Civilinė byla Nr. 2-974-330/2015

  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 121.6; 122.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2015 m. gegužės 14 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Z. V. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“ 2014 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC ARMS“, uždaroji akcinė bendrovė „SKOMĖ“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „MABUTA, advokatas M. Ž., E. Š.. 

           Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė

Pareiškėjas BUAB „FF LIZINGAS“ kreditorius Z. V. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti visus 2014 m. spalio 8 d. įvykusiame BUAB „FF LIZINGAS“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, pareiškėjo skundą numatyta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2015 m. sausio 27 d. 10.30 val.

Pareiškėjui Z. V. neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. skundas paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. vasario 17 d. gautas pareiškėjo Z. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties. Teismas nurodė, kad 2015 m. sausio 27 d. nutartis priimta žodinio proceso tvarka ir per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl skundas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. vasario 3 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atskirasis skundas teisme gautas tik 2015 m. vasario 17 d., t. y. praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą. Be to, duomenų, patvirtinančių, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjas nenurodė, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad jis negali spręsti šio ginčo iš esmės, tokiu atveju apeliantas prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos kitos sudėties teismui, įpareigojant pirmosios instancijos teismą išspręsti Z. V. 2015 m.  vasario 17 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo  nagrinėjimui atnaujinimo klausimą. Apelianto skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atskirasis skundas dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties teismui buvo pateiktas per vieną dieną nuo teismo nutarties gavimo.
2. Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo pranešta apie 2015 m. sausio 27 d. parengiamąjį teismo posėdį. Dėl šios priežasties pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje. Pareiškėjui teismo šaukimas turėjo būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad pareiškėjas turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.
3. Nepranešus apie teismo posėdį, nėra atskaitos momento, nuo kada skaičiuotinas terminas skundui paduoti. Teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir dispozityvumo principams.
4. Teisėjas, priėmęs apskųstąją nutartį, buvo akivaizdžiai šališkas. Nežiūrint į tai, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo prašė šio ginčo nagrinėjimą sustabdyti iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015, teisėjas 2015 m. sausio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-517-560/2015, kuria tenkino bankroto administratoriaus UAB „Admivita“  prašymą pripažinti BUAB „FF LIZINGAS“ bankrutavusia įmone, nors žinojo, kad šioje bankroto byloje vyko ir ginčas dėl bendrovės turto priėmimo iš buvusio vadovo. Teisėjas nagrinėjo pareiškėjo ir UAB „Admivita“ ginčus dėl bendrovės turto perėmimo ir žinojo, kad UAB „Admivita“ yra nepriėmusi viso bendrovės turto ir neatlikusi šio turto vertinimo, kas savaime yra kliūtis spręsti klausimą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia. Dėl galimo šališkumo bankroto byloje teisėjas net tris kartus nesuteikęs pareiškėjui teisės į atsiliepimą dėl administratoriaus prašymo jį nubausti, 2014 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjo prašymu buvo nusišalinęs nuo procesinių dokumentų nagrinėjimo, tačiau nežiūrint į tai, tęsia bankroto bylos nagrinėjimą.

      Atsakovas BUAB „FF LIZINGAS“ prašo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei paskirti Z. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ta aplinkybė, kad apskųstosios nutarties motyvai netenkina apelianto ir yra glausti, nereiškia, kad jų nėra ar jų nepakanka spręsti apie bylos proceso eigą ir prašymo nagrinėjimo visapusiškumą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl net šešis kartus neatsiėmė siųsto pranešimo apie numatytą bylos nagrinėjimą, nors teismo dokumentai buvo siunčiami jo paties nurodytu adresu. Ši aplinkybė patvirtina siekį sąmoningai vilkinti bylos nagrinėjimą. Akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas pripažįsta nutarties apskundimo termino praleidimo faktą, tačiau nepateikė motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo veiksmai šioje byloje laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir kliudymu bankroto bylos eigai.

          Suinteresuoti asmenys UAB „BALTIC ARMS“ ir UAB „SKOMĖ“ prašo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti bei iš pastarojo priteisti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad skundas yra aiškiai nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, dėl tikėtinai savanaudiškų tikslų, siekiant vilkinti UAB „FF LIZINGAS“ bankroto procesą. Nurodė, kad teismas ėmėsi visų būtinų ir įmanomų veiksmų teismo šaukimui įteikti. Pareiškėjas turėjo pareigą informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo būdo pasikeitimą. Kadangi pareiškėjas nedirba, įteikti dokumentų per darbovietę nebuvo galimybės. Pareiškėjas nedirba, todėl turi pakankamai laiko darbo metu būti namuose. 2015 m. sausio 27 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino, kad, likus kelioms dienoms iki posėdžio, ji pareiškėjo teiravosi ar šis dalyvausiąs teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje. Apie teismo posėdį pareiškėjas galėjo sužinoti ir iš viešai skelbiamų tvarkaraščių, patalpintų pareiškėjo lankomame tinklapyje. Aplinkybę, kad pareiškėjas domėjosi bylos eiga, patvirtina tai, jog dar iki apskųstosios nutarties priėmimo jam buvo žinomas naujas nagrinėjamos bylos numeris. Tokiu atveju spręstina, kad pareiškėjas sąmoningai atsisakė priimti jam siunčiamus pranešimus. Suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjas asmeniškai suinteresuotas vilkinti bankroto bylos procesą. Nesutiko su skundo argumentais dėl teisėjo šališkumo.

      Suinteresuotas asmuo E. Š. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Suinteresuoto asmens žiniomis, pareiškėjo gyvenamoji vieta nepasikeitė, tačiau tuo atveju, jeigu ji būtų pasikeitusi – pareiškėjas turėtų pareigą apie tai informuoti bylą nagrinėjusį teismą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 19 d.  nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl teismo posėdžio atidėjimo

2015 m. gegužės 14 d. (teismo posėdžio dieną) pareiškėjas (apeliantas) Z. V. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Pateiktu prašymu apeliantas prašo atidėti teismo posėdį iki paaiškės teismo sprendimas dėl Z. V. netiesioginio ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4023-640/2015 priėmimo nagrinėti teisme. Nurodė, kad atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje grindžiamas BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylą bei civilinę bylą Nr. 2-688-560/2015 (joje sprendžiamas ginčas, kilęs iš civilinių santykių BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto byloje) nagrinėjančio teisėjo D. R. ir bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ šališkumu. Dėl šių asmenų veiksmais patirtos žalos atlyginimo Z. V. pareiškė netiesioginį ieškinį. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme sprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas. Paaiškino, jog tuo atveju, jeigu ieškinys bus priimtas nagrinėti, UAB „Admivita“ negalės vienu metu būti byloje atsakovu ir tuo pačiu metu BUAB „FF LIZINGAS“, kurio naudai minėtu ieškiniu prašoma priteisti iš UAB „Admivita“ ir teisėjo D. R. veiksmais padarytą žalą, atstovu. Apelianto teigimu, dėl tų pačių priežasčių teisėjas dėl jo galimo šališkumo negalės nagrinėti BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylos ir iš šios bylos kylančių ginčų, taigi ir nagrinėti civilinės bylos, kurioje priimti šiuo metu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami atskirieji skundai.  

Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 1622 straipsnio 1 dalis). Apeliantas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą sieja su pirmosios instancijos teisme pareikšto ieškinio priėmimu, akcentuodamas šio procesinio veiksmo prejudicialumo savybę, reikšmingą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamai bylai pagal apelianto atskirąjį skundą. Tačiau apelianto prašymo argumentai nepagrindžia nagrinėjamos bylos ir netiesioginio ieškinio, kurio priėmimo klausimas šiuo metu sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, sąsajumo. Apeliantas nepagrindė, kokią įtaką sprendžiamam klausimui dėl skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo turi (ar turės) netiesioginio ieškinio priėmimas nagrinėti teisme, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimą teismas išsprendžia rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Šiai aplinkybei pagrįsti išsakyta prielaida, esą teigiamo procesinio sprendimo atveju teisėjas D. R. negalės nagrinėti su įmonės bankrotu susijusių bylų, o UAB „Admivita“ būti šios įmonės administratoriumi, nėra pakankama. Kaip nurodė apeliantas, apeliacinio teismo nagrinėjamame atskirajame skunde pateiktas ir argumentas dėl teisėjo galimo šališkumo, tačiau aptariamu atveju nenustatyta kliūčių argumentus dėl teisėjo galimo šališkumo įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas atmeta atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį.

Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą

Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria jo pareiškimas (skundas dėl kreditorių priimtų nutarimų) paliktas nenagrinėtas, konstatavęs, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą, o duomenų, patvirtinančių, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjas nenurodė, atnaujinti praleistą terminą neprašė (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nesutikdamas su šia nutartimi, pareiškėjas (apeliantas) skunde nurodo, kad teismas klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo sprendė formaliai, iš esmės nevertindamas aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjamas jo pareiškimas (skundas). Atskirojo skundo argumentų analizė leidžia daryti išvadą, jog, apelianto vertinimu, pamatinių teisės principų turinį labiau atitiktų nutarties apskundimo termino skaičiavimas nuo nutarties kopijos gavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, kuria pareiškėjo pareiškimas (skundas) paliktas nenagrinėtas, buvo priimta teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą žodinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 32-33). Dėl šios aplinkybės atmestini apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 290 straipsnio reikalavimus, kad terminas nutarčiai apskųsti turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Kaip minėta, atskirasis skundas dėl nutarties, priimtos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atskirasis skundas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. vasario 3 d. Apelianto atskirasis skundas pirmosios instancijos teismui įteiktas 2015 m. vasario 17 d., t. y. praleidus nurodytą atskirojo skundo padavimo terminą, o duomenų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliantas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą. Kita vertus, nėra pagrindo išvadai, jog nutarties apskundimo termino praleidimas 14 dienų laikytinas nežymiu. Sprendžiamam klausimui teisinės reikšmės neturi argumentas, jog atskirasis skundas buvo pateiktas per vieną dieną nuo nutarties kopijos gavimo dienos.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje tokios priežastys nenustatytos. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui jo paties nurodytu gyvenamosios vietos (procesinių dokumentų įteikimo) adresu net šešis kartus buvo išsiųstas šaukimas, tačiau šio nepavykus įteikti jis buvo grąžintas teismui. Įvardytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad procesinius dokumentus teismas bandė įteikti pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Paties pareiškėjo nurodytu adresu teismo procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Nepaisant to, kad akcinė bendrovė Lietuvos paštas, teikusi Vilniaus apygardos teismui pašto siuntų pristatymo paslaugas, papildomai informavo pareiškėją apie jam skirtas pašto siuntas, palikdama pranešimus pareiškėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau pareiškėjas į pašto skyrius nesikreipė ir jam teismo siųstų pašto siuntų neatsiėmė. Apeliacinis teismas pastebi, jog pareiškėjas atskirajame skunde neneigia ir nebando pateisinti savo pasyvumo. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas, žinodamas apie paties iniciatyva iškeltą civilinę bylą, neabejotinai turėjo pareigą domėtis proceso eiga.

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį privalo nedelsdamas informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. CPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Tais atvejais, kai fizinis asmuo nurodo adresą korespondencijai, procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami dalyvaujančio byloje asmens nurodytoje vietoje (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys, 122 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2011). Taigi pirmosios instancijos teismo veiksmai, rūpinantis tiek informavimu apie numatytą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, tiek jame priimto procesinio dokumento (2015 m. sausio 27 d. nutarties) įteikimu,  priešingai nei teigia apeliantas, atitiko CPK įtvirtintus reikalavimus. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismo tinkamai buvo įvertinta kaip suteikianti pagrindą taikyti CPK 121 straipsnio 2 dalį ir laikyti procesinius dokumentus įteiktais pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas neturėjo atstovo, tai turėjo pareigą arba pranešti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, arba pasirūpinti atstovavimu.

Apibendrinant nurodytus faktus ir atlikus jų teisinį įvertinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės neteikia pagrindo kitokioms išvadoms, nei padarytos pirmosios instancijos teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo praleisto termino atnaujinimui nėra pagrindo (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Jis praleistas dėl paties pareiškėjo pasyvumo, be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teisme iš esmės ir neįrodinėjo egzistuojant priežastis termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimui.

Dėl teismo šališkumo

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta, kad apskųstą nutartį priėmė šališkas teismas (teisėjas). Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas gali nusišalinti arba gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu, o apelianto dėstomi teiginiai apie bylą nagrinėjančio teisėjo elgesį ir veiksmus sprendžiant klausimus, susijusius su UAB „FF LIZINGAS“ bankroto procesu, deklaratyvūs. Vien ta aplinkybė, jog nagrinėjant nurodytą bankroto bylą buvo priimta apeliantui nepalankių procesinių sprendimų, nepagrindžia apelianto prielaidų dėl teisėjo šališkumo.

Dėl baudos skyrimo

BUAB „FF LIZINGAS“ prašo apeliantui Z. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą skirti baudą.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo pateikimas nevertinamas kaip tyčinis ar sąmoningas proceso vilkinimas ar piktnaudžiavimas proceso teisės normų suteiktomis teisėmis, todėl BUAB „FF LIZINGAS“ prašymas skirti baudą Z. V. netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas BUAB „FF LIZINGAS“ bei suinteresuoti asmenys UAB „SKOMĖ“ bei UAB „BALTIC ARMS“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: BUAB „FF LIZINGAS“ naudai – 605 Eur, UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ – po 302,50 Eur. Šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad šias išlaidas sudarė atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimas (t. 2, b. l. 94, 106). Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertina nurodytų teisinių paslaugų rūšį, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.15 punktas) pateiktas rekomendacijas. Apeliacinio teismo vertinimu, teisinga ir protinga atsakovo BUAB „FF LIZINGAS“ bei suinteresuotų asmenų UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ naudai iš apelianto priteisti po 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Atskirajame skunde apeliantas (pareiškėjas) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą organizuoti BUAB „FF LIZINGAS“ turto pardavimą arba perdavimą kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto prašymas taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones siejamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimu. Apeliantas nurodė, kad skundžiamos nutarties priėmimas faktiškai suteikė teisę BUAB „FF LIZINGAS“ administratoriui organizuoti šios bendrovės turto pardavimą (realizavimą). Kadangi šia apeliacinio teismo nutartimi pareiškėjo apskųsta pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis pripažinta pagrįsta ir teisėta bei paliekama nepakeista, prašymas taikyti  laikinąsias apsaugos priemones neteko teisinės reikšmės, todėl nenagrinėjamas.   

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“, suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „SKOMĖ“, uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC ARMS“ naudai po 100 eurų kiekvienam bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjas                                                                                                                                             Gintaras Pečiulis