LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 20 d. paduotu atsakovų P. B. ir A. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ ,,Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ ieškinį atsakovams P. B. ir A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei pagal atsakovų P. B. ir A. B. priešieškinį ieškovei VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ dėl nesumokėto (sutaupyto) nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (veikiantis atsakovų pusėje), VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog nutraukus ginčo patalpų dalies nuomos sutartį, jokių konkrečių patalpų ieškovė atsakovams faktiškai neperdavė, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nes nesivadovavo įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-22688-475/2019, kuriuose yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovė po nuomos sutarties nutraukimo atsakovams patalpų iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. neperdavė. Teismai turėjo įvertinti, kad ieškovei išreiškus valią nutraukti nuomos sutarties dalį dėl atsakovų turto dalies, patalpos galėjo būti faktiškai perduotos atsakovams tik bendraturčiams nustačius naudojimosi šiuo turtu tvarką. Nusprendę, kad nors nebuvo nustatyta patalpų bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, po ginčo 2005 m. gruodžio 31d. nuomos sutarties nutraukimo ieškovė galėjo grąžinti atsakovams tik iš karto visą dalį patalpų ir ją grąžino, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pasisakyta dėl teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto idealiosios dalies, nesant nustatytai naudojimosi turtu tvarkai, perdavimo nuomotojui pasibaigus nuomos sutarčiai aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.78, 6.499 ir 6.535 straipsniai). Teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto idealiosios dalies, nesant nustatytai naudojimosi turtu tvarkai, perdavimą pirkėjui (kreditoriui dengiant skolą turtu) (CK 4.78, 6.398, 6.436 straipsniai), nes šalims sudarant 2016 m. sausio 14 d. skolos padengimo sutartį, ieškovė atsakovams perdavė nuosavybės teisę į dalį patalpų tačiau, nesant tarp bendraturčių nustatytos naudojimosi tvarkos, realioji turto dalis (realiosios pastato patalpos) atsakovams nebuvo ir negalėjo būti perduotos. Teismai nepagrįstai suabsoliutino skolos padengimo turtu sutarties sąlygos dėl nekilnojamojo turto perdavimo atsakovams reikšmę, neatsižvelgiant į svarbias byloje nustatytas aplinkybes, atsakovų atstovo ir vadovo paaiškinimus, todėl pažeidė sutarčių aiškinimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CK 6.193, 6.317 straipsniai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Gražinti atsakovui P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2351 (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Swedbank 2022 m. gegužės 19 d., mokėjimo nurodymas Nr. 42.
Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas