Civilinė byla Nr. e2-1098-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01155-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija

3.4.3.2.2.1

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

 

2023 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edus“, 

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Edus“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) bankroto bylą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad paskolino atsakovei 723 894 Eur, kuriuos pareikalavo grąžinti per 30 dienų nuo 2023 m. gegužės 23 d. pranešimo įteikimo, tačiau atsakovė skolos negrąžino. Pareiškėjas yra UAB „Edus“ akcininkas, tačiau paaiškėjo, kad jis dėl nežinomų priežasčių nebėra bendrovės akcininku, o jo paskola nebefiksuojama įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, dirba nuostolingai, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Edus“.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Edus“ 2023 m. gegužės 30 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog bendrovė neturi įsipareigojimų pareiškėjui, todėl pareiškėjo nurodoma prievolė yra ginčytina. Teismui pateikti dokumentai (atsakovės 2008 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, 2010 m., 2011 m. sausio 1 d.–2011 m. gegužės 31 d. apyvartos žiniaraščiai, raštai), kuriuose fiksuota bendrovės skola pareiškėjui, nėra pasirašyti nei originaliu, nei elektroniniu parašu. Taigi, jie neatitinka įrodymams keliamo patikimumo reikalavimų, nes ir iš jų nėra galimybės nustatyti, kad UAB „Edus“ yra pareiškėjo skolininkė.

5.       Teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti bankroto procesą, kaip kreditorius, todėl atsisakė priimti pareiškimą.

 

III.                      Atskirojo skundo argumentai

 

6.       Pareiškėjas M. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo M. A. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Edus“ priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas buvo vienintelis bendrovės įkūrėjas, akcininkas ir vadovas, kurio lėšomis buvo perkamas įmonės nekilnojamasis turtas. Apeliantas paskolino bendrovei lėšas, kurias įmonė apskaitė nuo 2004 m. iki 2020 m. Aplinkybė, kad dabartiniai bendrovės vadovai ir dalyviai nesutinka su įsiskolinimu, nereiškia, jog pareiškėjas neturi teisės inicijuoti įmonei bankroto bylą.

6.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nereikalaujama, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę pateikti tik asmuo, kurio finansinio reikalavimo skolininkė neginčija ir pripažįsta. Net potencialus kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei.

6.3.                      Apelianto pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė yra pareiškėjo skolininkė. Dokumentai, pagrindžiantys atsakovės skolą pareiškėjui, pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, dalis dokumentų buvo sudaryti pačios skolininkės, todėl teismas nepagrįstai suabejojo jų autentiškumu. Kilus abejonių dėl dokumentų tikrumo, teismas galėjo šį klausimą išspręsti, taikydamas trūkumų šalinimo institutą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

7.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

 

Dėl teisės inicijuoti bankroto procesą

 

8.       Bankroto procesą gali pradėti asmenys, kurių teisė (pareiga) inicijuoti bankroto procesą yra nustatyta įstatyme. Asmenys, turintys teisę ir pareigą inicijuoti bankroto procesą, nurodyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 ir 5 straipsniuose. JANĮ nustatytas bankroto procesą inicijuojančių asmenų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

9.       Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankroto procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

10.       JANĮ 9 straipsnyje apibrėžtas bankroto proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja kreditorius. JANĮ  9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius bankroto procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu bankroto procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). 

11.       Teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

12.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

13.       Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi, fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti bendrovei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020, 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023). 

14.       Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir atitinkamai bankroto bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020).

15.       JANĮ nereikalauja iš kreditoriaus pateikti įsiteisėjusį teismo ar arbitražo sprendimą priteisti skolą iš nemokaus juridinio asmens ir tik tada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

16.       JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 9 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, inicijuodamas bankroto procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020).

17.       Pareiškėjas savo reikalavimą atsakovei UAB „Edus“ kildina iš paskolos teisinių santykių, nurodydamas, kad bendrovė negrąžino jam paskolos lėšų. Nors atsakovės 2023 m. gegužės 30 d. atsakyme į pareiškėjo pranešimą sumokėti skolą bendrovė nesutinka su skolos egzistavimu, tačiau pačios įmonės Juridinių asmenų registrui pateiktame 2008 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendrovė pagal akcininkų sprendimą yra gavusi 2 375 219 Lt paskolą, kurią įsipareigoja grąžinti per penkerius metus. Juridinių asmenų registro 2022 m. gruodžio 1 d. išrašo duomenimis atsakovės UAB „Edus“ akcininku pareiškėjas M. A. buvo nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki 2008 m. sausio 15 d., vadovu – nuo 2005 m. vasario 8 d. iki 2008 m. sausio 15 d. Pareiškėjo pateikti banko sąskaitos išrašai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2004 m. liepos mėn.–2005 m. rugsėjo mėn. pervedinėjo bendrovei lėšas, mokėjimo paskirtyse, be kita ko, nurodant akcininko įnašas, akcininko paskola ir pan. Pareiškėjas prie pareiškimo taip pat pridėjo 2004 m. liepos 20 d. preliminariąją ir 2004 m. rugpjūčio 20 d. pagrindinę to paties nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė įgijo nekilnojamąjį turtą Palangoje. Pagal nurodytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas pareiškėjas sumokėjo nekilnojamojo turto, kurį įsigijo bendrovė, pardavėjui 50 000 Lt.

18.       Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys buvo pakankami pirmosios instancijos teismui spręsti, jog pareiškėjas yra potencialiu atsakovės kreditoriumi, turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo yra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo finansinis reikalavimas, pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas yra potencialus atsakovės UAB „Edus“ kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Edus“ iškėlimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, neturi diskrecijos teisės vertinti ginčijamo reikalavimo pobūdžio ir kitų su kreditoriaus statusu susijusių aplinkybių, nes aplinkybė, ar pareiškėjas turi neginčijamą reikalavimo teisę į skolininkę, yra vertinama juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti bankroto bylą stadijoje, be kita ko, ši aplinkybė turi reikšmės, nustatant skolininkės įsipareigojimų kreditoriams dydį.

20.       Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti bankroto bylą klausimą, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimo nesprendžia, nes faktas, ar pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šio potencialaus kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą tuo atveju, jei bendrovei būtų iškelta bankroto byla (JANĮ 42 straipsnis).

21.       JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomus įrodymus. Taigi, šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Kita vertus, teismo aktyvumas bankroto procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 ir 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kilus neaiškumų dėl pareiškėjo, kaip potencialaus bendrovės kreditoriaus preliminaraus reikalavimo dydžio ir (ar) prievolės įvykdymo termino, pirmosios instancijos teismas turi teisę pareikalauti papildomų duomenų tiek iš pareiškėjo, tiek iš atsakovės.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

22.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nes apelianto pateiktų duomenų pakanka tam, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo būtų priimtas nagrinėti teisme iš esmės, todėl skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

23.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apelianto atskirasis skundas patenkintas, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Žyminį mokestį už apeliantą sumokėjo Advokatų profesinė bendrija NOOR legal, todėl žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a : 

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. A. pareiškimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edus“ dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai NOOR legal (juridinio asmens kodas 304032386) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2023 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymą.

 

 

Teisėja                                                               Neringa Švedienė