Civilinė byla Nr. e2-808-424/2021
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02481-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2.; 3.4.1.10
S
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei K. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovės K. S. (toliau – atsakovė) 714,30 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovas su draudėja J. B. sudarė draudimo sutartį Nr.-, kuria buvo apdraustas butas, esantis -. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 714,30 EUR dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2020-07-01 įvykio, kuomet įvyko vandens pratekėjimas iš adresu -, esančių patalpų, esančių virš apdraustųjų patalpų.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu „Swedbank P&C Insurance“ 2019-12-25 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas jos butas, esantis -. bei jos civilinė atsakomybė. 2020-07-01 sužinojo, kad buvo užlietas jos kaimynės J. B. butas. Tuo metu jos pačios nebuvo namuose, namie buvo jos dukra, kuri paliudijo, kad buvo atvykusi avarinė tarnyba, patikrino atsakovės butą, tačiau jokių vandens išsiliejimo požymių iš atsakovės buto nenustatė, grindys visur buvo sausos, taip pat nerado jokių trūkusių vamzdžių. Pagal buto planą nustatė, kad jos buto vamzdžiai yra kitoje pusėje nei faktiškai užlietas kaimynės kambarys. Jei būtų trūkę skalbimo mašinos vamzdžiai atsakovės bute, tai būtų nustačiusi avarinė tarnyba. Todėl daro prielaidą, kad kaimynės butą galėjo užlieti kitame bute įvykęs vandens išsiliejimas, kuris yra šalia nukentėjusiosios buto ir užliejimo židinys nebuvo atsakovės bute. Iš ieškovas jai nepateikė draudimo bylos dokumentų, kurių pagrindu parašo žalos atlyginimo iš, nors ji to reikalavo.
Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2019-12-25 trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė gyventojų turto draudimo sutartį kurios pagrindu, be kita ko, buvo apdrausta ir buto, kurio adresas -, savininkės civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 9 000 Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2020-02-14 iki 2021-02-13. Kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, tai paaiškėjus, jog atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė, žalą atlyginti turėtų civilinės atsakomybės draudikas – trečiasis asmuo. Ieškovui apie minėtos draudimo sutarties sudarymą yra žinoma, nes, sužinojęs apie atsakovei pareikštas pretenzijas, trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą prašydamas nurodyti pretenzijų reiškimo pagrindą ir siūlydamas geranoriškai spręsti žalos atlyginimo klausimą, jei atsakovė yra atsakinga už žalą. Tačiau ieškovas neįrodė, kad užliejimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute. Ieškovas remiasi tik bendro pobūdžio pamąstymais, jog atsakovei priklausantis butas yra virš nukentėjusio buto, o apliejimo metu buvo apgadintos buto lubos, todėl ieškovas daro prielaidą, kad užliejimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute, tačiau ši prielaida nėra pagrįsta. Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, žala buvo padaryta patalpai, plane pažymėtai 26 – 5. Ši patalpa ribojasi su kaimyniniu butu. Atitinkamai virš minėtos patalpos yra ne tik Atsakovei priklausantis butas, bet ir greta esantis butas, kuriame taip pat yra įrengtos vonios bei virtuvės patalpos. Vadinasi, ieškovės apdraustas butas galėjo būti užlietas ir aukščiau esančio buto, esančio greta atsakovei priklausančio buto. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad užliejimo židinys yra būtent atsakovei priklausančiame bute, ieškovas nepateikė. Užliejimo židinys gali būti ne tik privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, bet ir bendro naudojimo objekte, pavyzdžiui, trūkus bendro naudojimo vandentiekio vamzdžiui. Kadangi šiuo atveju užliejimo vieta yra greta išorinės pastato sienos, tai užliejimo priežastimi galėjo tapti ir nesandarus namo fasadas. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog užliejimas įvyko ne dėl bendrojo naudojimo objekto defekto byloje taip pat nėra pateikta. Ieškovo pateiktuose dokumentuose – defektiniame akte ir žalos administravimo suvestinėje – nurodoma informacija, jog apie apliejimą buvo pranešta avarinei tarnybai. Faktą, jog buvo atvykusi avarinė tarnyba, patvirtina ir atsakovė, kuri savo atsiliepime į ieškinį nurodo, jog šios tarnybos darbuotojai pateko į Atsakovei priklausantį butą ir jokių gedimų ar vandens prasiskverbimo iš Atsakovei priklausančio buto nenustatė. Manytina, jog žinodamas apie tai, kad į įvykio vietą buvo iškviesta avarinė tarnyba ir joje įvykis buvo užregistruotas, vykdydamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą pareigą kruopščiai tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes bei pasekmes ieškovas privalėjo išsiaiškinti kokia avarinė tarnyba buvo iškviesta į įvykio vietą ir kokias aplinkybes nustatė. Duomenys apie tai, kad ieškovas šias aplinkybes aiškinosi, nepateikti, todėl negalima daryti išvados, jog ieškovas tinkamai ištyrė visas įvykio aplinkybes ir tinkamai nustatė įvykio kaltininką.
Ieškinys atmestinas
Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. - matyti, kad ieškovas apdraudė butą, esantį -., tame tarpe ir nuo užliejimo rizikos. Draudėjas - B. J.. Iš ERGO defektinio akto nustatyta, kad 2020-06-19 buvo aplietas buto, esančio - , kambarys, plane pažymas indeksu 26-5. Aplietos sienos, matomos nubėgimo iš viršaus žymės. Buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri užfiksavo įvykį. Iš lokalinės sąmatos Nr. 002 matyti, kad ieškovo įgaliota bendrovė UAB „SMART CLAIMS“ atliko buto remonto apskaičiavimą ir įvertino, kad buto atstatymo kaštai į prieš užliejimą buvusį lygį yra 714,30 Eur. Žalos administravimo suvestinėje nurodyta, kad įvykio priežastis – užliejimas iš aukščiau esančių patalpų, pastabose nurodyta, jog aplietas butas iš viršutinio 29 buto. Pranešta avarinei, užfiksavo įvykį. Pas kaltininką patekti nepavyko RC neturi ir nepateiks. Iš draudimo išmokos pavedimo išrašo matyti, kad ieškovas nukentėjusiam asmeniui pervedė 714,30 Eur draudimo išmoką.
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 str.), išskyrus atsakovo kaltę, kuri yra preziumuojama, jeigu nustatomi jo neteisėti veiksmai (CK 6.248 str.).
Ieškovas n e tik neįrodė, bet ir nebandė įrodinėti atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Ieškovas ieškinyje nurodė tik tai, kad butas, kuriame gyvena atsakovė, yra virš draudėjos buto, todėl ieškovas įgyvendina savo teisę reikalauti išmokėtos 714,30 Eur sumos iš atsakovės. Tam, kad atsakovei kiltų civilinė atsakomybė turi būti įrodyta atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Priežastinis ryšys su nuostoliais kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovės civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Kaip matyti iš žalos administravimo suvestinės, joje nurodyta, kad įvykio priežastis – užliejimas iš aukščiau esančių patalpų, pastabose nurodyta, jog aplietas butas iš viršutinio 29 buto. Pranešta avarinei tarnybai, kuri užfiksavo įvykį. Duomenų, apie vandens išsiliejimo vietą, priežastis, mechanizmą ar pan., ieškovas nepateikė. Jokių duomenų apie atsakovės veiksmus, kurie galėtų būti vertinami jų teisėtumo prasme taip pat nėra. Jeigu ieškovas atliko draudiminio įvykio tyrimą, tai turėjo ne tik apskaičiuoti žalą, bet ir nustatyti žalos atsiradimo šaltinį bei asmenį, atsakingą už žalą. Kaip nurodė pats ieškovas, įvykio dieną buvo iškviesta avarinė tarnyba. Pranešime apie žalą, nurodoma, kad buvo pranešta Trakų vandenų avarinei tarnybai, kuri buvo atvykusi 2020-06-19 apie 11 val. Todėl ieškovui buvo žinoma kas atliko įvykio tyrimą ir galėjo gauti visus įrodymus, susijusius su konkrečia žala, tačiau šių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Vien ta aplinkybė, kad atsakovės butas yra aukščiau nukentėjusiosios buto neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nepreziumuoja jos kaltės dėl apatinio buto apliejimo ir dėl to atsiradusios žalos.
Ieškovas įrodė tik vieną civilinės atsakomybės sąlygą – nuostolių dydį, numatytą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio ginčo nėra., tačiau kaip nurodyta anksčiau, vien tik nuostolių dydis ir aplinkybė, kad atsakovė gyvena aukščiau nukentėjusiosios - nėra pakankama atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 441 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Ramunė Valiulytė