Civilinė byla Nr. 2S-1465-254/2013;

procesinio dokumento kategorijos: 45.5; 119.1; 122.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-346-878/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ ieškinį atsakovei M. Ž. dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo bei skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė (šilumos tiekėja) pareiškė Prienų rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydama pripažinti atsakovės buto, esančio Prienuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-2, atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neteisėtu ir priteisti iš atsakovės nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. susidariusią 2 487,85 Lt skolą už butui priskirtą šilumos kiekį (karštą vandenį ir šildymą) bei išvestinius reikalavimus. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė, neteisėtai atjungdama savo buto patalpas nuo centralizuoto šildymo, įvykdė šilumos tiekimo nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus kaip civilinius deliktus ir šių deliktų pagrindu ginčija atsakovės kaip vartotojo teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir paslaugas, pakeisti asmeninio naudojimo patalpų šildymo būdą ir šių asmeninio naudojimo patalpų šildymo būdo pakeitimo teisėtumą.

Nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl paskaičiuotos 2 487,85 Lt skolos už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoms patiektą šilumos energiją, atsakovė nurodo, jog ji bendro naudojimo patalpose šildymo būdą pakeitė teisėtai ir šios patalpos nėra šildomos centralizuotai, o ieškovė namo bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumą skirstė nepagrįstai ir neteisėtai, taikė netinkamus šilumos paskirstymo metodus, pažeidinėjo galiojančius teisės aktus, ir dėl šių pažeidimų nepagrįstai paskaičiavo atsakovui skolą už šilumos energiją.

Kadangi ginčas yra kilęs tarp energetikos įmonės ir vartotojo, o bylos nagrinėjimo dalykas yra būtent apmokėjimo už energiją pažeidimai (t. y. įsiskolinimas), šilumos paskirstymui taikytino metodo taikymo, bendrojo naudojimo patalpų šildymo būdo pakeitimo teisėtumas, taip pat ar minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, su kuo atsakovė ir sieja ieškovės pažeidimus paskaičiuojant apmokėjimui už suvartotą šilumos energiją prašomą priteisti sumą, atsakovė laikė, kad nei ieškovė, nei atsakovė iki šiol nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl prašė ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtiną ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad tarp šilumos energijos vartotojo (atsakovės) ir šilumos energijos tiekimo įmonės (ieškovės) kilo ginčas dėl šilumos energijos tiekimo atsakovės butui nutraukimo, taip pat šilumos paskirstymo, energijos apskaitos ir apmokėjimo už nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. patiektą šilumos energiją paskaičiavimo, o toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalys numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Ginčą dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų privaloma ikiteismine tvarka turi nagrinėti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau Valstybinė energetikos inspekcija), o ginčą dėl šilumos paskirstymo, prisijungimo, kainų ir tarifų taikymo privaloma ikiteismine tvarka turi nagrinėti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, Energetikos įstatyme nenustatyti terminai kreiptis į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią institucijas, todėl teismas padarė išvadą, kad dar galima ja pasinaudoti. Teismas, visiškai tenkindamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė iki ieškinio pareiškimo teismui turėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau ieškinį pareiškė šia tvarka nepasinaudojusi, taigi nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, dėl to inicijavo teisminį procesą, nors šioje konkrečioje situacijoje kilusius klausimus buvo galima išspręsti ne teismo tvarka, o atsakovė byloje pateikė tinkamai parengtą, išsamų ir detaliai argumentuotą atsiliepimą į ieškinį, kurio parengimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. nutartį šiais argumentais:

1. 2012 m. vasario 27 d. atsakovės jau buvo kreiptasi su skundu į Valstybinę energetikos inspekciją. Kadangi klausimas dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo jau buvo išnagrinėtas Valstybinės energetikos inspekcijos, ieškovė pakartotinai nesikreipė, nes skundas būtų paliktas nenagrinėtas. Ieškovės formalus pakartotinas kreipimasis dėl to paties dalyko nesukurtų naujos teisinės situacijos, o tik padidintų šalių laiko ir finansines sąnaudas.

2. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovei iš ieškovės priteista 1 500 Lt suma advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškinį surašymą atitinka Rekomendacijose numatytą dydį, tačiau identiški atsiliepimai į ieškinį buvo rengti kitose Prienų rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2–346–878/2013, Nr. 2–347–878/2013, Nr. 2–355–878/2013, Nr. 2–344–878/2013, todėl bylinėjimosi išlaidomis priteistos nepagrįstai.

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2013 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:

1. Visiškai akivaizdu, kad išankstine tvarka nėra pasinaudota, nes nagrinėjant tokius ginčus dalyvauja abi ginčo pusės, o ieškovė net nedalyvavo Energetikos inspekcijai nagrinėjant atsakovės kreipimąsi į Prezidentę. Be to, Energetikos inspekcija atsakovės kreipimąsi į Prezidentę išnagrinėjo 2012 m. gegužės 7 d., pateikdama savo nuomonę dėl ieškovės, Energetikos inspekcijos ir savivaldybės biurokratizmo ir įstatymų nesilaikymo. Šis nepasirašytas atsakovės kreipimasis buvo išnagrinėtas pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o ne pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatas. Tai patvirtina šio Energetikos inspekcijos 2012 m. gegužės 7 d. rašto rezoliucinė dalis, kurioje prašoma Prienų savivaldybės ir šilumos tiekėjos pateikti atsakovei rašytiniu paaiškinimus, kaip atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Šiuo raštu Energetikos inspekcija apskritai nesprendė jokių atsakovės apmokėjimo už energiją pažeidimų (t. y. įsiskolinimo) klausimų, taip pat nebuvo nagrinėjami šilumos tiekėjos netinkamai vykdomo šilumos paskirstymo (šilumos paskirstymo metodo parinkimo ir taikymo) klausimai.

2. Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nėra imperatyviai ir konkrečiai nurodyta, kuri ginčo tarp energetikos įmonės ir vartoto šalis - energijos vartotojas arba energetikos įmonė - turi kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar Valstybinę energetikos inspekciją dėl kilusių ginčų, apibrėžtų minėtame straipsnyje. Todėl laikytina, kad ši išankstine tvarka taikytina abiem ginčo pusėms, o ją pasinaudoti, kreipiantis į išankstinio ginčų sprendimo institucijas, privalo ta ginčo šalis, kuri inicijuoja ginčą. Šiuo klausimu išsamiai pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-15044-596/2013, nuspręsdamas, kad nagrinėjamu analogišku atveju būtent ieškovė (šilumos tiekėja) turėjo pareigą pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo tvarka, nes ji kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos už patalpų šildymą priteisimo, inicijuodama civilinės bylos iškėlimą.

3. Jei būtų laikytina, jog atsakovė jau pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, o ieškovei nebereikia pasinaudoti šia tvarka ir ieškinys yra nagrinėtinas teisme iš esmės, tuomet šis ginčas nėra teismingas Prienų rajono apylinkės teismui, nes Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalis nustato, jog šie ginčai yra nagrinėtini tik Vilniaus apygardos teisme. Be to, skundai dėl sprendimų, priimtų išankstine tvarka, gali būti apskųsti per 30 dienų nuo jų paskelbimo. Ieškovė yra praleidusi apskundimo terminą, nes iki šiol neskundė Energetikos inspekcijos 2012 m. gegužės 7 d. rašte Nr. (03)2R-643 išdėstytos nuomonės ir jokio kito „išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo“, kuriais remiantis ieškovė gali tvirtinti, kad atsakovas pasinaudojo išankstine ginču nagrinėjimo tvarka. Todėl, jei būtų laikytina, kad atsakovė jau pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tuomet būtų taip pat laikytina, kad apeliantė pateikė ieškinį praleidusi apskundimo laikotarpį ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl ieškinys taip pat yra paliktinas nenagrinėtu arba net byla nutrauktina, nes išankstine ginču tvarka pasinaudoti nebegalima. Be to, jei teismas nustatytų, kad išankstine tvarka atsakovas pasinaudojo, visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu apeliantė buvo atleista nuo prievolės pasinaudoti išankstine tvarka, kai kreipėsi su ieškiniu i teismą. Energetikos inspekcija ginčus išankstine tvarka nagrinėja tik pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį (dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų), todėl vis tiek išlieka ieškovės prievolė pasinaudoti išankstine tvarka ir pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, nes ginčus dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo nagrinėti gali tik Valstybinė kainų ir kontrolės komisija (Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-596-717/2013).

4. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau Šilumos ūkio įstatymas) 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos: 1) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo; <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymas yra specialusis įstatymas Energetikos įstatymo atžvilgiu. Minėtas įstatymas kaip tik ir nukreipia į Energetikos įstatymo normas, reglamentuojančias ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė teisėtai įsigijo teismo procesinio dokumento parengimo paslauga, už ją atsiskaitė ir turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pati ieškovė analogiškose bylose Prienų rajono apylinkės teisme pateikė identiškus ieškinius, už kurių parengimo išlaidas iš kiekvieno vartotojo reikalavo sumokėti po 700 Lt. Todėl, atsakovės nuomone, vartotojų teisių pažeidimais ir „rubikoniniais“ ryšiais garsėjanti ieškovė tiesiog siekia išvengti atsakomybės už neteisėtai inicijuotą civilinę bylą, piktybiškai meluoja, siekdama ir toliau klaidinti teismą. Atsakovė turi teisę į jų patirtų išlaidų atlyginimą, nes teisminį ginčą savo rizika pradėjo ieškovė. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės sprendimą kreiptis į teismą, nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, įskaitant materialinės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas yra ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl šilumos paskirstymo (ar tinkamai buvo taikyta šilumos paskirstymo metodika, skaičiuotas mokestis už patalpų šildymui patiektą energiją), atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo. Apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio, kuriame nustatytas išankstinis privalomas vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimas ne teisme, aiškinimo ir taikymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 22 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą teismas turi palikti ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, jog ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau Inspekcija) – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo; ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau Komisija) – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šio įstatymo 2 dalis numato, jog ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau Vartotojų teisių apsaugos įstatymo) nustatyta tvarka.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, jog vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Inspekcija ir Komisija. Šio įstatymo 2 dalyje įtvirtinta, jog ginčai nagrinėjami šio skirsnio nustatyta tvarka, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.

Energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisiniai pagrindai nustatyti Energetikos įstatyme, kurio 34 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1888, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, o 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Vadovaujantis anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, pripažintinos teisingomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad šis ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui atsakovės kartu su kitais namo, esančio Prienuose, (duomenys neskelbtini) g. 8, gyventojais 2012 m. vasario 27 d. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, teigdama, kad šis kreipimasis yra įrodymas, jog atsakovė pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir apeliantei nebereikia pasinaudoti šia privaloma tvarka, todėl teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

Kaip matyti iš šio rašto (kreipimosi) turinio, atsakovė kartu su kitais namo gyventojais kreipėsi į Prezidentę pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl apeliantės, Energetikos inspekcijos ir savivaldybės biurokratizmo ir įstatymų nesilaikymo.

Minėtas raštas (kreipimasis) buvo persiųstas spręsti Inspekcijai. Iš Inspekcijos 2012 m. gegužės 7 d. atsakymo, kurį apeliantė gavo 2012 m. gegužės 11 d., matyti, jog Inspekcija nesprendė jokių atsakovės apmokėjimo už energiją pažeidimų (t. y. įsiskolinimo) klausimų, taip pat nebuvo nagrinėjami šilumos tiekėjos netinkamai vykdomo šilumos paskirstymo (šilumos paskirstymo metodo parinkimo ir taikymo) klausimai, kuriuos, kaip jau minėta, sprendžia ne Inspekcija, bet Komisija. Inspekcija ginčus išankstine tvarka nagrinėja tik pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį (dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų), todėl pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo, kuriuos nagrinėti gali tik Komisija, net ir apeliantės nurodoma tvarka nebuvo pasisakyta.

Vartotojų ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse, vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūra (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis). Inspekcijos veiklą nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1V-134 patvirtintas Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas, o Komisijos – Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 03-75 „Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo“. Į šiuos aprašus yra perkeltos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

Inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, kuriam yra pavesta priimti sprendimą dėl skundo nagrinėjimo, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 52.1. pripažinti pareiškėjo skundo reikalavimus pagrįstais ir patenkinti pareiškėjo skundą; 52.2. pripažinti pareiškėjo skundo reikalavimus pagrįstais iš dalies ir patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies; 52.3. pripažinti pareiškėjo skundo reikalavimus nepagrįstais ir atmesti pareiškėjo skundą. 51 p. įtvirtinta, kas sprendime dėl skundo nagrinėjimo privalo būti nurodyta.

Komisijos sprendimas įforminamas nutarimu, išdėstomas raštu ir pasirašomas ginčą nagrinėjusių Komisijos narių. 117 punkte įtvirtinta, jog Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išspręsti ginčą ir išsprendusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų: 117.1. patenkinti pareiškėjo reikalavimus; 117.2. iš dalies patenkinti pareiškėjo reikalavimus; 117.3. atmesti pareiškėjo prašymą išspręsti ginčą kaip nepagrįstą. 116 p. įtvirtinta, kas Komisijos nutarime dėl ginčo sprendimo išankstine privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka privalo būti nurodyta. Sprendžiant ginčą numatytas suinteresuotų asmenų dalyvavimas (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 9 dalis).

Aptariamu atveju atsakovo kartu su kitais namo gyventojais kreipimasis su skundu į Prezidentę viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, negali būti laikytinas pasinaudojimu pirmiau nurodyta išankstine ginčo sprendimo tvarka, kuomet ginčo šalys nesikreipė į instituciją, turinčią įgalinimus priimti sprendimus dėl išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų teismas nepasisako, kaip neturinčių įtakos apeliacijos rezultatui, arba nesusijusių su atskirojo skundo turiniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų šiuo klausimu pažymėtina, kad apeliantė (ieškovė) teisme iškėlė penkias atskiras civilines bylas dėl iš esmės tapataus ginčo, todėl atsakovė (-ai) turėjo pareigą pateikti penkis atsiliepimus. Atsakovė už atsiliepimą sumokėjo 1 500 Lt ir šios išlaidos patvirtintos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remiantis orientaciniu kriterijumi, įtvirtinu Rekomendacijose, kuriose numatytas maksimalus dydis advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą, atsakovės išleistos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą jų neviršija, t. y. 3 000 Lt (8.2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas patyrė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio (nesilaikymo išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka) (CPK 94 straipsnio 1 dalis), teismas neturi pagrindo jos sumažinti, nes tai neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Dalė Burdulienė