Civilinė byla Nr. e2-1645-807/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20683-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2.; 2.6.1.3.6..; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,
sekretoriaujant Raimondai Vičienei, Neringai Stuglytei,
dalyvaujant ieškovui V. K. ir jo atstovui nemokumo administratoriui V. Š.,
atsakovui T. G. ir jo atstovui advokatui Eligijui Vinckui,
liudytojui M. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas pateikė ieškinį (CBP-20642), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 9 310,38 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas yra bankrutuojantis fizinis asmuo, atstovaujamas nemokumo administratoriaus V. Š., veikiančio pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2FB-1244-647/2019. Paaiškino, jog 2010 m. liepos 23 d. ieškovas paskolino atsakovui 10 000 Eur. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, šalys pasirašė paprastąjį vekselį (toliau – Vekselis), pagal kurį atsakovas besąlygiškai įsipareigojo grąžinti ieškovui visą nurodytą sumą iki 2010 m. lapkričio 10 d. Vėliau šalių bendru sutarimu, skolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2011 m. vasario 1 d. Pažymėjo, kad iki Vekselyje nurodyto termino pabaigos atsakovas grąžino ieškovui tik 1 000 Lt (289,62 Eur), todėl liko skolingas dar 9 710,38 Eur. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, bandydamas geruoju išspręsti klausimą dėl skolos grąžinimo, tačiau nesėkmingai, t. y. atsakovas likusios skolos dalies negrąžino. Pats asmeniškai susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais ieškovas 2018 m. pabaigoje kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, kuri iškelta 2018 m. vasario 8 d. nutartimi. Ieškovas akcentavo, kad šalių sulygtos skolos grąžinimo terminas suėjęs, tačiau skola nėra pilnai grąžinta. Nesant kitų galimybių ieškovui susigrąžinti be pagrindo pas atsakovą esančias ir ieškovui teisėtai priklausančias pingines lėšas, nemokumo administratoriui, siekiančiam apginti pažeistas ieškovo ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, neliko kito, kaip teikti teismui ieškinį ir reikalauti negrąžintą paskolintos sumą iš atsakovo priteisti.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-180860) ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nėra perdavęs atsakovui 10 000 Eur. Kartu su ieškiniu pateiktas vekselis atsakovo pasirašytas tik tam, kad ieškovas tuo metu (duomenys neskelbtini) vykdęs individualių namų investicinį statybos projektą ir užbaigęs jį galėtų užsitikrinti savo maržą, tačiau minėtas projektas nebuvo baigtas, todėl priešingai nei nurodė ieškinyje, atsakovas ne kartą prašė ieškovo grąžinti vekselio originalą, nes jokie pinigai atsakovui faktiškai nebuvo perduoti, o ieškovas ir toliau turėjo galimybę pateikti vekselį vykdymui, neturėdamas tam jokio pagrindo. Atsakovas taipogi atkreipė dėmesį, kad ieškovas praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovo ieškinio reikalavimas dešimties metų senaties terminas suėjo dar 2020 – 2021 m.
4. Ieškovas teikė dubliką (DOK-194383), kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Dėl piniginės sumos perdavimo ieškovas paaiškino, kad 2007 – 2008 m. ieškovas vykdė statybos darbus atsakovui, statė namus. Tuo laikotarpiu, kai atliko nurodytus darbus, atsakovas, neturėdamas piniginių lėšų, jog galėtų atsiskaityti už komunikacijų įvedimą (dujas, vandenį) jam priklausančiame objekte, bandė jų pasiskolinti iš bankų, tačiau nesėkmingai. Šias išlaidas savo lėšomis apmokėjo ieškovas. Atkreipė dėmesį, kad tarp šalys viso pasirašė du vekselius, t. y. pirmasis pasirašytas kaip garantas būsimam ieškovo pelnui užtikrinti, o antrasis, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui bei išrašytas sumai, kurią ieškovas sumokėjo būtent už komunikacijų įvedimą. Nurodė, kad prasidėjus pasaulinei finansų krizei, stipriai palietusiai nekilnojamojo turto sektorių, niekas nebesitikėjo iš nurodyto statybų projekto gauti pelno, todėl pirmąjį vekselį panaikino. Tuo tarpu antrojo Vekselio niekas nenaikino. Atsakovas pradžioje vykdė savo skolinius įsipareigojimus ieškovui ir grąžino nedidelę dalį skolos (t. y. 1 000 Lt (289,62 Eur), ką patvirtina įrašai teismui pateiktame Vekselyje, tačiau vėliau nustojo bendrauti su ieškovu ir likusi skolos dalis (9 710,38 Eur) taip ir liko negrąžinta. Atsakovas savo niekuo neparemtais teiginiais nepaneigė skolinių santykių buvimo fakto, kurį patvirtina ieškovo pateiktas Vekselis. Dėl ieškinio senaties termino ieškovas nurodė, kad ieškovo atžvilgiu vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, t. y. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi iškelta atsakovo bankroto byla, 2019 m. spalio 28 d. patvirtintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas. Pagal minėtą planą ieškovas privalėjo/privalo dėti pastangas savo mokumui atkuri ir kreditorių reikalavimams kuo labiau patenkinti. Ieškovas akcentavo, kad 2020 m. kovo 16 d. dėl šalyje plintančio koronaviruso buvo paskelbtas karantinas, kuris sutrikdė daugelio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir asmenų, įskaitant bei bankroto administratorių darbinę veiklą. Šalyje plintant vis sunkesnėms ir labiau užkrečiamomis viruso (COVID-19) formoms ji 2021 – 2022 neaplenkė ir nemokumo administratoriaus ir jo šeimos narių, dėl ko teko gydytis ir karantinuotis. Po ligos suprastėjo nemokumo administratoriaus atmintis, darbingumas. 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo karas Ukrainoje, kuris palietė itin didelę dalį visuomenės. Pažymėjo, kad nemokumo administratorius visą šį laikotarpį turėjo nemažą dalį savo darbo laiko skirti ne tiesioginėms pareigoms vykdyti, o asmenims, kurių procesus administruoja, išklausyti, nuraminti ir padėti, nes nemaža dalis jų pandemijos laikotarpiu ir po to neteko darbo, sumažėjo jų gaunamos pajamos ir kt. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, siekiama apginti pažeistas ieškovo teises ir teisėtus interesus, bet ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus. Mano, kad ieškinio senatis neturėtų būti taikoma, nes tai nebūtų suderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.
5. Atsakovas tripliku (DOK-206004) palaikė atsiliepime nurodytus reikalavimus. Ieškovas dublike teigė, kad tarp šalių pasirašyti du vekseliai, neva pirmasis pasirašytas kaip garantas būsimam ieškovo pelnui užtikrinti ir antrasis, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui, išrašytas sumai, kurią ieškovas sumokėjo už komunikacijų įvedimą. Pasisakydamas dėl tokių ieškovo teiginių, atsakovas nurodė, kad ieškovas niekada nėra perdavęs atsakovui 10 000 Eur. Dublike pripažįstama, kad 10 000 Eur suma perduota ne atsakovui, bet sumokėta už komunikacijų įvedimą, tačiau tokius teiginius patvirtinančių duomenų ieškovas teismui nepateikė. Atsakovas neturi jokios pareigos grąžinti ieškovui tariamos likusios skolos dalies, nes ieškovas niekada nebuvo perdavęs atsakovui nuosavybėn 10 000 Eur, todėl atsakovas, kaip tariamas paskolos gavėjas neturi pareigos grąžinti ieškovui pinigų, kurių jis nebuvo gavęs iš ieškovo. Šiuo gi atveju, akcentavo atsakovas, argumentų ir įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, ieškovas nepateikė. Atsakovas su dublike išdėstytomis ieškinio praleidimo priežastimis, kaip svarbiomis, nesutiko ir prašė teismo ieškinio senaties neatnaujinti. Ieškovo nurodytos priežastys nėra svarbios nesikreipti į teismą dėl skolos priteisimo. Pažymėjo, kad ieškovas dar iki vykdomos fizinio asmens bankroto procedūros, t. y. iki 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1244-647/2019 net devynerius metus turėjo objektyvias galimybes kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau to nepadarė. Ieškovas nenurodė dėl kokių priežasčių turėtų būti atnaujintas dešimčia metų praleistas ieškinio senaties terminas. Argumentai, atsakovo manymu, kad 2020 m. kovo mėnesį paskelbtas karantinas, ar, jog 2022 m. Ukrainoje prasidėjo karas negali būti vertinami kaip praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastis, nes tai yra aplinkybės, atsiradusios jau po ieškinio senaties termino pasibaigimo.
6. Ieškovas V. K. teismo posėdžių metu paaiškino, jog 2007 m. kartu su atsakovu vykdė projektą, t. y. statė kotedžus. Atsakovas buvo įmonės vadovas, dalininkas, o atsakovas dviejų kotedžų užsakovas. Nuo pradžių projektą finansavo atsakovas, bet jam baigėsi pinigai. Reikėjo įvesti komunikacijas ir atsakovas neturėjo piniginių lėšų. Už dujų įvedimą sumokėjo pats ieškovas. Nurodė, kad prieš tai buvo dar du vekseliai – 23 000 Eur ir dar 2009 m. liepos 28 d. Teigė, kad šalys susitarė, jog minėtą sumą mažins iki 10 000 Eur (ginčo Vekselis). Į 10 000 Eur sumą įėjo dujų įvedimas į kotedžus (tikslios sumos neprisiminė), vandentiekio įvedimas ir kt. Nurodė, kad buvo Vekselio išrašymo iniciatorius. Atsakovas Vekselį pasirašė be derybų. Vekselio terminą pratęsė iki 2011 m. vasario 1 d., bet po to per septynis metus nenuėjo pas notarą. Pinigų ieškovas teigė neskolinęs, nes abipusiu susitarimu šalys sulygo, kad per Vekselį atsakovas ieškovui grąžins ieškovo lėšas už dujas ir elektrą. 2008 – 2009 m. buvo vedamos komunikacijos, atsakovas žadėjo, kad sumokės, tada išrašė 23 000 Eur vekselį (2009 m. liepos 28 d.), kurį vėliau sumažino iki 10 000 Eur (2010 m. liepos 23 d.). Pinigus už komunikacijas mokėjo ieškovo įmonė, o pats kaip fizinis asmuo įmonei paskolino ginčo pinigines lėšas.
7. Ieškovo atstovas nemokumo administratorius V. Š. teismo posėdžio metu, baigiamųjų kalbų metu, akcentavo, kad teismas gali atnaujinti senaties terminą, ko jis teismo ir prašo. Svarbiomis priežastimis įvardino tai, jog ieškovas tikėjosi, kad atsakovas pinigus grąžins; vėliau pats susidūrė su sunkumais; ieškovui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla bei viskas perėjo administratoriui. Svarbiomis aplinkybėmis, dėl ko buvo pavėluota kreiptis į teismą, įvardijo ir COVID-19 pandemiją, dėl ko, pats nemokumo administratorius teigė turėjęs sveikatos problemų. Taipogi akcentavo ir karą Ukrainoje.
8. Atsakovas T. G. teismo posėdžių metu paaiškino, jog šalis suvedė bendras pažįstamas. 2007 m. dar turėjo pinigų, pasirašė Vekselį. Teigė, jog pelną dalinosi, o Vekselis pasirašytas kaip užtikrinimo priemonė. Kotedžai iki galo nebuvo pastatyti. Nurodė, jog iš banko dar ėmė kreditą. Visus pinigus paduoda ieškovui grynais. Patikino ir antrą kartą iš banko skolinęsis pinigus. Ar ieškovo minimas vandentiekis ir dujos buvo įvestos, atsakovas nežino. Bankas, atsakovo žiniomis, pardavė kotedžus, jie buvo įkeisti už tas pačias paskolas. Kaip atsirado Vekselis nepamena, tačiau neginčijo fakto, jog ant dokumento yra jo parašai. Nurodė pinigų negavęs. Visą kotedžų projektą finansavo asmeniškai. Paaiškino, kad su finansiniais sunkumais susidūrė, kai baigėsi iš kreditų gauti pinigai ir kai nesuteikė kredito trečią kartą.
9. Atsakovo atstovas Eligijus Vinckus vykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovas niekada nėra gavęs iš ieškovo paskolos ir dar kartą akcentavo, jog tokiam reikalavimui dar ir suėjęs senaties terminas. Ieškovas niekada nepareiškė reikalavimo per septynis metus iki ieškinio senaties, kuri pasibaigė 2021 m. vasario 2 d. Atsakovas neneigė, jog pasirašė Vekselį, pas notarė nėjo. Paaiškino, jog atsakovas buvo profesionalus futbolininkas. Ieškovas pasiūlė atsakovui investuoti į verslą – kotedžų statybą. Atsakovas turėjo finansuoti minėtą projektą, tačiau jokių pinigų neperdavė. Pažymėjo, kad atsakovui Vekselio originalas nėra grąžintas. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas dar kartą pažymėjo, kad 2010 m. liepos 23 d. atsakovas iš ieškovo pinigų negavo. Posėdyje tai patvirtino ir pats ieškovas. Jokių įrodymų nepateikė. Pridūrė, kad paskolos sutartis yra realinė – turi būti perduoti pinigai. Kadangi pinigai nebuvo perduoti, atsakovui nekilo pareiga grąžinti ieškovo ieškiniu prašomą priteisti sumą. Atsakovo atstovas prašė taikyti senatį, motyvuodamas tuo, kad pats ieškovas aštuonis metus nieko nedarė, o nuo 2019 m. birželio 13 d. (nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo) jokių veiksmų nesiėmė ir nemokumo administratorius. Ieškovo nurodytos priežastys termino atnaujinimo atsakovo atstovui nesuprantamos ir nepagrįstos. Tačiau kaip tai paveikė faktiškai įrodymų nepateikė.
Ieškinys atmestinas.
10. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
11. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
12. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos negrąžintos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, priteisimo. Ieškovui pareiškus tokį reikalavimą, šiai kilo pareiga įrodyti skolos dydį, pinigų perdavimo faktą. Ieškovas privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.
14. Nėra ginčo dėl to, kad vekselis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pateiktas apmokėti, todėl atsirado ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pasekmės, kurių pagrindu vekselio turėtojas neteko teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui pateikti paprastąjį vekselį apmokėti ne ginčo tvarka.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės.
15. 2010 m. liepos 23 d. pasirašytas Paprastasis neprotestuotinas vekselis tarp V. K. ir T. G.. Jame nurodyta, kad pagal Vekselį atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui 10 000 Eur. Vekselyje raštu nurodyta, kad: “Abipusiu susitarimu Vekselis yra pratesemas iki 2011.02.01”, taipogi matomi abiejų šalių parašai. Vekselio kitoje lapo pusėje matyti nubrauktas ranka rašytas sakinys – gavau vieną tūkstantį litų, nurodyta 2010 m. lapkričio 24 d. Po minėto sakinio ranka parašyta, jog: “Gavau vieną tūkstantį lt 2010.12.28”.
16. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2FB-1244-647/2019, iškelta ieškovui bankroto byla bei nemokumo administratoriui paskirtas V. Š..
17. 2006 m. gegužės 23 d. atsakovas su banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2196-06 IL dėl 30 000 Lt sumos suteikimo (bendroji ir specialioji dalys). Taipogi 2006 m. gruodžio 27 d. pasirašytas Susitarimas Nr. 4250-06 IL dėl 2006 m. gegužės 23 d. Kreditavimo sutarties Nr. 2196-06 IL specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kurios pagrindu padidinta nustatyta kredito suma nuo 29 763,06 Lt iki 509 763,06 Lt.
18. Byloje pateiktas 2007 m. liepos 23 d. Susitarimas Nr. K-2400-2007-420/1, 2007 m. birželio 12 d. susitarimo bendroji ir specialioji dalis bei 2007 m. kovo 12 d. Susitarimas Nr. K-2400-2007-420/2 dėl 2007 m. birželio 12 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-420 sąlygų pakeitimo. Susitarimu atsakovui bankas įsipareigojo suteikti 110 055,60 Eur kreditą, o susitarime dėl sąlygų pakeitimo bankas įsipareigojo atsakovui suteikti 187 384,14 Eur kreditą.
19. Teiktas Nekilnojamojo turto rinkos vertės patikslinimo pažyma Nr. 08/11-2065. Iš pažymos duomenų nustatyta, kad vertinimas atliktas pagal atsakovo užsakymą dėl nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktos išvados, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2008 m. lapkričio 12 d.) buvo 704 000 Lt: žemės sklypo – 291 000 Lt; nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo – 413 000 Lt. Išvada dėl likvidacinės vertės – 490 000 Lt. Be kita ko, pridėtos pažymos apie turto vertės nustatymą, turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktai, turto vertės nustatymo pažyma.
Dėl ieškovo reikalavimo pagal Vekselį.
20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui likusią 9 310,38 Eur sumą pagal 2010 m. liepos 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo prievolę sumokėti 9 310,38 Eur sumą, kadangi atsakovas tokių piniginių lėšų niekada iš ieškovo nebuvo gavęs, o ir pats ieškovo reikalavimas pareikštas suėjus įstatyme numatytam senaties terminui. Ieškovas iš esmės teisę į 9 310,38 Eur sumą motyvavo tuo, kad šiam iškelta bankroto byla, susidūrė su finansiniais sunkumais bei reikalavimą pagal Vekselį pareiškė tik dabar, kadangi tiek pareiškėją tiek jo nemokumo administratorių paveikė šalyje buvusi pandemija (COVID-19), vėliau 2022 m. Ukrainoje prasidėjęs karas, taipogi siekis bankroto metu patenkinti kreditorių reikalavimus ir pridūrė, kad ieškinio senaties taikymas būtų nesuderinamas
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje civilinėje byloje vienintelis esminis rašytinis įrodymas – ginčo Vekselis. Ieškovo teigimu, jis atsakovui suteikė ir atliko komunikacijų įvedimo darbus (dujas, vandenį), o Vekselis buvo kaip užtikrinimo priemonė, jog atsakovas su ieškovu už minėtus darbus atsiskaitys, kadangi tuomet atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais, neturėjo piniginių lėšų apmokėti už ieškovo atliktus darbus statybos projekte. Konstatuotina, kad tokia ieškovo Vekselio išdavimo versija nepagrįsta jokiais pagrįstais rašytiniais įrodymais, neatitinka protingumo standartų, verslo praktikos ir logikos dėsnių, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo vadovautis tokiais ieškovo argumentais (CPK 185 straipsnis). Šiuo gi atveju, atsakovas teismui pateikė kreditavimo sutartis, susitarimus prie kreditavimo sutarčių, dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu ir pan. Spręstina, jog atsakovas išties galėjo užsiimti statybos projektu (kotedžais), tokių faktinių aplinkybių neginčijo ir pats atsakovas. Visgi byloje nėra akivaizdžių ir nenuginčijamų įrodymų bei duomenų, kad atsakovas paprašė ieškovo atlikti komunikacijų įvedimo darbus kotedžuose ar kad už tai būtų sutarta atsilyginti. Tokios aplinkybės neatsispindi ir ginčo Vekselyje, kad Vekselis tapo užtikrinimo priemone tinkamam atsiskaitymui su ieškovu pagerėjus atsakovo finansinei padėčiai, t. y. Vekselyje ar kitame dokumente neužfiksuota, kad ieškovas ketina atlikti ar atliko komunikacijų įvedimo darbus, o atsakovas įsipareigojo atsilyginti. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas ir dėstomas aplinkybes dėl Vekselio išdavimo, netgi nepateikė įrodymų, kad jis atliko kotedžuose minėtus darbus – nepateikė darbų atlikimo akto, nupirktų medžiagų čekių, sutarčių jei buvo pasitelkti kiti asmenys darbams atlikti, nuotraukų ar kt. Iš abstrakčių ieškovo paaiškinimų labiau tikėtina, kad ieškovas įsipareigojo atlikti nekilnojamame turte statybos darbus, galimai pasitelkus kitus asmenis, rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, taigi tai leidžia spręsti, kad tarp ieškovo ir atsakovo galėjo galimai susiklostyti sutartiniai rangos santykiai. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Taigi, jei remtis ieškovo versija dėl Vekselio išdavimo, kad ieškovas atliko komunikacijų įvedimo darbus ir atsakovas neatsiskaitė, tai ieškovas turėjo galimybę pareikalauti atsakovo atsilyginti už ieškovo padarytus darbus pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus. Tokie ieškovo deklaratyvūs argumentai ir pateikta pozicija, nepagrįsta įrodymais ar kitais faktiniais duomenimis, sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
23. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teigdamas, jo Vekselį pasirašant atsakovui buvo suteikta 10 000 Eur suma, privalėjo įrodyti pinigų perdavimo faktą. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai), tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019). Šiuo atveju ieškovui, kuris reikalauja priteisti iš atsakovo išduotame Vekselyje nurodytą sumą, negrąžintą likutį, kyla pareiga pagrįsti reikalavimą, nurodant prievolės atsiradimo aplinkybes bei pateikiant konkrečius įrodymus tokiai prievolei pagrįsti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, esant šalių ginčui dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
25. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti egzistavus pinigų perdavimo ir įsipareigojimo juos grąžinti faktą, atsižvelgęs į ieškovo suinteresuotumą, teismas kritiškai vertino ieškovo žodinius paaiškinimus vykusių teismo posėdžių metu. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad šalis siejo vekselio atsiradimo pagrindu esanti prievolė, ieškovas neįrodė, kad Vekselio pasirašymo ir išdavimo metu egzistavo juridinis faktas – ieškovo perdavimas atsakovui 10 000 Eur grynųjų pinigų sumos pagal paskolos sandorį. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
26. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).
27. Ieškovas 2022 m. spalio 24 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 9 310,38 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas, su ieškiniu kreipdamasis į teismą, praleido imperatyvų CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą dešimties metų senaties terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Byloje nustačius, kad Vekselis turėjo būti pateiktas apmokėti 2011 m. vasario 3 d. vėliausiai (ketvirtadienį), atsižvelgiant į Vekselio termino pratęsimą, todėl jo nepateikus apmokėti ir praradus vertybinio popieriaus galią, ieškinio senaties eiga prasidėjo 2011 m. vasario 4 d., baigėsi – 2021 m. vasario 4 d. Ieškovas savo uždelsimą pareikšti reikalavimą pagal Vekselį iš esmės motyvavo tuo, kad Lietuvoje buvo susidariusi ekstremali situacija dėl pandemijos (COVID-19), iškelta bankroto byla, vėliau įtaką darė ir prasidėjęs karas Ukrainoje. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė įrodymų, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog teismo minėtos aplinkybės sukliudė ieškovui pareikšti reikalavimą pagal Vekselį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė nenuginčijamų duomenų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl termino praleidimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas tinkamai nemotyvavo prašymo atnaujinti terminą reikalavimui pagal Vekselį pateikti, bylos nagrinėjimo metu aktyviai nesiekė pagrįsti to būtinumo ir nurodytų svarbių priežasčių pagrįstumo. Konstatuotina, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą dešimties metų terminą ieškiniui pareikšti. Esant atsakovo reikalavimui, teismas taiko ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmeta (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
28. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl 9 310,38 Eur priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Taigi, ieškovo ieškinys atmestinas pilna apimtimi.
29. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovas ir atsakovas bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jų patirtų išlaidų, jeigu tokios ir buvo patirtos, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl pašto išlaidų.
32. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (17,76 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,76 Eur (septyniolika eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė