Baudž. byla Nr. 1A-857-185/2014                                             

                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00053-2014-5

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

(S)

                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                           N U T A R T I S

                                          Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59

                                       2014 m. lapkričio 20 d.                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

                                                 Panevėžys

                                                                                                                                                          1.2.14.5.3;2.4.8.

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant:

prokurorui G. J.,

nuteistajam V. S.,

jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 138 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 140 str. 2 d. – dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65 ir 66 str., į paskirtos bausmės laiką V. S. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-02-15 iki 2014-02-16 (viena para). Priteista iš V. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 980,11 Lt žalos atlyginimo.

           Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

            V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 20 d., laikotarpiu nuo 18 val. 15 min. iki 19 val. 35 min, tiksliai nenustatytu laiku, Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), R. P. bute, tyčia M. P. sudavė ne mažiau kaip du, bet ne daugiau kaip dvidešimt smūgių rankomis ir kojomis į veidą, kairę plaštaką ir kitas kūno vietas, taip dėl nosies kaulų lūžio, poodinės kraujosruvos abiejuose paakiuose, kairės plaštakos sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu, nukentėjusiajam M. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

              Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 15 d. apie 22 val. V. B. priklausančiame name, esančiame Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keturis kartus ranka sudavė broliui K. S. į veidą, vieną kartą spyrė į kairį šoną, tris kartus ranka sudavė į kairį šoną, taip padarydamas poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių pabrinkimu dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimą, kuris pasireiškė minkštųjų audinių pabrinkimu ir kraujavimu iš nosies ertmių, tokiais veiksmais nukentėjusiajam – šeimos nariui broliui K. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

           Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo atidėti jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Nurodo, kad jis sutinka atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tik norėtų, kad ji būtų atidėta vėlesniam laikui. Teigia, jog pradėjo dirbti, nes jo gyvenimo draugė laukiasi jų bendro vaiko, jie gyvena kartu ir jis nori jai suteikti visas gyvenimo sąlygas, uždirbti pinigų būsimam vaikui aprūpinti, kad jam nieko netrūktų, kol jis atlikinės paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažada daugiau nebenusižengti įstatymams.

           Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.

          Apeliacinis skundas atmetamas.         

          Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

          Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo V. S. kaltė padarius BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos ir teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas. Nuteistasis V. S. šių aplinkybių, t. y. kaltės bei veikų juridinės kvalifikacijos ir jam paskirtos bausmės rūšies bei jos dydžio, neginčija.

           Nors iš apeliacinio skundo viso turinio matyti, kad nuteistasis kalba apie nuosprendžio vykdymo atidėjimą, tačiau pati V. S. prašymo formuluotė („...prašau atidėti laisvės atėmimo bausmę iki vieneriems metams“) šiuo atveju įpareigoja teismą pasisakyti ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų, t. y. dėl BK 75 str. nuostatų jam taikymo arba netaikymo.

           Kolegija pažymi, kad BPK 338 str. numato galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atidėti nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, vykdymą esant įstatyme numatytoms išimtinėms aplinkybėms. Tačiau šio straipsnio 3 d. numato tokio teismo sprendimo priėmimo tvarką - šį klausimą nuosprendžiui įsiteisėjus sprendžia nuosprendį priėmęs teismas, kai to prašo nuteistasis, jo gynėjas, šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Taigi iš šios teisės normos seka, kad aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju negali spręsti nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimo, nes tai yra nuosprendžio priėmusio teismo kompetencija. Todėl vadovaudamasis pirmiau paminėtomis nuostatomis, V. S. ar kiti įstatyme numatyti asmenys nuosprendžiui įsiteisėjus turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą, t. y. į Kupiškio rajono apylinkės teismą, su prašymu dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo.

            Nors apeliaciniame skunde nuteistasis dėsto aplinkybes, rodančias jo dabartinius teigiamus gyvenimo ir elgesio pokyčius, t. y. nurodo, kad jis gyvena kartu su drauge, kuri laukiasi jų bendro kūdikio, dėl ko jis pradėjo dirbti, kad uždirbtų pinigų būsimam vaikui aprūpinti, tačiau, kolegijos nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo V. S. taikyti BK 75 str. nuostatų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

            Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). BK 75 str. taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertinus, ar asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

            Nors V. S. ir atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – nuteistas už dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 641 str., jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta  sumažinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuteistojo elgesys rodo, jog jis nenori gyventi pagal visuomenėje priimtas gero elgesio taisykles, todėl jam atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad toks apylinkės teismo sprendimas yra aiškiai neteisingas.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. S. nėra galimas, jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikalstamas veikas jis padarė būdamas anksčiau šešis kartus teistas, iš jų penkis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, visi ankstesni teistumai aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo išnykę, t. y. būdamas recidyvistu. Anksčiau jo atžvilgiu paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, paskirtas pirmais trimis nuosprendžiais), taip pat jo padėtį lengvinančio instituto taikymas (lygtinis paleidimas) teigiamos įtakos V. S. nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė - jis aptariamas nusikalstamas veikas padarė tuoj po to, kai 2014-01-14 buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs trijų mėnesių dvidešimt septynių dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. padarė atitinkamai 2014-01-20 ir 2014-02-15, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikaltimų darymas dar dvidešimties metų nesulaukusiam V. S. yra tapęs jo gyvenimo būdu, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos nebus keičiamas. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos, V. S. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas tik patenkinamai, kaip turintis polinkį užsidirbti pragyvenimui nelegaliais būdais, girtaujantis, linkęs meluoti ir ignoruojantis motinos nuomonę asmuo. Iš baustumo pažymos taip pat matyti, kad V. S. ne kartą yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nugirdė nepilnamečius. Taigi atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Išdėstyti motyvai rodo, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. S. paskyrė teisingą, jo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį atitinkančią bausmę, kuria bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Byloje yra gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 80 Lt, valstybei priteisimo iš nuteistojo V. S.. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš nuteistojo nepriteisiamos.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų  kolegija, vadovaudamasi  BPK  326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

           Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

            Kolegijos pirmininkas                                                                       Pranas Šimkus                                                                                                         Vytautas Norkūnas

           Teisėjai                                                                                              Jolanta Raščiuvienė

                                                                                                                      Eligijus Gladutis