Civilinė byla Nr. 2-415/2012
2-55-3-01632-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo G. P. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kameta“ 2011 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Kameta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintas G. P. finansinis reikalavimas 1 035 783,81 Lt sumai.
Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc yra UAB „Kameta“ hipotekinis kreditorius, kurio naudai jo patvirtintiems finansiniams reikalavimams užtikrinti yra įkeistas UAB „Kameta“ turtas – nekilnojamieji daiktai, esantys Daugėliškio g. 32, Vilniuje.
Pareiškėjas G. P. skundu prašė panaikinti BUAB „Kameta“ 2011 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimą Nr. 5, kuriuo nuspręsta parduoti bankrutavusios įmonės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vieną kompleksą už 1 024 000 Lt. Nurodė, kad šis nutarimas yra neteisingas, kadangi susirinkimo metu nebuvo nustatyta tikroji parduodamo turto rinkos vertė, pardavimas už pernelyg mažą kainą pažeidžia kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino G. P. skundo dėl BUAB „Kameta“ 2011 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo.
Teismas nurodė, kad turto rinkos vertę parodo ne susitarimu dėl įkeitimo arba paskolos išdavimo patvirtinta vertė ir ne turto vertintojo atlikta vertinimo ataskaita, netgi jeigu tokia atlikta pagal patvirtintas normatyvines ir turto vertintojų plačiai naudojamas metodikas, bet tikroji padėtis parduodant turtą už tam tikrą kainą. Nustačius, kad turto pardavimas viešose varžytynėse arba viešame aukcione buvo nesėkmingas už nustatytą kainą neatsiradus turto pirkėjų, teismas neturėjo galimybės teigti, kad nustatytoji turto pardavimo kaina buvo pernelyg maža. Teismas nustatė, jog 2010-03-03, 2010-05-21 ir 2010-10-11 kreditorių susirinkimo nutarimais buvo mėginta parduoti ginčo turtą už kainą, artimą ginčijamai, tačiau nei 2010-03-03, nei 2010-05-21 susirinkimo nutarimais patvirtintomis kainomis parduoti turto nepavyko, neatsiradus už paskelbtą kainą turtą norinčių įsigyti pirkėjų. 2010-10-21 nutarus paskelbti laisvą pardavimą už 1 024 000 Lt, turto taip pat nepavyko parduoti. Be to, kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc užsakymu atlikus papildomą nekilnojamojo turto įvertinimą, 2011-05-20 (prieš pat ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą) UAB „Inreal“ sudaryta vertės nustatymo ataskaita nustatyta, kad bankrutavusiai UAB „Kameta“ priklausančios komplekso dalies vertė yra 743 000 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laikė pareiškėjo skundo argumentus paneigtais ir atmestinais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas G. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl 2011 m. gegužės 26 d. BUAB „Kameta“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Byloje nebuvo nustatyta tikroji nekilnojamojo turto vertė pradinės turto pardavimo kainos nustatymo metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik nesėkmingais ankstesniais mėginimais parduoti turtą, taip pat didžiausio kreditoriaus ir hipotekos įkaito turėtojo Nordea Bank Finland Plc pateiktu nekilnojamojo turto vertinimu, iš kurio nėra aišku kokiu pagrindu buvo nustatyta 743 000 Lt nekilnojamojo turto vertė, kai sudarant kredito sutartį turtas buvo įvertintas 4 000 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai įvertino 2009 m. VĮ Registrų centro atliktą preliminarų turto vertinimą, kuriuo turtas buvo įvertintas 1 600 000 Lt. Per kelerius metus turtas negalėjo nuvertėti beveik keturis kartus ir jo kaina šiuo metu negali būti mažesnė negu ji buvo 2009 metais, kai buvo akivaizdžiai jaučiamas nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis. Teismas, užtikrindamas viešojo intereso bankroto byloje apsaugą, privalėjo užtikrinti, kad nagrinėjamojoje byloje būtų nustatyta tikroji nekilnojamojo turto vertė. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad turtas ankstesnėse varžytynėse nebuvo parduotas dėl tos priežasties, kad šiuo metu toks turtas neturi paklausos ir ne kiekvienas asmuo ar ūkio subjektas yra finansiškai pajėgus šį turtą įsigyti net už šią ženkliai per mažą kainą. Dėl turto pardavimo už ženkliai mažesnę, nei reali jo kaina, pažeis kreditorių interesus patenkinti savo reikalavimus.
- Civilinėje byloje Nr. 2-6000-104/2011, kurioje apeliantas ginčijo BUAB „KNT“ analogišką kreditorių susirinkimo nutarimą, teismas tenkino apelianto prašymą ir paskyrė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, jog minėto turto vertė yra 1 525 000 Lt. Teismas sutiko su apelianto argumentu, kad turtas negalėjo nuvertėti tiek, kad jo kaina būtų mažesnė negu ji buvo 2009 metais. Minėtoje ir nagrinėjamoje civilinėse bylose buvo keliami analogiški klausimai, BUAB „KNT“ priklauso tas pats nekilnojamasis turtas kaip ir UAB „Kameta“, tik atskiri šio turto komplekso objektai. To paties nekilnojamojo turto komplekso verte negali ženkliai skirtis atskirų jo objektu atžvilgiu. Civilinėje byloje Nr. 2-6000-104/2011 atlikta turto vertinimo ekspertizė bei jos metu nustatytos aplinkybės turi įtakos nekilnojamojo turto vertės nustatymui bei prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
- UAB „Auditas ir konsultacijos“, atlikdamas BUAB „KNT“ priklausančio turto vertinimą, nurodė, kad nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui įtakos turi tai, kad pagal 2011-09-14 Vilniaus miesto savivaldybės parengtą teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį, gatvę, kurioje yra BUAB „KNT“ ir BUAB „Kameta“ priklausantis nekilnojamasis turtas, planuojama išasfaltuoti. Šios aplinkybės nebuvo žinomos ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu. Aplinkybės, kad parduodamas turtas yra strategiškai patogioje vietoje, iki jo patogu privažiuoti, o gatvę, kurioje jis yra, planuojama išasfaltuoti, padidina nekilnojamojo turto komplekso vertę.
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta parduoti bankrutavusios įmonės turtą kaip vieną kompleksą už 1 024 000 Lt, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (aktuali redakcija nuo 2012-02-29) 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Tačiau kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras. Siekiant nustatyti teisingą įmonės turto pardavimo kainą, teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines jo pardavimo iš varžytynių kainas.
Nagrinėjamu atveju BUAB „Kameta“ 2010 m. kovo 3 d. kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti atsakovo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytynių kaip vieną kompleksą už VĮ Registrų centro 2009-10-15 Preliminarioje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. VZ-314(2009/10) nustatytą 1 600 000 Lt kainą, tačiau turtas parduotas nebuvo. 2010 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimas, minėto turto nepradavus iš pirmų varžytynių, nutarė nekilnojamąją turtą pardavinėti už 1 280 000 Lt kainą, tačiau ir už šią sumą turtas parduotas nebuvo. Atsakovo kreditorių susirinkimas, įvykęs 2010 m. spalio 11 d., nustatė laisvą minėto nekilnojamojo turto pardavimą už 1 024 000 Lt kainą, už kurią turtas taip pat parduotas nebuvo. Atsakovo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc užsakymu 2011 m. gegužės 20 – 25 d. buvo atliktas siekiamo parduoti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, kurio metu buvo nustatyta, kad atsakovo nekilnojamojo turto vertė yra 743 000 Lt. Ši nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/05-437 nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Ginčijamu 2011 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta parduoti bankrutavusios įmonės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vieną kompleksą už 1 024 000 Lt. Taigi ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu pradinė turto iš varžytynių pardavimo kaina buvo nustatyta didesnė, negu šio turto nustatyta 2011 m. gegužės 25 dienai rinkos vertė, ir nustatytoji kaina buvo tokia pati, kokia buvo nustatyta 2010 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkime, tačiau už kurią turtas jau vieną kartą parduotas nebuvo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad parduodamo turto kaina buvo nustatyta įvertinus byloje nenuginčytą ir galiojančią Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/05-437, 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais buvo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos, su kuriomis kreditoriai sutiko ir už kurias turtas parduotas nebuvo, sprendžia, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nėra nepagrįstai maža.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai nustatė mažiausią galimą turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos. Atsakovo bankroto procesas vyksta jau ilgą laiką, nuo 2009 metų, tačiau jis negali tęstis iki begalybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Todėl kreditorių susirinkimas bankroto proceso metu spręsdamas bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Be to, turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas. Nagrinėjamu atveju, turto nepavyko parduoti tris kartus, taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto kaina yra neprotingai maža, pažeidžia kreditorių interesus ar bankroto procedūros tikslą – kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras.
Apelianto argumentai, kad kitoje civilinėje byloje nustatyta parduodamo turto komplekso kaina yra didesnė, negu nustatytoji kreditorių susirinkimo nutarimu ir Turto vertinimo ataskaita Nr. 11/05-437, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nors kitoje civilinėje byloje buvo vertinamas turtas, kuris taip pat yra (duomenys neskelbtini), tačiau joje buvo vertinami kiti minėto nekilnojamojo turto komplekso objektai, priklausantys kitai įmonei.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Gintaras Pečiulis
Dalia Vasarienė