Civilinė byla Nr. 2-1131/2012             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. (buvusi pavardė J.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl procesinės padėties pakeitimo, A. J. individualios įmonės bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-31-267/2012). 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė A. J. individualiai įmonei bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Tytus“.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. ir R. J. bankroto byloje įtraukė bendraatsakoviais.

Atsakovė R. L. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti R. L. procesinę padėtį iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad įmonės bankrotą lėmė neteisėti A. J. veiksmai, už kuriuos R. L. nėra atsakinga. Todėl negali būti tenkinami kreditorių reikalavimai iš jos turto, kas lemia, kad pareiškėja nelaikytina atsakove bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi  atsakovės R. L. prašymą dėl procesinės padėties pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu A. J. ir R. L. santuoka buvo nutraukta, tačiau sutuoktinių turtas nepadalintas, nes šioje reikalavimo dalyje bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus baigta A. J. individualios įmonės bankroto procedūra. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė A. J. individualios įmonės tyčinį bankrotą. Įvertinęs pateiktus dokumentus teismas konstatavo, kad atsakovės prašymas visiškai nepagrįstas, nes ginčo šalys nesutinka su R. L., kuri įtraukta dalyvauti byloje bendraatsakove, procesinės padėties pakeitimu (CPK 45 str.). Taip pat teismas nurodė, kad pateikto prašymo patenkinimas pažeistų įmonės kreditorių teises, nes pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. A. J. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl turtas, skirtas funkcionuoti įmonei, kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji nuosavybė. R. L. santuoką su A. J. individualios įmonės savininku A. J. nutraukė 2010-10-20, turto nepasidalino (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.91 str.). Civilinė byla dėl santuokoje įgyto turto padalinimo sustabdyta iki bus baigta A. J. individualios įmonės bankroto procedūra, todėl teismas laikė, kad iškėlus A. J. individualiai įmonei bankroto bylą, A. J. buvusi sutuoktinė R. L. pagrįstai įtraukta į bankroto procesą bendraatsakove.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė R. L. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti R. L. procesinę padėtį civilinėje byloje iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Skunde nurodo, kad  A. J. individualios įmonės bankrotą lėmė atsakovo A. J. tyčiniai neteisėti veiksmai, todėl nėra R. L., kaip įmonės bendrasavininkės, atsakomybės už A. J. individualios įmonės prievoles, kurios neįvykdytos išimtinai dėl atsakovo A. J. kaltės. Teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, kad R. L. nelaikytina atsakove šioje bankroto byloje, kadangi ji neturėjo galimybės kontroliuoti A. J. veiksmų, veikiant A. J. individualios įmonės vardu. Vien faktas, kad A. J. individuali įmonė buvo įsteigta R. L. ir A. J. santuokoje, negali būti priežastis nustatyti R. L. atsakomybę už šios įmonės prievoles. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu A. J. ir R. L. santuoka nutraukta dėl A. J. kaltės. Minėtame sprendime nustatytas faktas, kad R. L. ir A. J. nuo 2007 m. gegužės mėn. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. A. J. individuali įmonė tapo nemokia dėl A. J. tyčinių neteisėtų veiksmų tuo laikotarpiu, kai R. L. ir A. J. gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, o A. J. individualią įmonę valdė ir jos pajamas naudojo išimtinai savo interesų tenkinimui. Kadangi R. L. ir A. J. bendroji jungtinė nuosavybės teisė pasibaigė nuo 2007 m. gegužės mėnesio, todėl R. L. atsako tik už tas šios įmonės prievoles, kurios kilo iki 2007 m. gegužės mėnesio.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. ir A. J. santuokos metu įsteigė  individualią įmonę, kuriai 2009 m. sausio 14 d. buvo iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. ir R. L. bankroto byloje įtraukė bendraatsakovais. Atsakovė R. L. prašo pakeisti jos procesinę padėtį civilinėje byloje iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.; Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Taigi individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sutuoktinių, kaip individualių įmonių savininkų, atsakomybės, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nepakanka šio neribotos civilinės atsakomybės subjekto turto, pagal jo prievoles atsako savininkai (juridinio asmens dalyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. A. L., byla Nr. 3K-7-308/2004; 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. antstolis G. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-499/2004).  Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.. 4.38 str.). Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Tačiau tokių įrodymų R. L. byloje nepateikė ir materialinio teisinio reikalavimo dėl pripažinimo, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, įstatymo nustatyta tvarka teisme nepareiškė, todėl tenkinti jos atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.