarė dar vieną susitarimą dėl statybos darbų, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) (darbų kaina 77 621,50 Eur). Ieškovė darbus atliko, o atsakovė juos priėmė, tuo pagrindu ieškovė išrašė 2018-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329, kurios suma 77 621,50 Eur. Atsakovė vykdė ieškovei mokėjimus. Vykdytų darbų eigoje ieškovė išrašė dar dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000311 ir Nr. 0000312.
12. Atsakovė nurodė, kad vykdant ieškovei mokėjimus, iš savo tiesioginio užsakovo (duomenys neskelbtini) dėl objekto (duomenys neskelbtini) (ieškovės atlikti paruošiamieji aikštelės asfaltavimo darbai, t. y. pagrindo asfaltavimui paruošimas) 2018-09-24 gavo pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų aikštelėje. Vizualiai įvertinus atsiradusius trūkumus, buvo nustatyta, kad šių trūkumų (duobių susiformavimas išlietame asfalte) atsiradimo priežastis – netinkamai paruoštas pagrindas aikštelės asfaltavimui. Kadangi šie darbai buvo atlikti ieškovės, atsakovė persiuntė pretenziją ieškovei ir žodžiu paragino pašalinti trūkumus. Ieškovės atstovas žodžiu patikino, kad trūkumai neesminiai ir juos pašalins.
13. Atsakovė pažymėjo, jog 2018–2019 metais ieškovė pirko iš atsakovės transporto paslaugas ir tuo pagrindu išsinuomojo mini krautuvą. Dėl šios priežasties atsakovė ieškovei pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. 180000085, Nr. 190000009, Nr. 190000027, Nr. 190000044 bendrai 19 747,20 Eur sumai. Ieškovei nešalinant atliktų (duomenys neskelbtini) darbų trūkumų bei nemokant už mini krautuvo nuomą, atsakovė nuo 2019 metų sausio mėnesio sustabdė galutinį savo atsiskaitymą su ieškove 3 190,52 Eur sumai už atliktus darbus.
14. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga 12 324,66 Eur sumą. Atsakovė, siekdama išsiaiškinti, kaip galėjo susidaryti tokia skolos suma, atliko savo buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimą ir nustatė, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000290 surašyti pirkimai neatitinka tikrovės, t. y. atsakovė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių iš ieškovės neužsakinėjo ir jų negavo, todėl atsakovė grąžino ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000290, kaip neatspindinčią tikrų ūkinių operacijų. Atsakovė nurodė, jog pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras nuomos mokesčiui sumokėti, taip pat informavo apie jos neįvykdytą įsipareigojimą pašalinti atliktų darbų trūkumus (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliktų darbų trūkumų nepašalino ir skolos už mini krautuvo nuomą nesumokėjo, liko skolinga 19 747,20 Eur sumą. Atsakovė nurodė, jog atsižvelgdama į susiklosčiusią faktinę situaciją, kai jos skola ieškovei yra 3 190,52 Eur, o ieškovės skola atsakovei yra 19 747,20 Eur, kad ieškovė iki šiol nėra pašalinusi atliktų darbų trūkumų, atsakovė sustabdė savo prievolės vykdymą ieškovei.
15. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, kaip rangovė, turi pareigą šalinti atliktų darbų trūkumus, kurie yra nustatomi per 10 metų nuo darbų atlikimo, o šis garantinis terminas dar nėra praėjęs; aikštelėje esančios duobės yra akivaizdus darbų trūkumas (defektas), nes dėl susidarančių balų dydžio aikštelės negalima naudoti pagal paskirtį; pagal atsakomybės paskirstymo ir įrodinėjimo taisyklę ne užsakovui tenka pareiga įrodinėti, kad rangovo (šiuo atveju ieškovės) atlikti pagrindo įrengimo darbai yra su trūkumais. Šiuo atveju pačiai ieškovei, kaip rangovei, tenka pareiga įrodyti, kad nurodyti pagrindo įrengimo trūkumai nesusiję su atsiradusiomis duobėmis arba, kad pagrindo įrengimo trūkumų visai nėra. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir savo pareigą šalinti trūkumus neigia. Ieškovei atsisakant pašalinti atliktų darbų trūkumus, ji įpareigotina tai atlikti teismo sprendimu.
16. Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra statybos darbus vykdantis juridinis asmuo, jos atstovas su atsakovės atstovu sudarė žodinį susitarimą dėl atsakovei priklausančio mini krautuvo nuomos po 80 Eur (plius PVM) už dieną. 2018-09-28 mini krautuvas iš objekto (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo paimtas, mini krautuvą vežėjui perdavė atsakovės darbuotojas. Po mini krautuvo paėmimo atsakovė teikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras Nr. 180000085, Nr. 190000009, Nr. 190000027. Kadangi ieškovė nevykdė mokėjimų pagal sąskaitas, atsakovė 2019-06-10 pareikalavo grąžinti įrangą. Ieškovė nebeturėjo galimybės naudotis mini krautuvu nuo 2019-07-23, nuoma jai buvo paskaičiuota iki šios datos. Atsakovė savo pareigas įvykdė tinkamai – perdavė ieškovei mini krautuvą, netrukdė juo naudotis, o ieškovė nėra sumokėjusi nei už vieną mini krautuvo nuomos dieną, tad iš jos priteistina nesumokėta skolos suma pagal visas išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso 19 747,20 Eur.
17. Ieškovė UAB „Gigas“ atsiliepime į atsakovės ieškinį prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mini krautuvo nuomos sutarties nebuvo sudariusi, mini krautuvo iš atsakovės nesinuomojo. Ieškovė akcentavo, kad jos atlikti statybos darbai (aikštelės pagrindo įrengimas) buvo be trūkumų, o asfalto dangos išliejimo darbus atliko kitas rangovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. galutiniu sprendimu nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 3 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės UAB „Aiba“ ieškovei UAB „Gigas“ 2 101,00,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atsakovės UAB „Aiba“ ieškinį ieškovei UAB „Gigas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo atmesti; priteisti iš atsakovės UAB „Aiba“ valstybei 53,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
19. Teismas nurodė, kad ieškovės atliktas atsakovės įmokų priskyrimas seniausiems įsiskolinimams dengti atitinka teisinį reguliavimą. Teismas nurodė, kad ieškovei įskaičius atsakovės atliktus mokėjimus 2017-12-29 PVM sąskaitoje faktūroje Serija GS Nr. 0000290 nurodytai sumai padengti, atsakovė, manydama, kad nepagrįstai apmokėjo sąskaitą, nes joje nurodytos ūkinės operacijos nebuvo įvykusios, turėjo reikšti atskirą reikalavimą dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita. Atsakovė tokio reikalavimo nepareiškė ir šios bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo 2017-12-29 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkinių operacijų egzistavimas ar neegzistavimas. Teismas sprendė, kad atsakovės skola ieškovei pagal 2018-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329 sudaro 12 324,66 Eur.
20. Teismas nurodė, kad užsakovė (duomenys neskelbtini) atsakovei, kaip generalinei rangovei, reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų nepareiškė. Teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, atsakovė neturi teisinio pagrindo reikšti ieškovei reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės ieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti statybos darbų – pagrindo paruošimo aikštelės asfaltavimui, trūkumus adresu (duomenys neskelbtini), atmetė kaip nepagrįstą.
21. Teismas vertino, kad ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimai dėl mini krautuvo nuomos yra visiškai priešingi, liudytojų parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina nuomos teisnių santykių tarp šalių egzistavimo. Teismas pažymėjo, jog iš liudytojų parodymų neturi galimybių tiksliai nustatyti, dėl kokių konkrečių nuomos sąlygų šalys galėjo susitarti. Teismas sprendė, kad atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros taip pat negali vienareikšmiškai patvirtinti šalių teisinių santykių dėl mini krautuvo nuomos egzistavimo ir konkrečių nuomos sutarties sąlygų. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė šalių teisinių santykių dėl mini krautuvo nuomos egzistavimo, todėl atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 19 747,20 Eur skolą ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė.
22. Teismas darė išvadą, kad neegzistavo nei CK 6.58 straipsnyje, nei CK 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatyti prievolės įvykdymo sustabdymo pagrindai ir atsakovė neturėjo pagrindo sustabdyti savo prievolės įvykdymo pagal 2018-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329 už ieškovės atliktus statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
23. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 9 d. galutinio sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Aiba“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės ieškinį ieškovei tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti ieškovės reikalavimą pagrįstu tik dėl 3 190,52 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329, o jos reikalavimas dalyje dėl 9 134,14 Eur sumos priteisimo turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir kaip turintis nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita požymių. Pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų nevertino, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
23.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nukrypo nuo Lietuvoje vyraujančios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, t. y. kai atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, pareikštą ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrindu. Lietuvoje suformuotoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nėra suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kad atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, pareikštą išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrindu, privalo reikšti atskirą reikalavimą ieškovui. Atsakovės pasirinktas teisių gynybos būdas (išdėstant atsiliepime, prieštaravimuose, rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirtimuose faktines aplinkybes dėl to, kad atsakovė faktiškai nėra skolinga ieškovei 12 324,66 Eur, o yra skolinga 3 190,52 Eur, taip pat dėstant šią savo poziciją bylos nagrinėjimo teisme metu, bet nereiškiant atskiro reikalavimo) teismų praktikoje yra pripažįstamas kaip pakankamas ir galintis paneigti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo arba jį sumažinti. Pirmosios instancijos teismas, formuluodamas išvadą, kad atsakovė nepaneigė ieškovės reikalavimo ir jo dydžio vien dėl to, kad nereiškė reikalavimo ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita, akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų ir pripažįstamų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, susijusių su atsakovo pažeistų teisių gynybos priemonėmis tokio pobūdžio bylose.
23.3. Atsakovė neigė ir neigia savo skolą (9 134,14 Eur), nurodydama, kad tokios skolos dalies ji nėra skolinga pagal kokią nors ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nes visas teisėtas ir pagrįstas ieškovės PVM sąskaitas faktūras (kuriose nurodytos realiai įvykusios ūkinės operacijos) ji yra apmokėjusi ir liko skolinga tik pagal paskutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329 už statybos darbus (3 190,52 Eur). Atsakovė niekada nebuvo skolinga ieškovei pagal 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000290, kurioje nurodyta 9 134,14 Eur suma, nes niekada nebuvo užsakiusi, pirkusi ar gavusi joje nurodytų prekių. Nesant sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių, ieškovė negalėjo teisėtai ir pagrįstai suformuoti 2017-12-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000290 ir dėl to negalėjo paskirstyti atsakovės įmokų PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000290 apmokėjimui. Šios aplinkybės buvo atsakovės atsikirtimų pagrindas pirmosios instancijos teisme ir jos yra pagrįstos, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo (9 134,14 Eur) negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybėms, susijusioms su PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000290 teisėtumu ir pagrįstumu, nustatyti atsakovė turėjo reikšti atskirą reikalavimą.
23.4. Ieškovė PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000290 nurodytų prekių nėra perdavusi atsakovei jokiais būdais – nėra nei priėmimo-perdavimo aktų, nei vežimo važtaraščių, nei kitų prekių perdavimą patvirtinančių dokumentų. Sąskaitoje nėra jokių atsakovės patvirtinimų, kad ji būtų užsakiusi ar gavusi minėtas prekes. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės vadovas yra pasirašęs PVM sąskaitoje faktūroje, nėra pagrindas pripažinti įvykus pirkimo-pardavimo sandorį. Sąskaitos priėmimas įvyko dėl žmogiškosios klaidos, kadangi atsakovė minėtu laikotarpiu (2017 metais) vykdė ne vieną projektą kaip generalinė rangovė ir sulaukdavo didelio kiekio sąskaitų iš įvairių tiekėjų ir subrangovų. Aplinkybę, kad atsakovė neužsakinėjo PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000290 nurodytų prekių ir kad PVM sąskaita faktūra Nr. 0000290 buvo priimta per atsitiktinumą, rodo ir atsakovės mokėjimų dydžiai, intensyvumas ir išsidėstymas laike. Pirmosios instancijos teismas privalėjo visas šias aplinkybes įvertinti. Teismas turėjo vertinti atsakovės atsiskaitymų su ieškove visumą ir nustatyti, ar ieškovė, jau gavusi 9 134,14 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000290, kurios atsakovė nepripažįsta, ir dar reikalaudama 12 324,66 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329, nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, formaliai pasinaudodama gautų iš atsakovės mokėjimų paskirstymo institutu. Teismas taip pat turėjo objektyviai įvertinti ir ieškovės atstovo paaiškinimų neišsamumą, kaip leidžiantį pagrįstai abejoti ieškovės reikalavimo pagrįstumu. Ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nesugebėjo paaiškinti, kada PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000290 nurodytos prekės atsakovei buvo perduotos, kam konkrečiai buvo perduotos, kurioje vietoje buvo perduotos, su kokia transporto priemone buvo vežamos, kur vežimo važtaraščiai, kur priėmimo-perdavimo aktas ir pan.
23.5. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą ieškovei pašalinti atliktų darbų trūkumus atmetė iš esmės vien tuo pagrindu, kad reikalavimo dėl tų pačių darbų trūkumų šalinimo atsakovei, kaip generalinei rangovei, nėra pareiškusi užsakovė – (duomenys neskelbtini). Toks pirmosios instancijos teismo teisinis vertinimas nėra pagrįstas nei subrangos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nei aktualia teismų praktika. Atsakovė, turėdama rangos sutartį su ieškove, turėjo teisę ieškovei, kaip subrangovei, reikšti pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, nepaisant to, kad pagrindinė darbų užsakovė – (duomenys neskelbtini) tokių pretenzijų, pasikeitus seniūnijos atstovui, nebereiškė. Atsakovė, siekdama išvengti situacijų, kai ieškovė gali tapti nemoki ar dėl kitų priežasčių negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu, pareiškė pretenzijas ieškovei ir kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti atliktų darbų trūkumus. Ieškovės su (duomenys neskelbtini) nesieja jokie sutartiniai santykiai ir (duomenys neskelbtini) pasyvumas neatleidžia ieškovės nuo įsipareigojimų vykdymo atsakovės atžvilgiu dėl atsakovės nustatytų darbų trūkumų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismo teisinis vertinimas akivaizdžiai suvaržo generalinio rangovo teises subrangovo atžvilgiu ir nepagrįstai generalinio rangovo teisę reikšti pretenzijas subrangovui dėl darbų trukumų padaro priklausomą nuo pagrindinio darbų užsakovo elgesio ar veiksmų. Darytina išvada, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti atliktų statybos darbų trukumus.
23.6. Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti 19 747,20 Eur skolą už mini krautuvo nuomą, nurodė iš esmės vieną motyvą – jog atsakovė neįrodė šalių teisinių santykių dėl mini krautuvo nuomos egzistavimo. Faktą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 metų rugsėjo iki 2019-07-23 buvo paėmusi atsakovei priklausantį mini krautuvą, patvirtino atsakovės atstovas I. B., buvę atsakovės darbuotojai A. G., A. G., be to, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, kad iš atsakovės naudojamo elektroninio pašto adreso į ieškovės naudojamą elektroninio pašto adresą 2019-01-04 buvo persiųsta 2018-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 180000085 už Bobcat nuomą, 2019-03-22 buvo persiųsta 2019-03-22 PVM sąskaita faktūra Nr. 190000009 už Bobcat nuomą, 2019-06-06 buvo persiųsta 2019-06-06 PVM sąskaita faktūra Nr. 190000027 už Bobcat nuomą. Ieškovė PVM sąskaitas faktūras už Bobcat nuomą pradėjo ginčyti tik po 2019-06-06 PVM sąskaitos faktūros Nr. 190000027 gavimo, t. y. pusė metų visiškai neginčijo nuomos fakto ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už nuomą. Teismas turėjo pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog buvo toks faktas, kad ieškovė buvo pasiėmusi atsakovei priklausantį mini krautuvą nuomos pagrindu, nei tokio fakto nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti atsakovės reikalavimo dėl 19 747,20 Eur skolos priteisimo už mini krautuvo nuomą.
23.7. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas atsakovės reikalavimus ieškovei, nepagrįstai atmetė ir atsakovės argumentus dėl prievolės sustabdymo – 3 190,52 Eur skolos sumokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti atsakovės reikalavimus prieš ieškovę, turėtų būti įvertintas ir atsakovės sprendimo stabdyti minėtos prievolės vykdymą proporcingumas.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gigas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
24.1. Atsakovė tvirtina, jog teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų aiškinimo bei taikymo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, tačiau ieškovė su tokia pozicija nesutinka, kadangi teismo galutiniame procesiniame sprendime tokių trūkumų nėra. Atsakovė tiksliai neįvardijo esą pažeistų materialinių ir procesinių teisės normų bei remiasi šiam ginčui neaktualia teismų praktika.
24.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo vienareikšmiškai nustatyta, jog atsakovė 2017-12-29 sąskaitą faktūrą Nr. 0000290, kurios suma 9 134,14 Eur, apmokėjo, tai padarė 2018-09-14. Skirstydama iš atsakovės gaunamus piniginius mokėjimus, ieškovė tinkamai taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas, todėl ieškovės sukurtomis materialinėmis-teisinėmis pasekmėmis nėra pagrindo nesivadovauti. Šią dieną, kol atsakovė nėra nuginčijusi ieškovės atliktus įskaitymus pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, visi jos atlikti įskaitymai yra laikomi teisėtais. Skirstant ginčo šalims įrodinėjimo bei ieškinio dalyko formavimo pareigas, lemiamą reikšmę turėjo sąskaitos apmokėjimo faktas. Jeigu sąskaita dar nebūtų buvusi apmokėta, o ieškovė būtų suformulavusi teismui reikalavimą priteisti iš atsakovės sąskaitoje nurodytą pinigų sumą kaip skolą, atsakovė galėtų gintis nuo pareikšto reikalavimo, įrodinėdama, jog negavo sąskaitoje įrašytų kilnojamųjų daiktų. Kadangi ieškovės pateikta sąskaita šiuo atveju jau buvo apmokėta atsakovės laisva valia, tai ne ieškovė turėjo prašyti teismo pripažinti „piniginės prievolės įvykdymą teisėtu“, bet atsakovė ginčyti tokio „teisinio veiksmo teisėtumą“. Jeigu civilinių teisinių santykių subjektas mano, kad jo teisė yra pažeista, tai dėl savo teisių pažeidimo pašalinimo į teismą turi kreiptis būtent jis, toks teisinis mechanizmas yra įtvirtintas CK 1.138 straipsnio nuostatose. Ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savo pažeistas teises apmokant galimai neteisėtą sąskaitą atsakovė turėjo ginti naudodamasi „nepagrįsto praturėjimo ar turto gavimo“ teisiniu institutu. Atsakovė nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismą nukrypus nuo ginčo klausimu nuosekliai formuojamos teismų praktikos. Šioje byloje ieškovė teismui reikalavimo dėl skolos pagal sąskaitą pareiškusi nebuvo, būtent atsakovė tvirtino padariusi klaidą ir nepagrįstai apmokėjusi sąskaitą.
24.3. Atsakovė, kaip buvusi rangovė, prašo teismo įpareigoti ieškovę, kaip subrangovę, perdaryti užsakovui jau perduotus ir užsakovo nuosavybės teisės objektu esančius darbus, nors šis to nenori. Atsakovė prašo teismo sprendimu nustatyti byloje nedalyvaujančiam civilinių teisinių santykių subjektui teises, net žinant šio subjekto prieštaravimą dėl tokių teisių nustatymo. Atsakovės reikalavimo patenkinimas būtų ydingas ne tik procesine prasme, nes teismo sprendimas sukurtų teises byloje nedalyvaujančiam asmeniui, bet netgi reikštų dabartinio rangos darbų savininko konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę suvaržymą prieš jo valią. Teismas negali patenkinti atsakovės pareikšto reikalavimo dėl jo sąlyginumo, kas buvo akcentuojama viso proceso metu; teismo sprendimu yra nustatoma įvykdymo sąlyga, kurios įvykdymo tinkamumo negali patikrinti teismo sprendimo vykdymą įgyvendinantys subjektai bei pats teismas. Šiuo atveju atsakovė turėjo rinktis kitą alternatyvų savo galimai pažeistų teisių gynimo variantą.
24.4. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neleido labiau manyti apie mini krautuvo perdavimą ieškovei, nei priešingai. Byloje nesant jokių rašytinių įrodymų dėl mini krautuvo nuomos ar bent jau perdavimo ieškovei, ir esant abejonėms dėl liudytojų parodymų patikimumo, teismas negalėjo daryti kategoriškų išvadų.
24.5. Pasisakant dėl atsakovės teisės stabdyti prievolės vykdymą pagal paskutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329, pažymėtina, jog atsakovė neįrodinėjo netinkamo CK 6.58 ir/ar 6.658 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, priimant sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Gigas“ atliko pėsčiųjų takų įrengimo darbus ir automobilių stovėjimo aikštelės pagrindų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), kaip atsakovės, kuri 2017-10-05 buvo sudariusi rangos darbų sutartį Nr. B3-10 su (duomenys neskelbtini) dėl aplinkos sutvarkymo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), subrangovė. 2017 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktu atsakovė priėmė statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė pagal ieškovės 2017-11-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000285, kurios suma 6 508,92 Eur.
27. Ieškovė UAB „Gigas“ atsakovei UAB „Aiba“ 2017-12-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000290 dėl 51,55 tonų dolomito skaldos, 24,65 tonų dolomito skaldos atsijų, 34 m³ smėlio, 133 tonų statybinio laužo, 3570 vnt. trinkelių ir 1 vamzdžių komplekto, kurios suma 9 134,14 Eur. Atsakovė sąskaitą gavo. Atsakovė UAB „Aiba“ 2019-03-15 grąžinimo aktu sąskaitą faktūrą Nr. GS0000290 grąžino kaip nepagrįstą; nurodė, kad atlikus buhalterinės apskaitos patikrinimą, buvo nustatyta, kad sąskaitoje nurodytos prekės nebuvo perduotos pagal jokią pirkimo-pardavimo sutartį, kad sąskaitoje nurodyta ūkinė operacija neatitinka tikrovės.
28. Ieškovė 2018-06-08 atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000311 dėl projektavimo paslaugų, kurios suma 2 178,00 Eur; 2018-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000312 dėl 26,40 tonų dolomito skaldos atsijų ir 90 m³ žvyro, kurios suma 1 845,25 Eur.
29. Ieškovė UAB „Gigas“ atliko statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) bei juos 2018-07-27 atliktų darbų aktu perdavė atsakovei UAB „Aiba“, o atsakovė atliktus darbus 2018-08-27 priėmė, tačiau už juos, ieškovės teigimu, pagal 2018-08-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329, kurios suma 77 621,50 Eur, atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 12 324,66 Eur.
30. 2019-06-10 pranešimu atsakovė UAB „Aiba“ informavo ieškovę, kad ji nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų dėl statybos įrenginių mini krautuvo nuomos, t. y. laiku neatsiskaito už suteiktas įrangos nuomos bei su tuo susijusias paslaugas; ieškovės neapmokėtų sąskaitų suma – 16 552,80 Eur. Į bylą pateikta 2018-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB180000085 už transporto paslaugas, kurios suma 6 098,40 Eur; 2019-03-22 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB190000009 už transporto paslaugas (BOBCAT nuoma), kurios suma 5 517,60 Eur; 2019-06-06 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB180000027 už transporto paslaugas (BOBCAT nuoma), kurios suma 4 936,80 Eur; 2019-10-01 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB190000044 už krautuvo nuomą, kurios suma 3 194,40 Eur; pateiktų sąskaitų gavimo žymose ieškovės atstovas nepasirašęs.
31. Atsakovė UAB „Aiba“ 2019-06-13 raštu „Dėl defektų šalinimo“ ieškovei nurodė, kad UAB „Aiba“ ir UAB „Gigas“ 2017-10-14 sudarė susitarimą, pagal kurį subrangovė įsipareigojo atlikti aikštelės remonto darbus (duomenys neskelbtini). Atlikus darbus, subrangovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GS0000285 ir atliktų darbų aktą. Po darbų priėmimo, atsirado ženklūs atliktų darbų defektai, apie defektus ieškovė buvo informuota, tačiau defektai nėra ištaisyti. Ieškovės buvo prašoma nuo 2019-06-14 pradėti tvarkyti defektus, priešingu atveju, juos sutvarkys atsakovė ir pateiks sąskaitą už patirtus nuostolius. 2019-07-01 raštu „Atsakymas į raštą (dėl defektų šalinimo)“ ieškovė UAB „Gigas“ atsakė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Gigas“ atliko tik pėsčiųjų takų įrengimo darbus ir automobilių stovėjimo aikštelės pagrindų įrengimo darbus. Asfaltavimo darbus atliko (duomenys neskelbtini), kuri iš pat pradžių asfaltavimo darbus atliko nekokybiškai ir net du kartus važiavo juos perdaryti; ieškovės manymu, pagrindų įrengimo darbus ji atliko kokybiškai ir užsakovei (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi tai įrodančius dokumentus.
32. Į nagrinėjamą bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp ieškovės atstovo ir (duomenys neskelbtini), iš kurių nustatyta, kad jokių pretenzijų dėl netinkamai įrengtos aikštelės dangos ar dangos pagrindų seniūnija UAB „Aiba“ nėra pareiškusi, taip pat nėra užlaikiusi mokėtinų pinigų dėl netinkamo 2017-10-05 sutarties vykdymo. (duomenys neskelbtini) 2018-09-17 darbų priėmimo-perdavimo akte nurodė, kad UAB „Aiba“, atstovaujama direktoriaus I. B., atliko aplinkos sutvarkymo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) darbus pagal 2017-10-05 statybos rangos sutartį Nr. B3-10, o užsakovė (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad darbai atlikti tinkamai ir atitinka sutartyje nustatytas sąlygas. Į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad su atsakove UAB „Aiba“ pagal rangos darbų sutartį buvo atsiskaityta.
33. Nustatyta, kad atsakovės debetas 2017-11-30 ieškovei sudarė 1 129,65 Eur, atsakovė ieškovei 2018-01-25 sumokėjo 2 000,00 Eur, 2018-05-02 – 1 000,00 Eur, 2018-06-08 – 2 178,00 Eur, 2018-06-28 – 484,00 Eur, 2018-07-20 – 700,00 Eur, 2018-09-06 – 50 000,00 Eur ir 2018-09-14 – 14 000,00 Eur.
Dėl ginčo esmės
34. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Gigas“ atliko pėsčiųjų takų įrengimo darbus ir automobilių stovėjimo aikštelės pagrindų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), kaip atsakovės, kuri 2017-10-05 buvo sudariusi rangos darbų sutartį Nr. B3-10 su (duomenys neskelbtini) dėl aplinkos sutvarkymo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), subrangovė. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktu atsakovė priėmė statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė pagal ieškovės 2017-11-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000285, kurios suma 6 508,92 Eur. 2017-12-29 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000290, kurios suma 9 134,14 Eur (dėl 51,55 tonų dolomito skaldos, 24,65 tonų dolomito skaldos atsijų, 34 m³ smėlio, 133 tonų statybinio laužo, 3570 vnt. trinkelių ir 1 vamzdžių komplekto), atsakovė sąskaitą gavo. Ieškovė taip pat išrašė atsakovei 2018-06-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000311 dėl projektavimo paslaugų, kurios suma 2 178,00 Eur; 2018-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000312 dėl 26,40 tonų dolomito skaldos atsijų ir 90 m³ žvyro, kurios suma 1 845,25 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Gigas“ atliko kitus statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) bei juos 2018-07-27 atliktų darbų aktu perdavė atsakovei, o atsakovė atliktus darbus 2018-08-27 priėmė, tačiau už juos, ieškovės teigimu, pagal 2018-08-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329, kurios suma 77 621,50 Eur, atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 12 324,66 Eur.
35. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
36. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 2 dalis).
37. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys žodžiu susitarė dėl statinių (duomenys neskelbtini) griovimo darbų. Ieškovė išrašė 2018-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329, kurioje atsiskaitymo už atliktus darbus terminai ir tvarka nebuvo nustatyti. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ieškovės atliktus statybos rangos darbus priėmė, daliniais mokėjimais su ieškovė atsiskaitė, paskutinis jos atliktas bankinis pavedimas įvyko 2018-09-14.
38. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovės vykdytus atsiskaitymus, atsakovės debetas 2017-11-30 ieškovei sudarė 1 129,65 Eur, atsakovė ieškovei 2018-01-25 sumokėjo 2 000,00 Eur, 2018-05-02 – 1 000,00 Eur, 2018-06-08 – 2 178,00 Eur, 2018-06-28 – 484,00 Eur, 2018-07-20 – 700,00 Eur, 2018-09-06 – 50 000,00 Eur ir 2018-09-14 – 14 000,00 Eur. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei atliekant mokėjimus ieškovei, nebuvo nenurodyta, už kokias pateiktas sąskaitas, atlikus darbus ir pan. yra mokama, t. y. mokėjimo paskirtis atsakovės nebuvo detalizuota. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, ieškovei atlikdama mokėjimus, nepareiškė, kurią skolą grąžino, t. y. nuorodos į konkrečią PVM sąskaitą faktūrą (kurių, kaip patvirtina į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nuo 2017 m. lapkričio mėnesio buvo išrašyta ne viena) atsakovės atliktuose mokėjimo nurodymuose nebuvo, šalys susitarimo dėl įmokų paskirstymo nebuvo sudariusios.
39. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus, nenurodė, kokius įsipareigojimus dengia, todėl ieškovė atsakovės mokamas įmokas paskirstė pagal CK 6.55 straipsnio nuostatas. Ieškovės vertinimu, atsakovė liko skolinga pagal 2018-08-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329.
40. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
41. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmiausia atsakovė apmokėjo 2017-11-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000285, kurios suma – 6 508,92 Eur; po to – 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000290, kurios suma – 9 134,14 Eur; po to – 2018-06-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000311, kurios suma – 2 178,00 Eur; po to – 2018-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000312, kurios suma – 1 845,25 Eur; po to – iš dalies apmokėjo 2018-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329, kurios suma 77 621,50 Eur. Paskutinį mokėjimą atsakovė atliko 2018-09-14, likusi įsiskolinimo suma – 12 324,66 Eur.
42. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prekių pagal 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000290, kurios suma 9 134,14 Eur, negavo, sąskaitą grąžino. Atsakovės vertinimu, mokėjimas pagal šią sąskaitą nebuvo atliktas, todėl bendra skolos suma turi būti mažinama 9 134,14 Eur suma.
43. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019-03-15 grąžinimo aktu 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. GS0000290 grąžino ieškovei kaip nepagrįstą; nurodė, kad atlikus buhalterinės apskaitos patikrinimą, buvo nustatyta, kad sąskaitoje nurodytos prekės nebuvo perduotos pagal jokią pirkimo-pardavimo sutartį, kad sąskaitoje nurodyta ūkinė operacija neatitinka tikrovės.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės atliktas atsakovės įmokų paskirstymas seniausiems atsakovės įsiskolinimams dengti nepažeidžia CK 6.55 straipsnio nuostatų, t. y. ieškovė turėjo teisę ir pagrindą vadovautis CK 6.55 straipsniu ir atsakovės atliekamus mokėjimus pirmiausia nukreipti padengti seniausioms skoloms. Kaip jau minėta, paskutinį mokėjimą atsakovė atliko 2018-09-14, o 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. GS0000290 grąžinta tik 2019-03-15. Tad šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovei vertinant, kad 2017-12-29 PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta nepagrįstai, nes joje nurodytos ūkinės operacijos nebuvo įvykusios, turėjo reikšti atskirą reikalavimą dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita. Atsakovei byloje nereiškus reikalavimo dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo šios sąskaitos pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės skola ieškovei pagal 2018-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329 sudaro 12 324,66 Eur.
45. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė UAB „Gigas“ atliko pėsčiųjų takų įrengimo darbus ir automobilių stovėjimo aikštelės pagrindų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), kaip atsakovės, kuri 2017-10-05 buvo sudariusi rangos darbų sutartį Nr. B3-10 su (duomenys neskelbtini) dėl aplinkos sutvarkymo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), subrangovė. (duomenys neskelbtini), ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, kai (duomenys neskelbtini) buvo užsakovas, atsakovė – generalinė rangovė, o ieškovė – atsakovės pasitelkta subrangovė. 2017 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktu atsakovė priėmė statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė pagal ieškovės 2017-11-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000285, kurios suma 6 508,92 Eur.
46. Atsakovė UAB „Aiba“ 2019-06-13 raštu „Dėl defektų šalinimo“ ieškovei nurodė, kad UAB „Aiba“ ir UAB „Gigas“ 2017-10-14 sudarė susitarimą, pagal kurį subrangovė įsipareigojo atlikti aikštelės remonto darbus (duomenys neskelbtini). Atlikus darbus, subrangovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GS0000285 ir atliktų darbų aktą. Po darbų priėmimo, atsirado ženklūs atliktų darbų defektai, apie defektus ieškovė buvo informuota, tačiau defektai nėra ištaisyti. Ieškovės buvo prašoma nuo 2019-06-14 pradėti tvarkyti defektus, priešingu atveju, juos sutvarkys atsakovė ir pateiks sąskaitą už patirtus nuostolius. 2019-07-01 raštu „Atsakymas į raštą (dėl defektų šalinimo)“ ieškovė UAB „Gigas“ atsakė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Gigas“ atliko tik pėsčiųjų takų įrengimo darbus ir automobilių stovėjimo aikštelės pagrindų įrengimo darbus. Asfaltavimo darbus atliko (duomenys neskelbtini), kuri iš pat pradžių asfaltavimo darbus atliko nekokybiškai ir net du kartus važiavo juos perdaryti; ieškovės manymu, pagrindų įrengimo darbus ji atliko kokybiškai ir užsakovei (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi tai įrodančius dokumentus.
47. CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).
48. CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017).
49. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
51. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (CK 6.697 straipsnio 5 dalis).
52. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).
53. Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).
54. (duomenys neskelbtini) 2018-09-17 darbų priėmimo-perdavimo akte nurodė, kad UAB „Aiba“, atstovaujama direktoriaus, atliko aplinkos sutvarkymo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) darbus pagal 2017-10-05 statybos rangos sutartį Nr. B3-10, o užsakovė (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad darbai atlikti tinkamai ir atitinka sutartyje nustatytas sąlygas. Darbai užsakovės (duomenys neskelbtini) buvo priimti, reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų nebuvo pareikšta, atsakovė garantiniu raštu įsipareigojo atstatyti žaliuosius plotus. Į nagrinėjamą bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp ieškovės atstovo ir (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jokių pretenzijų dėl netinkamai įrengtos aikštelės dangos ar dangos pagrindų seniūnija UAB „Aiba“ nėra pareiškusi, taip pat nėra užlaikiusi mokėtinų pinigų dėl netinkamo 2017-10-05 sutarties vykdymo. Į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad su atsakove UAB „Aiba“ pagal rangos darbų sutartį buvo atsiskaityta.
55. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad užsakovei (duomenys neskelbtini) atsakovei, kaip generalinei rangovei, reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų nepareiškus, atsakovė neturi teisinio pagrindo reikšti ieškovei reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės ieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti statybos darbų trūkumus atmetė pagrįstai.
56. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti skolą už mini krautuvo nuomą, atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog buvo toks faktas, kad ieškovė buvo pasiėmusi atsakovei priklausantį Bobcat nuomos pagrindu, nei tokio fakto nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti atsakovės reikalavimą dėl 19 747,20 Eur skolos priteisimo už mini krautuvo nuomą.
57. CK 6.530 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
58. Atsakovė nurodė, kad ieškovė atstovas su atsakovės atstovu sudarė žodinį susitarimą dėl atsakovei priklausančio mini krautuvo nuomos po 80 Eur (plius PVM) už dieną. 2018-09-28 mini krautuvas iš objekto buvo paimtas, mini krautuvą vežėjui perdavė atsakovės darbuotojas. Po mini krautuvo paėmimo atsakovė teikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras už mini krautuvo nuomą. Atsakovė nurodė, kad teisiniai santykiai dėl mini krautuvo nuomos tęsėsi nuo 2018-09-28 iki 2019-07-23. Atsakovė savo pareigas įvykdė tinkamai – perdavė ieškovei mini krautuvą, netrukdė juo naudotis, o ieškovė nėra sumokėjusi nei už vieną mini krautuvo nuomos dieną, tad iš jos priteistina nesumokėta skolos suma pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso 19 747,20 Eur.
59. Į bylą pateikta 2018-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB180000085 už transporto paslaugas, kurios suma 6 098,40 Eur; 2019-03-22 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB190000009 už transporto paslaugas (BOBCAT nuoma), kurios suma 5 517,60 Eur; 2019-06-06 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB180000027 už transporto paslaugas (BOBCAT nuoma), kurios suma 4 936,80 Eur; 2019-10-01 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB190000044 už krautuvo nuomą, kurios suma 3 194,40 Eur; pateiktų sąskaitų gavimo žymose ieškovės atstovas nepasirašęs.
60. CK 6.531 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.531 straipsnio 1 dalis).
61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019).
62. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
63. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad byloje yra susidariusi situaciją, kad, neleidus atsakovei remtis liudytojų parodymais, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas, įvertinęs šalių atstovų, liudytojų parodymus, nurodė, kad ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimai dėl mini krautuvo nuomos yra visiškai priešingi; liudytojų parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina nuomos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo; iš liudytojų parodymų nėra galimybių tiksliai nustatyti, dėl kokių konkrečių nuomos sąlygų šalys galėjo susitarti (nuomos terminas, nuomos mokesčio dydis ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių teiktus paaiškinimus bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, jog nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo.
64. Kaip jau minėta, į bylą pateiktos atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už mini krautuvo nuomą, kurių pagrindu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės susidariusį įsiskolinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo-pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).
65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas PVM sąskaitas faktūras (sąskaitų išrašymo laikotarpį, sumas, taip pat atsakovės nurodytą laikotarpį dėl šalių santykių dėl mini krautuvo nuomos), sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad šalis neabejotinai siejo nuomos santykiai dėl mini krautuvo nuomos. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktos sąskaitos negali vienareikšmiškai patvirtinti šalių teisinių santykių dėl mini krautuvo nuomos egzistavimo ir konkrečių nuomos sutarties sąlygų. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovė neįrodė šalių teisinių santykių dėl mini krautuvo Bobcat nuomos egzistavimo, todėl nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 19 747,20 Eur skolą ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
66. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas atsakovės reikalavimus ieškovei, nepagrįstai atmetė ir atsakovės argumentus dėl prievolės sustabdymo – 3 190,52 Eur skolos sumokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000329.
67. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).
68. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad ieškovei nešalinant atliktų (duomenys neskelbtini) darbų trūkumų bei nemokant už mini krautuvo nuomą, atsakovė nuo 2019 metų sausio mėnesio sustabdė galutinį savo atsiskaitymą su ieškove 3 190,52 Eur sumai už atliktus darbus.
69. Minėta, kad ieškovė atliko pėsčiųjų takų įrengimo darbus ir automobilių stovėjimo aikštelės pagrindų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), kaip atsakovės subrangovė. 2017 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktu atsakovė priėmė statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė pagal ieškovės 2017-11-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000285. Ieškovė atliko statinių (duomenys neskelbtini) griovimo darbus bei juos 2018-07-27 atliktų darbų aktu perdavė atsakovei, o atsakovė atliktus darbus 2018-08-27 priėmė, tačiau už juos pagal 2018-08-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 0000329 atsiskaitė tik iš dalies.
70. Byloje nustačius, kad užsakovė (duomenys neskelbtini) nereiškė atsakovei, kaip generalinei rangovei, reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų (duomenys neskelbtini), atsakovei nereiškus ieškovei, kaip subrangovei, reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų (duomenys neskelbtini), bei konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad šalis neabejotinai siejo nuomos santykiai dėl mini krautuvo nuomos, darytina išvada, kad neegzistavo nei CK 6.58 straipsnyje, nei CK 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatyti prievolės įvykdymo sustabdymo pagrindai (jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai).
Dėl įrodymų vertinimo
71. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių atsakovės palaikomą poziciją, nevertino, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
72. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
74. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
75. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
77. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės UAB „Aiba“ apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės UAB „Gigas“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas (apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo rengimas), kurios suma 484,00 Eur, bei 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 484,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.
78. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
79. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Gigas“ iš atsakovės UAB „Aiba“ priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Aiba“ (įmonės kodas 301425726) ieškovei UAB „Gigas“ (įmonės kodas 302924867) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturi eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Birutė Simonaitienė
Vilija Valantienė