Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-21-479-2016].docx
Bylos nr.: e2A-21-479/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AAS "GJENSIDIGE BALTIC" Lietuvos filialas 300633222 Ieškovas
DB "Balto Link" 225259240 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolių teisė
Draudimas:
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Draudimo rūšys:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėjas Ž. Bertašius                                               Civilinė byla Nr. e2A-21-479/2016

Teisėja V. Olcvikienė                                             Proceso Nr. 2-06-3-13072-2013-0

                                             Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                               2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.21.

 



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2016 m. sausio 6 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui V. J., tretiesiems asmenims A. B., UADBB „Balto Link“ dėl dalies draudimo išmokos priteisimo ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, tretiesiems asmenims A. B., UAB DB „Balto Link“ dėl draudimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2013-11-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui              V. J. dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2012-04-11 sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės MITSUBISHI valdytojų civilinė atsakomybė. Ieškovas paaiškino, kad 2012-12-31 įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuodamas ieškovo apdraustą transporto priemonę trečiasis asmuo A. B. apgadino transporto priemonę Mercedes - Benz. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 40 835 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas teigė, kad atsakovas neįvykdė   2012-04-11 draudimo sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą, nes nepranešė ieškovui apie automobilio MITSUBISHI perdavimą A. B., kuris 2012-12-31 įvykusio eismo įvykio metu buvo jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir neturėjo 7 metų vairavimo stažo. Ieškovo įsitikinimu atsakovas privalo grąžinti ieškovui 50 procentų nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos. Dėl to ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 20 417,50 Lt (5 913,32 Eur) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. J. 2014-05-02 pareiškė priešieškinį ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovas nurodė, kad 2012-04-11 šalių sudarytos draudimo sutarties 1.5 p., 1.6 p. ir 6.2 p. 2 d. sąlygos yra nestandartinės ir galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su šiomis sąlygomis bei sutinka, kad jos būtų draudimo sutarties dalimi. Atsakovas teigė, kad su šiomis draudimo sutarties sąlygomis sutarties sudarymo metu jis nebuvo tinkamai supažindintas. Atsakovas nurodė ir tai, kad šios draudimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir prieštarauja LR draudimo įstatymo 91 str. 5 d. nuostatoms. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas nežinojo, jog prieš perduodamas automobilį A. B. jis turėjo pranešti ieškovui apie padidėjusią draudimo riziką. Atsakovo įsitikinimu ieškovas neteisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo 50 procentų dydžio išmokėtos draudimo išmokos dalį. Dėl to atsakovas teismo prašė pripažinti 2012-04-11 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5 p, 1.6 p., 6.2 p. 2 d. negaliojančiais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-07 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 644,81 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2012-04-11 ieškovas ir atsakovas sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės MITSUBISHI valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad užsakymą sudaryti draudimo sutartį atsakovas pateikė 2012-04-11 per interneto svetainę www.draudimas.lt, kurią valdo UADBB „BALTO LINK“. Teismas nustatė ir tai, kad 2012-12-31 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovui priklausančio automobilio MITSUBISHI valdytojo A. B. kaltės buvo apgadintas automobilis Mercedes - Benz. Ieškovas eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 40 835 Lt draudimo išmoką. Teismas nustatė, kad įvykio dieną apdraustą transporto priemonę vairavęs A. B. buvo 27 metų ir turėjo 6 metų bei 3 mėnesių vairuotojo stažą, nors pagal draudimo sutarties 1.5 p. nuostatas transporto priemonės valdytojas turėjo turėti 7 metų vairavimo stažą ir būti ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus. Teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovas perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam 7 metų vairavimo stažo ir 30 metų amžiaus šiuo atveju nepatvirtina draudimo rizikos padidėjimo, apie kurį atsakovas turėjo informuoti ieškovą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas neinformavo atsakovo, kas pagal sutartį yra laikoma draudimo rizikos padidėjimu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti dalies draudimo išmokos grąžinimo, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijamos draudimo sutarties sąlygos prieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl atsakovo priešieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas skunde nurodė, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi kriterijai draudimo rizikai įvertinti, todėl atsakovas apie draudimo rizikos pasikeitimą privalėjo informuoti ieškovą ir teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apeliantas nurodė ir tai, kad atsakovas pagal draudimo sutarties 1.6 p. nuostatas neinformavo ieškovo apie padidėjusią draudimo riziką ir dėl to privalo grąžinti ieškovui dalį nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos. Ieškovas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos panašiose bylose.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nesuteikė atsakovui informacijos apie tai, kas pagal sutartį yra laikoma draudimo rizikos padidėjimu ir teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai. Atsakovas nurodė ir tai, kad sudarydamas draudimo sutartį jis nepatvirtino, jog apdraustą transporto priemonę vairuos vyresni nei 30 metų amžiaus ir didesnį nei 7 metų vairavimo stažą turintys asmenys, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie pareigą informuoti ieškovą esant nurodytoms rizikos padidėjimo aplinkybėms.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Ieškovas skunde nurodė, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi kriterijai draudimo rizikai įvertinti, todėl atsakovas apie draudimo rizikos pasikeitimą privalėjo informuoti ieškovą ir teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pagal 2012-04-11 draudimo sutarties 1.6 p. nuostatas atsakovas įsipareigojo naudoti apdraustą transporto priemonę draudimo sutarties 1.5 p. aptartomis sąlygomis. Iš bylos duomenų matyti, kad sudarydamas draudimo sutartį atsakovas patvirtino, jog apdraustos transporto priemonės nevairuos jaunesni nei 30 metų amžiaus asmenys, taip pat asmenys, kurie neturi 7 metų vairavimo stažo (sutarties 1.5 p., 2.2.2 p.). Sutarties 1.6 p. nustatyta, kad draudimo rizikai padidėjus dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjas arba apdraustasis privalėjo raštu informuoti draudiką apie tokius pasikeitimus ne vėliau, nei draudimo rizika padidėja. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2012-12-31 eismo įvykio metu apdraustą transporto priemonę MITSUBISHI vairavęs A. B. buvo jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turėjo mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam 7 metų vairavimo stažo ir 30 metų amžiaus šiuo atveju nepatvirtina draudimo rizikos padidėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Akivaizdu, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudiminio įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą iš dalies patvirtina ir 2012-12-31 įvykusio eismo įvykio aplinkybės, tai yra A. B. įvažiavimas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Kolegija pažymi, kad draudimo sutartyje esant rašytiniam draudėjo patvirtinimui, jog transporto priemonės nevairuos jaunesni nei 30 metų ir mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą turintys asmenys, ieškovas nagrinėjamu atveju byloje neprivalėjo papildomai įrodinėti, kad jaunesnių asmenų vairavimas lemia eismo įvykio rizikos padidėjimą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad perduodamas vairuoti transporto priemonę A. B. atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie pasikeitusią draudimo riziką pagal 2012-04-11 draudimo sutarties 1.6 p. nuostatas.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad atsakovas pagal draudimo sutarties 1.6 p. nuostatas neinformavo ieškovo apie padidėjusią draudimo riziką ir dėl to privalo grąžinti ieškovui dalį nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. numato, jog draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog sutarties nustatyta tvarka neinformavo ieškovo apie draudimo rizikos padidėjimą. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tuo, kad draudimo sutarties sudarymo metu jis nebuvo tinkamai supažindintas su tuo, kas pagal draudimo sutartį yra laikoma rizikos padidėjimu, todėl jis nežinojo, kad apie transporto priemonės perdavimą A. B. jis privalėjo informuoti ieškovą. Teisėjų kolegija su šia atsakovo nuostata nesutinka. Iš draudimo sutarties matyti, jog šioje sutartyje yra pateikta išsami informacija apie tai, kokiais kriterijais remiantis yra vertinama draudimo rizika (sutarties 1.5 p.), taip pat išsamiai aptartos atsakovo pareigos esant rizikos pasikeitimui bei nurodytos šių pareigų neįvykdymo pasekmės. Akivaizdu, jog su šiomis sutarties nuostatomis atsakovas turėjo galimybę susipažinti gavęs sutartį. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad sutartis buvo sudaryta 2012-04-11, o draudimo rizikos padidėjimą atitinkančios aplinkybės atsirado tik 2012-12-31. Taigi atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties sąlygomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki eismo įvykio atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu išaiškinti draudimo sutarties sąlygas ar jas pakeisti. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog iki 2012-12-31 atsakovas nežinojo, kas pagal šalių sudarytą draudimo sutartį yra laikoma draudimo rizikos padidėjimu ir kokios yra atsakovo pareigos esant pasikeitusiai draudimo rizikai (LR CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad 2012-12-31 eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas sumokėjo 40 835 Lt (11 826,63 Eur) dydžio draudimo išmoką. Dėl to atsakovui netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nurodytas pareigas ir sutarties nustatyta tvarka neinformavus ieškovo apie padidėjusią draudimo riziką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 50 procentų ieškovo išmokėtos draudimo išmokos sumos, tai yra 20 417,50 Lt (5 913,32 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, todėl ši teismo sprendimo dalis keičiama ir ieškovui iš atsakovo priteisiama  5 913,32 Eur draudimo išmokos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartys Nr. 3K-3-382/2009, 3K-3-78/2010). Su šia skundo nuostata galima sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigoja teismą bylose iš regresinių reikalavimų nustatinėti visas žalos atlyginimo sąlygas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Akivaizdu yra tai, kad byloje yra nustatytos aplinkybės apie tai, jog transporto priemonė buvo perduota asmeniui, kuris neatitiko draudimo sutartyje nurodytų reikalavimų. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad autoįvykis kilo dėl grubaus kelių eismo taisyklių pažeidimo. Taigi ieškovė byloje įrodė, jog transporto priemonės perdavimas draudimo sutarties nuostatų neatitinkančiam asmeniui ir nulėmė žalos padarymą autoįvykio metu. Dėl to galima sutikti su skundo nuostata, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, perskirstytinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą bei šalių ginčą išsprendus ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 324,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kurias sudaro 133,22 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 5), 57,92 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2, b. l. 44, 54-55) ir 133 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (t. 3, b. l. 31, LR CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą pakeitus panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinys, ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ iš atsakovo V. J. 5 913,32 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą 5 913,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2013-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovui V. J..

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ iš atsakovo V. J. 324,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Žydrūnas Bertašius

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Jolanta Gailevičienė                   

      

                       Alvydas Žerlauskas                                 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas