Civilinė byla Nr. e2A-127-516/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00360-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.2.7; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-372/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ dėl subrangos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fegda“ prašė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutartį Nr. 16/L04-S, kaip sudarytą dėl UAB „CCM Baltic“ apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis).
2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d. ieškovė UAB „Fegda“ ir atsakovė UAB „CCM Baltic“ pasirašė subrangos sutartį Nr. 16/L04-S (toliau ir – subrangos sutartis), pagal kurią ieškovė (subrangovė) turėjo atlikti statybos rangos (sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo) darbus LIDL prekybos centro statybos objekte Rasų g. 9A, Vilniuje, atsižvelgdama į užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ projektinės dokumentacijos reikalavimus, o atsakovė (genrangovė) įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis. Po subrangos sutarties pasirašymo atsakovė dėl finansinių sunkumų nebegalėjo vykdyti genrangovo funkcijų, todėl užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ santykiai su atsakove UAB „CCM Baltic“ dėl šio statybos objekto nutrūko. Atsakovė nevykdė savo finansinių įsipareigojimų pagal subrangos sutartį ir ieškovei už statybos darbus nemokėjo.
3. Pasirašydama subrangos sutartį UAB „Fegda“ buvo įsitikinusi, kad genrangovė UAB „CCM Baltic“ ir užsakovė UAB „Lidl Lietuva“ bus pajėgios vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
4. Ieškovė, susipažinusi su 2017 m. birželio 6 d. gauta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi dėl BUAB „CCM Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir kitais Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-676-357/2017 gautais dokumentais, priėjo išvadą, kad atsakovė UAB „CCM Baltic“, nuslėpdama reikšmingą informaciją apie savo turtinę padėtį ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams, taip pat apgaulingai ir aplaidžiai tvarkydama savo buhalterinę apskaitą ir teikdama ja pagrįstas apgaulingas finansines ataskaitas, veikė apgaule ir ketino gauti turtinės naudos ieškovės UAB „Fegda“ sąskaita, žinodama, kad tokioje sunkioje finansinėje (faktinio nemokumo) būsenoje ji realiai negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir atsiskaityti už atliktus rangos darbus.
5. UAB „CCM Baltic“ jau 2015 metais buvo nemoki ir pasirašydama 2016 m. sausio 27 d. Subrangos sutartį su UAB „Fegda“ nuslėpė šią labai reikšmingą informaciją dėl savo finansinės būklės ir labai didelės neigiamų padarinių rizikos, susijusios su atsiskaitymu už rangos darbus.
6. Atsakovės UAB „CCM Baltic“ apgaulė, kuri pasireiškė informacijos nutylėjimu ir finansinių rezultatų falsifikavimu, turėjo lemiamos reikšmės ieškovės UAB „Fegda“ apsisprendimui dėl ginčijamos subrangos sutarties sudarymo. Turėdama objektyvios informacijos apie atsakovės mokumo problemas, ieškovė šio sandorio nebūtų sudariusi ir tokiu būdu būtų išvengusi didelių nuostolių. Sudarydama subrangos sutartį, atsakovė žinojo, kad įmonė yra faktinio nemokumo būsenoje ir negalės atsiskaityti su ieškove už atliktus rangos darbus net ir gavusi iš užsakovės subrangovei skirtas lėšas, todėl sąmoningai (tyčia) vengė objektyvios informacijos pateikimo finansinėje atskaitomybėje ir sąmoningai nutylėjo bei neatskleidė ieškovei tokio pobūdžio informacijos. Objektyvios informacijos apie finansinę (turtinę) padėtį ir didelius įsipareigojimus kitiems kreditoriams tyčinis iškreipimas ir nutylėjimas nulėmė ydingą ieškovės valios formavimosi procesą, dėl ko nebuvo realios galimybės objektyviai įvertinti verslo rizikos ir apsispręsti dėl sutarties sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia ab initio 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutartį Nr.16/L04-S, pasirašytą tarp atsakovės BUAB „CCM Baltic“ ir ieškovės UAB „Fegda“, kaip sudarytą dėl atsakovės BUAB „CCM Baltic“ apgaulės.
8. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) 2020 m. vasario 26 d. ekspertizės aktas patvirtino, jog dėl ne laiku nurašytų atsargų (statybinių medžiagų) UAB „CCM Baltic“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanse turto vertė buvo padidinta 837 531,37 Eur, dėl 2015 m. nenurašytų atsargų 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje sąnaudos buvo sumažintos 549 597,89 Eur, o laiku nurašius sąnaudas 2015 m. veiklos rezultatas būtų 440 554,83 Eur nuostolis. Jeigu įmonė būtų laiku nurašiusi į sąnaudas 2014 ir 2015 m. sunaudotas atsargas už 837 531,38 Eur, bendrovė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. būtų nemoki, t. y. bendrovė faktiškai buvo nemoki tiek 2015 m. gruodžio 31 d., tiek 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutarties sudarymo metu (t. 6, b. l. 12). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, svarbios, vertinant protingo verslininko (potencialaus kontrahento) valios formavimosi procesą ir jo ketinimus sudaryti sutartį su atitinkamos finansinės būklės įmone.
9. Eksperto išvadose nurodyta, kaip buvo apskaitomas faktiškai neegzistuojantis turtas, sunaudotos konkrečiuose statybos objektuose medžiagos vietoje jų nurašymo 2014 ir 2015 metais buvo perkeltos į kitą apskaitos registrą – V. sandėlį NR132. Toks sandėlis realiai neegzistavo ir buvo sukurtas tik apskaitoje (t. y. virtualiai) buvusio vadovo S. V. nurodymu.
10. Apie tai, kaip ir kada buvo suformuotas toks sandėlis, nurodyta į bylą pateiktame 2018 m. lapkričio 12 d. kaltinamajame akte, pagal kurį Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-332/2020 palaikomi kaltinimai buvusiems UAB „CCM Baltic“ vadovams S. V. ir A. A. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės turto (92 613,69 Eur) pasisavinimo. Šis rašytinis įrodymas pagrindė, kad sunaudotos medžiagos buvo fiktyviai perkeliamos iš vieno apskaitos registro į kitą ir pagal S. V. pasirašytus turto inventorizacijos aktus niekas iš atsakingų darbuotojų (statybos vadovų ir kt.) faktiškai nedalyvavo medžiagų inventorizacijose ir nematė nei medžiagų, nei sandėlio Nr. 132. Tokiu būdu vadovai norėjo dirbtinai pagerinti savo finansinius rodiklius (2014 ir 2015 metų) ir sukurti finansiškai pajėgios (mokios) įmonės įvaizdį savo kontrahentams, taip pat ir kredito įstaigoms.
11. Teismas sprendė, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo UAB „Fegda“ net negalėjo turėti jokios informacijos apie atsakovės nemokumą ir tikrąją finansinę padėtį. Subrangos sutarties sudarymo metu buvo prieinami tik 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai, 2015 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė kartu su veiklos ataskaita bei auditorių išvadomis buvo parengta (patvirtinta) 2016 m. balandžio 29 d. ir paskelbta 2016 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 47, t. 4, b. l. 157), tačiau tiek 2014 metų, tiek 2015 metų dokumentai neatspindėjo tikrosios informacijos apie turtinę padėtį. Be to, nepriklausomai nuo to, ar 2015 metų finansinės ataskaitos galėjo būti prieinamos ieškovei, ar ne, 2015 m. gruodžio 31 d. balanse buvo iškreipti faktiniai duomenys apie įmonės turtą (atsargas), dėl ko įmonės turtas fiktyviai buvo padidintas apie 1 110 000 Eur suma ir taip pagerinti įmonės mokumo rodikliai, kaip tai pažymėta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-597-372/2017.
12. Teismas konstatavo, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu (2016 m. sausio 27 d.) ieškovė neturėjo jokios neigiamo pobūdžio informacijos apie atsakovės finansinę padėtį, objektyviai ji galėjo vadovautis tik 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Nurodyto laikotarpio finansinių ataskaitų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) rodikliai neleido daryti išvadų dėl nepatenkinamų veiklos rezultatų bei turtinių sunkumų, turėta informacija nekėlė tokio pobūdžio abejonių. Pasirašydama subrangos sutartį UAB „Fegda“ buvo įsitikinusi, kad genrangovė UAB „CCM Baltic“ ir užsakovė UAB „Lidl Lietuva“ bus pajėgios vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl sutiko pasirašyti subrangos sutartį pagal atsakovės UAB „CCM Baltic“ pasiūlytą sutarties projektą. Jeigu ieškovė būtų žinojusi apie finansinius sunkumus gauti apmokėjimą už darbus iš genrangovės ar užsakovės, ji, kaip apdairi ir atsakinga verslininkė, šios subrangos sutarties būtų nesutikusi pasirašyti. Pakankamai akivaizdu, kad nemokios ir negalinčios atsiskaityti už darbus įmonės finansavimas savo ištekliais bei sąnaudomis ir atitinkamų nuostolių patyrimas nėra suderinamas su įprastos ir protingos verslo praktikos standartais, tai prieštarauja pagrindiniam įmonės veiklos tikslui – siekti pelno.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „CCM Baltic“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Sprendime teismas nepagrįstai priėjo išvadą, kad atsakovės apgaulės faktas pradėjo ryškėti tik iškėlus bankroto bylą ir apie konkrečias aplinkybes ieškovei tapo žinoma tik 2017 m. birželio 6 d. susipažinus su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-597-372/2017. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis būtų gavusi prieš subrangos sutarties sudarymą, juos vertinusi ir dariusi kokias nors išvadas. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovė, galimai žinodama ar turėdama žinoti apie buvusius prieš atsakovę inicijuotus teisminius ginčus dėl savalaikio neatsiskaitymo, šią informaciją ignoravo ir jokių duomenų ir dokumentų apie atsakovės finansinę padėtį iš atsakovės prieš pasirašant subrangos sutartį neprašė, o tuo pačiu – prisiėmė verslo santykiuose kylančią riziką.
13.2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: žinoti jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Ieškovė yra nuo 1993 metų Lietuvos Respublikoje veikianti viena stambiausių ir sėkmingai veikiančių privačių kelių tiesimo bendrovių, turinti jau daugiau nei dviejų dešimtmečių verslo praktikos, daugialypių sutarčių ir užsakymų portfelį, leidžiantį jai itin išsamiai įvertinti tiek kontrahento patikimumą, tiek sandorio ekonominį pagrįstumą. Tai, kad ieškovė neprašė ir nevertino atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų, reiškia tai, jog sprendime nurodyti atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės neatitikimai negalėjo turėti įtakos ieškovės valios sudaryti sutartį susiformavimui, todėl šios teismo sprendime nurodytos aplinkybės nepagrindžia apgaulės sudarant sutartį egzistavimo.
13.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, konstatavo, jog byloje (Nr. e2-60-372/2020) ginčydama subrangos sutartį su BUAB „CCM Baltic“, UAB „Fegda“ siekia išvengti kreditorių eiliškumo taisyklės taikymo savo kreditorinio reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, t. y. siekia patenkinti savo finansinius reikalavimus, kilusius iš subrangos sutarties su BUAB „CCM Baltic“, ne Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir eile, o tiesiogiai iš užsakovės. Teismas šioje byloje privalo laikytis prejudicialumo taisyklės, vadovautis šiais Lietuvos apeliacinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais ir atsisakyti ginti UAB „Fegda“ teisę bei ieškinį atmesti.
13.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė sąmoningai vykdė ieškovės atžvilgiu kokius nors veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieškovę), dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Šioje byloje ieškovė rėmėsi jau po sutarties sudarymo ir jos vykdymo užbaigimo paaiškėjusių duomenų apie dalies ieškovės balanse nurodytų atsargų pavėluotą nurašymą, dėl ko buvo neteisingai nurodytas atsakovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. balanse, analizėmis, tačiau niekaip nepagrindė kaip tai lėmė ieškovės valios dėl sutarties sudarymo formavimąsi, kai prieš sudarant sutartį ieškovė šiais duomenimis nesidomėjo ir jų nevertino.
13.5. Net ir esant žinomai blogai kontrahento finansinei padėčiai kita sandorio šalis gali priimti sprendimą sudaryti sandorį, jei tai atitinka jos verslo interesus, ir tokie sprendimai yra realizuojami pasirašant sandorį. Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju, vien ta aplinkybė, kad po sutarties sudarymo paaiškėjo, jog atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys nebuvo tikslūs, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė suklaidino ieškovę dėl jos sudaryto ginčijamo sandorio esmės ir kad atsakovė tai padarė ieškovės atžvilgiu tyčia bei taip siekė sudaryti sutartį.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Byloje atsakovės darytos prielaidos, kad ieškovės domėjimasis atsakovės turtine padėtimi ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų leidęs ieškovei nustatyti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, yra akivaizdžiai neproporcingos byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovė ėmėsi faktiškai nusikalstamų organizacinių priemonių, kad atliktų ir nuslėptų savo tikrosios turtinės padėties iškraipymus, kurie atskleisti tik ikiteisminio tyrimo metu atliekamų ekspertizių metu. Atsižvelgiant į atliktos ekspertizės duomenis, byloje pagrįstai konstatuota, kad UAB „CCM Baltic“ ginčijamos sutarties sudarymo metu, kaip ir 2015 m. gruodžio 31 d., faktiškai buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo prievolių kontrahentams. Atsakovė, kaip apdairi ir sąžininga verslininkė, neturėjo siūlyti ieškovei pasirašyti subrangos sutartį, o vietoje to privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
14.2. Minimas atsakovės apgaulingas ūkinės finansinės veiklos vykdymas bei apskaitos tvarkymas nėra atsitiktinis reiškinys, o sąmoninga neteisėta veikla, tą parodo ir tai, kad buvęs vadovas S. V. tam tikriems darbuotojams siūlė fiktyviai įforminti 90 000 Eur premiją ir taip pateisinti kasos lėšų trūkumą, už kurį jis buvo materialiai atsakingas (6 t., b. l. 140, kalt. akto 18 psl.).
14.3. Baudžiamojoje byloje parengtos penkios specialisto išvados dėl UAB „CCM Baltic“ ūkinės finansinės veiklos tiriamuoju laikotarpiu (2014 – 2016 metai) patvirtina neteisėtą turto nurašymo ir kitą veiklą, neteisingą apskaitos tvarkymą, finansinės atskaitomybės iškraipymą bei faktinį įmonės nemokumą 2015 m. gruodžio 31 d. Tik paskutiniam tyrimui (2018 m. gegužės 4 d. išvada) buvo pateikti duomenys apie UAB „CCM Baltic“ pradelstus įsipareigojimus (t. 6, b. l. 169, kalt. akto 47 psl.), kas patvirtina, kad iki pat 2018 metų balandžio–gegužės mėn. tokie duomenys nebuvo prieinami net įmonės veiklos tyrimą atliekantiems subjektams. Tai paneigia visus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė iki 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutarties sudarymo galėjo gauti reikiamus teisingus duomenis apie įmonės kreditorius ir jos tikrąją finansinę padėtį.
14.4. 2018 m. rugpjūčio 31 d. parengtoje UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertės A. K. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad pagal viešai prieinamus 2014 ir 2015 metų finansinių ataskaitų duomenis nėra galimybės daryti išvados apie įmonės pradelstus įsipareigojimus ir jos nemokumą. Šis rašytinis įrodymas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo UAB „Fegda“ negalėjo turėti jokios informacijos apie atsakovės nemokumą ir tikrąją finansinę padėtį.
14.5. BUAB „CCM Baltic“ bankroto administratoriaus 2017 m. spalio 16 d. pareiškime, pateiktame baudžiamojoje byloje (t. 6, b. l. 112), atsakovė pripažįsta UAB „CCM Baltic“ apgaulę, pasireiškiančią sąmoningu duomenų falsifikavimu ir tikrosios turtinės padėties nuslėpimu, tačiau šioje civilinėje byloje atsakovė apgaulės faktą neigia.
14.6. Nelaikytini pagrįstais atsakovės argumentai, kad ieškovei galėjo būti prieinami apskaitos duomenys, nes objektyvių apskaitos duomenų atsakovė neteikė net teismams bankroto bylos nagrinėjimo metu. Be to, yra duomenų apie galimą apskaitos duomenų klastojimą (falsifikavimą) ir iki šiol nėra žinomi teisingi įmonės veiklos rezultatai, dėl ko Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-9-332/2020. Pažymi, kad duomenys apie įmonės kontrahentus ir komercinius partnerius, kaip ir apie konkrečius ekonominius rodiklius, susijusius su tokiais kontrahentais, laikytini įmonės komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sudėtine dalimi. Dėl vidinės kito subjekto informacijos sudėtingumo ir specifikos tik pats subjektas gali daryti išvadas dėl tikrosios turtinės (finansinės) padėties ir veiklos perspektyvų, todėl būdamas sąžiningas potencialaus kontrahento atžvilgiu, gali aiškiai pasakyti apie egzistuojančias finansines problemas ir atsiskaitymo riziką.
14.7. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje reikėjo nustatyti, ar atsakovė tyčia nesąžiningai nuslėpė sandorio sudarymui aktualius duomenis, yra nepagrįsti, nes byloje surinktais įrodymais pagrįstai nustatytas tyčinis, aktyvus atsakovės nemokumo fakto slėpimo pobūdis. Neįrodinėtina aplinkybe laikytina tai, kad visuotinai ūkinėje apyvartoje kontrahento nemokumas yra vertinamas kaip esminis sandorio rizikos išaugimo veiksnys, kurio neatskleidimas kontrahentui tokiomis aplinkybėmis yra laikomas esminės sandoriui reikšmingos informacijos nuslėpimu.
14.8. Ieškovė, atlikdama rangos darbus objekte, patyrė dideles sąnaudas ir nuostolius, todėl sąžiningai siekia padengti bent dalį tokių nuostolių ir gina savo subjektines teises jai priimtinomis teisėtomis priemonėmis, įstatymai ieškovės pasirinkto gynybos būdo nedraudžia ir neriboja. Ieškovė nereiškia kreditorinio reikalavimo bankroto byloje ir nedidina atsakovės BUAB „CCM Baltic“ bendro kreditorinio įsiskolinimo sumos, todėl tokio elgesio negalima vertinti kaip pažeidžiančio kitų kreditorių interesus. Ieškovės tikslas – nuginčijus subrangos sutartį, bandyti patenkinti savo reikalavimus dėl atliktų darbų apmokėjimo iš tiesioginio naudos gavėjo – užsakovo UAB „Lidl Lietuva“, arba kreiptis dėl žalos atlyginimo iš buvusių UAB „CCM Baltic“ vadovų, kaip atsakingų už aukščiau nurodytą veiklą ir susidariusią situaciją. Pažymi, kad tarp atsakovės BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Lidl Lietuva“ civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią šalys išsprendė visus ginčus ir klausimus, kylančius iš Generalinės rangos sutarties.
14.9. Pateikta byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019 neturi jokios prejudicinės reikšmės, nes neatitinka nė vienos būtinos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir teismų praktikoje. Minima byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, UAB „Fegda“ gynybos būdo pasirinkimas kitoje byloje nelaikytinas faktine aplinkybe, kurią paneigti ar patvirtinti galėtų teismas konkrečioje byloje ir kuri galėtų turėti prejudicinę reikšmę kitose bylose. Visos apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos tik konkretaus taikos sutarties ginčijimo klausimo kontekste.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl 2021 m. vasario 8 d. ieškovės pateiktų paaiškinimų (ne)priėmimo
16. 2021 m. vasario 8 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl teisėjos A. Tikniūtės nusišalinimo, kuriuose ieškovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos A. Tikniūtės 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, negali būti vertinama kaip turinti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes neatitinka nė vienos būtinos sąlygos, nurodytos CPK ir teismų praktikoje.
17. Sprendžiant ieškovės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės atkartoja atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus nesutikimo su skundu motyvus. Kadangi ieškovės pozicija dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, prejudicinės reikšmės aiškiai išdėstyta ir atskleista atsiliepime į apeliacinį skundą, papildomi rašytiniai paaiškinimai laikytini pertekliniais ir į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl ginčo esmės
18. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sudarant ginčo sutartį jai itin didelę reikšmę turėjo apeliantės finansinė būklė ir jos galimybės be jokių teisinio ar finansinio pobūdžio apribojimų atsiskaityti už atliktus rangos darbus. Pasak ieškovės, apeliantė jau 2015 m. buvo nemoki ir, pasirašydama subrangos sutartį, šią aplinkybę nuslėpė. Ieškovės nuomone, apgaulė, kuri pasireiškė informacijos nutylėjimu ir finansinių rezultatų falsifikavimu, turėjo lemiamos reikšmės jos apsisprendimui dėl ginčijamos subrangos sutarties sudarymo.
21. Savo ruožtu, apeliantė skunde nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis būtų gavusi prieš subrangos sutarties sudarymą, juos vertinusi ir dariusi kokias nors išvadas. Pasak apeliantės, teismas visiškai nevertino, kad ieškovė, galimai žinodama ar turėdama žinoti apie buvusius prieš atsakovę inicijuotus teisminius ginčus dėl savalaikio neatsiskaitymo, šią informaciją ignoravo ir jokių duomenų ir dokumentų apie atsakovės finansinę padėtį iš atsakovės prieš pasirašant subrangos sutartį neprašė, o tuo pačiu – prisiėmė verslo santykiuose kylančią riziką.
22. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčams dėl sandorio nuginčijimo nagrinėjamu pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti šalis – nagrinėjamu atveju ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad sudarant subrangos sandorį, ieškovei buvo svarbi būtent atsakovės (generalinės rangovės, o ne, pavyzdžiui, užsakovės turtinė padėtis (mokumas))ir kad ji nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio, jeigu būtų žinojusi tikrąją atsakovės mokumo situaciją.
23. Tokiais įrodymais galėtų būti duomenys, kad ieškovė dar iki sandorio sudarymo būtų siekusi įsitikinti atsakovės mokumo situacija, jai prieinamomis priemonėmis surinkusi duomenis apie atsakovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir pan. Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) vien 2015 metais teismuose buvo nagrinėjama daugiau negu 20 bylų, kuriose apeliantei buvo pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, kas neabejotinai liudija apie atsakovės mokumo ir / ar patikimumo sutartiniuose santykiuose problemas. Ši informacija buvo prieinama viešai, tačiau ieškovė, teigianti, kad jai buvo ypač svarbi atsakovės turtinė padėtis, ja arba nepasidomėjo, arba ją ignoravo.
24. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu (2016 m. sausio 27 d.) ji neturėjo jokios neigiamo pobūdžio informacijos apie atsakovės finansinę padėtį, ir objektyviai galėjo vadovautis tik 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Ieškovei teigiant, kad informacija apie apeliantės finansinę būklę jai buvo esminė, ji nepateikė įrodymų, kad dar prieš sandorio sudarymą būtų prašiusi apeliantės pateikti naujausių duomenų apie jos finansinę padėtį, o ši būtų atsisakiusi tokius duomenis pateikti arba būtų pateikusi melagingą informaciją. Iš to spręstina, kad ne informacija (ar jos trūkumas) apie apeliantės finansinę padėtį iš tikrųjų formavo ieškovės apsisprendimą sudaryti sutartį.
25. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tik paskutiniam tyrimui (2018 m. gegužės 4 d. išvada) buvo pateikti duomenys apie UAB „CCM Baltic“ pradelstus įsipareigojimus (t. 6, b. l. 169, kaltinamojo akto 47 psl.), kas patvirtina, kad iki pat 2018 metų balandžio–gegužės mėn. tokie duomenys nebuvo prieinami net įmonės veiklos tyrimą atliekantiems subjektams, o tai, pasak ieškovės, paneigia jos galimybę gauti reikiamus teisingus duomenis apie apeliantės kreditorius ir jos tikrąją finansinę padėtį. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria, kad byloje susiklosčiusioje situacijoje ieškovės galimybės susižinoti apie atsakovės turtinę finansinę padėtį buvo apsunkintos, tačiau vertinant dėl galimybės nagrinėjamoje byloje taikyti sandorių negaliojimo institutą, negalima ignoruoti ir to, kad informacija, kurios sandorio šalis nežino, negali turėti įtakos jos valios formavimosi procesui ir negali nulemti nei apsisprendimo sudaryti sandorį, nei jo nesudaryti. Kita vertus, nors tokios išsamios ir patikimos informacijos apie atsakovės finansines problemas ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti, duomenys apie 2014 – 2015 metų laikotarpiu teismuose nagrinėtas bylas, kuriose atsakovei buvo reiškiami turtiniai reikalavimai, buvo pakankami, kad sutartį sudarantis subjektas, teigiantis, jog sprendžiant dėl sandorio sudarymo kontrahento turtinė padėtis jam buvo esminė, suabejotų potencialaus partnerio patikimumu ir imtųsi veiksmų tą turtinę padėtį įvertinti.
26. Ginčijamos subrangos sutarties sudarymas ir ieškovės nurodomas apeliantės nesąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovė rėmėsi jau po sutarties sudarymo paaiškėjusių duomenų apie dalies ieškovės balanse nurodytų atsargų pavėluotą nurašymą, dėl ko buvo neteisingai nurodytas atsakovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. balanse, analizėmis, tačiau niekaip nepagrindė kaip tai lėmė (galėjo lemti) ieškovės valios dėl sutarties sudarymo formavimąsi, kai prieš sudarant sutartį ieškovė šiais duomenimis nesidomėjo ir jų nevertino. 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų ieškovė iš apeliantės nereikalavo, tai reiškia, kad ir šių duomenų neatitikimai negalėjo turėtų įtakos ieškovės valios sudaryti sutartį susiformavimui. Todėl faktas, nustatytas ikiteisminiame tyrime, kad apeliantės 2015 metų finansinėje atskaitomybėje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie turtą bei pradelstus įsipareigojimus, per se (savaime) neįrodo, kad ieškovė buvo apgauta, nes ši atskaitomybė sandorio sudarymo metu dar nebuvo parengta ir nebuvo pateikta ieškovei, siekiant iškreipti jos valios formavimosi procesą, o pati ieškovė, prieš sudarydama sandorį, neprašė jai pateikti sandorio sudarymo momentu aktualios informacijos apie apeliantės turtinę padėtį, nors, minėta, teisme nagrinėjamų bylų gausa aiškiai liudijo atsakovės mokumo problemas.
27. Vien tai, kad apeliantė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepagrindžia, jog ji šiuos neteisėtus veiksmus atliko siekdama paveikti ieškovės valią sudaryti subrangos sutartį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliantė turėjo išankstinį ketinimą apgauti ieškovę ir nevykdyti subrangos sutarties. Iš Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp BUAB ,,CCM Baltic“ (generalinės rangovės) ir UAB ,,Lidl Lietuva“ (užsakovės) dėl skolos ir delspinigių už atliktus rangos darbus priteisimo, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad apeliantė pati ar pasitelkdama subrangovus objekte atliko darbų, kurių vertė 675 000,00 Eur (CPK 179 straipsnio 3 d.). Tai liudija, kad apeliantė, kaip generalinė rangovė, vykdė savo įsipareigojimus pagal generalinės rangos sutartį, o pats faktas, kad generalinės rangos sutartis nebuvo įvykdyta visa apimtimi dėl to, kad užsakovė ją vienašališkai nutraukė prieš terminą dėl atsakovės nepajėgumo laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, savaime nepatvirtina ieškovės argumentų, kad subrangos sutartis su ja buvo sudaryta iš anksto žinant, jog jos rangovė neketina vykdyti. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bet koks sutarties nevykdymas galėtų būti prilygintas sandorio negaliojimui.
28. Byloje atliktos ekspertizės duomenys pagrindė ieškovės teiginius, kad UAB „CCM Baltic“ ginčijamos sutarties sudarymo metu, kaip ir 2015 m. gruodžio 31 d., faktiškai buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo prievolių kontrahentams, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei nepateikus įrodymų, kad informacija apie atsakovės finansinę padėtį jai buvo reikšminga sandorio sudarymui, kad ji tokią informaciją jai prieinamomis priemonėmis siekė gauti, taip pat nepateikus paaiškinimų, kodėl viešai prieinama informacija apie atsakovei iškeltas bylas nelėmė jos apsisprendimo nesudaryti sandorio ar jį sudaryti kitomis sąlygomis (pvz., pareikalaujant pateikti garantijas ar kitokio pobūdžio užtikrinimo priemones), pats šis faktas savaime nėra pakankamas įrodymas apgaulės faktui konstatuoti ir pripažinti subrangos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad į teismą ieškovė kreipėsi ne iš karto (tik nustačius atsakovės mokumo problemas), o praėjus beveik metams po atsakovės mokumo problemų nustatymo (bankroto bylos jai iškėlimo). Jeigu, kaip teigia ieškovė, informacija apie atsakovės finansines galimybes vykdyti sutartį turėjo lemiamą reikšmę jos valios sudaryti ginčijamą sutartį formavimuisi, ji, vos tik iškėlus atsakovei bankroto bylą, galėjo įtarti dar ginčo sutarties sudarymo metu buvus tam tikras, su atsakovės veikla susijusias, aplinkybes, bei domėtis jai reikšmingomis, tačiau, jos teigimu, apeliantės nuslėptomis aplinkybėmis apie apeliantės veiklą, tačiau to nedarė. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad tikros informacijos apie apeliantės finansinę būklę nebuvimas kaip nors suklaidino ieškovę ir nulėmė jos apsisprendimą sudaryti sutartį.
30. Kiekvienas asmuo, vertindamas situaciją retrospektyviai, gali pasakyti, kad jeigu žinotų apie tai, jog apeliantė neužilgo bankrutuos, jis nebūtų sudaręs sutarčių su šiuo juridiniu asmeniu, tačiau tam, kad būtų galima sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės, tokį sandorį siekiantis nuginčyti asmuo turi įrodyti, jog kontrahentas žinojo tam tikrą esminę ieškovės valiai sudaryti ginčo sutartį susiformuoti informaciją jau sutarties sudarymo metu, tačiau ją nuslėpė ar nurodė kitokią. Savo ruožtu ieškovė šioje byloje neįrodė, kad prieš ginčo sutarties sudarymą domėjosi atsakovės finansine padėtimi, t. y. tokia informacija, kuri jai buvo reikšminga prieš sudarant sandorį, o apeliantė tokią informaciją sąmoningai nuo ieškovės nuslėpė, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis bei apgaulingai įtraukdama į 2015 metų finansinę atskaitomybę tam tikrus duomenis apie turtą.
31. Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Ginčo sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepaisė kvalifikuotam verslo subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, jai prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo atsakovės finansine padėtimi. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė apgaulės, pasireiškusios informacijos nutylėjimu, buvimo fakto.
32. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, konstatavo, jog byloje (Nr. e2-60-372/2020) ginčydama subrangos sutartį su BUAB „CCM Baltic“, UAB „Fegda“ siekia išvengti kreditorių eiliškumo taisyklės taikymo savo kreditorinio reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, t. y. siekia patenkinti savo finansinius reikalavimus, kilusius iš subrangos sutarties su BUAB „CCM Baltic“, ne Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir eile, o tiesiogiai iš užsakovės, todėl teismas šioje byloje privalo laikytis prejudicialumo taisyklės, vadovautis šiais Lietuvos apeliacinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais ir atsisakyti ginti UAB „Fegda“ teisę bei ieškinį atmesti.
33. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, nenustatė prejudicinio fakto dėl UAB „Fegda“ siekio išvengti kreditorių eiliškumo taisyklės taikymo savo kreditorinio reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, o pateikė konkrečioje byloje susidariusios situacijos teisinį vertinimą, kuris šiuo atveju nėra laikomas prejudiciniu faktu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčo subrangos sutartis nebuvo sudaryta apeliantei panaudojus apgaulę, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
37. Pagal į bylą pateiktus duomenis, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6 231,50 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės prašomos kompensuoti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių. Maksimali priteistina suma už nurodytų procesinių veiksmų atlikimą galėtų būti didesnė, nei prašo jai kompensuoti atsakovė – 7996,97 Eur ((2,5 x 838,70 Eur) + (1,5 x 838,70 Eur) + (0,4 x 838,70 Eur) + (0,1 x 7 val. x 838,70 Eur) + (0,1 x 11,5 (12) val. x 1289 Eur) + (0,1 x 8,5 (9) val. x 1358) + (0,1 x 7 val. x 1358) Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktai), taigi pagrindas mažinti prašomas priteisti išlaidas nenustatytas.
38. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti 1 784,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prašymą pagrindžiančius dokumentus. Kadangi ir šių apeliantės prašomų jai atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus 2 347,70Eur (1,7 x 1 381 Eur) dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, apeliantei iš ieškovės priteisiama visa jos prašoma 1 784,75 Eur suma.
39. Atsakovė yra atleista ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės valstybei priteistina 1 757 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ (juridinio asmens kodas 110801759) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ (juridinio asmens kodas 145417921) 8 016,25 (aštuonis tūkstančius šešiolika eurų ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ (juridinio asmens kodas 110801759) 1 757 (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio valstybei.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Egidija Tamošiūnienė
Vytautas Zelianka