Civilinė byla Nr. e2-655-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00026-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Girena“, V. K. ir A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TVIRTA“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą bei prašė pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 papunktyje numatyta sąlyga dėl turto perdavimo sutarties sudarymo yra fiktyvi ir negalioja bei pripažinti, kad sutarties objektas perduotas atsakovei UAB „Girena“ ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 27 d. bei priteisti solidariai iš atsakovų A. M., V. K., UAB „Girena“ 6 292 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad reiškia ieškinį Panevėžio apygardos teismui, kadangi ieškovė teikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi išaiškino, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), kurio 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buvimo vietą. Tokios nuostatos JANĮ nėra. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtinai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Civilinės bylos, kuriose turtinius reikalavimus reiškia bankrutuojanti įmonė nuo 2020 m. sausio 1 d. teismingos šios įmonės bankroto bylą iškėlusiam teismui.

3.       Bankroto byla ieškovei iškelta Panevėžio apygardos teisme, todėl ieškovės nuomone, ieškinys yra teismingas Panevėžio apygardos teismui. Ieškovė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, išaiškino ieškovei, kad ieškinys turi būti teikiamas atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.

5.       Teismas nurodė, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 3 dalis numato, kokios bylos yra perduodamos nagrinėti nemokumo bylą juridiniam asmeniui iškėlusiam teismui, t. y. teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Šiuo nagrinėjamu atveju, bankroto bylą yra iškelta 2018 m. balandžio 26 d., todėl šiam ginčui nėra taikoma JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios leidžia perduoti civilinę bylą nemokumo bylą iškėlusiam teismui.

6.       Bankroto byla ieškovei iškelta 2018 m. balandžio 26 d., o pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ nuostatas ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, teismas privalėjo sustabdyti bylą ir perduoti ją apygardos teismui tik tuo atveju, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje paaiškėdavo, kad atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai. Ieškinį atsisakyta priimti, kadangi jis yra neteismingas Panevėžio apygardos teismui, o ieškinį ieškovė privalo reikšti pagal bendrąsias teismingumo taisykles atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį, išaiškinti, kad teikiamas ieškinys yra teismingas Panevėžio apygardos teismui bei įpareigoti šį teismą iš naujo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.       Tiek ĮBĮ, tiek JANĮ yra specialūs įstatymai, kuriuose įtvirtintos specialiosios procesinės normos, susijusios su bankroto procesu. Bendrosios civilinio proceso normos taikomos tais atvejais, kai specialusis įstatymas nenumato specialaus reglamentavimo.

7.2.       Ieškovė (bankrutuojanti įmonė) ieškinį teikia jau įsigaliojus JANĮ, todėl pagal CPK 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, ieškinio teismingumo klausimas nustatomas pagal JANĮ (jeigu šiame įstatyme teismingumo klausimas yra specialiai reglamentuotas). JANĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Šiuo atveju sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimais, kad ši nuostata, atsižvelgiant į tikslą nustatyti, kad su bankrutuojančio juridinio asmens turtiniais reikalavimais susijusios bylos būtų nagrinėjamos viename teisme, siekiant mažinti teismo išlaidas bei užtikrinti išsamios informacijos apie juridinį asmenį sukaupimą ir analizę, taip pat užtikrinti procesų koncentruotumą ir spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą, taikytina ir sprendžiant dėl bankroto administratoriaus reiškiamų turtinių reikalavimų teismingumo ir ji numato išimtį iš bendrų CPK įtvirtintų teismingumo taisyklių.

7.3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-313/2019 yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 9 dalis yra taikoma sprendžiant teismingumo klausimą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti JANĮ nuostatas ir JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad bankrutuojančios įmonės turtiniai reikalavimai taip pat nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. 

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės nemokumo administratoriaus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo kaip neteismingą Panevėžio apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

10.       CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

11.       Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

12.       CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios JANĮ nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.

13.       CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardintas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).

14.       Teritorinio teismingumo bendroji taisyklė reglamentuojama CPK 29 straipsnyje: ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Bylų, kurios iškeliamos pagal bankrutavusios įmonės pareikštus reikalavimus ar turtinius reikalavimus yra pareiškusi bankrutavusi įmonė, teismingumas turi tam tikrų ypatumų.

15.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. 

16.       Iki JANĮ įsigaliojimo, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.

17.       JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo. Kadangi nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės ieškinį dar nepradėta, o teismai sprendė tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimą (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. vasarį, o bankroto byla ieškovei iškelta dar 2018 m. balandžio 26 d.), ieškovės ieškinys šiuo atveju turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.

18.       Teismas priėjo išvados, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles. Ieškovės ieškinys turi būti teikiamas atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.

19.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                         Agnė Tikniūtė