Administracinė byla Nr. eAS-714-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01211-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. Č., I. Ž., L. B., V. Š. (V. Š.), V. A. (V. A.), V. V., M. V., V. K. (V. K.), P. K. (P. K.), R. G. ir E. S. O. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Č., I. Ž., L. B., V. Š., V. A., V. V., M. V., V. K., P. K., R. G. ir E. S. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai D. Č., I. Ž., L. B., V. Š., V. A., V. V., M. V., V. K., P. K., R. G. ir E. S. O. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą ir skundą priimti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2025 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. SD-125-2730 (toliau – ir Inspektoriaus sprendimas); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. SD-1-27185 (toliau – ir VDI Vilniaus skyriaus sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. lapkričio 12 d. skundą dėl nelegalaus darbo.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2025 m. vasario 10 d. elektroniniu paštu gavo skundžiamą Inspektoriaus sprendimą, kuris gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos. Dokumentai, įteikiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, laikomi įteiktais kitą dieną po jų išsiuntimo. Taigi, Inspektoriaus sprendimas buvo įteiktas 2025 m. vasario 11 d. ir galėjo būti apskųstas iki 2025 m. kovo 12 d. Pareiškėjų grupė ir 9 kiti asmenys 2025 m. kovo 6 d. pateikė Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – ir Ginčų komisijai) prašymą pripažinti tarp UAB „BOLT OPERATIONS OÜ“ (toliau – ir Bendrovė) ir pareiškėjų susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais. Tarp grupės narių tuo metu nebuvo pasiektas konsensusas dėl Inspektoriaus sprendimo skundimo, kadangi teisinės pasekmės ir proceso kainos kiekvienu atveju skyrėsi, o tai turėjo įtakos sprendimų priėmimo procesui grupės viduje. Komunikacija tarp grupės narių taip pat buvo apsunkinta, nes šiai grupei netaikomos teisės normos, reguliuojančios grupės skundo institutą, todėl nebuvo aiškaus mechanizmo, kaip atliepti visų grupės narių interesus, pareiškėjų grupei koordinuotai priimti bendrą sprendimą ir patvirtinti galutinę teikiamo skundo redakciją. VDI Vilniaus darbo ginčų komisija 2025 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-1817 (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas), kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjų ir kitų 9 asmenų prašymą. Po minėto Ginčų komisijos sprendimo didžioji dalis grupės narių galutinai nusprendė teikti skundą, nelaukdami visų skundų teikime dalyvavusių asmenų galutinės pozicijos. Pareiškėjų atstovas, siekdamas užtikrinti, kad skundo pateikimas atitiktų visų grupės narių interesus, turėjo suderinti jo turinį su kiekvienu pareiškėju atskirai. Šios aplinkybės lėmė, kad skundo pateikimas minimaliai užtruko ir buvo praleistas, bet tik vos viena kalendorine diena. Pareiškėjai veikė sąžiningai, laiku inicijavo savo teisių gynimą ir ėmėsi aktyvių veiksmų dar iki jo pabaigos. Jų aiškų ketinimą pasinaudoti teisminės gynybos galimybe patvirtina ir tai, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas dar 2025 m. kovo 7 d. Vis dėlto, siekdami galutinai suderinti skundo pateikimą, pareiškėjai laukė Ginčų komisijos sprendimo, po kurio buvo priimtas bendras ir galutinis sprendimas kreiptis į teismą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomas termino pradžios skaičiavimas – kai dokumentai įteikiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, laikoma, jog jie įteikti kitą dieną po jų išsiuntimo – taikomas tik siunčiant teismo procesinius dokumentus, bet ne viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų 2025 m. vasario 10 d. elektroniniu paštu gautas skundžiamas Inspektoriaus sprendimas laikomas įteiktu tą pačią dieną, o ne 2025 m. vasario 11 d., kaip teigia pareiškėjai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto įteikimo dienos apskundimo terminas baigėsi 2025 m. kovo 11 d., o ne 2025 m. kovo 12 d., kaip nurodė pareiškėjai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad terminas skundui paduoti šiuo atveju buvo praleistas ne viena diena, o dviem dienomis, nes skundas pateiktas 2025 m. kovo 13 d., o terminas tam baigėsi 2025 m. kovo 11 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytos priežastys, dėl kurių jie praleido terminą paduoti skundą teismui, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, nes priklausė tik nuo pačių pareiškėjų pasirinko elgesio modelio ginant savo teises ir pasirenkant jų gynimo būdą. Patys pareiškėjai pripažįsta, kad tik po Ginčų komisijos sprendimo galutinai nusprendė teikti skundą teismui, todėl akivaizdu, jog iš pradžių jie sąmoningai buvo pasirinkę kitą savo teisių gynimo būdą, nei kreiptis į teismą, t. y. siekė jiems palankaus sprendimo iš Ginčų komisijos. Būtent Ginčų komisijos sprendimo laukimas, prieš nusprendžiant, ar kreiptis į teismą, ir lėmė, kad pareiškėjai praleido terminą su skundu kreiptis į teismą, kadangi Ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas viena diena vėliau (2025 m. kovo 12 d.) nei baigėsi terminas su skundu kreiptis į teismą (2025 m. kovo 11 d.). Tačiau tiek kitokio, nei teisminis, savo teisių gynimo būdo pasirinkimas prieš kreipiantis į teismą, tiek priežastys, kodėl pareiškėjai ne iš karto pasirinko teisminį ginčo sprendimo būdą (skirtingos teisinės pasekmės ir proceso kainos), yra subjektyvios priežastys ir aplinkybės, priklausančios nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo, todėl jos negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurios sutrukdė laiku kreiptis į teismą ir užkirto kelią laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę. Kitokio savo teisių gynimo būdo išnaudojimas, kai jis pagal įstatymą nėra privalomas prieš kreipiantis į teismą, nesustabdo nei skundo padavimo teismui termino, nei laikytinas objektyvia kliūtimi laiku kreiptis į teismą, nes tai yra sąmoningas pareiškėjų pasirinkimas, kuris ir lėmė termino kreiptis į teismą praleidimą. Juo labiau, kad iš pateiktų atstovavimą patvirtinančių dokumentų matyti, jog pareiškėjai nuo 2024 metų yra atstovaujami advokatų profesinės bendrijos ir kreipimosi į teismą sąlygas ir terminus turėjo žinoti ne tik iš įstatymų, bet ir iš savo atstovų. Tuo metu prašyme atnaujinti terminą nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų advokato sudėtingesniu nei įprasta skundo teismui rengimu dėl to, kad skundą teikia grupė pareiškėjų ir jų interesų derinimas užtruko, apskritai nesusijusios su termino praleidimo priežastimis, nes pagal pateiktus atstovavimą patvirtinančius dokumentus matyti, jog pavedimas advokatui atstovauti pareiškėjus teisme buvo duotas jau pasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. 2025 m. kovo 13 d., kai terminas su skundu kreiptis į teismą baigėsi 2025 m. kovo 11 d. Taigi, priežastys, atsiradusios pasibaigus skundo padavimui skirtam terminui, niekaip negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo.

Apibendrinant teismas konstatavo, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi pareiškėjai neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, ir dėl subjektyvių priežasčių bei sąmoningai pasirinkto savo elgesio modelio uždelsė paduoti skundą teismui, nors jokių objektyvių kliūčių ir priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nebuvo, jie tokiais veiksmais patys sukūrė neigiamas sau pasekmes – galimybės atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nebuvimą. Pareiškėjams nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, kaip paduotą teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas antrą kartą nutartimi atsisakė priimti skundą, tačiau šiuo atveju jau kitu pagrindu, kuris buvo žinomas teismui pirmos nutarties priėmimo metu. Skundo priėmimo klausimas negali būti tikrinamas dalimis ar etapais – jis turi būti išsamiai patikrintas jau pirminėje skundo priėmimo stadijoje. Teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjų pateiktas skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau nenurodė kito, šiuo atskiruoju skundu ginčijamo pagrindo (termino skundui paduoti praleidimo ir jo neatnaujinimo).

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai privalėjo pateikti skundą 2025 m. kovo 11 d., kuri yra šventinė diena, ir jog pareiškėjai praleido skundo pateikimo terminą dviem dienomis.

3. Visus pareiškėjus advokatas Deividas Poška atstovauja nuo paties pirmo pareiškėjų kreipimosi į VDI (2024 m. lapkričio 12 d.). Be to, visi skundžiami VDI sprendimai adresuojami būtent pareiškėjų atstovui advokatui Deividui Poškai. Dar daugiau, visi pareiškėjai yra sudarę generalines sutartis su advokatu profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, o tai reiškia, jog yra davę sutikimą juos atstovauti visuose ginčuose. Kai kurie pareiškėjai, kurie dalyvavo pirmuose šio ginčo etapuose, nusprendė nedalyvauti teisminiame procese. Dėl šios priežasties, nesant jų sutikimo atstovauti teisme, atstovavimo dokumentai buvo patikslinti.

4. Žyminis mokestis už šio skundo padavimą buvo sumokėtas 2025 m. kovo 7 d., todėl pareiškėjai buvo pasiruošę savo teises ginti pasinaudojant teismine gynyba, nesant Ginču komisijos sprendimo, t. y. daugelio iš pareiškėjų valia ginti savo teises susiformavo dar prieš minimą sprendimą. Kita vertus, Ginčų komisijos sprendimas iš tiesų suaktyvino kitų, tokio noro neturėjusių, pareiškėjų valią prisijungti prie kolegų teikiamo skundo. Atstovas informavo pareiškėjus apie Ginčų komisijos sprendimą, o šis sprendimas tapo objektyvia paskata, nulėmusia dalies pareiškėjų galutinį apsisprendimą koordinuotai kreiptis į teismą. Pareiškėjų atstovui buvo būtina suderinti pakoreguoto skundo turinį su visais pareiškėjais.

5. Pareiškėjai, veikdami kaip subjektų grupė, kurios teisės negali būti ginamos pasirinkus grupės skundo institutą, kaip savo teisių įgyvendinimo procesinę priemonę, pagrįstai siekė suvienodinti visų grupės narių poziciją prieš kreipiantis į teismą. Ši aplinkybė nėra vien subjektyvi, bet taip pat nulemta objektyvaus teisinio reguliavimo trūkumo, kylančio iš pačios teisinės bazės nepakankamumo reglamentuojant kolektyvinio teisių gynimo procesą. Pareiškėjų grupė yra sudaryta iš platforminių darbuotojų – silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, kuri yra itin pažeidžiama dėl savo nepastovių pajamų, darbo sąlygų bei įsitikinimo, jog dalyvavimas teisminiame procese gali lemti paskyrų apribojimą, veiklos sutrikdymą ar kitas neigiamas pasekmes. Be to, ši byla yra reikšminga ne tik pareiškėjams, bet ir daugeliui platforminių darbuotojų, kadangi nuo jos baigties tiesiogiai priklausys jų teisinis statusas bei galimybės naudotis darbuotojams taikoma socialine ir teisine apsauga.

6. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, t. y. tik viena diena, o jo atnaujinimas ir skundo priėmimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo / apibrėžtumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas.

7. Šioje byloje pareiškėjai operatyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo, skundą teismui padavė per itin protingą terminą, t. y. kitą dieną po termino skundui paduoti pabaigos, iškart skunde nurodė ir visas aplinkybes, susijusias su skundo pateikimo terminu, paprašė terminą atnaujinti, t. y. procese elgėsi sąžiningai. Aplinkybė, jog pareiškėjus atstovauja profesionalus teisininkas, įvertinus nurodytas aplinkybes, savaime negali būti vertinama kaip eliminuojanti pareiškėjų teisę pasinaudoti teismine gynyba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, nustačius, kad jie praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad tiek kitokio, nei teisminis, savo teisių gynimo būdo pasirinkimas prieš kreipiantis į teismą, tiek priežastys, kodėl pareiškėjai ne iš karto pasirinko teisminį ginčo sprendimo būdą, yra subjektyvaus pobūdžio, nes priklausė tik nuo pačių pareiškėjų pasirinko elgesio modelio ginant savo teises ir pasirenkant jų gynimo būdą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pavedimas advokatui atstovauti pareiškėjus teisme buvo duotas jau pasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. 2025 m. kovo 13 d., kai terminas su skundu kreiptis į teismą baigėsi 2025 m. kovo 11 d.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024, 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-396-502/2025).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-494-502/2024). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022l, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, dėl to, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą, įtvirtintą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, ir nenustatytas pagrindas atnaujinti šį praleistą terminą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai skundą teismui padavė 2025 m. kovo 13 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjai šio termino praleidimo priežastis grindžia tuo, kad: pareiškėjai, veikdami kaip subjektų grupė, kurios teisės negali būti ginamos pasirinkus grupės skundo institutą, siekė suvienodinti visų grupės narių poziciją prieš kreipiantis į teismą; pareiškėjų grupė yra sudaryta iš platforminių darbuotojų – silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, kuri yra itin pažeidžiama dėl savo nepastovių pajamų, darbo sąlygų; ši byla yra reikšminga ne tik pareiškėjams, bet ir daugeliui platforminių darbuotojų, kadangi nuo jos baigties tiesiogiai priklausys jų teisinis statusas bei galimybės naudotis darbuotojams taikoma socialine ir teisine apsauga; visus pareiškėjus advokatas Deividas Poška atstovauja nuo paties pirmo pareiškėjų kreipimosi į VDI (2024 m. lapkričio 12 d.), be to, visi skundžiami VDI sprendimai adresuojami būtent pareiškėjų atstovui advokatui Deividui Poškai; dar daugiau, visi pareiškėjai yra sudarę generalines sutartis su advokatu profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, o tai reiškia, jog yra davę sutikimą juos atstovauti visuose ginčuose; kai kurie pareiškėjai, kurie dalyvavo pirmuose šio ginčo etapuose, nusprendė nedalyvauti teisminiame procese; Ginčų komisijos sprendimas tapo objektyvia paskata, nulėmusia dalies pareiškėjų galutinį apsisprendimą koordinuotai kreiptis į teismą; pareiškėjų atstovui buvo būtina suderinti pakoreguoto skundo turinį su visais pareiškėjais; terminas buvo praleistas nežymiai ir jo atnaujinimas bei skundo priėmimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo / apibrėžtumo principui; šioje byloje pareiškėjai operatyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Atnaujindama terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido nežymiai dėl ypatingai susiklosčiusių aplinkybių (dėl didelio pareiškėjų skaičiaus kilo komunikaciniai iššūkiai dėl pozicijos suderinamumo, įvertinus tarp šalių susiklosčiusį ginčo pobūdį). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai savo galbūt pažeistas teises gynė veikdami pakankamai aktyviai, operatyviai ir rūpestingai. Visus pareiškėjus atstovauja advokatas Deividas Poška nuo paties pirmo pareiškėjų kreipimosi į VDI ir, atsižvelgus į tai, jog, kai kurie pareiškėjai, kurie dalyvavo pirmuose šio ginčo etapuose, nusprendė nedalyvauti teisminiame procese, atstovavimo dokumentai teisme buvo patikslinti. Aplinkybė, kad pareiškėjus atstovauja profesionalus teisininkas, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, savaime negali būti vertinama kaip eliminuojanti pareiškėjų teisę pasinaudoti teismine gynyba. 

Teisėjų kolegijos nuomone, termino atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmenų teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, ir prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. Č., I. Ž., L. B., V. Š. (V. Š.), V. A. (V. A.), V. V., M. V., V. K. (V. K.), P. K. (P. K.), R. G. ir E. S. O. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjų D. Č., I. Ž., L. B., V. Š. (V. Š.), V. A. (V. A.), V. V., M. V., V. K. (V. K.), P. K. (P. K.), R. G. ir E. S. O. skundui paduoti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Skirgailė Žalimienė