Civilinė byla Nr. e2-13027-1172/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07052-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.2; 2.6.21; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė,
sekretoriaujant Karolinai Šuliokienei, Monikai Kavoliūnaitei,
dalyvaujant ieškovo A. K. (A. K.) atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,
atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovėms R. B. ir D. J.,
nedalyvaujant ieškovui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį (DOK-123945) atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU, universitetas, Universitetas) 2022 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. K. išbraukimo iš Valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo (toliau – ir įsakymas).
Ieškovo atstovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, buvusio IV kurso, LSMU medicininio fakulteto studentas. LSMU įsakymu ieškovas pašalintas iš valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo, kadangi pažeidė atsakovo lokalinius teisės aktus. Išbraukimas yra per griežtas, neproporcionalus, skubotas ir neteisėtas. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Kauno AVPK) vyko ikiteisminis tyrimas. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo 18 d. laikotarpyje nuo 22:00 val. iki 22:35 val., adresu (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinėje įžūliu ir vandališku elgesiu tyčia triukšmavo, šaukė, metaliniu svarmenų strypu trankė ir taip apgadino buto, adresu(duomenys neskelbtini), duris bei prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) priėjęs prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia šią trankė rankomis ir spardė, tuo padarydamas apgadinimus automobilio išorėje, tokiais savo vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovas nesulaukė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnį. Žodinio pokalbio metu dekanė I. J. pasakė, kad ieškovas taip griežtai nubaustas, kadangi buto (duomenys neskelbtini) gyventojai ir automobilio(duomenys neskelbtini) valdytojai yra (duomenys neskelbtini), o LSMU prevenciniais tikslais apsidraudė nuo tautinės neapykantos bei būsimų (duomenys neskelbtini) konfliktų. Tai nėra tautinis ir tarptautinis konfliktas. Kaimynai seniai leidžia cigarečių dūmus į bendrą namo ventiliaciją, o nerūkančiam ieškovui tai yra kančia, trukdymas ruoštis mokslams. Jis nepažeidė LSMU Studijų nuostatų 376.5 punkto, kadangi BK 284 straipsnis priskiriamas prie nusižengimų viešajai tvarkai, bet ne smurtui prieš akademinės bendruomenės narius ar kitus asmenis. Atsakovas privalo vykdyti savo pareigas sąžiningai, pagal sutarčių vykdymo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje. Atsakovas nevykdo sutarties sąlygų, neteikė sutartų paslaugų. Po metų ieškovas bus priverstas iš naujo išklausyti IV kurso programą, pakartotinai sumokėti atsakovui už nesuteiktas paslaugas. Atsakovas privalo sutartines sąlygas vykdyti sąžiningai, pinigus grąžinti arba atidirbti, arba paskirti švelnesnę bausmę. Atsakovas yra viešųjų paslaugų teikėjas, todėl jam galioja paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK VI knygos XVIII1 skyrius), bei sutarčių sudarymui bendrosios teisės normos (CK 6.162–6.188 straipsniai). Jis privalo elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo valingomis galimybėmis, leisti vykdyti silpnesnei sutarties pusei, aukštojo išsilavinimo paslaugos teikimą (e. b. l. 160–162). Atsakovas įsakymą kildina iš savo lokalinių teisės aktų, o ieškovas – iš Konstitucijos. Mano, kad tai yra vartojimo sutarties sąlygos. Atsakovas paėmė pinigus, todėl turi vykdyti sutartį sąžiningai, bet paslaugos nesuteikė, pinigų negrąžino. Atsakovas kaltina ieškovą, kad jis kaltas, bet jis tik pasikarščiavo ir nuėjo aiškintis santykius su kaimynais. Ieškovas pažinojo automobilio valdytoją tik iš matymo. Ieškovas pragyveno tame bute tiek, kiek studijavo. Ieškovo atstovas bendravo su dekane, ne ieškovas. Pokalbio metu buvo kalbėta apie (duomenys neskelbtini) santykius, bet pokalbio detalių nepamena. Ieškovo veiksmus išprovokavo tai, kad kaimynai leido cigarečių dūmus, šios problemos jis nebandė spręsti kitu būdu. Ieškovas yra išvykęs į savo valstybę. Ieškovas spardė kaimynės duris, žala nepadaryta. Ikiteisminio tyrimo nutartyje nurodyta žala – formalus nurodymas, nes kitaip negalima nutraukti bylos (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 25 sek. – 11 min. 00 sek.; 35 min. 45 sek. – 37 min. 15 sek.; 38 min. 25 sek. – 39 min. 00 sek.).
Atsakovo atstovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad LSMU turi autonomiją. Universitetas, veikdamas autonomiškai, gali savarankiškai nustatyti konkrečią procedūrą įsakymo priėmimui ir, jeigu sprendimai priimami pagal universiteto vidiniuose teisės aktuose nustatytą tvarką, toks sprendimas pripažįstamas teisėtu. Universitetas įgyvendindamas turimą teisę šalinti studentus, tai gali padaryti, remiantis gautais duomenimis iš skundą pateikusio studento ir (ar) skunde minimo subjekto. Nagrinėjamu atveju skirta nuobauda, įtvirtinta LSMU Studijų reglamento (toliau – Reglamentas) 375 punkte. Sprendimas priimtas, nepažeidus universiteto teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ieškovo teiginys, kad sprendimas priimtas skubotai, turi būti atmetamas, kadangi sprendimas priimtas laikantis Reglamente ir įsakyme nustatytų laikotarpių. Universitetas atsižvelgia į padarytą pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, asmens elgesį ir jo atitikimą universiteto puoselėjamoms vertybėms, įprastam elgesiui, susidarius konkrečiai ir pažeidimą lėmusiai situacijai. Atsižvelgus į ieškovo veiksmus, elgesį, neatitinkantį nei tipinio asmens elgesio tokioje situacijoje, nei universiteto teisės aktų, ieškovui pritaikyta nuobauda – šalinimas iš universiteto (Reglamento 375.4 papunktis). Ieškovo veiksmus universitetui įvertinus kaip šiurkštų pažeidimą, nustatytą Reglamento 376.5 papunktyje, pritaikyta ieškovo atlikto pažeidimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ieškovas gali teikti prašymą rektoriui dėl studijų atnaujinimo po vienerių metų nuo išbraukimo iš studentų sąrašų (Reglamento 184 punktas). Ieškovas painioja universiteto, teismo bei policijos kompetenciją. Universitetas veikia kaip švietimo institucija, suteikianti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Universitetas, priėmęs įsakymą, negalėjo spręsti pagal Kauno AVPK pradėto ikiteisminio tyrimo baigtį. Universitetas sprendžia ir nagrinėja universitete studijuojančių studentų pateiktus skundus bei priima sprendimą, remdamasis universitete gauta informacija, nesiejant to su ieškovo pripažinimo ar nepripažinimo kaltu už padarytą nusikaltimą. Teismo nuosprendžio priėmimas, remiantis Kauno AVPK vykusio ikiteisminio tyrimo baigtimi, yra veiksmų vertinimas pagal BK nuostatas, o ginčo įsakymo priėmimas yra universitete studijuojančių studentų veiksmų įvertinimas pagal Reglamentą. Tai skirtingi teisės reguliavimo dalykai, kurie vienas kito nesaisto. Ieškovas painioja universiteto ir policijos sprendimų priėmimų procesus, teisinius pagrindus. Policija veiksmus vertina BK prasme, universitetas – Reglamento ribose. 2022 m. balandžio 25 d. teikimą dėl studento pašalinimo iš universiteto rektoriui pateikė dekanė prof. I. J.. Ieškovo teigimu, tariamai įvykusio pokalbio metu išsakyti dekanės pasisakymai būtų prieštaringi teikimui. Ieškovas ieškinyje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dekanės žodžių išsakymą. Susisiekus su dekane, ši paaiškino, jog pokalbio su ieškovu ji neturėjo, pokalbis vyko su ieškovo advokatu. Dekanė pokalbio metu minties apie (duomenys neskelbtini) neišsakė. Pats advokatas pakalbio metu išsakė, kad reikėtų uždrausti kartu gyventi(duomenys neskelbtini), į ką dekanė atsakė, jog nuomojant butus, tikriausiai, neatsižvelgiama į tautybę, tai nuomotojo reikalas. Dekanė pokalbio metu pažymėjo, jog LSMU yra atviras visoms tautoms ir kultūroms. Skundas buvo nagrinėjimas pagal Reglamento 376.5 papunktį, ne 376.6 papunktį. Tokiame nagrinėjimo kontekste diskriminavimo ar tautinių konfliktų klausimas nebuvo keliamas. Pats ieškovas 2022 m. kovo 31 d. posėdžio metu pažymėjo, jog jo veiksmai neturėjo jokio kito ryšio, nebuvo susieti su religija ar pan. Ieškovas jam skirtą nuobaudą sieja su (duomenys neskelbtini) konfliktų išvengimu. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Tokia sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal šią sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamą studijų programą, o studentas, be kitų pareigų, įgyja pareigą tinkamai naudotis aukštosios mokyklos teikiama studijų paslauga. Su šia pareiga studentui tenka prievolė taip pat laikytis tam tikrų įsipareigojimų: laikytis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ), aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, studentų etikos kodekso (MSĮ 55 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). Esminė studento pareiga – sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka. Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukštajai mokyklai. Tai – aukštosios mokyklos autonomiškumo principo išraiška. Dėl to aukštoji mokykla turi teisę savo vidinių teisės aktų nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus (MSĮ 7 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šalys pasirašė 2018 m. rugpjūčio 30 d. studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią universitetas įsipareigojo teikti išsilavinimą vientisųjų studijų programoje „MEDICINA“, o studentas įsipareigojo laikytis Reglamente ir LSMU tvarkose nustatytų reikalavimų. Universiteto įsipareigojimai yra nurodyti sutarties 6-18 punktuose, tarp kurių yra įtvirtinta ir teisė nutraukti savo įsipareigojimus studentui. Studento įsipareigojimai įtvirtinti sutarties 19-30 punktuose, tarp kurių įtvirtintas ir studento įsipareigojimas vykdyti visus LSMU Statute numatytus studento įsipareigojimus, sutikimas laikytis LSMU vidaus taisyklių ir reikalavimų, nustatytų kituose LSMU tvarką reguliuojančiuose dokumentuose (sutarties 28 punktas). Būtent ieškovas savo veiksmais, laikomas pažeidęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nurodytus sutarties 28 punkte. Esant tokiam sutarties 28 punkto pažeidimui, sutarties galiojimas baigėsi pašalinus studentą iš studentų sąrašų pagal sąlygas, numatytas sutartyje ir LSMU tvarkas nustatančiuose dokumentuose (sutarties 53 punkto b papunktis). Sutarties nutraukimas sąlygotas ieškovo atliktų veiksmų, kurie ir lėmė sutarties nutraukimą. Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas, pasinaudojęs galimybe atnaujinti studijas, jas tęstų nuo IV kurso antro pusmečio pradžios. Prašymai atnaujinti studijas tenkinami visada. Tai nėra vartojimo sutartis, tai – paslaugų sutartis. Universitetas, priimdamas įsakymą, galėjo nežinoti apie ikiteisminį tyrimą. Pinigų grąžinti ieškovui neplanuoja, nes sutartis nutraukta dėl studento kaltės. Vieta, kur gyveno ieškovas, yra privatūs butai. Ieškovas ir jo kaimynė nebuvo grupiokai ar pažįstami žmonės. Ieškovas žinojo kaimynę tik iš matymo, bet jie abu buvo universiteto studentai. Ar ieškovas žinojo, kad jo kaimynė buvo to paties universiteto studentė, pasakyti negali. Universitete nebuvo gauta informacijos dėl ieškovo kaimynės skleidžiamų dūmų. Žala buvo padaryta, ikiteisminio tyrimo nutartyje tai nurodyta, ieškovas žalą atlygino. Kad buvo padaryta žala, nurodyta komisijos išvadoje, komisija susipažino su studentės nuotraukomis, vaizdo įrašu telefone, kuriuose užfiksuota kaip gadinamos jos durys (e. b. l. 172–178; 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 30 sek. – 35 min. 40 sek.; 37 min. 36 sek. – 38 min. 00 sek.; 39 min. 25 sek. – 40 min. 00 sek.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.
Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad tarp ieškovo A. K. ir atsakovo LSMU 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta Užsienio kalba studijuojančio studento studijų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas studijuoti LSMU Medicinos fakultete vientisųjų studijų programoje „Medicina“ valstybės nefinansuojamoje vietoje 6 metų laikotarpiui (e. b. l. 10–18, 36–44). 2022 m. kovo 24 d. į LSMU kreipėsi LSMU studentė, ieškovo kaimynė su 2022 m. kovo 21 d. skundu dėl ieškovo elgesio 2022 m. kovo 18 d. (e. b. l. 46–49, 54). Skundui išnagrinėti LSMU rektoriaus 2022 m. kovo 24 d. įsakymu buvo sudaryta komisija (e. b. l. 54). 2022 m. kovo 31 d. įvyko komisijos posėdis, kurio metu buvo išklausyta skundą pateikusi studentė ir ieškovas (e. b. l. 46–49). Ieškovo kaimynė skunde nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas spardė jos buto duris, kitą dieną ieškovas atsinešė tariamai plaktuką iš savo buto ir pradėjo daužyti jos buto duris iki tol, kol jose atsirado skylė bei iškrito spyna, duris apspjovė, vėliau ieškovas, išėjęs į lauką, spyrė į mašiną, ją subraižė ir ant jos spjovė (e. b. l. 46–49). Ieškovas posėdžio metu paaiškino žodžiu ir pateikė paaiškinimą raštu, kad gadino duris, buvo nuėjęs ir padėjęs ranką ant studentei priklausančio automobilio, tokį jo elgesį prieš studentę iššaukė blogas kvapas (rūkymo/tarsi šlapimo kvapas), sklindantis iš studentės, jo kaimynės buto (e. b. l. 46–49). Taigi iš paties ieškovo ir jo kaimynės paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. kovo 18 d. ieškovas gadino savo kaimynės, LSMU studentės buto duris, spardė šios automobilį (e. b. l. 46–49). Tokius ieškovo veiksmus prieš LSMU studentę patvirtina ir nutartyje nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą ieškovo atžvilgiu dėl 2022 m. kovo 18 d. jo veiksmų, nustatytos aplinkybės bei šalių atstovų paaiškinimai (e. b. l. 95–97, 163–165). Komisija 2022 m. kovo 31 d. posėdžio metu padarė išvadą, kad ieškovas tokiais veiksmais pažeidė Reglamento 376.5 punktą, kuris numato, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas (e. b. l. 48–49; www.lsmuni.lt/ Veikla/ Studijos/ Akademinė informacija/ Svarbiausieji dokumentai). LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė profesorė I. J., remdamasi komisijos išvadomis, 2022 m. balandžio 25 d. pateikė LSMU rektoriui teikimą braukti ieškovą iš studentų sąrašų, pažeidus Reglamento 376.5 punktą (e. b. l. 45). LSMU rektorato 2022 m. balandžio 25 d. posėdžio metu rektoratas pritarė dekanės teikimui (e. b. l. 50–52). LSMU rektorius 2022 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl braukimo iš studentų sąrašo“, kuriuo išbraukė nuo įsakymo pasirašymo datos iš valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo MF Medicinos (anglų k.) vientisųjų studijų programos IV k. (duomenys neskelbtini) gr. studentą A. K., pažeidus Reglamento 376.5 punktą: „Smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas“ (e. b. l. 53). LSMU informavo ieškovą apie jo išbraukimą iš studentų sąrašo elektroniniu laišku 2022 m. balandžio 29 d. (e. b. l. 4–5). Ieškovas nesutiko su priimtu įsakymu, ieškovo atstovas kreipėsi į LSMU dėl kilusio ginčo, neradus bendro sutarimo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl įsakymo panaikinimo (e. b. l. 6, 25–27, 82–86, 179).
Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. MSĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Universitetų autonomijos principo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).
Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukštajai mokyklai. Tai – aukštosios mokyklos autonomiškumo principo išraiška. Dėl to aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, už studento pareigų pažeidimus skirti studentams drausmines nuobaudas (MSĮ 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taigi, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas, kuriuo aukštoji mokykla vadovaujasi savo veikloje (MSĮ 28 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, priimdamas įsakymą išbraukti ieškovą iš studentų sąrašo, vadovavosi Reglamento, patvirtino LSMU senato 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 148-03 (2022 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 156-02 redakcija), XIV skyriaus nuostatomis. LSMU veiksmai atlikti, nepažeidžiant minėtų Reglamento nuostatų, juose nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo atstovo argumentai, jog ieškovo išbraukimas iš studentų sąrašo yra skubotas ir neteisėtas (atitikimo teisės aktuose nustatytam procesui prasme), yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kad LSMU kaip aukštajai mokyklai yra suteikta autonomija, dėl ko ji be kita ko vidiniais teisės aktais turi teisę nustatyti drausminės atsakomybės taikymo, nuobaudų skyrimo studentams tvarką, laikytini nepagrįstais ieškovo atstovo argumentai, jog atsakovas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, nes nubaudė ieškovą, nesulaukus apkaltinamojo nuosprendžio. Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Baudžiamoji atsakomybė ir universiteto taikyta drausminė atsakomybė yra atskiros teisinės atsakomybės rūšys. Nepaisant to, kad veiksmai ar neveikimas, už kuriuos šios teisinės atsakomybės taikomos, gali sutapti, kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovė, skiriasi šių teisinių atsakomybių pagrindai, taikymo procedūros, jas vykdantys subjektai. Baudžiamojoje byloje kaltinamo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o LSMU ieškovo veiksmus vertino universiteto vidaus teisės aktų (Reglamento) ribose. Baudžiamojoje byloje ir universitete nagrinėjant studentės skundą tų pačių veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas vertinti pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti kitų teisinių padarinių, kaip nagrinėjamu atveju – nuobaudos paskyrimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo atstovo argumentai, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, laikytini nepagrįstais.
Ieškovo atstovas taip pat nurodo, kad ieškovo išbraukimas iš studentų sąrašo yra per griežtas ir neproporcingas (patikslintame ieškinyje nurodoma „neproporcionalus“). Reglamento 375 punkte nurodyta, jog studentams ir klausytojams, pažeidusiems Lietuvos Respublikos įstatymų, Universiteto statuto bei kitų teisės aktų reikalavimus, šio Reglamento nuostatų ir kitų Universiteto vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Universiteto etikos kodeksą, gali būti skiriamos tokios nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Universiteto. Reglamento 376 punkte nurodyta, kad studentas ar klausytojas gali būti pašalintas iš Universiteto MSĮ, šio Reglamento nustatyta tvarka, jeigu šiurkščiai pažeidė MSĮ, Universiteto statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, nusižengė studento ar klausytojo pareigoms ar etikos principams. Reglamento 376.5 papunktyje nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas. Taigi, už šiurkštų pažeidimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių drausminių nuobaudų, įskaitant pašalinimą iš LSMU.
Sprendžiant klausimą, ar ieškovas pagrįstai buvo pašalintas iš studentų sąrašų, būtina vadovautis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų universalumas lemia tai, kad jais privalo vadovautis tiek civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, tiek teismai, spręsdami subjektų ginčus bei aiškindami ir taikydami teisės normas (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisingumo ir protingumo principai turėtų būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų specifiką. Kaip minėta, Reglamentas numato, kad galėjo būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš LSMU. Taigi atsakovas galėjo taikyti ieškovui vieną iš šių nuobaudų, o griežčiausia nuobauda – pašalinimas iš LSMU turėtų būti taikoma tik šiurkščiai pažeidus studento pareigas bei sukėlus neigiamas esmines pasekmes atsakovui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Pažymėtina, kad nors minima kasacinio teismo praktika yra suformuota, nagrinėjant darbo teisinių santykių bylas dėl drausminių nuobaudų skyrimo, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai byloje kyla ginčas dėl drausminės nuobaudos ieškovui taikymo, jos teisėtumo ir pagrįstumo, kai kaip nuobauda už pažeidimus galimas ne tik pašalinimas iš mokyklos, bet ir švelnesnės nuobaudos – pastabos, papeikimo, griežto papeikimo – taikymas, tačiau nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos parenkama konkreti drausminė nuobauda, esant tokiai situacijai, teismai pagrįstai, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, rėmėsi vertinamaisiais kriterijais, suformuluotais kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant ginčus dėl drausminių nuobaudų skyrimo darbo santykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-378/2017).
Tokie patys kriterijai turėtų būti taikomi ir šioje byloje. Šioje byloje, vertinant ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – pašalinimą iš LSMU, atsižvelgtina į tai, kad nors ieškovas siekė spręsti konfliktinę situaciją su universiteto bendruomenės nare netinkamu būdu – niokodamas jos turtą, tačiau byloje nenustatyta, kad padarytas pažeidimas sukėlė atsakovui neigiamų padarinių. Nustatyta, kad iki 2022 m. kovo 18 d. kilusio konflikto ieškovas kaimynės nepažinojo, buvo ją matęs vieną kartą, nebuvo tikras, ar ji yra iš LSMU, kaimynė ieškovo nepažinojo, nebuvo jo mačiusi (e. b. l. 46). 2022 m. kovo 18 d. konfliktas tarp ieškovo ir jo kaimynės įvyko ne LSMU pastatuose, teritorijoje ar studentų bendrabutyje, o prie privataus buto durų bei lauke prie ieškovo kaimynės valdomo automobilio (2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovo veiksmus, nukreiptus prieš jo kaimynę, išprovokavo ne su LSMU vykdoma veikla susiję veiksniai, o ieškovo teigimu juntamas cigarečių kvapas jo gyvenamojoje vietoje – privačiame bute (e. b. l. 46; 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi veiksmai, už kuriuos ieškovas buvo pašalintas iš LSMU, nėra susiję su LSMU, jo veikla, ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartimi, išskyrus aplinkybę, kad abi konflikto šalys buvo LSMU studentai. Tačiau net ir šios aplinkybės ieškovas ir jo kaimynė vienas apie kitą nežinojo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo veiksmai buvo nukreipti prieš kaimynę, suvokiant, kad tai yra tos pačios akademinės bendruomenės narys.
Svarbios taip pat yra aplinkybės, apibūdinančios ieškovo asmenybę – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atlygino turtinę žalą (e. b. l. 95–97, 163–165). LSMU komisijos posėdžio metu ieškovas taip pat prisipažino apie 2022 m. kovo 18 d. atliktus veiksmus prieš kaimynę (e. b. l. 46–49). Ieškovas konfliktų su kitais studentais ir kitais kaimynais nėra turėjęs (e. b. l. 46–49). Be to, įvertintina tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis truko pakankamai ilgą laiką. Ieškovas LSMU studentu buvo ketvirti metai, studijuoti jam buvo likę du metai (e. b. l. 10–18).
Ieškovo veiksmus vertinti kaip šiurkštų pažeidimą, sunkų yra neteisinga. Bylos duomenys apie ieškovo veiksmų padarymo aplinkybes bei ieškovo asmenybę, jo elgesį po konflikto su kaimyne, neteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui skyrimas. Nustatytų bylos aplinkybių kontekste, atsakovo pritaikyta nuobauda – pašalinimas iš LSMU – neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų, yra per griežta. Nors ieškovo veiksmai formaliai atitiko Reglamento 376.5 punktą (ieškovas smurtavo (psichologiškai – ieškovo kaimynė išsigando, patyrė šoką (e. b. l. 48–49)) prieš asmenį, kuris buvo to paties universiteto narys), tačiau griežčiausios nuobaudos taikymas ieškovui buvo neproporcingas pažeidimui.
Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp jų sudarytos sutarties kvalifikavimo. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi (MSĮ 61 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2011). Pažymėtina, kad tarp šalių nekilo ginčas, kad tai yra paslaugų sutartis. Tačiau ieškovo atstovas nurodė, o atsakovo atstovė nesutiko, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; prekes ir paslaugas jis įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje yra verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). ETT praktikoje verslo arba ekonominės veiklos sąvoka aiškinama plačiai: bet kokia veikla, susijusi su prekių ir paslaugų siūlymu konkrečioje rinkoje yra laikoma ekonomine veikla (2000 m. rugsėjo 12 d. S. P. ir kt., C-180/98 C-184/98, Rink. p. I-6451, 75 punktas). Vertinant, ar konkreti veikla patenka į ekonominės veiklos sąvokos taikymo srities apimtį, ši veikla vertinama per se (savaime), neatsižvelgiant į jos tikslus ar rezultatus (2007 m. birželio 26 d. Sprendimas T- Mobile Austria ir kt., C-284/04, Rink. p. I-5189, 35 punktas). Be to, prekių ar paslaugų pardavėju gali būti pripažintas ne tik privatus, bet ir viešasis juridinis asmuo. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų. Taigi vartotojui netaikoma šio įstatymo apsauga, jeigu aukštoji mokykla yra valstybinė, t. y. finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto (Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2037-413/2015).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra valstybinė aukštoji mokykla, teismas sutinka su atsakovo atstove, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui netaikytina Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo apsauga.
Pažymėtina tai, kad ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas nubaustas griežtai dėl to, kad LSMU prevenciniais tikslais apsidraudė nuo tautinės neapykantos bei būsimų (duomenys neskelbtini) konfliktų. Atsakovo atstovė su tuo nesutiko. Tarp šalių sudarytos sutarties 12 punkte nurodyta, kad LSMU stojančiuosius ir studentus traktuoja neatsižvelgiant į lytį, rasę, tikėjimą, amžių, tautybę, kilmę, socialinę padėtį, įsitikinimus, pažiūras ar specialiuosius poreikius (e. b. l. 10). Komisija 2022 m. kovo 31 d. posėdžio metu tyrė studentės skundą, LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė profesorė I. J. 2022 m. balandžio 25 d. pateikė LSMU rektoriui teikimą braukti ieškovą iš studentų sąrašų ir LSMU rektorius 2022 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą, motyvuodami tuo, kad buvo pažeistas Reglamento 376.5 punktas (e. b. l. 45, 48–49, 50–52). Šis punktas numato, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas. Tačiau minėtas punktas nėra susijęs su tautiniais aspektais. Pats ieškovas 2022 m. kovo 31 d. komisijos posėdžio metu nurodė, kad jo veiksmai atlikti tik dėl blogo kvapo, jie neturėjo jokio kito ryšio, nebuvo susieti su religija ar pan. (e. b. l. 48–49). Atsižvelgiant į tai, ieškovo atstovo argumentas, kad ieškovas nubaustas taip griežtai dėl to, kad LSMU prevenciniais tikslais apsidraudė nuo tautinės neapykantos bei būsimų (duomenys neskelbtini) konfliktų, laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad LSMU įsakymu griežčiausios nuobaudos taikymas ieškovui buvo neproporcingas pažeidimui, patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai ir LSMU įsakymas panaikintinas.
Iš bylą pralaimėjusio atsakovo priešingai šaliai ieškovui yra priteisiamos 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) (e. b. l. 3) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis. Valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo A. K. (A. K.) patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl įsakymo panaikinimo tenkinti visiškai.
Panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, 2022 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. K. išbraukimo iš Valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo.
Priteisti ieškovui A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, buveinės adresas A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas, 144,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Raminta Liubinienė