Civilinė byla Nr. 2-04912-375/2012
Proceso Nr. 2-05-3-05025-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
35.3.6.; 116.4. .
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovui T. B., dalyvaujant jo atstovui advokatui V. P., atstovei I. B., nedalyvaujant atsakovėms R. B., I. B., dalyvaujat atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, dalyvaujant išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Tatjanai Bronikovai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovėms R. B., I. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei pagal atsakovės R. B. priešieškinį (bendraatsakovė I. B.) priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2006 08 23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymo dydį po 250 Lt dukroms I. B. bei M. B. nustatant 150 Lt išlaikymo dydį kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės. Su priešieškiniu nesutinka.
Ieškovas reikalavimą ir nesutikimą su priešieškiniu grindžia tuo, jog po nutarties priėmimo ženklai sumažėjo jo pajamos. 2006 08 23 priimant nutartį jo pajamos sudarė 2500-3000 Lt. Dėl šalyje vykstančių ekonominių procesų jis buvo priverstas pakeisti 4 darbovietes, mėnesį buvo bedarbis. Šiuo metu dirba vairuotoju- ekspeditoriumi, o atlyginimas sudaro tik 1050 Lt per mėnesį. Neturi jokio nekilnojamojo turto. Didelę dalį išlaidų sudaro išlaidos maistui bei komunalinėms paslaugoms apmokėti. Atsirado pareiga išlaikyti dar vieną vaiką. 2008 m. sukūrė naują šeimą`, kurioje 2008 05 22 gimė dukra Viltė. Šeimoje taip pat gyvena sutuoktinės sūnus D. J., kurį šeima taip pat išlaiko. Ieškovas yra naujai sukurtos 4 asmenų šeimos vienintelis išlaikytojas. Sutuoktinė šiuo metu mokosi Klaipėdos verslo aukštojoje mokykloje. Už mokslą mokėti nereikia, tačiau tenka vykti į Klaipėdą vieną – du kartus per mėnesį. Kiekviena kelionė kainuoja apie 100 Lt. Gyvena sutuoktinės I. B. tėvams priklausančiame bute ir už teikiamas paslaugas moka pusiau su tėvais. Sutuoktinės tėvai remia materialiai. Atsakovė pamiršo nurodyti, kad dukrai I.i yra priteistas išlaikymas dėl autoįvykio, kurio metu ji buvo sužalota. Privalo siekti, kad dukra Viltė gautų panašaus lygio išlaikymą kaip ir dukros Indrė bei Miglė. Skirti kiekvienai dukrai po 400 Lt negali, nes taip būtų pažeista kitoje santuokoje gimusios dukters Viltės teisė bent į minimalų sveiktą ir kokybišką fizinį bei socialinį vystymąsi.
A. R. B.su ieškiniu nesutinka ir priešieškiniu prašo padidinti 2006 08 23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą iš atsakovo išlaikymą nuo 250 Lt kiekvienai dukrai iki 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės. D. I. nuo 2014 06 23 ir toliau nesant neįgaliai išlaikymą priteisti iki dukros neįgalumo pabaigos.
Priešieškinį grindžia tuo, kad dukra Indrė turi visišką negalią. Pati atsakovė taip pat yra neįgali. Gyvena iš neįgalumo pašalpos. Atsakovė dar išlaiko dukrą Miglę. Gaunamų slaugos pašalpų dydis 999 Lt per mėnesį, pensija 721 Lt per mėnesį. Ieškovas nuolat ieško būdų kaip mokėti vaikas iš pirmos santuokos mažesnį išlaikymą. Ieškovas darbingas ir turi darbą. Po to, kai buvo priteistas išlaikymas, po 2 metų 2008 03 18 jai buvo pripažintas visiškas neįgalumas, todėl žymiai pablogėjo sveikata ir gyvenimo kokybė. Materialinė padėtis yra žemiau skurdo ribos. Abiems su neįgalia dukra reikalingas pastovus gydymas, vitaminai, maisto papildai, slaugos priemonės. Ieškovo teikiamas išlaikymas yra per mažas, kad galėtų patenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Dukros abi mokosi. Neįgalioji mokosi pagal palengvintą programą. Joms vien maistui reikia po 20 Lt per dieną. Reikalingi vadovėliai, sąsiuviniai, drabužiai, avalynė, higienos priemonės.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog išlaikymas turi būti paliktas toks, koks buvo nustatytas 2006 08 23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi. Tai geriausiai atitiks vaikų interesus.
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Nustatyta, kad atsakovas yra I. B. gim. 1996 06 24 ir M. B. gim. 2001 12 20 tėvas. 2006 08 23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr.2-11402-221/2006 buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės R. B. taikos sutartis, pagal kurią iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt kiekvienai dukrai, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ( b.l.7). 2008 05 22 ieškovui gimė dukra Viltė (b.l.8). Ieškovas dirba G. P. firmoje „Grailona“ ir gauna 1050 Lt darbo užmokestį ( b.l.12). Nei ieškovas, nei jo sutuoktinė I. B. savo vardu nekilnojamojo turto neturi ( b.l.19, 20). Ieškovo vardu yra įregistruotas automobilis AUDI80 (b.l.21). 2006 – 2010 metų laikotarpiu ieškovo uždarbis buvo žymiai didesnis – siekdavo ir daugiau kaip 5000 Lt ( b.l.29, 30). I. B. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o R. B. yra nedarbinga (b.l.38).
LR CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovo reikalavimų pagrindas – ženklai sumažėjusios jo pajamos ir atsiradimas dar vienos išlaikytinės - 2008 05 22 gimė dukra Viltė. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimus grindžia dukterų poreikių padidėjimu. . Išlaikymas šalių dukroms buvo priteistas dar 2006 m. Akivaizdu, jog su amžiumi žymiai išaugo ir dukterų poreikiai. Pasikeitusi valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį, todėl atsakovė ir pareiškė priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo.
Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateitus įrodymus darytina išvada, jog abi šalys turi pagrindo reikšti reikalavimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš tiesų ieškovo darbo užmokestis yra ženkliai sumažėjęs. Teismas negali neatsižvelgti į tai, kad ieškovui sudarius naują santuoką 2008 05 22 jam gimė dar viena dukra, kurią jis taip pat privalo išlaikyti.
Tačiau teisi ir atsakovė savo reikalavimą grįsdama dukterų poreikių padidėjimu. Akivaizdu, jog per beveik 6 metus nuo 2006 08 23 priimtos nutarties mergaičių poreikiai su amžiumi tik didėjo. Valstybėje susiklosčiusi ekonominė padėtis, kainų augimas verčia išleisti vis didesnį pinigų kiekį net minimalių poreikių patenkinimui. Juolab, jog dukra Indrė yra neįgali. Jai , kaip nurodo VTAS 2012 03 06 išvadoje ( b.l.45), nustatyta slauga, neįgalumas, potrauminė epilepsija po patirtos avarijos. Dėl silpnos sveikatos ji vartoja daug medikamentų, papildų. A. R. B. nuo 2008 03 18 pripažinta visiškai neįgalia, todėl dėl sveikatos stovio jai pačiai reikalingas pastovus gydymas, vitaminai, maisto papildai, slaugos priemonės. Dėl neįgalumo atsakovė neturi jokios galimybės dirbti ir gauti darbines pajamas, kad nors kiek galėtų pagerinti savo ir savo nepilnamečių dukrų gyvenimo kokybę. Tuo tarpu ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, jokių sveikatos problemų neturintis vyras, todėl jam sulaukus dar vienos mažametės dukters negali nukentėti pirmoje santuokoje gimusių vaikų interesai, o jų išlaikymo našta negali tapti dar sunkesne neįgaliai vaikų motinai. Juolab, ieškovas nepateikė jokių įrodymų kokių jis ėmėsi priemonių ieškodamas geriau apmokamo darbo ( CPK 178 str.).
Darytina išvada, jog esant pagrįstiems , bet visiškai priešingiems abiejų šalių reikalavimams protingą tiek vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą atitinka dabar nustatytas išlaikymo dydis, todėl atmestinas tiek ieškinys, tiek priešieškinys ( CK 3.201 str., CPK 185 str.
Atmetus abiejų šalių reikalavimus bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK93, 96, 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas n u s p r en dž i a:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Poderienė