Civilinė byla Nr. 2A-1564-275/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18351-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 30.5.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. L. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. L. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamai Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto savivaldybei, L. D., G. S., I. S., L. N. ir E. B. dėl žemės sklypų formavimo dokumentų, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo bei pripažinimo nuosavybės teisės įsigyti žemės sklypą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovės V. L. ir J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-06 įsakymo Nr. 30-1941 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ dalį dėl 124 kv.m žemės sklypo ploto; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-09 įsakymo Nr. 2.3-2605-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pilietėms“ dalį dėl 124 kv.m žemės sklypo ploto; iš dalies pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restitucijas apskrities viršininko administracijos 2010-05-13 sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove E. B., 2010-05-13 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais G. ir I. S., 2010-05-19 sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove L. N., 2010-05-21 sudarytą valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su atsakove L. D. bei pripažinti ieškovėms teisę lygiomis dalimis įsigyti minėtą 124 kv.m žemės sklypą.
Ieškovės nurodė, kad yra bendrasavininkės namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei V. L. priklauso minėtame name esantis butas Nr. 11 su rūsiu bei 5493/10000 dalys pastogės, o ieškovei J. M. - butai Nr. 10 ir Nr. 10A bei 4507/10000 dalys pastogės. Namas yra įregistruotas, kaip esantis 0,1671 ha ploto žemės sklype, kuris suformuotas 2004 m. atliekant kadastrinius matavimus, 2005-08-19 kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos. Didžiąją dalį žemės sklypo privatizavo sklype esančių statinių savininkai. Ieškovė V. L. 2005-10-06 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 151/1617 dalis žemės sklypo, o J. M. 2005-12-16 sutartimi - 163/1617 dalis žemės sklypo. Ieškovė V. L. nurodė, kad savo namo dalį norėjusi parduoti, tačiau paaiškėjo, kad dalis namo, yra už žemės sklypo ribų. 2004 m. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nebuvo vaizduojama situacija, esanti už ieškovių namo ir jų žemės sklypo ribos, todėl nesimatė, kad žemės sklypo riba eina per namą, kad po ieškovėms priklausančiu namu 24 kv.m žemės yra priskirta žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. ieškovės kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl papildomos žemės skyrimo ir galimybės ją išpirkti, tačiau parduoti žemę buvo atsisakyta, nurodant, kad minėta žemė patenka į planuojamą Ratnyčios gatvės jungtį su Krokuvos gatve. 2010 m. vasarą paaiškėjo, kad po atsakovių namu bei šalia namo esantį žemė, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ buvo priskirta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2010-03-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo pilietėms“ žemės dalis, esanti po ieškovių namu buvo parduota sklypo (duomenys neskelbtini), namų valdos bendraturčiams atsakovams L. D., G. ir I. S., L. N. ir E. B., kaip bendrojo naudojimo žemė. Ieškovių teigimu žemės dalis, esanti po ieškovių namu nepateko į planuojamą Ratnyčios gatvės jungtį su Krokuvos gatve, o 2009-2010 m. formuojant žemės sklypą Krokuvos g., valstybės bei savivaldos institucijoms buvo žinoma, kad ieškovių namo dalis yra teritorijoje, kuri priskirta namų valdai (duomenys neskelbtini). Ieškinyje teigiama, jog žemės sklypas Krokuvos g. buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktus, kad žemės dalis, esanti po ieškovių namu, savo funkcine paskirtimi neturi jokių sąsajų su namų valda Krokuvos g., nes minėti statiniai yra nutolę nuo ginčo teritorijos. Todėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-06 įsakymo „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ dalis turi būti panaikinta dėl 124 kv.m žemės ploto (24 kv.m po namu ir 100 kv.m šalia namo), kurio pakanka ieškovių namo užimam plotui bei jo tinkamai eksploatacijai garantuoti. 124 kv.m žemės plotas, yra įsiterpęs tarp žemės sklypų, esančių Giedraičių ir Krokuvos gatvių, ribojasi su ieškovėms priklausančiu žemės sklypu, ir negali būti suformuotas kaip atskiras sklypas, dėl to turi būti parduodamas ieškovėms.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovių V. L. ir J. M. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pagal šiuos teisės aktus, visų pirma turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos ir surašomas žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, esantis Giedraičių g., kurio atitinkamos dalys priklauso ieškovėms ir ant kurio yra joms priklausantis gyvenamasis namas, buvo suformuotas savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 30-855 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo“. Sklypo ribos buvo nustatytos remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu. Šio sklypo riba (plane ji pažymėta skaičiais 1, 5) eina palei ieškovėms priklausančio namo sieną, o sklypo ribos 1-3 ir 4-5 ribojasi su kitais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais. Su tokiomis sklypo ribomis ieškovės sutiko ir pasirašė 2004 m. spalio 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Šis sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-1941 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti nustatytos reikalingos dalys, kurios yra išskirtos žemės sklypo ribų plane M:500. Žemėtvarkos skyrius patikrinęs kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Tokių aplinkybių nenustatė ir atsakingas kadastro duomenų tvarkytojas – Nekilnojamojo turto registrų centras, kuris remdamasis kadastrinių matavimų pagrindu bei apskrities viršininko 2010 m. kovo 9 d . įsakymu, įregistravo šį žemės sklypą centriniame duomenų banke. Su atsakovėmis E. B., L. N., G. S. ir L. D. buvo sudarytos žemės pirkimo-pardavimo sutartys. Teisme apklausiamas liudytojas UAB „Ramilė“ direktorius M. K. parodė, kad jo vadovaujamos įmonės geodezininkas parengė žemės sklypo Giedraičių g. planą, kurį jis, M. K., pasirašęs. Jis teigia, kad duomenys iš kadastro esą neatitinka realybės, nes formuojant sklypą matavimai buvo atlikti netaisyklingai. Sklypo riba esą eina per pastatą, o dėl namo apšiltinimo koordinatės negalėjo taip pasikeisti. Kartu jis pripažino, kad pats į vietą išvykęs nebuvo. Kuo pasireiškė atliktų sklypo matavimų netaisyklingumai, bendrovės direktorius teismui nepaaiškino. Teismas vertindamas tai, kad formuojant sklypą Krokuvos g., atskaitos tašku neabejotinai buvo pirminis 2004 metais parengtas planas su kurio ribomis sutiko ir pasirašė savininkai, įskaitant ir ieškoves, o registruojant suformuoto sklypo Krokuvos g. kadastrinius duomenis teisės normų pažeidimų nenustatyta, jų nenurodė ir ieškovės, o bendrovės „Ramilė“ geodezininko atlikti preliminarūs matavimai, patikrintų ir įregistruotų viešame registre kadastro duomenų teisingumo, teismo nuomone, nepaneigia. Teismas sprendė, kad tenkinti ieškovių reikalavimus ir naikinti savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymus dėl nustatymo sklypo duomenų ir sklypo dalių pardavimui, teisinio pagrindo nėra. Pažymėjo, kad šiuos individualaus pobūdžio administracinius teisės aktus ieškovės skundžia praleidusios sutrumpintus tokių aktų apskundimo terminus. Dėl tų pačių motyvų, teismas netenkino ir ieškovių reikalavimų dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo su atsakovėmis E. B., L. N., G. S. ir L. D. sudarytų sutarčių iš dalies pripažinimo negaliojančiomis ir pripažinimo ieškovėms teisės įsigyti tarp kitų žemės sklypų įsiterpusį 124 kv.m ploto sklypą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovės V. L. ir J. M. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimą panaikinti visiškai ir priimti naują sprendimą, ieškovių ieškinį visiškai patenkinant; iš atsakovų ieškovių naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad žemė, esanti po apeliantėms nuosavybės teise priklausančiu namu bei šalia šio namo, priešingai, nei buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-01-29 rašte Nr. A51-2140(10.9-MPD-0), buvusiame pagrindu atsisakyti apeliantėms parduoti ginčo žemę, nepatenka į planuojamą Ratnyčios gatvės jungtį su Krokuvos gatve. Teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos sprendiniai bus įgyvendinami žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri yra toliau nuo apeliančių namo (tai akivaizdu iš ginčijamų administracinių aktų bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano). Žemė po ieškovių namu ir šalia jų namo paminėtais administraciniais aktais buvo skirta parduoti, nes ji, priešingai nei ieškovėms buvo nurodoma atsakingų valstybės tarnautojų raštais, nėra reikalinga teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos sprendiniams įgyvendinti. Ieškinys negali būti atmestas dėl to, jog ieškovių žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas iki suformuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir ieškovės su savo žemės sklypo ribomis sutiko. Ieškinys reiškiamas kitu pagrindu - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo teisėtumo, prie jo priskiriant žemę, esančią po apeliančių namu ir reikalingą jų namui eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog bendra žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), riba eina palei apeliančių namą, bet ne po namu. Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindė ne visapusišku ir objektyvių visų byloje esančių įrodymų vertinimu, bet vien tuo, jog žemėtvarkos skyrius ir nekilnojamojo turto registrų centras, registruodami žemės sklypus, nenustatė jokių pažeidimų. Padarydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas nevertino jokių kitų byloje surinktų įrodymų, apsiribodamas tik nuoroda, jog UAB „Ramilė“ geodezininko atlikti preliminarūs matavimai nepaneigia patikrintų ir viešame registre įregistruotų kadastro duomenų teisingumo. Šitokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas byloje prieidamas išvados, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas teisingai, t.y. jog žemės sklypo riba neina po apeliančių namu, žemėtvarkos skyriaus ir nekilnojamojo turto registro veiksmus vertino visiškai nekritiškai. Iš teismo sprendimo galima padaryti išvadą, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas teisingai, nes taip nusprendė ne teismas, o žemėtvarkos skyrius ir nekilnojamojo turto registras, registruodami žemės sklypą. Pats teismas, siekdamas įsitikinti šių institucijų veiksmų teisingumu ar neteisingumu, jokio įrodymų vertinimo neatliko. Apeliantės nurodo, kad UAB „Ramilė“ plane susiejus jų gyvenamojo namo ir žemės sklypo koordinates, akivaizdu, jog apeliančių namo dalis išeina iš jų sklypo ribų. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visetą, darytina išvada, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas po dalimi apeliačių namo ir šalia jų namo, kuris yra registruotas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Padaręs neteisingą išvadą, jog žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendra riba nekerta apeliančių namo, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ydingo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo po kitai namų valdai priklausančiu namu bei šalia šio namo ir dėl apeliančių galimybės įsigyti tarp ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsiterpusią laisvą valstybinę žemę (ši žemė laisva taptų iš dalies panaikinus ginčijamus administracinius aktus bei pirkimo-pardavimo sutartis). Apeliančių nuomone, ginčo teritorija negalėjo būti priskirta prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), todėl nurodyti administraciniai aktai dalyje dėl ginčytino žemės ploto turi būti panaikinti, kaip prieštaraujantys Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 1 p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d., 4 d., Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p., 25 str. 3 d. 1 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 p., 16.7. p., 27.2.1. p. nuostatoms. Iš dalies panaikinus ginčijamus administracinius aktus, dalyje dėl ginčytino žemės ploto, kaip niekinės, turi būti panaikintos ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, kadangi jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), nes valstybinė žemė negali būti parduota nesuformavus žemės sklypo, nesant valstybės įgaliotos institucijos sprendimo parduoti. Panaikintus ginčijamus administracinius aktus, ginčo teritorija nebebus priskirta žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), nebebus valstybės įgaliotos institucijos - tuo metu Vilniaus apskrities viršininko, sprendimo parduoti ginčo teritoriją. Dalyje panaikinus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti pritaikyta abišalė restitucija - valstybei turi būti grąžintas ginčo žemės plotas, o ginčo žemės ploto pirkėjams-pinigai, sumokėti už ginčo žemės plotą (CK 1.80 str. 2 d., 3 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas turi būti panaikintas dalyje dėl 124 kv.m (1,24 aro arba 0,0124 ha) žemės ploto, kurio pakanka apeliančių namo užimamam plotui bei jo tinkamai eksploatacijai garantuoti. Šis žemės plotas yra nurodytas UAB „Ramilė“ parengtame žemės sklypo plane ir pažymėtas taškais 6, 9, 20, 21, 6, iš kurių 24 kv.m patenka po apeliančių namu ir UAB „Ramilė“ parengtame sklypo plane yra pažymėti taškais 7, 9, 19, 17, 7, o 100 kv.m yra šalia namo ir UAB „Ramilė“ parengtame plane pažymėti taškais 6, 7, 17, 19, 20, 21, 6. Apeliantės nurodo, kad nepraleido sutrumpinto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą ginčydamos administracinius aktus. Į teismą jos kreipėmės per vieną mėnesį, po to, kai joms tapo žinomos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimu, t.y. per vieną mėnesį po to, kai buvo gauti visi dokumentai iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus. Tik gavusios dokumentus galėjo susipažinti su jų turiniu. Iš šių dokumentų turinio supratusios, kad apeliančių teisės šiais aktais yra pažeistos, kreipėmės į teismą. Ieškinys teismui buvo paduotas 2010-10-23, t.y. nepraleidus vieno mėnesio termino nuo dokumentų iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus gavimo. Dokumentus gavome 2010-09-23. Terminas ginčyti administracinius teisės aktus šiuo atveju skaičiuotinas ne nuo administracinių aktų priėmimo dienos, bet nuo sužinojimo apie šiuos aktus dienos (atsiradusios galimybės susipažinti su šiais aktais), nes ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai aktai buvo skirti ne apeliantėms ir joms jie nebuvo įteikiami. Ginčijamas 2009-11-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir 2010-03-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas. Atsižvelgiant į tai, jog šie administraciniai aktai yra individualaus pobūdžio ir skirti ne apeliantėms, o į teismą jos kreipėsi nepraėjus nei metams nuo šių aktų priėmimo ir per penkis mėnesius nuo pirkimo-pardavimo sutarčių įforminimo (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys buvo įformintos 2010 metų gegužės mėnesį), apie apeliantėms nepalankią susidariusią situaciją jos, sandoriuose nedalyvavę asmenys, atsitiktinai sužinojo ir į teismą kreipėsi labai operatyviai.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovių apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2004 metais atlikus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir ieškovėms dalyvaujant natūroje buvo paženklintos žemės sklypo ribos. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2004-10-29 aktą pasirašė ir ieškovės, todėl jos žinojo kaip yra paženklintas žemės sklypas ir tokiam ženklinimui pritarė. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus namų valdos žemės sklypai galėjo būti parduodami pagal nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jei nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane nurodyta, jog žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos eina pagal ieškovių namo sieną. Tuo metu galioję įstatymai leido nustatyti žemės sklypo naudojimosi ribą lygiai su pastatu. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2004 metais atlikti žemės sklypo matavimai yra neteisingi. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atitinka namų valdos techninės apskaitos byloje nustatytas žemės sklypo ribas, taigi darytina išvada, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas nepažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d., Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio. Vilniaus apskrities viršininko priimtų administracinių aktų bei sutarčių nuginčijimas galimas tik nuginčijus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-06 įsakymą Nr. 30-1941 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“. Skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-09 įsakymu „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir perdavimo pilietėms“ nėra formuojamas žemės sklypas, ten tėra nustatomos jau suformuoto žemės sklypo dalys, kurios skirtos pardavimui pagal kiekvienam žemės sklypo naudotojui priklausančių pastatų (statinių) dalis. Pagal 2011-10-06 raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą kadastro žemėlapio ištrauką žemės sklypo riba kerta namo išsikišimą, nors pagal ankstesnius planus namo siena yra lygi. Kyla abejonė, ar namas po 2004 metų atliktų žemės sklypo geodezinių (kadastrinių) matavimų nebuvo rekonstruotas, ir dėl galimos rekonstrukcijos dabar jį kerta žemės sklypų riba. Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad pastatas nebuvo rekonstruotas, tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ieškovės nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad nebuvo atlikta namo rekonstrukcija ar žemės sklypo ribos buvo nustatytos netinkamai. Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-09 įsakymu Nr. 2.3-2605-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pilietėms“ buvo leista 580 kv.m ploto sklypo dalį įsigyti nuosavybės teise pagal kiekvienam žemės sklypo naudotojui priklausančias pastatų (statinių) dalis. Minėtame Vilniaus apskrities viršininko įsakyme numatyta, kad dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), skirta laikinai nuomai, be teisės vykdyti statybos darbus, iki bus įgyvendinami teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos sprendimai. Šiuo metu 124 kv.m ploto ginčo žemės sklypas negali būti laikomu įsiterpusiu žemės plotu tarp privačių žemės sklypų ir priskiriamas sklypui (duomenys neskelbtini), nes patenka į suformuotą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde ieškovės teigia, kad apie administracinius aktus, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimu sužinojo 2010-09-23, o į teismą kreipėsi 2010-10-23, nepraleidusios vieno mėnesio termino. Iš šių dviprasmiškų ieškovių teiginių lieka neaišku, kada tiksliai ieškovės sužinojo apie ginčijamus 2009-11-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir 2010-03-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymus.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą, nepažeidė materialinės teisės normų, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai L. D., G. S., I. S., L. N. ir E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, jog formuojant sklypą Krokuvos g., atskaitos tašku neabejotinai buvo pirminis 2004 metais parengtas planas su kurio ribomis sutiko ir pasirašė savininkai, įskaitant ir ieškoves, o registruojant suformuoto sklypo Krokuvos g. kadastrinius duomenis teisės normų pažeidimų nenustatyta, jų nenurodė ir ieškovės, o bendrovės „Ramilė“ geodezininko atlikti preliminarūs matavimai, patikrintų ir įregistruotų viešame registre kadastro duomenų teisingumo, nepaneigia. Tenkinti ieškovių reikalavimus ir naikinti savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymus dėl nustatymo sklypo duomenų ir sklypo dalių pardavimui, teisinio pagrindo nėra. Atsakovai taip pat nurodo, kad šiuos individualaus pobūdžio administracinius teisės aktus ieškovės skundžia praleidusios sutrumpintus tokių aktų apskundimo terminus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio mėn. 6 d. įsakymo Nr. 30-1941 „ Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ ( b. l. 89-90, t. I) 1.1 punktu nustatė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 2153 kv. m, jo ribos pažymėtos skaičiais 1-19 pridedamame šio įsakymo žemės sklypo plane - ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano ( b.l.91, t. I). Kartu buvo nustatytos žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys, išskirtos pridedame prie įsakymo žemės sklypo ribų plane M 1:500 (b. l. 92, t. II) . 4.1 įsakymo punktu buvo pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti arba išnuomoti 1 punkte nurodyto žemės sklypo 580 kv. m dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 3-13,23,85, atsižvelgiant į sklype esančių statinių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Atsakovams ši sklypo dalis buvo parduota remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo mėn. 9 d. įsakymo Nr. 2.3-2605-2012 ( b.l.80-81, t. I) 2.2.3. punktu, kuriuo 489 kv. m. bendro naudojimo sklypo dalis buvo parduota atitinkamai atsakovams – G. S. -116 kv. m , L. D. – 81 kv. m, L. N. - 80 kv. m, E. B. - 66 kv. m, kitiems - 146 kv. m. Žemės sklypo dalis atitinkamai įsigijo G. S. su sutuoktiniu I. S. -138 kv. m ( b. l. 158-161, t. I), E. B. - 66 kv. m, ( b.l.162-165, t. I) , L. N. - 80 kv. m. ( b. l. 166-169, t. I), L. D. – 81kv.m ( b. l. 170-173, t. I).
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
Ieškovės reikalavimą panaikinti žemė sklypų formavimo dokumentus dalyje ir žemė sklypų pirkimo-pardavimo sutartis dalyse grindė tuo, kad atsakovams buvo parduota žemės, esanti po namu, priklausančiu ieškovėms nuosavybės teisėmis, bei šalia namo esanti žemė, kuri reikalinga ieškovėms namą prižiūrėti, tvarkyti, remontuoti. Teismo sprendimo išvada, kad ieškovėms parduoto žemės sklypo riba eina palei ieškovėms priklausančio namo sieną, nepagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Ieškovėms žemės sklypas buvo parduotas pagal žemės sklypo planą, sudarytą Vilniaus m. koordinačių sistemoje, remiantis Vilniaus m. savivaldybės direktoriaus pavaduotojo 2004 m. gegužės mėn. 28 d. įsakymu Nr. 30-855 ( b.l.77, t. I). Šio įsakymu 1 punktu buvo nustatytos namų valdos, 1600 kv m, esančios (duomenys neskelbtini), ribos miesto plano ištraukoje ir topografiniame plane pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1-5 . Iš šio įsakymo priedo - Žemės sklypo topografinio plano ( b. l. 78, t. I) matyti, jog 1600 kv. m ploto riba, pažymėta skaičiais 1-5, nubraižyta kertant pastatą, pažymėtą raidėmis MG. Plane yra atžyma – „ formuojant sklypą, patikslinti jo ribas pagal namo išorinę sieną“. Tikėtina, kad šią atžymą padarė Vilniaus miesto savavaldybės administracijos miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus specialistas. Ieškovėms valstybinės žemės sklypas buvo parduotas remiantis 2005 m. rugpjūčio mėn. 16 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7329-01 ( b.l.73, t. I) , kuriuo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 1617 kv. m, nurodant, kad iki geodezinių matavimų buvo 1600 kv. m. Šiuo įsakymu nustatytos konkrečios plotas kiekvienam iš sklypo bendrasavininkių, tačiau įsakyme nenurodyta, kokiomis ribomis nustatytas 1617 kv. m žemės sklypo plotas. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2004-05-28 įsakymu Nr. 30-855, žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, todėl darytina išvada, kad šie sklypai buvo parduoti remiantis Žemės sklypo planu, sudarytu 2004-10 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „ Inžinerinė geodezija“ ( b.l.76, t. I). Iš šio sklypo plano koordinačių žiniaraščio matyti, kad sklypo koordinatės buvo nustatytos Vilniaus m. koordinačių sistemoje, o atsakovams žemės sklypai buvo parduoti pagal 2008-12-12 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „ Inžinerinė geodezija“ sudarytą žemės sklypo planą, nustatant koordinates LKS 1994 m. koordinačių sistemoje. Kadangi iš šio plano ( b.l.85, t. I) matyti, jog sklypo riba ties taškais 3-4-5 kerta pastatą, darytina išvada, kad ieškovių pateiktas UAB „Ramilė“ sudarytas 2010-12-23 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kurio koordinatės nurodytos LKS - 94 koordinačių sistemoje ( b.l.113, t. I), atitinka žemės sklypo planui, pagal kurį žemės sklypai buvo parduoti atsakovams, o 2004-10 plane, pagal kurį sklypas buvo parduotas ieškovėms, pastatas MG buvo nubraižytas netiksliai. Pirmosios instancijos teismas netyrė visų įrodymų, kuriuose užfiksuota, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba eina per pastatą, kurio didžioji dalis yra sklype (duomenys neskelbtini). Dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismo sprendimas dalyje naikintinas, pripažinus, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba ties taškais 3-4-5 pagal 2008 -12-12 planą nepagrįstai buvo priskirta šiam sklypui. Kolegija daro išvadą, kad atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba ( kuri perėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas) 2009-11-06 įsakymu patvirtino netinkamą plotą, priskirtiną (duomenys neskelbtini) sklypui, t.y. nepagrįstai jį padidino 24 kv. m., turėjo būti nustatytas 2129 kv. m žemės plotas ir jo ribos turėjo būti nustatytos pagal pastato, pažymėto raidėmis MG, ties skaičiais 4-5, sieną. Atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nenurodė argumentų, kuriais remiantis būtų paneigta 2008-12-12 žemės sklypo plane esanti informacija apie tai, kad žemės sklypo dalis, esanti po pastatu, įregistruotu adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduota atsakovams – fiziniams asmenims. Tai, kad žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą pagal savo kompetenciją nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, nereiškia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas buvo suderintas pagrįstai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 33.1 p. reglamentavo, kad keli žemės sklypai negali būti formuojami po vienu jau suformuotu ir įregistruotu nekilnojamojo turto registre statiniu, todėl žemėtvarkos skyrius nepagrįstai suderino ( b. l. 85, t. I) 2008-12-12 žemės sklypo planą, pagal kurį atsakovams buvo parduotas 24 kv. m žemės plotas, esantis po pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teisės normoje nustatytas draudimas formuoti sklypą jau po suformuotu ir įregistruotu statiniu kitame sklype, buvo pagrindu atsisakyti suderinti pateiktą žemės sklypo planą. Ploto dydis, kurį užima pastatas ir kuris buvo parduotas atsakovams, nustatytas pagal UAB „Ramilė“ 2010-12-23 planą ( b.l.112).
Ieškovių reikalavimas ( b.l. 101-109, t. I) dalyje, kuria prašoma iš dalies panaikinti 2009-11-06 Vilniaus m. savivaldybės direktoriaus įsakymą, tenkintinas dalinai, pripažįstant, kad šiuo įsakymu buvo nustatytas netinkamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas ( turėjo būti nustatytas 2129 kv m. bei ribos). Įsakymu nepagrįstai buvo pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti arba išnuomoti 580 kv. m ploto žemės sklypo dalį, tačiau kadangi tai buvo pasiūlymas, o ne konstatavimas, kokia sklypo dalis turi būti privatizuojama, pripažinti pasiūlymą naikintinu nėra pagrindo, institucija, priėmusi sprendimą parduoti žemę, turėjo teisę atmesti tokį pasiūlymą, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimo. Ieškovių reikalavimas dalyje, kuria prašoma 2010-03-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl dalių nustatymo ir pardavimo pilietėms panaikinti ir nustatyti, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 2029 kv m., tenkintinas dalinai, pripažįstant, kad namų valdos žemės sklypo plotas nustatytinas 2129 kv m, o skirta pardavimui- 556 kv.m. Įsakymo 2.2.3. nuostata dėl pardavimui skirto 489 kv m. bendro naudojimo ploto dalies naikintina, pripažįstant, kad turėjo būti nustatyta 465 kv m pardavimui skirta bendro naudojimo ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta skaičiais 3,5,6,34,33,38,37,36,8-13,22,21,85,3.
Ieškovių reikalavimas dalyje dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo tenkintinas dalinai, pripažįstant, kad 2010-03-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo 2.2.3. punkte turėjo būti nurodyta, kad pardavimui skirtas plotas 465 kv m., taip pat turėjo būti nurodytos ir pažymėtos žemės sklypo plane kitokios linijos ir skaičiai, nei nurodyta įsakyme, tačiau ieškovėms nepateikus konkretaus reikalavimo šioje dalyje, t.y. nepateikus plano, kuriame būtų nurodytos linijos ir skaičiai, kokio išsidėstymo sklypas turėjo būti parduodamas atsakovams-fiziniams asmenims, teismas neturi galimybės nurodyti skaičių, kokiame išsidėstyme turėjo būti parduotas sklypas atsakovams. Dėl šio nekonkretumo ieškinyje jis negali būti atmestas, nes iš esmės, pagal UAB „Ramilė“ plane nurodytus taškus – 19,9,8,7,17,18 ir atitinkamai juos žyminčias LKS-94 koordinačių sistemos koordinates, galima daryti išvadą, kokia žemės sklypo dalimi pagal išsidėstymą turi būti sumažintas atsakovams parduotas sklypas.
Atlikus paskaičiavimus pagal tai, jog bendras parduotas plotas turi būti sumažintas, kiekvienam iš atsakovų parduota sklypo dalis mažintina atitinkamai :
- G. S. –iki 110 kv m ,
- L. D. iki 77 kv m ‚
- L. N. iki 76 kv m,
- E. B. iki 63 kv m.
Pagal sudarytas 2010-05-13 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis atsakovams G. S. ir I. S. parduotą bendrą plotą sumažinus iki 2129 kv m žemės sklypo, jiems parduota dalis mažintina iki 132 kv m ploto, E. B. parduota dalis mažintina iki 63 kv m, L. N. parduota dalis mažintina iki 76 kv m, L. D. - iki 77 kv m. Atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina grąžinti atsakovams jų sumokėtą kainą už žemės sklypo dalį, kuria sumažtinas jiems parduotas plotas, o atsakovai – fiziniai asmenys įpareigotini grąžinti valstybei atitinkamas žemės sklypo dalis. Teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui pažeidus CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pripažinus, kad 24 kv m sklypo dalis atitenka valstybei, ieškovių reikalavimas- pripažinti joms teisę lygiomis dalimis įsigyti šį žemės sklypą, tenkintina.
Ieškovių reikalavimai dalyje dėl 100 kv m žemės ploto, UAB „Ramilė“ plane pažymėto skaičiais 20,19,18,17,21,20 įpareigojimo parduoti ieškovėms ir žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarčių panaikinimo šioje dalyje atmestini, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje yra pagrįstos, ieškovės neįrodė, jog šis žemės plotas buvo jų naudojamas iki sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktą ( b.l.75, t. I), neįrodė, kad šis plotas buvo pažymėtas kaip priskirtinas sklypui (duomenys neskelbtini), nustatant žemė sklypo ribas 2004-10-29 geodezininkei D. Kisielienei.
Atmestinas atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentas, jog ieškovės praleido senaties terminą ginčyti administraciniams aktams, kadangi teisines pasekmes ieškovėms sukėlė ginčijamų žemė sklypų pardavimas 2010-05-13 fiziniams asmenims, terminas ginčyti šias sutartims nėra praleistas, jas ginčijant tuo pagrindu, kad valstybės ir savivaldybės institucijos pažeidė teisės normas, vykdydami valstybinės žemės pardavimą, asmens teisės turi būti ginamos remiantis bendraisiais ieškininės senaties pagrindais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Dalinai patenkinus ieškinį, ieškovėms turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje. Ieškovės skunde nurodo, jog prašo priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, Iš dokumentų, pateiktų su apeliaciniu skundu, matyti, jog kiekviena iš jų sumokėjo advokatei už paslaugas po 1000 Lt, dalinai patenkinus ieškinį, pripažintina, kad kiekviena jų turi teisę į 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą iš atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pripažinus, kad dėl šio atsakovo netinkamos veiklos atsakovams - fiziniams asmenims buvo parduota žemė, kuri turėjo būti parduota ieškovėms. Žyminio mokesčio sumokėjimo dalyje prašymas atmestinas, nes ieškovės dalyje buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t.y. nebuvo įpareigotos pilnai sumokėti žyminį mokestį byloje, kuris sudarė 1942 ,56 Lt nuo ieškovių nurodytos ieškinio kainos 64752 Lt. Sumokėtas 400 Lt žyminis mokestis dalyje, kurioje reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl jis yra neatlyginamas ieškovėms. Pripažinus, kad patenkintoje skundo dalyje žyminį mokestį turėtų sumokėti valstybės institucija - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šis mokestis valstybei nepriteisiamas.
Teismo sprendimu buvo priteista iš ieškovių 44 ,39 Lt pašto išlaidų valstybei, pripažinus, kad ieškovių reikalavimai dalinai tenkinti, šias išlaidas turėtų atlyginti atsakovas, dėl kurio kaltės buvo parduota žemė nepagrįstai, kadangi ši atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, jos nepriteisiamos valstybės naudai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti dalinai.
Panaikinti 2009-11-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „ Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ dalyje, kuria nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 2153 kv m. ir pripažinti , kad šio sklypo plotas yra 2129 kv m.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-09 administracijos įsakymą „ Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pilietėms“ dalį, kuria nustatyta namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plotas 2153 kv m ir pripažinti, kad šio sklypo namų valdos plotas yra 2129 kv m. Panaikinti įsakymo 2.2.2. punkto dalį, kuria paskirta pardavimui 489 kv m. bendro naudojimo ploto dalis ir nustatyti, kad pardavimui skirta 465 kv m. Panaikinti įsakymo dalį, kuria paskirta parduoti G. S. 116 kv m, nustatant, kad jai paskirta parduoti 110 kv m, įsakymo dalį, kuria paskirta parduoti L. D. 81 kv m. nustatant, kad jai paskirta parduoti 77 kv m, panaikinti įsakymo dalį, kuria paskirta parduoti L. N. 80 kv m, nustatant, kad jai paskirta parduoti 76 kv m, ir panaikinti įsakymo dalį, kuria paskirta parduoti E. B. 66 kv m, nustatant, kad jai apskirta parduoti 63 kv m.
Pripažinti iš dalies negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis, sudarytas 2010 m. gegužės mėn. 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos su atsakovais I. S., G. S., E. B., L. N., L. D., nustatant, kad G. S. su sutuoktiniu I. S. nusipirko 132 kv m ploto žemės sklypo dalį 2129 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), E. B. nusipirko 63 kv m ploto žemės sklypo dalį 2129 kv m žemės sklype, L. N. – 76 kv m ploto žemės sklypo dalį 2129 žemės sklype, L. D. – 77 kv m ploto žemės sklypo dalį 2129 žemės sklype. Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti šiems atsakovams pinigines sumas, sumokėtas už 24 kv m žemės plotą, o atsakovus įpareigoti grąžinti valstybei dalyje žemės sklypus.
Pripažinti teisę ieškovėms lygiomis dalimis įsigyti 24 kv m žemės sklypą, UAB „Ramilė“ 2010-12-23 parengtame žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 010100320793, plane nurodytą taškais 19,9,8,7,17,18.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteistos pašto išlaidos iš ieškovių V. L. ir J. M.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovėms V. L. ir J. M. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Danutė Kutrienė
Loreta Lipnickienė
Andžej Maciejevski