Administracinė byla Nr. eA-1315-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04043-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. F. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. F. K. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. F. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 21S29117 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1255 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1.       Pareiškėjas turėjo būti išklausytas tiesiogiai per jo skundo svarstymą, tačiau Komisija nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.2.       Pareiškėjas nuo 2016 m. gyveno (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė), atliko praktiką ir nuo 2017 m. pradžios įsidarbino CCA banke informacinių sistemų inžinieriaus padėjėju, ten dirbo iki išvykimo iš kilmės valstybės. (duomenys neskelbtini)  mieste gyveno vienas, nuomojo butą. 2021 m. pradžioje važiavo maršrutiniu autobusiuku iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą pas draugą ir kelionės metu prie (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) karininkai sustabdė autobusą ir visi 8 važiavę žmonės buvo areštuoti, nes buvo palaikyti angliškos zonos sukilėliais. Visi areštuotieji buvo nuvežti į stovyklą miške ir įkalinti, kiekvieną dieną buvo kankinami, nes karininkai norėjo išgauti informaciją, kurios jie neturėjo. Stovykloje pareiškėjas buvo įkalintas apie 2–3 savaites, vėliau dėdė, tarnavęs ginkluotosiose pajėgose, išlaisvino jį. Dėdė paaiškino karininkams, kad įvyko klaida, jis nėra sukilėlis, tačiau atsakingi asmenys pasakė, kad jis visada bus laikomas sukilėliu, nes jau buvo atsidūręs šioje stovykloje. Tad dėdė nusprendė, kad pareiškėjas turi kuo greičiau palikti kilmės valstybę.

2.3.       Kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Civiliai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai. (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyveno pareiškėjas, 2021 m. I ketvirtį įvyko nuo 50 iki 99 incidentų, per kuriuos žuvo žmonės. Ši informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina, kad pareiškėjo pagrobimas buvo neišgalvotas, todėl pareiškėjo baimė vėl patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei bei sveikatai, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

2.4.       Nebuvo ištirti ir įvertinti pareiškėjo motyvai, kiek tai susiję su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti. Vien tai, kad pareiškėjas kirto sieną, neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Departamentas atsiliepimą į skundą grindė tokiais argumentais:

4.1.       Pagal vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

4.2.       Įvertinus pareiškėjo pasakojimą buvo konstatuota, kad grėsmė pareiškėjui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Visos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų karo veiksmai. Dėl to buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį.

4.3.       Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, o ir pats pareiškėjas savo pasakojime nenurodė tokių aplinkybių, todėl jo atveju nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

4.4.       Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgęs į tai, priėmė teisėtą ir pagrįstą ginčijamą sprendimą, jokios informacijos ir duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

4.5.       Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo paaiškinimas apie pagrobimą nėra patikimas. Istorijos tikrumas yra abstraktus ir nedetalus. Apklausų metu į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į juos iš viso buvo neatsakoma, klausimus teko kartoti kelis kartus, nors istoriją apie savo gyvenimą iki pagrobimo, apie darbą, mokslus, išsilavinimą, šeimos narius pareiškėjas pasakojo sklandžiai. O pasakodamas apie areštą ir įkalinimą, kuris įvyko palyginti neseniai (2021 m. pradžioje), negalėjo pasakyti tikslaus mėnesio, negalėjo nieko papasakoti apie vietą, kurioje buvo įkalintas, užduodant patikslinančius klausimus apie vietovę, areštą, pastatą, kur buvo laikomas, atsakydavo, kad buvo naktis, tamsu, todėl nieko nematė ir neatsimena. Suėmimo priežasties pareiškėjas taip pat nežinojo. Duomenų, kad kilmės valstybės kariuomenė (pareiškėjas pats apklausoje patvirtino ir buvo įsitikinęs, kad jį areštavo uniformuoti kilmės valstybės kariuomenės kariai) persekiotų jaunus prancūzakalbius vyrus, nenustatyta. Konflikto metu kilmės valstybėje persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš minimų grupių. Pareiškėjas pats nurodė niekada nedalyvavęs sukilimuose, mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje. Nors gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, teritorijoje, kur vyksta konfliktas, pareiškėjas neminėjo, kad turi problemų dėl kilmės valstybėje vykstančios „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas asmeniškai iki atvykimo į Lietuvos Respubliką nebuvo patyręs iš separatistų pusės jokio smurto ar žeminančio elgesio, todėl prieglobsčio prašytojo baimė būti vėl suimtam nelaikoma visiškai pagrįsta.

4.6.       Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleido identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti (areštuoti) pareiškėją bei nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nebuvo laikoma visiškai pagrįsta.

4.7.       Turimais kilmės valstybės duomenimis, pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Beatodairiško smurto lygis anglakalbiame kilmės valstybės regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūzakalbiame kilmės valstybės regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, jis jaunas, darbingas, turi profesinių įgūdžių, todėl buvo pagrįsta manyti, kad kilmės valstybėje galėtų saugiai gyventi.

4.8.       Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išsiutimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę bei draudimo atvykti, nepagrįsti. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Todėl buvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti ir uždrausti atvykti. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Departamento sprendime, terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, neviršija Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus termino.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

6.1.       Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. žodžiu paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6.2.       2021 m. rugpjūčio 12 d. pirminės bei 2021 m. spalio 1 d. vykusios apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. pradžioje važiavo maršrutiniu autobusiuku iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini)  miestą pas draugą ir kelionės metu prie (duomenys neskelbtini) miesto kilmės valstybės karininkai sustabdė autobusą ir visus 8 važiavusius žmones areštavo, nes palaikė angliškos zonos sukilėliais. Visi areštuoti žmonės buvo nuvežti į stovyklą miške ir įkalinti. Pareiškėjas negalėjo plačiau paaiškinti, kaip atrodė vieta, į kurią jis buvo atvežtas. Pareiškėjas paaiškino, kad kiekvieną dieną buvo kankinamas, karininkai norėjo išgauti informacijos, kurios jis neturėjo. Minėtoje stovykloje buvo įkalintas apie 2–3 savaites, vėliau pareiškėjo dėdė, kuris tarnavo ginkluotosiose pajėgose, jį išlaisvino. Pareiškėjo dėdė paaiškino karininkams, kad įvyko klaida, pareiškėjas nėra sukilėlis, tačiau atsakingi asmenys teigė, kadangi jis jau buvo atsidūręs šioje stovykloje, bus visada laikomas sukilėliu. Todėl pareiškėjo dėdė nusprendė, kad pareiškėjas turi kuo greičiau palikti šalį. Iki arešto kilmės valstybėje neturėjo jokių problemų, niekada nebuvo sulaikytas, niekas jam negrasino ir nepersekiojo. Sukilimuose nedalyvavo, su kariniu paruošimu nieko bendro neturi.

6.3.       Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir informaciją, priėmė Departamento sprendimą, kuriame nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.4.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, apskundė jį nustatyta ikiteismine tvarka.

6.5.       Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Komisijos sprendimą, kuriame nusprendė, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

7.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 12 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Tvarkos aprašu, apibendrino, kad Departamentas, remdamasis nustatytais faktais ir pareiškėjo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytinais įrodymais, patikimumą.

8.       Teismas padarė išvadą, kad Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog Departamento atliktas tyrimas išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei kilmės valstybės situaciją, pareiškėjo apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

9.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės valstybę nenustatytos. Baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10.       Teismas sutiko su Departamentu, kad jis, remdamasis medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11.       Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Komisija nepasisakė dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas. Todėl šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirto Lietuvos Respublikos sieną. Išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, todėl tikėtina, kad, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, buvo nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Iki Departamento sprendimo priėmimo, pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, taip bus inicijuota procedūra ir šis klausimas bus išspręstas.

12.       Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Todėl, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą terminą. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 punktas nustato, kad, įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje nustatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, o draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13.       Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jo skundas turėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka. Remdamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

14.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad Departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės valstybėje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Dėl nurodomų priežasčių konstatuotina, kad ginčijamas Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį keisti arba panaikinti remiantis skundo ar kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas, o Departamento sprendimas paliekamas nepakeistas.

15.       Nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas padarė išvadą, kad negali būti patenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Departamentas, iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, priimtų kitokį sprendimą.

III.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui, akcentuodamas, kad aplinkybių visuma patvirtina, jog egzistuoja reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas jam suteikti prieglobstį.

18.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus ir faktines aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui. Departamentas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.

20.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22.       Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 80 str. 1 d.).

23.       Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Skundas gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.) Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

24.       ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis numato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti; 2) teismo išlaidų paskirstymas; 3) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

25.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ir visapusiškai nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis jis grindė skundo reikalavimą bei prieglobsčio suteikimo būtinumą, nenagrinėjo padėties kilmės valstybėje pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo išdėstytų aplinkybių kontekste, t. y. neišnagrinėjo šio ginčo visa apimtimi pagal pareiškėjo skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, tuo pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

26.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. F. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Ričardas Piličiauskas

        Dainius Raižys