Civilinė byla Nr. e2-405-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00044-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti buvusios bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,UPULUPU“ vadovės J. G. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „UPULUPU“ (toliau – atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas S. S. (toliau – nemokumo administratorius). Teismas šia nutartimi taip pat nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo, per kurį įgaliojimų netekę bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 1 d., todėl terminas įvykdyti nutartimi nustatytą įpareigojimą suėjo 2023 m. birželio 16 d.
2. Teisme 2024 m. vasario 19 d. buvo gautas nemokumo administratoriaus prašymas taikyti buvusiai atsakovės vadovei J. G. (toliau – pareiškėja) sankcijas, numatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 3 dalyje. Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir skyrė pareiškėjai 300 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
3. Teisme 2024 m. kovo 15 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl baudos panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad nors ji pati asmeniškai neperdavė nemokumo administratoriaus prašomų dokumentų, tačiau faktiškai bendrovės finansiniai dokumentai buvo perduoti. Pareiškėja organizavo dokumentų perdavimą ir juos pasirašė. Nemokumo administratoriui buvo perduotas bendrovės balansas, sudarytas 2023 m. balandžio 30 d. Tuo metu atsakovė veiklos nevykdė, balansas nesikeitė ir yra identiškas 2023 m. birželio 1 d. balansui.
4. Pareiškėjos teigimu, atsakovės 2023 m. balandžio 30 d. balanse 33 512 Eur vertės materialusis ilgalaikis turtas buvo nurodytas per klaidą, nes į balansą buvo įtrauktas lengvasis automobilis, kuriuo atsakovė disponavo, todėl po trijų dienų pataisytame balanse šio, per klaidą įvesto ilgalaikio materialaus turto, neliko. Apie šią aplinkybę buvo informuotas nemokumo administratorius, jam buvo teiktas ir trišalis susitarimas, pagrindžiantis lizingo sutarties perleidimą kitai bendrovei. Dėl įmonės 2022 metais įgytų karkasinių namo konstrukcijų pareiškėja paaiškino, kad ji niekada neperleido ir neperdavė bendrovės materialaus turto. Nemokumo administratoriui esama konstrukcijų vieta žinoma. Atsakovės balanse šios konstrukcijos nėra nurodomos nuo 2022 metų, nes po neteisėto jų išvežimo, jų vertė negali būti atstatyta, konstrukcijos yra stipriai pažeistos. Pareiškėjos manymu, nemokumo administratorius dėl karkasinių namo konstrukcijų galimai yra klaidinamas jų išvežimą įvykdžiusio asmens. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog sąžiningai vykdė JANĮ 57 straipsnio reikalavimus, domisi bankroto eiga ir vykdo įstatymo jai nustatytas pareigas bei bendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, jai skirta nuobauda turėtų būti panaikinta arba sumažinta.
5. Nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 2 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti prašymą panaikinti ar sumažinti jai skirtą baudą, nes pareiškėja nebendradarbiauja ir nepaaiškina aplinkybių, kaip buvo apskaitytos karkasinių namelių konstrukcijos, kur jos saugomos, kodėl sudarė sandorį su D. L. ir kodėl negrąžina bendrovei 2 500 Eur, gautų pagal šį sandorį. Nemokumo administratoriaus nuomone, pareiškėjos atžvilgiu turi būt taikomos griežtesnės sankcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino buvusios BUAB „UPULUPU“ vadovės prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo.
7. Nurodė, kad nors pareiškėja teigia, jog įstatyme numatytą pareigą ji yra įvykdžiusi, todėl nėra pagrindo jai skirti nuobaudą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Prašymo dėl baudos paskyrimo nagrinėjimo metu duomenų, kad pareiškėja nemokumo administratoriui būtų perdavusi bendrovės finansinės atskaitomybės (balansą), sudarytą 2023 m. birželio 1 d., byloje nebuvo pateikta. Duomenų paneigiančių šią aplinkybę pareiškėja nepateikė, o balansą sudarytą 2023 m. birželio 1 d., teismui pateikė tik kartu su prašymu dėl nuobaudos panaikinimo, o nemokumo administratoriui elektroniniu paštu išsiuntė tik 2024 m. kovo 14 d., t. y. praleidusi terminą įvykdyti nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei jai nustatytą įpareigojimą.
8. Nors pareiškėja nurodė, kad balanse per klaidą prie ilgalaikio turto sąrašo buvo įtrauktas įmonės veiklos nuoma (lizingu) disponuojamas lengvasis automobilis, todėl po trijų dienų pataisytame balanse šio, per klaidą įvesto ilgalaikio materialaus turto, neliko, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, t. y. duomenų apie automobilį, sudarytą lizingo sutartį pareiškėja teismui nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, jog apie šią aplinkybę buvo informuotas nemokumo administratorius. Priešingai, nemokumo administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp UAB „UPULUPU“ ir Šiaulių banko nėra sudaryta transporto priemonės finansinės nuomos sutartis.
9. Nors pareiškėja teigia, kad konstrukcijų ji niekam neperdavė, tačiau byloje pateikta rašytinė sutartis su D. L. šiuos paaiškinimus paneigia. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad už parduotas konstrukcijas gauti pinigai yra perduoti atsakovei. Pati pareiškėja nurodė, kad konstrukcijos yra stipriai pažeistos, jų vertė negali būti atstatyta, nors ji kaip buvusi bendrovės vadovė yra atsakinga už tinkamą viso bendrovės turto saugojimą iki bankroto bylos iškėlimo bei tinkamą jo perdavimą nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo.
10. Pažymėjo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir panaikinti jai teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi paskirtą baudą nėra. Bauda buvo paskirta esant visoms sankcijos taikymo sąlygoms, jos dydis parinktas atsižvelgiant į pareiškėjos procesinį elgesį, todėl ją naikinti ar mažinti prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėja J. G. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – buvusios BUAB ,,UPULUPU“ vadovės J. G. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo tenkinti. Taip pat, priimti naujus įrodymus ir prijungti juos prie bylos medžiagos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teiginiai, kad apeliantė nėra sudariusi atsakovės 2023 m. birželio 1 d. balanso, iš kurio būtų galima spręsti apie nuosavybės teise bendrovės turimo, disponuojamo, bei valdomo turto apimtį, yra nepagrįsti. BUAB „UPULUPU“ finansinės apskaitos dokumentus nemokumo administratoriui 2023 m. liepos 3 d. perdavė UAB „Finansų valdymo centras“, kuri buvo atsakinga už BUAB „UPULUPU“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, direktorė ir bendrovės faktinis vadovas V. T. UAB „Finansų valdymo centro“ direktorė teikė administratoriui duomenis, aiškino, kodėl buvo reikalingi finansinių atskaitomybių patikslinimai, siuntė trūkstamas sąskaitas ir pan. Taigi, nors pati apeliantė asmeniškai dokumentų neperdavė, tačiau ji įvykdė savo pareigą perduoti bendrovės dokumentus, o būtent, organizavo jų perdavimą per buhalterinės apskaitos bendrovę, nurodė perduoti dokumentus ir pasirašė visas finansines ataskaitas.
11.2. Teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad apeliantė pateikė 2023 m. balandžio 30 d. bendrovės balansą, taip pat ir 2023 m. birželio 1 d. bendrovės balansą, tačiau praleidusi terminą įvykdyti nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo jai nustatytą įpareigojimą. Apeliantės nuomone, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitiktų teismo sprendimas skirti apeliantei baudą už tai, kad ji nebuvo sudariusi 2023 m. birželio 1 d. bendrovės balanso, nes žinojo, jog įmonė veiklos nevykdo, todėl balansas yra nepakitęs. Be to, jam parengti pritrūko laiko, kadangi apeliantė viena augina nepilnamečius vaikus.
11.3. Atkreipė dėmesį, kad iš BUAB ,,UPULUPU“ vadovės pareigų apeliantė buvo atleista 2023 m. gegužės mėnesį, tačiau sąžiningai vykdo įstatyme nustatytas pareigas ir bendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, domisi bankroto bylos eiga.
11.4. Pasak apeliantės, teiginiai, kad ji nėra perdavusi nemokumo administratoriui bendrovės materialiojo turto – namo konstrukcijų neatitinka faktinės situacijos ir yra nepagrįsti. Turtas nebuvo perduotas dėl objektyvių priežasčių – trečiųjų asmenų veiksmų.
11.5. BUAB „UPULUPU“ priklausančios karkasinio namo konstrukcijos pagal susitarimą buvo sandėliuojamos A. B. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) A. B. didžiąją dalį karkasinio namo konstrukcijų savavališkai išvežė. Dėl šio įvykio BUAB „UPULUPU“ vadovas V. T. A. B. 2022 m. liepos 12 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo informuoti, kas ir kokiomis aplinkybėmis išvežė bendrovės turtą. Dėl šio įvykio BUAB ,,UPULUPU“ taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, kadangi tarp šalių tariamai buvo sudaryta civilinė bendradarbiavimo sutartis (t. y. partnerystės sutartis), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir šalims pasiūlyta ginčą spręsti civiline tvarka.
11.6. Prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad A. B. suorganizavo namo konstrukcijų išvežimą iš teritorijos, kuriose jos buvo saugomos, taip pat nustatė, jog pastarasis jų nerealizavo, niekaip nepanaudojo, namo konstrukcijų buvimo vieta yra žinoma. Neparduotos konstrukcijos A. B. savavališkai buvo išvežtos iš teritorijos, kurioje jos buvo laikomos ir stipriai pažeistos, todėl jų vertė negali būti atstatyta. Visgi konstrukcijų pažeidimai ir vertės sumažėjimas atsirado išimtinai dėl A. B. savavališkų veiksmų. BUAB „UPULUPU“ vadovai ketino reikšti ieškinį A. B. dėl žalos atlyginimo, tačiau prasidėjus bendrovės bankroto procesui, buvę vadovai neteko tokios teisės.
11.7. Atkreipė dėmesį, kad namo konstrukcijos nėra nurodomos BUAB „UPULUPU“ balanse nuo 2022 metų, nes po savavališko jų išvežimo jų vertė negali būti atstatyta, kadangi jos pažeistos, po savavališko išvežimo tapo nenaudojamos. Byloje pateikta sutartis dėl konstrukcijų pardavimo trečiajam asmeniui D. L. netikra, neatitinka tikrųjų aplinkybių, ji buvo ,,pakišta“ apeliantei pasirašyti. Apeliantė niekada nepardavė ir neperleido BUAB „UPULUPU“ namo konstrukcijų. Konstrukcijos buvo savavališkai išvežtos, o bendrovės vadovai dėjo pastangas jas susigrąžinti.
11.8. Nemokumo administratorius ir teismas situacijoje dėl namo konstrukcijų yra klaidinamas galimai savavališką konstrukcijų išvežimą įvykdžiusio asmens A. B., kurio santykiai su apeliante yra konfliktiški. Versiją, neva apeliantė, kaip fizinis asmuo, pardavė trečiajam asmeniui D. L. BUAB „UPULUPU“ nuosavybės teise priklausantį turtą – namo konstrukcijas, kaip gynybą ikiteisminiame tyrime dėl neteisėto turto pasisavinimo naudojo A. B. – teigė, kad jis iš D. L. nusipirko dalį konstrukcijų ir jas išvežė.
11.9. Apeliantė namo konstrukcijų nemokumo administratoriui neperdavė ne dėl savo neteisėtų veiksmų, o išimtinai dėl trečiojo asmens A. B. savavališkų veiksmų. Apeliantė dėjo visas pastangas turtą susigrąžinti ir perduoti administratoriui, ir nors tai nepavyko, buvusi vadovė surinko reikšmingą informaciją – turto išvežimo faktą, turto buvimo vietą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė neįvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.
11.10. Apeliantės pažeidimai yra formalūs (laiku nepateikė bendrovės 2023 m. birželio 1 d. balanso, nors buvo pateikusi 2023 m. balandžio 30 d. balansą, o šiuo laikotarpiu bendrovė veiklos nevykdė ir balansas nekito), ji dėjo visas protingas pastangas įvykdyti vadovo pareigas (bendrovės turto nepateikė ne dėl savo kaltės, o dėl trečiojo asmens savavališko turto išvežimo ir sulaikymo). Todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė paskirti 300 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas yra Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) Kauno apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją; 2) Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. kovo 15 d. nutarimo atmesti skundą kopiją. Nurodė, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pateikiant atskirąjį skundą, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kurias pagrindžia pateikiami rašytiniai įrodymai.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. kovo 15 d. nutarimo atmesti skundą kopija jau yra pateikta byloje (3 t., b. l. 131–134), į aplinkybę, jog apeliantės pateikta Kauno apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija gali būti reikšminga sprendžiant dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, taip pat į tai, kad šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti Kauno apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją ir esant poreikiui vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis
, o Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. kovo 15 d. nutarimą atsisakyti priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
18. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, be kita ko: visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
19. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančio juridinio asmens vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui juridinio asmens finansinius bei kitus svarbiausius su juridinio asmens veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu juridinio asmens valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar juridinio asmens turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą. Įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje būtent apeliantei tenka procesinė našta pagrįsti aplinkybę, kad nemokumo administratoriui perdavė visus bendrovės dokumentus.
20. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto byloms nagrinėti, yra JANĮ. Jei JANĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
21. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas.
22. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi BUAB „UPULUPU“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas S. S., bendrovės organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šia nutartimi buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 1 d., todėl terminas įvykdyti nutartimi nustatytą įpareigojimą suėjo 2023 m. birželio 16 d.
24. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi buvusiai atsakovės vadovei J. G. paskirta 300 Eur bauda už Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje nustatytų įsipareigojimų perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą (naudojamą) turtą ir dokumentus nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė BUAB ,,UPULUPU“ buvusios vadovės prašymą panaikinti ar sumažinti baudą, remdamasis tuo, kad buvusi bendrovės vadovė nepagrindė, jog įvykdė pareigą perduoti visus dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui.
25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nutarė paskirti 300 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Apeliantė laikosi pozicijos, kad 2023 m. kovo 13 d. nutartį įvykdė, visus bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui perdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė bei BUAB ,,UPULUPU“ faktinis vadovas V. T. Taip pat informavo nemokumo administratorių, kad bendrovės turto niekam nepardavė, o bendrovės turto nepateikė ne dėl savo kaltės, o dėl trečiojo asmens savavališko turto išvežimo ir sulaikymo.
26. Aplinkybę, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė ir faktinis BUAB ,,UPULUPU“ vadovas V. T. perdavė nemokumo administratoriui visus dokumentus apeliantė grindžia į bylą pateiktais 2023 m. spalio 2 d. dokumentų perdavimo priėmimo aktu (kuriuo V. T. perdavė, o nemokumo administratorius 2023 m. spalio 4 d. priėmė jame išvardintus dokumentus) (3 t., b. l. 118) ir 2023 m. liepos 3 d. apskaitos dokumentų aktu (kuriuo buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė perdavė, o nemokumo administratorius 2023 m. spalio 4 d. priėmė 6 dokumentų segtuvus) (3 t., b. l. 119–120), tačiau pastarajame yra nemokumo administratoriaus pastaba, kad perduodami segtuvai neįvardinti, bylų lapai nesunumeruoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bankrutuojančios bendrovės dokumentai nemokumo administratoriui perduodami be apyrašo, vėliau kilus ginčui dėl faktiškai perduotų ar neperduotų dokumentų, jų apimties, buvęs vadovas negali remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1158-553/2021). Nemokumo administratoriaus 2024 m. sausio 10 d. pranešime J. G., nurodyta, kad UAB „UPULUPU“ buvusio vadovo V. T. nurodymu 2023 m. spalio 4 d. nemokumo administratoriui buvo perduota tik nedidelė dalis bendrovės dokumentų, t. y. nėra perduotas ne tik turtas ir (ar) jo buvimą patvirtinantys dokumentai, bet ir visi bendrovės steigimo, personalo valdymo, buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai, įskaitant ir visas sutartis, sudarytas per 36 mėnesius iki nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienos (3 t., b. l. 101).
27. Viena vertus, nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių visų (o ne dalies) juridinio asmens dokumentų perdavimo fakto nemokumo administratoriui. Kita vertus, minėta (žr. šios nutarties 26 punktą), kad 2023 m. liepos 3 d. apskaitos dokumentų aktu buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė perdavė, o nemokumo administratorius priėmė 6 neįvardintus ir nesunumeruotus dokumentų segtuvus, taigi dėl perduodamų dokumentų pateikimo formos, nemokumo administratorius jų pateikimo metu neturėjo objektyvios galimybės įvertinti perduodamų dokumentų pobūdžio ir apimties.
28. Be kita ko, pati apeliantė atskirajame skunde pripažino, kad bendrovės finansinę atskaitomybę (balansą) nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai (2023 m. birželio 1 d.) teismui bei nemokumo administratoriui pateikė 2024 m. kovo 13 d., t. y. tik po to, kai teismas skyrė baudą. Nors apeliantė remiasi argumentu, kad byloje buvo pateikusi 2023 m. balandžio 30 d. balansą, kuris yra identiškas 2023 m. birželio 1 d. balansui, nes bendrovė minėtu laikotarpiu veiklos nevykdė, tačiau kaip matyti iš nutarties, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, turinio, joje taip pat buvo įpareigojimas perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau tokių duomenų apeliantė nepateikė.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė byloje nepateikė įrodymų, jog perdavė nemokumo administratoriui visą bankrutuojančios bendrovės turtą, kuris turi būti perduodamas vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „UPULUPU“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo įgijusi karkasinio namo konstrukcijas, kurios buvo įtrauktos į BUAB „UPULUPU“ ilgalaikio turto sąrašą, jų balansinė vertė 2022 m. liepos 11 d. buvo 30 000 Eur, tai atsispindi ir 2023 m. balandžio 30 d. atsakovės balanse, sudarytame 2023 m. gegužės 12 dieną ir pasirašytame apeliantės (3 t., b. l. 97). Nors apeliantė teigia, kad namo konstrukcijų nemokumo administratoriui neperdavė ne dėl savo neteisėtų veiksmų, o išimtinai dėl trečiojo asmens A. B. savavališkų veiksmų bei surinko reikšmingą informaciją – turto išvežimo faktą, turto buvimo vietą, tačiau nepagrindė, kada tiksliai ir kokiomis priemonėmis ši informacija buvo pateikta nemokumo administratoriui.
30. Kaip matyti iš byloje pateikto apeliantės atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą skirti baudą (DOK-4990), apeliantė pati nurodo, kad informaciją apie turtą ir jo buvimo vietą nemokumo administratoriui pateikė A. B., nors šią informaciją pateikti buvo įpareigota apeliantė. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2021 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pasirašytos tarp apeliantės, kaip fizinio asmens, ir D. L., BUAB „UPULUPU“ nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas – 50 proc. namo konstrukcijų už 2 500 Eur buvo parduota D. L. (3 t., b. l. 95–96). Nors apeliantė teigia, kad šis sandoris apsimestinis ir negalioja, tačiau išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė objektyvių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad už BUAB „UPULUPU“ priklausančio turto pardavimą gautus pinigus apeliantė grąžino ar perdavė nemokumo administratoriui, taip pat, apeliantė nepagrindė, kokiu pagrindu 2021 m. birželio 14 d. dalį šio BUAB „UPULUPU“ priklausančio turto ji, kaip fizinis asmuo, perleido kitiems asmenims. Be kita ko, nepateikė įrodymų, kad bendradarbiavo su nemokumo administratoriumi, t. y. jam 2024 m. sausio 10 d. pranešimu kreipiantis į apeliantę, pateikė atsakymus raštu ar žodžiu.
31. Apeliantė nenurodė argumentų dėl jai paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų mažinti paskirtą baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
32. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo apeliantės nepakankamą bendradarbiavimą su nemokumo administratoriumi bei reikalautų duomenų netinkamą pateikimą, trukdantį jam veiksmingai vykdyti bankroto procedūras, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nepanaikino apeliantei paskirtos baudos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų mažinti paskirtą baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza