Pranešėjas Z. Pocius
Baudž. byla Nr. 1A-97-382/2011
Teisėja L. Bajorinienė
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.19.3.; 2.4.1.
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. sausio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teisėjų Eduardo Maškevičiaus,
Valentino Janonio,
sekretoriaujant Danutei
Klimašauskaitei, Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,
gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,
nuteistajam M.
K.,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo
2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. išteisintas
pagal BK 286 str. ir nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. vienerių metų trijų
mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p.,
bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės
vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms
paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2009-06-07
iki 2009-06-08. Nuosprendžiu iš M. K. konfiskuoti 500
litų.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 7 d., apie 0.20
val., Tauragės mieste, Melioratorių ir Liepų tako gatvių sankryžoje, siekdamas
neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, tai yra
prašydamas nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo automobilio
BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai
A. K. (D.) už transporto priemonės vairavimą neturint
teisės vairuoti, siekdamas, kad ji išvengtų nuobaudos už padarytą pažeidimą,
padėdamas tarnybiniame automobilyje 500 Lt, davė kyšį Tauragės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių
priežiūros būrio vyresniajam patruliui A. R. ir patruliui R. S..
Apeliaciniu
skundu M. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės
teismo 2010-05-19 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 227
str. 2 d., ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, jog teismas šališkai ir
neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai pripažino
jį kaltu dėl papirkimo. Nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino ne
visapusiškai, o šališkai, t. y. remdamasis tik policijos pareigūnų melagingais
parodymais, jų pagrindu paneigdamas jo ir A. K. parodymus. Apeliantas
teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis 2009-06-07 vyko A. K. pirmoji apklausa, kad ji buvo labai susijaudinusi,
išsigandusi, šoko būsenos, be to, pažymėjo, kad apklausa vyko naktį, apie 2.30
val., dėl nuovargio ir streso A. K. negalėjo duoti tikslių parodymų,
nes jos psichika buvo sutrikdyta. Mano, jog teismas nepašalino prieštaravimų
tarp liudytojų parodymų, o tiesiog besąlygiškai rėmėsi melagingais policijos
pareigūnų A. R. ir R. S. parodymais. Iš
2010-03-03 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojo R.
S. parodymai yra netikslūs, jis nepamena, nei kaip pinigai atsirado prie
pavarų svirties, nei kur jie buvo po jo, M. K., sulaikymo.
Be to, nors R. S. ir dalyvavo atliekant apžiūrą ir pasirašė
įvykio vietos apžiūros protokole, tačiau apklausiamas teisme jis neprisiminė,
kur buvo atliekama įvykio vietos apžiūra, kada ir kur jis pasirašė protokolą.
Nurodo, jog R. S. taip pat parodė, kad nematė jo
piniginės, nepamena, kad jis, nuteistasis, būtų išėmęs pinigus iš piniginės,
taip pat nepamena, ar jis kalbėjo apie baudos sumokėjimą vietoje. Apeliantas
pažymi, jog teismas dvejopai vertino ir A. R. parodymus.
Teismas, išteisinęs jį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, tarsi
pripažino, kad A. R. parodymai apie jo sužalojimą buvo
melagingi. Mano, jog teismas taip pat turėjo pripažinti melagingais A. R. paaiškinimus, kad jis įvykio metu bėgo, tai paneigia
byloje esantys medicininiai dokumentai, teismas turėjo vertinti ir tai, kad pareigūnas
melagingai nurodė, jog jis, nuteistasis, susižalojo griūdamas ant tvoros, tai
paneigia K. K. parodymai bei specialisto išvada Nr. G
868/09 (03). Todėl mano, jog teismas turėjo padaryti išvadą, kad pareigūno A. R. parodymais tikėti nėra pagrindo. Mano, jog aplinkybės,
kad jis buvo priėjęs prie pareigūnų tarnybinio automobilio, kad įvykio vietos
apžiūros metu rasta 500 Lt kupiūra, kad A. K. matė ant
pareigūno segtuvo 500 Lt kupiūrą, nepatvirtina BK 227 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų
veiksmų atlikimo, t. y. siūlymo, pažadėjimo duoti ar kyšio davimo fakto. Nurodo,
kad paduodamas automobilio dokumentus, kurie buvo plastikiniame apvalkale, jis
tiesiog pamiršo, kad tarp dokumentų buvo įdėti 500 Lt, be to, neprašė, kad
pareigūnai nerašytų protokolo, o tik siūlė vietoje sumokėti baudą. Nurodo, jog
neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežino, jog susimokėti baudos įvykio
vietoje negalima. Taip pat mano, jog teismas privalėjo konstatuoti, kad 2009-06-07
įvykio vietos apžiūros protokolas yra suklastotas, nes iš jo matyti, kad
apžiūra pradėta 0.40 val., baigta 1.20 val., t. y. tuo metu, kai automobilis
BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo
išgabentas iš įvykio vietos. Tai patvirtina 2009-06-07 transporto priemonės priverstinio
nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad 0.20 val. automobilis buvo išgabentas iš
Liepų tako, Tauragės m. Apeliantas nurodo, jog nei jis, nei automobilį
vairavusi A. K. nebuvo kviečiami į įvykio vietos apžiūrą. Mano,
jog apžiūros protokolo suklastojimo faktą patvirtina ir tai, kad įvykio vietos
apžiūros priede – vaizdo lentelėje Nr. 280 – nėra pateikta orientacinė
nuotrauka, t. y. automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) ir policijos tarnybinis automobilis „Š.
O.“ nenufotografuoti iš išorės, todėl negalima nustatyti automobilių buvimo
vietos. Mano, jog jo kaltė dėl papirkimo nėra įrodyta, nes jo veiksmuose nėra nei
subjektyviųjų, nei objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.
Nuteistasis ir
jo gynėjas prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos
BK 227 str. 2 d. panaikinti ir jį išteisinti.
Prokuroras
prašo apeliacinį skundą atmesti.
Skundas
atmestinas.
Pagal Lietuvos
Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies
nuostatas teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistojo argumentai, kad pirmosios instancijos
teismas vertindamas įrodymus pažeidė šias nuostatas ir taip padarė neteisingas
išvadas dėl nuteistojo kaltės, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada,
kad M. K. padarė nusikalstamą veiką – t. y., kad jis
tiesiogiai pasiūlė ir davė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą
neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnai nefiksuotų
Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir taip A. K. išvengtų
administracinės atsakomybės, pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir
motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Nuteistojo skunde
pateikta versija, kad jis siekė sąžiningai susimokėti baudą pažeidimo padarymo
vietoje, buvo pirmosios instancijos teisme ištirta ir pagrįstai atmesta.
Nuteistasis
neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent tai, kad A.
K. vairuojamas nuteistojo motinai priklausantis automobilis BMW 530, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-06-07, apie 0.20
val., Melioratorių ir Liepų tako gatvių sankryžoje, Tauragėje, buvo sustabdytas
policijos pareigūnų. Nuteistasis neneigia, kad buvo priėjęs prie policijos
automobilio ir kalbėjosi su pareigūnais. Taip pat jis neneigia, kad pareigūnams
buvo siūlomi pinigai, tačiau teigia, kad pinigus policijos pareigūnams davė
siekdamas sumokėti baudą už A. K. padarytą administracinės
teisės pažeidimą.
Pirmosios
instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai A. R. ir
R. S. parodė, kad jiems vykdant eismo priežiūrą ir
sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį, paaiškėjo, kad ši
neturi vairuotojo pažymėjimo. Dėl šios priežasties jai buvo pasiūlyta sėstis į
policijos automobilį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pradėjus
pildyti dokumentus atėjo M. K., kuris pasakė, kad nereikia
nieko pildyti, klausė, ar galima susitarti draugiškai ir ant pildomų dokumentų
padėjo 500 litų kupiūrą. Pareigūnai, pamatę pinigus, iš karto įspėjo pažeidėją
dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, tačiau pažeidėjas
nereagavo, o pinigus perdėjo į kitą vietą. Po pakartotinio perspėjimo M. K. pinigų nepasiėmė ir nuėjo. Apie bandymą papirkti buvo
pranešta budėtojui, iškviesta operatyvinė grupė ir vilkikas.
Nuteistasis
apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytojo R. S. parodymai
yra netikslūs, nes apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis neprisiminė
daugelio įvykio aplinkybių. Iš dalies galima būtų sutikti su šiuo nuteistojo
pastebėjimu, nes liudytojas teisme negalėjo prisiminti visų aplinkybių,
susijusių su nuteistajam pareikštais kaltinimais dėl pareigūnų papirkimo, t. y.
nepamena, iš kur nuteistasis išėmė pinigus, ar jis kalbėjo apie baudos
sumokėjimą vietoje, kaip pinigai atsirado prie pavarų svirties, kur jie buvo po
nuteistojo sulaikymo. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad liudytojo
apklausa buvo vykdoma praėjus beveik metams po įvykio, kad buvo klausiama
smulkių įvykio detalių, kurios praėjus tokiam laikui galėjo pasimiršti. Net įvertinus
visas šias aplinkybes matyti, kad liudytojo R. S. parodymai
atspindėjo esmines įvykio aplinkybes ir patvirtino pinigų davimo, keliskart
pareigūnų padaryto įspėjimo apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir
nuteistojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą. Šių parodymų pakanka vertinant
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo faktą kitų
įrodymų visumoje. Liudytojo R. S. parodymus vertinti kaip melagingus
nėra jokio pagrindo.
Apeliantas
pažymi, jog teismas dvejopai vertino ir A. R. parodymus.
Išteisinęs jį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, tarsi pripažino, kad A. R. parodymai apie jo sužalojimą buvo melagingi, todėl
mano, jog teismas taip pat turėjo pripažinti melagingais A. R.
paaiškinimus ir dėl kitų įvykio aplinkybių.
Pirmosios
instancijos teismas išteisindamas M. K. dėl jam pareikštų
kaltinimų pasipriešinus valstybės tarnautojui pažymėjo, kad įvykis buvo nakties
metu, kad nuteistasis muistėsi ir nesileido sulaikomas, kad ant nukentėjusiojo
veido nebuvo aiškių sužalojimo požymių, kad nebuvo tiesioginių tyčinio smūgio
sudavimo liudytojų, todėl konstatavo, kad byloje nepakanka neginčijamų įrodymų,
jog nuteistasis tyčia būtų pavartojęs fizinį smurtą prieš jį sulaikyti
bandžiusį nukentėjusįjį A. R.. Nustatęs, kad byloje nėra
pakankamai duomenų konstatuoti M. K. tyčią pavartojant
fizinį smurtą pasipriešinti pareigūnui (atsižvelgiant į visas anksčiau
nurodytas aplinkybes nukentėjusysis galėjo klysti dėl tyčia jam suduoto
smūgio), teismas nuteistojo veikoje įžvelgė galimo administracinio teisės
pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., požymių. Darydamas šias išvadas,
teismas rėmėsi ne tik kitų liudytojų, bet ir nukentėjusiojo parodymais. Taigi
teismas nuteistąjį išteisino ne dėl to, jog manė, jog nukentėjusysis meluoja,
bet dėl to, jog byloje nepakako tiesioginių įrodymų pagrįsti M.
K. kaltę tyčia smūgiavus.
Nuteistasis
skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jo ir liudytojos A. K. parodymais, tačiau iš byloje esančios ir pirmosios
instancijos teisiamajame posėdyje ištirtos medžiagos matyti, kad A. K. savo parodymus keitė. Iš karto po įvykio apklausta A. K. parodė, kad jai sėdint policijos pareigūnų automobilyje
atėjo M. K., kuris pareigūnų prašė nerašyti protokolo,
siūlė susitarti. Liudytoja patvirtino girdėjusi, kaip M. K. pareigūnui
siūlė 500 Lt, kad šis nerašytų protokolo, tačiau pareigūnas nesutiko.
2009-06-18 apklausta kaip liudytoja savo parodymus patikslino ir iš dalies pakeitė
nurodydama, kad pinigai pareigūnams buvo duodami baudai vietoje susimokėti,
apie jokį kyšį ir baudžiamąją atsakomybę kalbėta nebuvo.
Nors nuteistasis
bando paneigti pirmosios apklausos A. K. duotus parodymus
kaip netikslius dėl patirto šoko, susijaudinimo ir vėlyvo apklausos meto,
tačiau baudžiamojo proceso doktrinoje, teismų praktikoje yra laikoma, kad
būtent pirmoji, iškart po įvykio daryta liudytojo, nukentėjusiojo apklausa yra
tiksliausia ir informatyviausia. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad A. K. jau prieš įvykį artimai bendravo su nuteistuoju, o
vėliau tapo jo žmona, kad M. K. nusikalto bandydamas
padėti A. K., todėl suprantama, kad vėlesnių apklausų metu
ji savo parodymus keitė siekdama padėti nuteistajam. Dėl šių aplinkybių teismas
pagrįstai rezervuotai vertino minėtos liudytojos parodymus.
Nuteistasis
skunde akcentuoja, kad bendraudamas su pareigūnas pinigų nesiūlė, kad pinigai
buvo pareigūnui paduotame automobilio registracijos liudijime, kad sužinojęs,
jog kartu su dokumentais buvo paduoti ir pinigai, siūlė vietoje sumokėti baudą.
Tai, kaip 500
Lt atsirado pas pareigūnus, t. y. ar jie buvo tiesiogiai paduoti priėjus, ar buvo
pasiūlyta paimti liudijime buvusius pinigus, veikos kvalifikacijai pagal
Lietuvos Respublikos BK 227 str. šiuo atveju reikšmės neturi. Svarbu, kokio
tikslo siekė nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos
duomenis, atmetė M. K. aiškinimus, kad jis siekė
susimokėti baudą, o ne duoti kyšį pareigūnui, atsižvelgęs ir į tai, kad nuteistajam
ir automobilio vairuotojai nebuvo nurodytas galimos baudos dydis, kad už A. K. padarytą pažeidimą baudą nustato teismas ir ji
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuo 1000 iki 1500 Lt. Apklaustas
nagrinėjant apeliacinį skundą M. K. patvirtino, kad iki
įvykio buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų
pažeidimo vietoje nėra mokėjęs ir žinojo, kad baudos mokamos banke. Be to, iš byloje
esančių duomenų matyti, kad nuteistasis ir pats buvo baustas už vairavimą be
teisių, todėl praktiškai buvo susidūręs su tokia situacija, žinojo, kad
pažeidimą nustatęs ir protokolą surašęs pareigūnas baudos dydžio nenustato, baudos
vietoje neima. Taigi net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, nuteistasis
žinojo, jog susimokėti baudos įvykio vietoje negalima. Pirmosios instancijos teismas
padarė teisingą išvadą, kad M. K. pareigūnus siekė
papirkti veikdamas tiesiogine tyčia ir kryptingai. Jis, kaip paperkantis asmuo,
suprato, kad neteisėtai duoda kyšį už tai, kad valstybės tarnautojas neatliktų
konkrečių teisėtų veiksmų, ir tai suprasdamas norėjo, kad pareigūnas priimtų
kyšį ir patenkintų jo interesus.
Iš bylos
duomenų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio analizuotų įrodymų
matyti, kad įvykio vietos (policijos automobilio) apžiūra, vykusi 2009-06-07, Melioratorių
ir Liepų tako gatvių sankryžoje, Tauragėje, prasidėjo 0.40 val., baigėsi – 1.20
val. Apžiūrą atliko specialistas D. V., joje dalyvavo tyrėjas
M. B., pareigūnai R. S., A. R.. Protokole nurodyta, kad įvykio vietoje yra automobiliai
BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos
automobilis ,,Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) Byloje taip pat yra transporto priemonės 2009-06-07
priverstinio nuvežimo akto kopija, kurios pagrindu nuteistasis ginčija įvykio
vietos apžiūros protokolo įrodomąją galią. Akte nurodyta, kad Liepų tako
gatvėje, Tauragėje, 2009-06-07 0.20 val. stovi automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kelia grėsmę eismo
saugumui. Taigi automobilio priverstinio nuvežimo akte užfiksuotas ne
automobilio nuvežimo laikas, kaip nurodo nuteistasis, bet automobilio stovėjimo
tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku faktas. Iš šio akto negalima nustatyti
tikslaus automobilio priverstinio nuvežimo laiko, nes vilkiko vairuotojas,
patvirtindamas transporto priemonės jam perdavimą, akte nenurodė tikslaus
automobilio priėmimo laiko (nors tokia grafa pildant aktą yra numatyta). Be to,
nustačius, kad A. K. vairuojamas automobilis buvo
sustabdytas apie 0.20 val., nelogiška būtų teigti, kad automobilis priverstinai
buvo nuvežtas tuo pačiu metu. Nuo automobilio sustabdymo iki jo priverstinio nuvežimo
praėjo tam tikras laiko tarpas, per kurį įvyko net du įvykiai, dėl kurių M. K. buvo pareikšti kaltinimai. Bylos nagrinėjimo metu
pareigūnai patvirtino, kad operatyvinė grupė ir vilkikas buvo iškviesti tuo
pačiu metu, t. y. po to, kai M. K. bandė juos papirkti. Ar
jie atvyko tuo pačiu metu, patvirtinti negalėjo, nes tuo metu sulaikinėjo iš
įvykio vietos bandžiusį pasišalinti nuteistąjį. Grįžę su sulaikytu nuteistuoju
prie tarnybinio automobilio jau rado operatyvinės grupės specialistus, kurie
jau buvo užfiksavę įvykio vietą. Kada iš įvykio vietos nuvažiavo vilkikas,
duomenų byloje apskritai nėra, todėl teigti, kad įvykio vietos apžiūros metu
automobilio BMW 530 jau nebuvo, negalima.
Tai, kad
nebuvo padaryta orientacinė įvykio vietos nuotrauka, esminės reikšmės
įrodinėjant nuteistojo kaltę neturi, nes ginčo dėl įvykio vietos nebuvo, tiek
nuteistasis ir kiti įvykio liudytojai patvirtino, kad automobilis buvo
sustabdytas Melioratorių ir Liepų tako gatvių sankryžoje, Tauragėje. Kolegijai
taip pat nekelia abejonių, kad vaizdo lentelėje, pridėtoje prie įvykio vietos
apžiūros protokolo, buvo užfiksuoti būtent M. K. duoti 500
Lt, nes ir pats nuteistasis neginčijo fakto, kad su savimi turėjo šiuos pinigus
ir davė juos pareigūnui. Pabrėžtina, kad įrodinėtina šioje byloje buvo ne įvykio
vietos ar pinigų buvimo, bet jų davimo pareigūnams tikslo aplinkybė. Pripažinti,
kad įvykio vietos apžiūros protokolas neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų
duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų, negalima. Atsižvelgdama į tai, kas
išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis
yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų
nėra pagrindo.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u
t a r i a:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Zigmas Pocius
Teisėjai
Valentinas Janonis
Eduardas Maškevičius