Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-97-382-2011].doc
Bylos nr.: 1A-97-382-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Papirkimas (BK 227 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK XLI skyrius)
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Papirkimas (BK 227 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

Pranešėjas Z

Pranešėjas Z. Pocius                                                                       Baudž. byla Nr. 1A-97-382/2011

Teisėja L. Bajorinienė                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                                       1.2.19.3.; 2.4.1.                                                                                                 

 

 

 

 

 

 


KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. sausio 13 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui  Bėtkiui,

gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

nuteistajam M. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. išteisintas pagal BK 286 str. ir nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d.,   2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2009-06-07 iki 2009-06-08. Nuosprendžiu iš M. K. konfiskuoti 500 litų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

M. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 7 d., apie 0.20 val., Tauragės mieste, Melioratorių ir Liepų tako gatvių sankryžoje, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, tai yra prašydamas nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. K. (D.) už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, siekdamas, kad ji išvengtų nuobaudos už padarytą pažeidimą,  padėdamas tarnybiniame automobilyje 500 Lt, davė kyšį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniajam patruliui A. R. ir patruliui R. S..

Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d., ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, jog teismas šališkai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį kaltu dėl papirkimo. Nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino ne visapusiškai, o šališkai, t. y. remdamasis tik policijos pareigūnų melagingais parodymais, jų pagrindu paneigdamas jo ir A. K. parodymus. Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis 2009-06-07 vyko A. K. pirmoji apklausa, kad ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, šoko būsenos, be to, pažymėjo, kad apklausa vyko naktį, apie 2.30 val., dėl nuovargio ir streso A. K. negalėjo duoti tikslių parodymų, nes jos psichika buvo sutrikdyta. Mano, jog teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, o tiesiog besąlygiškai rėmėsi melagingais policijos pareigūnų A. R. ir R. S. parodymais. Iš 2010-03-03 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojo R. S. parodymai yra netikslūs, jis nepamena, nei kaip pinigai atsirado prie pavarų svirties, nei kur jie buvo po jo, M. K., sulaikymo. Be to, nors R. S. ir dalyvavo atliekant apžiūrą ir pasirašė įvykio vietos apžiūros protokole, tačiau apklausiamas teisme jis neprisiminė, kur buvo atliekama įvykio vietos apžiūra, kada ir kur jis pasirašė protokolą. Nurodo, jog R. S. taip pat parodė, kad nematė jo piniginės, nepamena, kad jis, nuteistasis, būtų išėmęs pinigus iš piniginės, taip pat nepamena, ar jis kalbėjo apie baudos sumokėjimą vietoje. Apeliantas pažymi, jog teismas dvejopai vertino ir A. R. parodymus. Teismas, išteisinęs jį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, tarsi pripažino, kad A. R. parodymai apie jo sužalojimą buvo melagingi. Mano, jog teismas taip pat turėjo pripažinti melagingais A. R. paaiškinimus, kad jis įvykio metu bėgo, tai paneigia byloje esantys medicininiai dokumentai, teismas turėjo vertinti ir tai, kad pareigūnas melagingai nurodė, jog jis, nuteistasis, susižalojo griūdamas ant tvoros, tai paneigia K. K. parodymai bei specialisto išvada Nr. G 868/09 (03). Todėl mano, jog teismas turėjo padaryti išvadą, kad pareigūno A. R. parodymais tikėti nėra pagrindo. Mano, jog aplinkybės, kad jis buvo priėjęs prie pareigūnų tarnybinio automobilio, kad įvykio vietos apžiūros metu rasta 500 Lt kupiūra, kad A. K. matė ant pareigūno segtuvo 500 Lt kupiūrą, nepatvirtina BK 227 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo, t. y. siūlymo, pažadėjimo duoti ar kyšio davimo fakto. Nurodo, kad paduodamas automobilio dokumentus, kurie buvo plastikiniame apvalkale, jis tiesiog pamiršo, kad tarp dokumentų buvo įdėti 500 Lt, be to, neprašė, kad pareigūnai nerašytų protokolo, o tik siūlė vietoje sumokėti baudą. Nurodo, jog neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežino, jog susimokėti baudos įvykio vietoje negalima. Taip pat mano, jog teismas privalėjo konstatuoti, kad 2009-06-07 įvykio vietos apžiūros protokolas yra suklastotas, nes iš jo matyti, kad apžiūra pradėta 0.40 val., baigta 1.20 val., t. y. tuo metu, kai automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo išgabentas iš įvykio vietos. Tai patvirtina 2009-06-07 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad 0.20 val. automobilis buvo išgabentas iš Liepų tako, Tauragės m. Apeliantas nurodo, jog nei jis, nei automobilį vairavusi A. K. nebuvo kviečiami į įvykio vietos apžiūrą. Mano, jog apžiūros protokolo suklastojimo faktą patvirtina ir tai, kad įvykio vietos apžiūros priede – vaizdo lentelėje Nr. 280 – nėra pateikta orientacinė nuotrauka, t. y. automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos tarnybinis automobilis „Š. O.“ nenufotografuoti iš išorės, todėl negalima nustatyti automobilių buvimo vietos. Mano, jog jo kaltė dėl papirkimo nėra įrodyta, nes jo veiksmuose nėra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. panaikinti ir jį išteisinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistojo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė šias nuostatas ir taip padarė neteisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką –     t. y., kad jis tiesiogiai pasiūlė ir davė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnai nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir taip A. K. išvengtų administracinės atsakomybės, pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Nuteistojo skunde pateikta versija, kad jis siekė sąžiningai susimokėti baudą pažeidimo padarymo vietoje, buvo pirmosios instancijos teisme ištirta ir pagrįstai atmesta.

Nuteistasis neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent tai, kad A. K. vairuojamas nuteistojo motinai priklausantis automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-06-07, apie 0.20 val., Melioratorių ir Liepų tako gatvių sankryžoje, Tauragėje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nuteistasis neneigia, kad buvo priėjęs prie policijos automobilio ir kalbėjosi su pareigūnais. Taip pat jis neneigia, kad pareigūnams buvo siūlomi pinigai, tačiau teigia, kad pinigus policijos pareigūnams davė siekdamas sumokėti baudą už A. K. padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai A. R. ir R. S. parodė, kad jiems vykdant eismo priežiūrą ir sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį, paaiškėjo, kad ši neturi vairuotojo pažymėjimo. Dėl šios priežasties jai buvo pasiūlyta sėstis į policijos automobilį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pradėjus pildyti dokumentus atėjo M. K., kuris pasakė, kad nereikia nieko pildyti, klausė, ar galima susitarti draugiškai ir ant pildomų dokumentų padėjo 500 litų kupiūrą. Pareigūnai, pamatę pinigus, iš karto įspėjo pažeidėją dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, tačiau pažeidėjas nereagavo, o pinigus perdėjo į kitą vietą. Po pakartotinio perspėjimo M. K. pinigų nepasiėmė ir nuėjo. Apie bandymą papirkti buvo pranešta budėtojui, iškviesta operatyvinė grupė ir vilkikas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytojo R. S. parodymai yra netikslūs, nes apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis neprisiminė daugelio įvykio aplinkybių. Iš dalies galima būtų sutikti su šiuo nuteistojo pastebėjimu, nes liudytojas teisme negalėjo prisiminti visų aplinkybių, susijusių su nuteistajam pareikštais kaltinimais dėl pareigūnų papirkimo, t. y. nepamena, iš kur nuteistasis išėmė pinigus, ar jis kalbėjo apie baudos sumokėjimą vietoje, kaip pinigai atsirado prie pavarų svirties, kur jie buvo po nuteistojo sulaikymo. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad liudytojo apklausa buvo vykdoma praėjus beveik metams po įvykio, kad buvo klausiama smulkių įvykio detalių, kurios praėjus tokiam laikui galėjo pasimiršti. Net įvertinus visas šias aplinkybes matyti, kad liudytojo R. S. parodymai atspindėjo esmines įvykio aplinkybes ir patvirtino pinigų davimo, keliskart pareigūnų padaryto įspėjimo apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir nuteistojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą. Šių parodymų pakanka vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo faktą kitų įrodymų visumoje. Liudytojo R. S. parodymus vertinti kaip melagingus nėra jokio pagrindo.

Apeliantas pažymi, jog teismas dvejopai vertino ir A. R. parodymus. Išteisinęs jį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, tarsi pripažino, kad A. R. parodymai apie jo sužalojimą buvo melagingi, todėl mano, jog teismas taip pat turėjo pripažinti melagingais A. R. paaiškinimus ir dėl kitų įvykio aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas išteisindamas M. K. dėl jam pareikštų kaltinimų pasipriešinus valstybės tarnautojui pažymėjo, kad įvykis buvo nakties metu, kad nuteistasis muistėsi ir nesileido sulaikomas, kad ant nukentėjusiojo veido nebuvo aiškių sužalojimo požymių, kad nebuvo tiesioginių tyčinio smūgio sudavimo liudytojų, todėl konstatavo, kad byloje nepakanka neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis tyčia būtų pavartojęs fizinį smurtą prieš jį sulaikyti bandžiusį nukentėjusįjį A. R.. Nustatęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti M. K. tyčią pavartojant fizinį smurtą pasipriešinti pareigūnui (atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes nukentėjusysis galėjo klysti dėl tyčia jam suduoto smūgio), teismas nuteistojo veikoje įžvelgė galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., požymių. Darydamas šias išvadas, teismas rėmėsi ne tik kitų liudytojų, bet ir nukentėjusiojo parodymais. Taigi teismas nuteistąjį išteisino ne dėl to, jog manė, jog nukentėjusysis meluoja, bet dėl to, jog byloje nepakako tiesioginių įrodymų pagrįsti M. K. kaltę tyčia smūgiavus.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jo ir liudytojos A. K. parodymais, tačiau iš byloje esančios ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtos medžiagos matyti, kad A. K. savo parodymus keitė. Iš karto po įvykio apklausta A. K. parodė, kad jai sėdint policijos pareigūnų automobilyje atėjo M. K., kuris pareigūnų prašė nerašyti protokolo, siūlė susitarti. Liudytoja patvirtino girdėjusi, kaip M. K. pareigūnui siūlė 500 Lt, kad šis nerašytų protokolo, tačiau pareigūnas nesutiko. 2009-06-18 apklausta kaip liudytoja savo parodymus patikslino ir iš dalies pakeitė nurodydama, kad pinigai pareigūnams buvo duodami baudai vietoje susimokėti, apie jokį kyšį ir baudžiamąją atsakomybę kalbėta nebuvo.

Nors nuteistasis bando paneigti pirmosios apklausos A. K. duotus parodymus kaip netikslius dėl patirto šoko, susijaudinimo ir vėlyvo apklausos meto, tačiau baudžiamojo proceso doktrinoje, teismų praktikoje yra laikoma, kad būtent pirmoji, iškart po įvykio daryta liudytojo, nukentėjusiojo apklausa yra tiksliausia ir informatyviausia. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad A. K. jau prieš įvykį artimai bendravo su nuteistuoju, o vėliau tapo jo žmona, kad M. K. nusikalto bandydamas padėti A. K., todėl suprantama, kad vėlesnių apklausų metu ji savo parodymus keitė siekdama padėti nuteistajam. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai rezervuotai vertino minėtos liudytojos parodymus.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad bendraudamas su pareigūnas pinigų nesiūlė, kad pinigai buvo pareigūnui paduotame automobilio registracijos liudijime, kad sužinojęs, jog kartu su dokumentais buvo paduoti ir pinigai, siūlė vietoje sumokėti baudą.

Tai, kaip 500 Lt atsirado pas pareigūnus, t. y. ar jie buvo tiesiogiai paduoti priėjus, ar buvo pasiūlyta paimti liudijime buvusius pinigus, veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. šiuo atveju reikšmės neturi. Svarbu, kokio tikslo siekė nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, atmetė M. K. aiškinimus, kad jis siekė susimokėti baudą, o ne duoti kyšį pareigūnui, atsižvelgęs ir į tai, kad nuteistajam ir automobilio vairuotojai nebuvo nurodytas galimos baudos dydis, kad už A. K. padarytą pažeidimą baudą nustato teismas ir ji Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuo 1000 iki 1500 Lt. Apklaustas nagrinėjant apeliacinį skundą M. K. patvirtino, kad iki įvykio buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų pažeidimo vietoje nėra mokėjęs ir žinojo, kad baudos mokamos banke. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis ir pats buvo baustas už vairavimą be teisių, todėl praktiškai buvo susidūręs su tokia situacija, žinojo, kad pažeidimą nustatęs ir protokolą surašęs pareigūnas baudos dydžio nenustato, baudos vietoje neima. Taigi net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, nuteistasis žinojo, jog susimokėti baudos įvykio vietoje negalima. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad M. K. pareigūnus siekė papirkti veikdamas tiesiogine tyčia ir kryptingai. Jis, kaip paperkantis asmuo, suprato, kad neteisėtai duoda kyšį už tai, kad valstybės tarnautojas neatliktų konkrečių teisėtų veiksmų, ir tai suprasdamas norėjo, kad pareigūnas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus.

Iš bylos duomenų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio analizuotų įrodymų matyti, kad įvykio vietos (policijos automobilio) apžiūra, vykusi 2009-06-07, Melioratorių ir Liepų tako gatvių sankryžoje, Tauragėje, prasidėjo 0.40 val., baigėsi – 1.20 val. Apžiūrą atliko specialistas D. V., joje dalyvavo tyrėjas M. B., pareigūnai R. S., A. R.. Protokole nurodyta, kad įvykio vietoje yra automobiliai BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos automobilis ,,Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje taip pat yra transporto priemonės 2009-06-07 priverstinio nuvežimo akto kopija, kurios pagrindu nuteistasis ginčija įvykio vietos apžiūros protokolo įrodomąją galią. Akte nurodyta, kad Liepų tako gatvėje, Tauragėje, 2009-06-07 0.20 val. stovi automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi automobilio priverstinio nuvežimo akte užfiksuotas ne automobilio nuvežimo laikas, kaip nurodo nuteistasis, bet automobilio stovėjimo tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku faktas. Iš šio akto negalima nustatyti tikslaus automobilio priverstinio nuvežimo laiko, nes vilkiko vairuotojas, patvirtindamas transporto priemonės jam perdavimą, akte nenurodė tikslaus automobilio priėmimo laiko (nors tokia grafa pildant aktą yra numatyta). Be to, nustačius, kad A. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas apie 0.20 val., nelogiška būtų teigti, kad automobilis priverstinai buvo nuvežtas tuo pačiu metu. Nuo automobilio sustabdymo iki jo priverstinio nuvežimo praėjo tam tikras laiko tarpas, per kurį įvyko net du įvykiai, dėl kurių M. K. buvo pareikšti kaltinimai. Bylos nagrinėjimo metu pareigūnai patvirtino, kad operatyvinė grupė ir vilkikas buvo iškviesti tuo pačiu metu, t. y. po to, kai M. K. bandė juos papirkti. Ar jie atvyko tuo pačiu metu, patvirtinti negalėjo, nes tuo metu sulaikinėjo iš įvykio vietos bandžiusį pasišalinti nuteistąjį. Grįžę su sulaikytu nuteistuoju prie tarnybinio automobilio jau rado operatyvinės grupės specialistus, kurie jau buvo užfiksavę įvykio vietą. Kada iš įvykio vietos nuvažiavo vilkikas, duomenų byloje apskritai nėra, todėl teigti, kad įvykio vietos apžiūros metu automobilio BMW 530 jau nebuvo, negalima.

Tai, kad nebuvo padaryta orientacinė įvykio vietos nuotrauka, esminės reikšmės įrodinėjant nuteistojo kaltę neturi, nes ginčo dėl įvykio vietos nebuvo, tiek nuteistasis ir kiti įvykio liudytojai patvirtino, kad automobilis buvo sustabdytas Melioratorių ir Liepų tako gatvių sankryžoje, Tauragėje. Kolegijai taip pat nekelia abejonių, kad vaizdo lentelėje, pridėtoje prie įvykio vietos apžiūros protokolo, buvo užfiksuoti būtent M. K. duoti 500 Lt, nes ir pats nuteistasis neginčijo fakto, kad su savimi turėjo šiuos pinigus ir davė juos pareigūnui. Pabrėžtina, kad įrodinėtina šioje byloje buvo ne įvykio vietos ar pinigų buvimo, bet jų davimo pareigūnams tikslo aplinkybė. Pripažinti, kad įvykio vietos apžiūros protokolas neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų, negalima. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Zigmas Pocius

 

Teisėjai                                                                                                             Valentinas Janonis

 

                                                                                                                         Eduardas Maškevičius