Civilinė byla Nr. e2-1699-970/2020

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00089-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.4;

3.4.1.11.3

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

PRELIMINARUS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui E. A. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo E. A. 869,75 Eur aplinkai padarytą žalą. Ieškinyje nurodo, kad 2017 m. kovo 27 d. ieškovės vyriausiasis specialistas atliko miško kirtimo kokybės patikrinimą miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiame į Kabelių girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį miško žemės sklypą ir nustatė, kad minėtame miško žemės sklype, pusamžiame III miškų grupės medelyne, vykdant teisėtą atrankinį miško kirtimą rangos sutarties su miško savininku pagrindu, pagal 2016 m. gruodžio 2 d. leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas 2016 m. gruodžio pabaigoje, savo iniciatyva, miško savininkui nežinant, neteisėtai nukirto 17 vnt. kirtimui nepaženklintų miško medžių, iš jų – 2 vnt. pušų, kurių bendras tūris 2,303 m3 medienos, ir 15 vnt. juodalksnių, kurių bendras tūris 2,739 m3 medienos, tuo padarydamas 869,75 Eur dydžio žalą aplinkai. Atsakovui 2017 m. liepos 13 d. pateikė pretenziją Nr. 1K-02-41 dėl neteisėtais veiksmais padarytos 869,75 Eur dydžio žalos aplinkai atlyginimo, tačiau atsakovas per pretenzijoje nurodytą terminą žalos neatlygino, motyvuoto prašymo žalos mokėjimą išdėstyti dalimis nepateikė, todėl ieškovė priversta savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovės piniginiai reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl esant ieškovės prašymui nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės reikalavimą pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Kamilės gilė“ ir atsakovo E. A. 2016 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 2016/08/28, 2016 m. gruodžio 2 d. leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui, Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2017 m. kovo 27 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 1, Biržės taksavimo lapai Nr. 1 ir Nr. 2, atsakovo E. A. 2017 m. kovo 27 d. rašytinis paaiškinimas, UAB „Kamilės gilė“ direktoriaus Jono Valentukevičiaus 2017 m. kovo 28 d. rašytinis paaiškinimas, Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. balandžio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMTANP‑95325816‑17, Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMTANN-97977968-17, 2017 m. birželio 9 d. padarytos žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimas, 2017 m. liepos 13 d. pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai, iš kurių matyti, kad įsiteisėjusiu Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMTANN-97977968-17 atsakovas E. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), UAB „Kamilės gilė“ miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų miškų urėdijos Kabelių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype, pusamžiame III miškų grupės medyne, dirbant rangos sutarties su miško savininku pagrindu – vykdant teisėtą atrankinį miško kirtimą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio paskutinėmis dienomis savo iniciatyva, miško savininkui nežinant, nukirto 17 vnt. kirtimui nepaženklintų medžių: dvi pušis, kurių tūris 2,303 ktm., ir 15 smulkių juodalksnių, kurių tūris 2,739 ktm. Ieškovė 2017 m. birželio 9 d., vadovaudamasi 2014 m. kovo 6 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 ir 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1090 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika“ apskaičiavo, kad atsakovui neteisėtai neplynai nukirtus 5,042 ktm. medienos III grupės miške (1 ktm. įkainis 115 Eur) pusamžiame medyne (didinantis koeficientas – 1,5), žala aplinkai yra 869,75 Eur bei 2017 m. liepos 13 d. išsiuntė atsakovui pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai aplyginimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas per nurodytą terminą būtų atlyginęs padarytą žalą aplinkai, nėra. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Žala aplinkai apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika“ (toliau – Metodika) ir jos priede patvirtintais „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiais“. Skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį už neteisėtą medžių nukirtimą III grupės miškuose neplynaisiais kirtimais, taikomas 115,00 Eur padarytos aplinkai žalos dydis už 1 kub. metrą medienos (Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.3.2 punktas). Pagal Metodikos 2.1 punktą II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Taigi atsakovui žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiame į Kabelių girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį miško žemės sklypą, neteisėtai iškirtus 5,042 m3 (2,303 m3 + 2,739 m3) medienos, žalos aplinkai dydis yra 869,75 Eur ((5,042 m3 x 115 Eur x 1,5). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Taigi, miško savininkui nežinant, atsakovui neteisėtai nukirtus 17 vnt. kirtimui nepaženklintų miško medžių, buvo padaryta žala aplinkai, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovas E. A. neteisėtu medžių kirtimu padarė 869,75 Eur žalą aplinkai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 869,75 Eur žalos atlyginimas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 10,00 Eur žyminis mokestis ir 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 262, 263, 424, 428 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Valstybinės miškų tarnybos, juridinio asmens kodas 302471705, naudai 869,75 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 75 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,79 Eur (vienuolikos eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Nurodyti atsakovui, kad jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą apie tai, kad

- nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

- jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais. Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Teisėja Džiuginta Plukienė