Baudž. byla Nr. 1-134-610/2011 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.25.4.1;
Proceso numeris 1-64-1-01022-2006-5
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė
2011 06 17
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui S.Striaušai, nukentėjusiems T. G., J. G., jų atstovui advokatui A.Sakalauskui, kaltinamajam A.A. C., jo gynėjui advokatui V.Martyšiui., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje,
A. A. C. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str. 1d.,
Teismas išnagrinėjęs bylą
NUSTATĖ:
A. A. C. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2006 m. rugpjūčio 09 d., apie 21.50 val., Marijampolės mieste, Gedimino - Vasaros gatvių sankryžoje, neatsargiai vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR vyriausybės „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ nutarimas 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950) 199 p. reikalavimus, - vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje sukdamas į kairę, iš Gedimino gatvės į Vasaros gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi, tiesiai, motociklą „Yamaha 3LP“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairavusiam T. G., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam T. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, motociklo keleivei nukentėjusiai J. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo A. A. C. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad prieš įvykį apie 50 km/h greičiu važiavo Gedimino gatve, Marijampolės mieste. Matomumas buvo neblogas, artėdamas prie sankryžos greitį mažino iki minimumo, sankryžoje kurioje reikėjo sukti į kairę sustojo. Praleido vieną transporto priemonę. Įsitikinęs, kad iš priekio nėra transporto priemonių pradėjo daryti posūkio manevrą į kairę pusę, į antrą kelio už sankryžos juostą. Įvažiavus apie 2 metrus įvyko susidūrimas , jo metu uždengė kažkokia tamsuma , suprato, kad kažkas atsitiko. Įjungė avarinį, gale mašinos, šalia šoninių durelių pamatė batą, suprato, kad susidūrė su motociklu. Bėgo pažiūrėti kas atsitiko, šalia kelio sėdėjo nukentėjęs T. G. , pasakė, kad sužeista koja. Įvykio vietoje nurodė, kad motociklas važiavo be šviesų, tačiau atvažiavęs nukentėjusio tėvas pasakė, kad šviesos veikia. Tyrimo metu nubraižyta eismo įvykio schema nėra tiksli. Kadangi taip kaip pavaizduota posūkio manevro nedaro. Schemą prašė perbraižyti. Pirminėje apklausoje pripažino kaltę, kadangi buvo susijaudinęs, galėjo klysti, tuo metu taip atrodė. Antrą apklausos protokolą pasirašė viso neperskaitęs.
Nukentėjęs T. G. parodė, kad 2006 08 09, prieš įvykį vairuodamas motociklą Yamaha, su seserim, važiavo Prienų kryptimi apie 60 km/h greičiu , su įjungtomis artimomis šviesomis. Tuo metu buvo prieblanda, tačiau matomumas pakankamai geras. Prieš sankryžą pristabdė, tačiau važiavo toliau, matė atvažiuojantį automobilį VW Golf, įvažiavus į sankryžą, VW Golf automobilis toliau judėjo, priekiniu bamperio kampu automobilis atsitrenkė į koją, motociklą sumėtė, jį ištiesino ir iš lėto stabdė priekiniu stabdžiu, rankiniu būdu, motociklas be ABS sistemos, sustojus motociklo iš sustojimo vietos nepatraukė, motociklo gero techninio stovio, tačiau be techninės apžiūros, kadangi buvo su tranzitiniais numeriais. Motociklo šviesos buvo visada įjungtos, ar sustabdęs motociklą jas išjungė neprisimena. Įprastai sustojęs iš karto gesina variklį ir šviesas. Kokiu atstumu iki sankryžos ar sankryžoje pastebėjo VW Golf automobilį tiksliai pasakyti negali. VW Golf sustojęs nebuvo, visada judėjo. Automobilio vairuotojui priėjus , pirmi jo žodžiai buvo, kad nematė motociklo. Pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti , paaiškino, kad sportavo , tuo metu turėjo vykti į Europos čempionatą, tačiau dėl įvykio neturėjo galimybės, pasekmes jaučia iki šiol.
Nukentėjusi J. G. paaiškino, kad prieš įvykį su broliu, pastarojo vairuojamu motociklu važiavo namo. Važiavo iš miesto pro Stotį, kur sankryžoje pasuko link Prienų. Artėjant prie sankryžos antroje eilėje stovėjo automobiliai, prie pat sankryžos užsidegė žalia šviesa, nedideliu greičiu įvažiavo į sankryžą, iš priekio matė negreitai važiuojantį automobilį kuris suko į kairę ir turėjo praleisti, neatrodė, kad automobilio vairuotojas nemato, tačiau sukdamas atsitrenkė į koją, susidūrimas įvyko beveik viduryje sankryžos. Motociklo sumėtimo nepajautė, brolis sustabdė motociklą, padėjo nulipti. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos paaiškino, kad po įvykio negalėjo lankyti šokių užsiėmimų, įsidarbinti, dėl reabilitacijos turėjo likti Marijampolėje , patyrė nepatogumus.
Liudytoja L. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną stovint sankryžoje Stoties g. matė kaip nuo stoties atvažiavo ir į kelią link Prienų pasuko du motociklai, pačiai reikėjo sukti į dešinę, pasuko juos praleidus, motociklai važiavo dideliu greičiu, taip mano, kadangi toje vietoje kurioje jie pravažiavo „parūko“, be to motociklistai greitai važinėja. Važiavo motociklistams iš paskos matė kaip vienas motociklas nusuko. Kitas dingo iš akiračio , jo nestebėjo. Pačio įvykio nematė, privažiavus sankryžą pamatė gulintį batą ir sankryžoje sustojusi automobilį. Motociklas gulėjo toliau ant šono. Nežino ar motociklų šviesos buvo įjungtos ar ne.
Ekspertas Valdemaras Venskus apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl pateikto ekspertizės akto paaiškino, kad tvirtina ekspertizės aktą. Nurodė, kad viršijusios greitį transporto priemonės vairuotojo veiksmai įvykio pagrindine priežastimi gali būti, jeigu sukančios transporto priemonės vairuotojas nepriverčia stabdyti tiesiai važiuojančios transporto priemonės, ir tiesiai važiuojančiai transporto priemonei važiuojant leistinu greičiu, spėtu atlikti posūkio manevrą. Šiuo konkrečiu atveju negalima to nustatyti, net ir imant motociklo greitį 75 km/h, kadangi trūksta duomenų apie automobilio tikslų judėjimo greitį, kokį atstumą įveikė automobilis iškilus grėsmei iki susidūrimo. Nėra duomenų kur buvo motociklas , kuomet automobilis pradėjo daryti kairį posūkį. Tirtoje situacijoje susidūrimas įvyko priekine automobilio dalimi, todėl sumažėja tikimybė jam spėti išvažiuoti iš priešpriešinės eismo juostos, kadangi automobilis turi išvažiuoti per visą savo ilgį, tokiu atveju motociklo greitis kaip pagrindinė priežastis turi būti labai didelis. Nėra išeitinių duomenų kurių pagrindu būtu galima nustatyti tikslų motociklo greitį. Išvadoje pateiktas motociklo judėjimo greitis 43-75 km/h nustatytas priimant konkrečius jo judėjimo(lėtėjimo) parametrus iki sustojimo. Jeigu stabdymas neintensyvus imama pusę intensyvaus lėtėjimo, šiuo konkrečiu atveju kaip koeficientas imtas intervalas nuo 1- 3,5.
Išvadą byloje pateikusi specialistė O. L. paaiškino, kad tvirtina savo pateiktą išvadą. Nurodė, kad pateikiant išvadą, nesant duomenų, traktuoja, kad įvykio dalyviai važiavo laikantis kelių eismo taisyklių. Motociklisto greitį 79. 3km/h nustatė atsižvelgdama į motociklo nuvažiuotą 80 m. kelią po susidūrimo, stabdžių sistemos paveikimo laiką, pagreičio išaugimą ir betarpišką stabdymą. Stabdymo intensyvumą kaip parametrą skaičiavo 6,9, tai ne pats aukščiausias koeficientas , gali būti imama koeficientas 7,4. Tokį parametrą paėmė, kadangi pagal kelių eismo taisykles turi po įvykio stabdyti, buvo šokas, todėl taip turėjo stabdyti. Stabdymo intensyvumas 6,9 imamas normaliai stabdant. Mažesnis būtu jeigu nuliptu nuo motociklo ir jį stumtu. Apskaičiuojant traktavo, kad stabdė galiniu ratu, kadangi jeigu stabdytu priekiniu verstųsi per galvą.
2006-08-09 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Marijampolėje esanti Gedimino - Vasaros gatvių sankryža. Kelio danga – sausas asfaltas, motociklas stovi už 88 metrų nuo automobilio VW Golf, nurodytos transporto priemonės VW Golf stovėjimo atstumai nuo kairiojo kelkraščio (I t., b.l. 3-8).
2006-08-09 transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti motociklo „Yamaha 3LP“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 9).
2006-08-09 transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai (I t., b.l. 10).
Specialisto išvada Nr. G 1138/06(09) nustatyta, jog T. G. kliniškai konstatuota kairės pėdos II, III, IV padikaulių lūžimas ir išnirimas, V padikaulio išnirimas, pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžimas. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2006 08 09 eismo įvykio metu, kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis transporto priemonės dalimis ar nukentėjusiam krentant ir ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b.l. 34).
Specialisto išvada Nr. G 1138/06(09), nustatyta, jog J. G. kliniškai konstatuota kairės blauzdos ir pėdos sumušimas ir minkštųjų audinių suspaudimas, o taip pat kraujosruvos ir nubrozdinimai kairėje kojoje. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2006 08 09 eismo įvykio metu, taip pat ir suspaudžiant tarp kietų bukų neribotų paviršių, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, (I t., b.l. 48).
Specialisto išvada Nr. 11-70(07), nurodyta, jog motociklo „Yamaha 3LP“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 50 km/h. važiavimo greitis buvo saugus buvusiomis kelio bei kelio elementų matomumo sąlygomis. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A.A. C. veiksmai – sukdamas į kairę nedavė kelio jam priešpriešais teisiai važiuojančiam motociklui „Yamaha 3LP“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam T. G., dėl ko įvyko šių transporto priemonių susidūrimas, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Įvykio eiga nurodyta, jog motociklo vairuotojas važiavo Gedimino gatve ir artėjo link sankryžos su Vasaros gatve. Tuo metu jam priešpriešais tiesiai važiavusio automobilio VW Golf vairuotojas suko į kairę mažindamas judėjimo greitį ir šios transporto priemonės susidūrė . Automobilis VW Golf priekinės pusės kampu kliudė motociklo Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną. Tokio kontakto pasėkoje automobiliui VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta priekinis bamperis, priekinis kairys sparnas, o motociklui Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta kuro bakas, užvedimo kojelė, kairio šono kojos laikiklis, kairio šono apdaila, bagažinė. Po tokio kontakto motociklas Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavo toliau į priekį (ta pačia kryptimi kaip ir prieš susidūrimą) ne mažesnį kaip 88 m atstumą, o automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo toliau į priekį (ta pačia kryptimi kaip ir prieš susidūrimą), tol, kol sustojo padėtyse, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Nustatyti, kurioje važiuojamųjų dalių sankirtos vietoje įvyko automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo Yamaha vairuotojas T. G., važiuodamas 50 km/h greičiu, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į kairę sukusiu automobiliu VW Golf ,jeigu pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu motociklas Yamaha 3LP buvo didesniu kaip 32,7 m atstumu iki susidūrimo vietos. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavimas techniniu požiūriu būtų buvęs nesaugus ir nepriimtinas. Jeigu pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu motociklas Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo didesniu kaip 32,7 m atstumu iki susidūrimo vietos ir vairuotojas laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, tai tokie jo (T. G.) veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. (I t., b.l. 83-87).
Specialisto išvadoje Nr. 11-2965(07), nurodyta, jog motociklo „Yamaha 3LP", valst. nr. (duomenys neskelbtini), judančio 50 km/h greičiu, sustojimo kelio ilgis konkrečiomis kelio sąlygomis yra apie 32,7 m ilgio.Tiksliai apskaičiuoti motociklo „Yamaha 3LP", (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio negalima dėl objektyvių duomenų stokos tyrimui pateiktoje medžiagoje. Priimant, kad motociklo vairuotojas T. G. po kontakto su automobiliu turėjo suvaldyti savo transporto priemonę ir po to stabdė maksimaliai lėtėdamas, tai 88 metrų atkarpoje galima sustabdyti ne didesniu kaip 80km/h greičiu važiuojantį motociklą. Sprendžiant pagal pateiktą eismo įvykio vietos planą ir patikslintą planą, kelio važiuojamųjų dalių sankirtos gabaritai leidžia VW „Golf, atlikti kairiojo posūkio manevrą taip, kad automobilis, įvažiuodamas ir išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių susikirtimo, neatsidurtu priešpriešinio eismo juostoje.
Tai, kad automobilio VW „Golf vairuotojas A. A. C. sukdamas sankryžoje į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir užkirto kelią motociklui, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį sų eismo įvykiu. Motociklas „Yamaha 3LP", važiuodamas nurodytu 50 km/h greičiu, 35,2m atstumą įveikia per 2,53 s. Jeigu automobilio vairuotojas sudarė kliūtį motociklo vairuotojui didesniu nei minimalus motociklo sustabdymo kelias atstumu (32,7 m), tačiau motociklo vairuotojas laiku nestabdė savo transporto priemonės, tai šie T. G. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu. Pagrindinė įvykio sąlyga nurodoma analogiškai kaip ir specialisto išvadoje 11-70(07)(1t. b.l. 90-94).
Specialisto išvadoje Nr. 11-342(10), nurodoma, kad apskaičiuoti motociklo Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio negalima, o tuo pačiu negalima nustatyti, ar motociklo Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. G. viršijo leistiną 50 km/h greitį. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo Yamaha 3LP valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojas T. G. važiavo neįsijungęs priekinių artimųjų ar tolimųjų šviesų žibinto, tai tokie jo (T. G.) veiksmai kėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį kelio važiuojamojoje dalyje ir techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti(2t. b.l. 5).
2007 07 12 specialistės O. L. išvadoje nurodoma, kad įvertinant tai, kad po susidūrimo susvyravęs motociklas Yamaha 3LP v/n (duomenys neskelbtini) galėjo „susvyruoti" ir pradžioje turėjo būti „išlygintas" kelyje, o tik po to sustabdytas,- leidžia teigti techniniu požiūriu, jog šio motociklo greitis kontakto su automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju kampu buvo apie 79,3 km/h; šis greitis viršijo leistiną šioje kelio atkarpoje greitį (79,3km/h > 50 km/h). Automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis įvykio (kontakto su motociklu) momentu buvo apie 14,4 km/h (4 m/s).Motociklininko T. G. pasirinktas važiavimo greitis 79,3 km/h tamsiu paros metu (esant įjungtoms artimoms žibintų šviesoms ir neįjungtam gatvės apšvietimui ir galimai motociklui atvažiuojant prie sankryžos I-ja eismo juosta) nebuvo saugus konkrečiomis kelio ir matomumo sąlygomis. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuojantis Marijampolės m. Gedimino gatve link miesto centro 2-aja eismo juosta, ruošėsi sukti į kairę, į Vasaros gatvę, ir įvažiavęs į sankryžos vidurį (maždaug 6 m. atstume už „Stop" linijos) sustojo prie menamos ašinės kelio linijos tęsinio sankryžoje, kad praleistų iš priekio tiesiai atvažiuojantį lengvąjį automobilį; tuo metu Gedimino gatve nuo miesto centro I-ja (arba 2-ja) eismo juosta prie sankryžos artėjo greičiu apie 79,3 km/h motociklas Yamaha 3LP v/n 980C, vairuojamas T. G., motocikle (sutinkamai jo vairuotojo parodymams) buvo įjungtos artimos žibintų šviesos, kurios kelią į priekį apšvietė apie 50 m. atstumu (sutinkamai žinynui, jos turi apšviesti kelią į priekį nemažiau kaip 30m.); automobilio VW Golf vairuotojas, praleidęs iš priekio atvažiuojantį lengvąjį automobilį, paskui kurį važiavo motociklininkas T. G. ir buvo nuo susidūrimo vietos apie 35,2 m. atstume, nepastebėjęs pastarojo (arba tikėdamasis suspėti pasukti į kairę, kol motociklininkas priartės t.y. galimai tikėdamasis, kad šis neviršija leistino maksimalaus judėjimo greičio ir taip greitai nepriartės),- pajudėjo nuo ašinės kelio linijos menamo tęsinio sankryžoje, judėdamas lanku į kairę ir įsibėgėjęs iki greičio apie 14,4 km/h (4 m/s) 3,2 m. atstume išilginių kelio matmenų atžvilgiu (arba per 1,6 s laiko tarpą) ir išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą apie 1,3 m. intervalu savo automobilio p/k kampu, susidūrė su iš priekio atvažiuojančio motociklo kairiuoju šonu, sužalodamas abiejų motociklu važiavusių jaunuolių kairiąsias kojas; įvykio metu automobiliui VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) buvo deformuotas priekinis kairysis sparnas, nubrozdintas priekinis bamperis, o motociklui Yamaha 3LP v/n (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta kairiojo šono užvedimo pamina, kuro bakas, bagažinė, kairiojo šono apdaila, kairiojo šono kojos laikiklis; automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, sustojo, t.y. nuvažiavęs nuo susidūrimo vietos apie 5,7 m. atstumą; automobilio ir motociklo susidūrimo vieta yra sankryžos ribose priešpriešinės krypties eismo juostoje (automobilio atžvilgiu) apie 1,3 m. atstume nuo ašinės kelio linijos skersinių kelio matmenų atžvilgiu ir automobiliui nuvažiavus nuo „Stop" linijos į sankryžą apie 9 m. atstumą arba motociklui įvažiavus į sankryžą nuo „Stop" linijos apie 36 m. atstumą išilginių kelio matmenų atžvilgiu. Motociklo Yamaha 3LP v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui važiuojant greičiu apie 79,3 km/h galėjo būti apsunkinta techninė galimybė saugiai apvažiuoti kelyje atsiradusią judančią skersai kelią kliūtį, nes tarp automobilio ir dešiniojo Gedimino gatvės važiuojamosios dalies krašto už sankryžos buvo likęs laisvas apie 3,13 m. pločio (4,43 m. - 1,3 m. = 3,13 m.) kelio ruožas, neskaitant kelio praplatėjimo sankryžos gale apie 15 m. ilgyje dėl sankryžos kampo užapvalinimo ; motociklui važiuojant leistinu greičiu apie 50 km/h ir kliūčiai atsiradus kelyje 35,2 m. atstume (pajudėjus apsisukančiam automobiliui), kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, motociklo vairuotojas būtų išvengęs autoįvykio tęsdamas judėjimą sankryžoje toliau, nes, kol jis priartėtų iki susidūrimo vietos,- automobilis būtų nuvažiavęs skersai kelią apie 10 m. atstumą ir apleidęs sankryžą, t.y. atlaisvinęs motociklui kelią. Techniniu požiūriu, pagrindinė šio eismo įvykio priežastis buvo motociklo Yamaha 3LP v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. G. veiksmai, sukeliant pavojų saugiam eismui,- t.y. esant sutemoms ir neapšviestai gatvei važiavimas su artimom žibintų šviesom greičiu 79,3 km/h, žymiai viršijančiu maksimalų leistiną greitį (79,3 km/h > 50 km/h), kas galėjo suklaidinti automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoją įvertinant iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės atstumą ir greitį ir įvertinant situaciją kelyje. Įvertinus ekspertiniam tyrimui pateiktas aplinkybes,- kad automobilio VW Golf vairuotojas A. A. C., įvažiavęs į sankryžą buvo sustojęs, kad praleistų iš priekio atvažiuojantį lengvąjį automobilį, o po to, praleidęs minėtą automobilį, tęsė judėjimą pajudėjęs iš vietos ir įsibėgėdamas (iki greičio 14,4 km/h), o pajutęs susidūrimo smūgį - staiga stabdė savo vairuojamą automobilį,- leidžia teigti techniniu požiūriu, kad automobilio vairuotojo A. A. C. veiksmai galėjo neprieštarauti KET reikalavimams ir nebūti priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu.(1t. b.l. 14-18).
Ekspertizės akte Nr. 11-3072(10) nurodoma, kad pagal nurodytas sąlygas, jeigu po kontakto motociklo „Yamaha 3LP" vairuotojas T. G. suvaldė motociklą, neintensyviai stabdė priekiniu ratu, taip įveikiant 88 m atstumą, motociklo greitis prieš eismo įvykį buvo apie 43 - 75 km/h. Nustatyti, koks buvo realus motociklo „Yamaha 3LP" greitis prieš eismo įvykį, negalima. Nustatyti, kokioje vietoje įvyko automobilio „VW Golf susidūrimas su motociklu „Yamaha 3LP", negalima. Kad įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos automobilis neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, automobilio „VW Golf vairuotojas A. A. C. turėjo įvažiuoti į sankryžą, įveikdamas 10,8 m atstumą nuo STOP linijos tiesiai, ir tik tuomet suktis į Vasaros g. kairiojo posūkio kreive apie 14 m spinduliu, taip įvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Apskaičiuoti, kokį greitį pasiekė automobilis „VW Golf nuo ašinės kelio linijos iki susidūrimo vietos ir kokį laiko tarpą tam sugaišo, negalima. Motociklo „Yamaha 3LP" vairuotojo T. G. nurodyta kelio eismo situacija, automobiliui važiuojant 30 km/h greičiu, o motociklui - 40 + 50 km/h greičiu, yra nereali. Nustatyti automobilio „VW Golf ir motociklo „Yamaha 3LP" greičių vien tik iš šio eismo įvykio mechanizmo, negalima. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Motociklo „Yamaha3LP" vairuotojas T. G. važiavo Gedimino g. ir artėjo prie sankryžos su Vasaros g. Įvažiavęs į sankryžą, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu ir sukusiu į kairę į Vasaros g. automobiliu „VW Golf, vairuojamu A. A. C.. Automobilis „VW Golf savo priekinės dalies kairės pusės kampu kliudė motociklo „Yamaha 3LP" kairįjį šoną. Po šio sąlyčio motociklas „Yamaha 3LP" ir automobilis „VW Golf savo važiavimo kryptimis pavažiavo toliau į priekį, kol sustojo padėtyse, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.
Nustatyti kokiu atstumu nuo transporto priemonių susidūrimo vietos buvo motociklas„Yamaha 3LP", kuomet automobilis „VW Golf įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, negalima. Jeigu pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu T. G. vairuojamas motociklas „Yamaha 3LP" buvo nemažesniu kaip 32,7 m atstumu iki susidūrimo vietos, tuomet vairuotojas T. G., važiuodamas didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio.Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf apvažiavimas techniniu požiūriu būtų buvęs nesaugus ir nepriimtinas. Nustatyti, koks buvo realus motociklo „Yamaha 3LP" greitis prieš eismo įvykį, negalima. Jeigu motociklas „Yamaha 3LP" važiavo didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, tai motociklo T. G. veiksmai, - laiku nestabdė savo vairuojamo motociklo, - turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, jeigu pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (automobiliui pradėjus sukti į kairę ir tokiu būdu įvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą), motociklas buvo nemažesniu kaip 32,7 m atstumu iki susidūrimo vietos. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf vairuotojo A.A. C. veiksmai, - Gedimino - Vasaros g-vių sankryžoje, įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nedavė kelio jam priešpriešiais tiesiai Gedimino g. atvažiuojančiam motociklui „Yamaha 3LP", - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiame eismo įvykiui.
Kaltinamasis A.A. C. iš esmės neneigdamas faktinių aplinkybių bei autoįvykio mechanizmo, nurodė, kad mano, jog motociklo vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles viršydamas leistiną greitį, be to galimai nebuvo įsijungęs šviesų ir yra kaltas dėl eismo įvykio. Tai yra pažeidė galiojusių kelių eismo taisyklių 138p., 141.7p. numatančius, kad tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis, važiuodami motociklais privalo važiuoti su įjungtomis artimomis šviesomis ir šviesiu paros metu
Kaip nustatyta tiek nukentėjusiojo, tiek paties kaltinamojo parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykis įvyko A.A. C. jau atliekant posūkio manevrą, tai yra automobilį pasukus ketinamos įsukti gatvės kryptimi. Taigi neabejotina, kad susidūrimo momentu automobilio vairuotojas privalėjo būti įsitikinęs, kad iki manevro pradžios priešinga kryptimi nebuvo atvažiuojančių transporto priemonių. Nukentėjęs T. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme teigė, kad greičio neviršijo, ji sumažino dar prieš sankryžą, ekspertizės aktu, specialistų išvadomis , toks jo aiškinimas nepaneigtas. Kaip matyti iš 2008 02 04 specialisto išvados Nr. 11-2965(07)(1t.b.l. 90-91),2007 05 29 specialisto išvados Nr.11-70(07), ekspertizės akto(2t. b.l. 109-115), specialistės O. L. išvados(1t. b.l. 124-128), eksperto V.Venskaus ir specialistės O. L. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu , pagal byloje esančius duomenis motociklo greitis nustatinėtas vertinant po susidūrimo nuvažiuotą 88 metrų kelią iki sustojimo bei šiuo atveju esminę reikšmę turi, koks buvo po įvykio motociklo lėtėjimo intensyvumas priklausantis nuo vairuotojo atliktų stabdymo veiksmų. Esant maksimaliam lėtėjimui galimas greitis apie 80 km/h, nemaksimaliam lėtėjimui galimas greitis 43 km/h, specialistės O. L. pateiktoje išvadoje ir specialisto išvadoje Nr. 11-2965(07) nurodytas greitis apie 80 km/h yra grindžiamas įvertinus aplinkybę, jog motociklas lėtėjo maksimaliai, tuo tarpu apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs T. G. aiškino, kad stabdė neintensyviai, rankiniu priekiniu rato stabdžiu, tokiu būdu stabdomo motociklo, nemaksimalų lėtėjimą(neintensyvų stabdymą) patvirtina ir pačios specialistės O. L. paaiškinimas teisiamojo posėdžio metu, jog stabdydamas priekiniu rato stabdžiu motociklistas „verstųsi per galvą“. O. L. pateiktoje išvadoje , pagrindinė eismo įvykio priežastis nurodyta, motociklo vairuotojo važiavimas 79,3 km/h greičiu, žymiai viršijančiu leistiną, teismas įvertinęs O. L. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad specialistė tikslų greitį nustatė remdamasi prielaidomis apie stabdymo intensyvumą, būdą, todėl pateikė neteisingą išvada apie pagrindinę eismo įvykio priežastį. Teismas įvertinęs byloje pateiktas specialistų išvadas, ekspertizės akto išvadas, O. L. ir eksperto V.Venckaus paaiškinimus, bei įvertinęs, kad po kontakto su automobiliu, motociklo(transporto priemonės nepasižyminčios stabilumu) vairuotojas ir toliau sugebėjo transporto priemonę išlaikyti judėjime ant ratų, neabejoja, kad T. G. aiškinimas apie tai, kad transporto priemonę prieš pat autoįvykį vairavo važiuodamas leistinu greičiu yra teisingas.
Nukentėjęs parodė, kad transporto priemonę vairavo įjungęs žibintų šviesas, į kaltinamojo klausimą, ką išjungė pirmiau variklį ar automobilio šviesas nurodė, kad neprisimena, tačiau patikslino, kad įprastai(instinktyviai)sustojęs išjungia variklį ir šviesas, toks jo aiškinimas nepaneigtas ir realus, jokių duomenų paneigiančių, tokį aiškinimą byloje nėra. Neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis su motociklu kontaktavo priekinės dalies kairės pusės kampu, akivaizdu, kad motociklas turėjo būti automobilio vairuotojo A.A. C. akiratyje, tuo tarpu kaltinamasis nurodė, kad aplamai nepastebėjo, netgi į kokią transporto priemonę atsitrenkė, kad į motociklą, suprato tik pamatęs ant gavės gulintį batą, todėl paties A.A. C. parodymai apie įvykio eiga tik patvirtina, kad jis nebuvo atidus atlikdamas posūkio manevrą, jį atliko neįsitikinęs, kad nėra atvažiuojančių transporto priemonių ir tai daryti saugu.
Liudytojos L. Ž. parodymai nei patvirtina nei paneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių.
Nukentėjęs T. G. parodymų patikrinimo metu vietoje nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes(1t. b.l.74-76) apie atstumus, parodymų patikrinimas vietoje atliktas praėjus 4 mėnesiams po įvykio, sąlygotas subjektyvaus situacijos suvokimo, kuris yra neteisingas, tačiau tai nekelia abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų teisingumo apie pačią įvykio eigą, jo paties veiksmus.
Šiuo atveju yra nustatyta, kad kaltinamasis A.A. C. pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 199 p. kuris nurodo, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę,
Įvertinus ekspertizės aktu nustatytą eismo įvykio eigą(b.l. 114, 7p..), transporto priemonių judėjimo greičius(teismas konstatuoja, kad abi transporto priemonės judėjo leistinais greičiais), neabejotina, kad kaltinamasis nurodytoje situacijoje turėjo ir privalėjo pastebėti kliūtį bei objektyvią galimybę išvengti įvykio. Akivaizdu, kad jeigu A.A. C. būtu davęs kelią T. G. vairuojamai transporto priemonei nebūtų įvykęs susidūrimas bei padaryti sveikatos sutrikdymai nukentėjusiems. Kaltinamojo veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Nukentėjęs T. G. vairuodamas transporto priemonę kelių eismo taisyklių nepažeidė.
Kaltinime nurodytas Kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimas yra bendro pobūdžio bei dubliuojantis 199p. kuris yra specialus jo atžvilgiu, todėl nuoroda į šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą iš kaltinimo šalintina. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano(1t. b.l. 8) eismas įvykio vietos sankryžoje reguliuojamas šviesoforais, kaltinimo nuoroda, kad įvykis įvyko nereguliuojamoje sankryžoje iš kaltinimo šalintina.
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai , jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, A.A. C. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis Antanas A. C. būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti atsiradusius padarinius kaip veikimo pasėkmę, nenumatydamas, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti padarinius, sankryžoje vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, darydamas kairio posūkio manevrą nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi atvažiuojančios transporto priemonės, sudarė jos vairuotojui netikėtą kliūtį, tuo pažeisdamas galiojusių Kelių eismo taisyklių 199p., ko pasėkoje transporto priemonės susidūrė, sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai motociklo vairuotojui T. G. ir keleivei J. G..
Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d..
Kaltinamojo A.A. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
A.A. C. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, kas rodo, veikos atsitiktinį pobūdį, šiuo metu yra senatvės pensininkas, teismas įvertinęs A.A. C. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 281 str. 1d. sankcijoje numatytą bausmę-baudą, artimesnę minimaliai.
Civiliniai ieškiniai
Nukentėjęs T. G. reiškė kaltinamajam, atsakingai draudimo bendrovei UADB „Ergo Lietuva“ civilinį ieškinį , prašė priteisti iš atsakovų 3480 litų turtinę žalą ir 5000 litų neturtinę žalą. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro pirkti vaistai skirti gydymui po autoįvykio , įmokos ligonių kasai bei pinigai išleisti maisto papildams.
Nukentėjusi J. G. reiškė kaltinamajam, atsakingai draudimo bendrovei UADB „Ergo Lietuva“ civilinį ieškinį , prašė priteisti iš atsakovų 393 litų turtinę žalą ir 5000 litų neturtinę žalą. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro autoįvykio metu sugadintų batų vertė 241 litas ir 151,97 lt. sumokėti ligonių kasai už gydymą.
Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas raštiškais pareiškimais nurodė, kad UADB „Ergo Lietuva“ remiantis įvykio metu galiojusio LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. neturtinė žala atlygintina 1726,40lt. ribose(nepaisant kiek yra nukentėjusių). Išmokos mokėjimas sustabdytas iki bus patvirtinta kad dėl eismo įvykio atsakomybė kyla A.A. C.. Dėl motociklo apgadinimo apskaičiuota 1843,42 lt. išmoka. Be to, nurodė, kad nežino ieškinio reikalavimų, todėl neturi galimybės pateikti atsikirtimų į juos. Pažymėjo, kad medicinos diagnostikos centre atlikti tyrimai už kuriuos išrašyta sąskaita Nr. MDC -541988 nesusiję su eismo įvykiu.
Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėję turi teisę į žalos atlyginimą CK 6.263 str., 6.249 str., 6.250 str. pagrindais. Tačiau teismas sprendžia , kad ieškinys turi būti tenkinamas dalinai. Ieškovas tiek turtinę, tiek neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės. Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 500 eurų (1726,40) ribose, bei žalą asmeniui ir turtui taip pat įstatymo nustatytose ribose, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamojo bei draudimo bendrovės atsakomybės pagrindai skirtingi. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Kadangi šiuo atveju draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiems padarytos žalos nėra pagrindo teigti , kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose. Po to nurodytais CK pagrindais atsako kaltininkas. Visą žalą(solidariai) priteisti iš abiejų atsakovų prašoma nepagrįstai.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus, bei nepatogumus. Nukentėjęs T. G. dėl kaltinamojo nusikaltimo buvo gydomas pakankamai ilgą laiko tarpą, dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų, nutrūko sportinė veikla. Nukentėjusi J. G. taip pat patyrė nepatogumus, sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tačiau teismas įvertinęs , kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, kaltinamojo padarytas KET pažeidimas nepasižymėjo šiurkštumu, yra neatidumo pasekmė, kaltinamasis yra pensininkas, paaiškino, kad įvykio pasekmėje taip pat turėjo sveikatos sutrikimų, įvertinus nurodytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinė žala nepilnai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, užtikrinant nukentėjusių ir kaltininko interesų pusiausvyrą įvertinant nurodytas aplinkybes , nukentėjusios J. G. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 1000 litų, nukentėjusiojo T. G. patirtą neturinę žalą 2000 litų(CK 6.250 str.,). Atsižvelgiant į nurodytą iš draudimo bendrovės priteistina dalis neturtinės žalos įstatymo ribose, bei likusį žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo.
Dėl turtinės žalos
Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš specialisto išvados , taip pat T. G. pateiktų medicininių dokumentų , įvykio metu jam buvo sužalota kairės kojos pėda. Kaip matyti iš T. G. dalies pateiktų dokumentų jis turėjo 1010,40 lt. išlaidas diagnostiniams tyrimams(2t. b.l.86) 2009 01 13 , tai yra praėjus ilgam laikotarpiui po įvykio, be to akivaizdu, kad atlikti tyrimai bei teiktos konsultacijos visiškai nesusijusios su pėdos trauma, tą pačią dieną už 105 lt. įgytas ir kelio sąnario įtvaras(2t. b.l. 81), nors duomenų, kad kelio sąnarys pažeistas įvykio metu nėra. Iš pateiktų įmokų kvitų(1t. b.l. 23) matyti, kad T. G. įmokos kodu 1901(privalomojo sveikatos draudimo įmokos kodas) Marijampolės apskrities VMI sumokėjo 143,70 lt. -2006 10 02 ir 151,97 lt.- 2006 11 02. Tokio pobūdžio įmokos mokamos remiantis LR Sveikatos draudimo įstatymu ir sudaro galimybę įvykus draudiminiam įvykiui(gydytojo diagnozuotam asmens sveikatos sutrikimui ar sveikatos būklei) teikti teisės aktais nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tai nėra išlaidos susijusios su eismo įvykiu. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, kad šios nukentėjusiojo išlaidos nėra susijusios su A.A. C. veiksmais, T. G. pateikė, kvitus patvirtinančius, kad turėjo išlaidų vaistams, ortopedinio pobūdžio išlaidų(b.l. 23) bendrai 192,41 lt. sumai, įrodymų apie kitas nukentėjusio turėtas išlaidas nėra, priešingai iš bylos medžiagos (1t.b.l. 26, 2t.18), matyti, kad už T. G. gydymą atlyginta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo(1641,20 lt.), maisto papildus nukentėjęs pirko ir iki įvykio(1t. b.l.22), todėl T. G. pareikštas civilinis ieškinys(atsižvelgiant į nurodytą jo pagrindą) tenkintinas dalinai, realiai patirtą 192,41 lt. turtinę žalą priteisiant iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“.
J. G. paaiškinimas apie sugadintus batus patvirtintas bykloje surinktais ir itširtais įrodymais, nurodyta žala dėl sugadinimo reali, todėl priteistina. Iš J. G. pateikto įmokos kvito(1t. b.l. 41) matyti, kad ji analogiškai kaip ir T. G. įmokos kodu 1901(privalomojo sveikatos draudimo įmokos kodas) Marijampolės apskrities VMI sumokėjo 151,97 lt.- 2006 10 09. Tai nėra išlaidos susijusios su eismo įvykiu, todėl jos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas dalinai priteisiant realiai patirtą 241 lito turtinę žalą iš UADB “Ergo Lietuva” .
Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio T. G. naudai priteistinos 900 lt. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti(1t. b.l.80), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
A. A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 281 str. 1d. ir nuteisti jį bauda 8(aštuonių) MGL 1040(tūkstančio keturiasdešimties) litų dydžio.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Civilinės ieškovės J. G.(a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai iš UADB „Ergo Lietuva“ 863 litus 20 centų neturtinės žalos ir 241 litą turtinės žalos, priteisti J. G. naudai 137 litus neturtinės žalos iš Antano A. C.(a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Civilinio ieškovo T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai , priteisti jo naudai iš UADB „Ergo Lietuva“ 192,41 litą turtinės žalos ir 863 litus 20 centų neturtinės žalos, priteisti T. G. naudai 1137 litus neturtinės žalos iš A. A. C.(a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. A. C.(a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 900 litų T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Nerijus Brinevičius