Civilinė byla Nr. e2-1598-614/2019

           Proceso Nr. 2-55-3-01149-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 

2.3.4.5.4. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokato padėjėjui Martynui Kalveliui, atsakovų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „EDS INVEST“ atstovui advokatui Stanislavui Papijanc, trečiojo asmens BUAB "CONSTRUCTION ACE" atstovui nesant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų BUAB "CONSTRUCTION ACE", dėl svetimo daikto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje ir restitucijos taikymo. Teismas

 n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintu ieškiniu teismo prašė: (1) pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbiami), su visais jos pakeitimais, dalyje, pagal kurią yra įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas, pasibaigusia; (2) pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbiami), su visais jos pakeitimais, pasibaigusia; o teismui netenkinus pirmų dviejų ieškovo reikalavimų – tenkinti alternatyvų reikalavimą – (3) pripažinti negaliojančia ab initio UAB „EDS INVEST“ ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą 2018-02-08 reikalavimo perleidimo sutartį dalyje, kurioje BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido atsakovui UAB „EDS INVEST“ reikalavimą į skolininką BUAB "CONSTRUCTION ACE", kylantį iš 2012-12-21 paskolos sutarties Nr. 12-00505 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis; ir (4) taikyti restituciją – grąžinti reikalavimą į skolininką BUAB "CONSTRUCTION ACE", kylantį iš 2012-12-21 paskolos sutarties Nr. 12-00505 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis atsakovui BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, įpareigojant atsakovą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ grąžinti atsakovui UAB „EDS INVEST“ kainą, gautą pagal 2018-02-08 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį už reikalavimo į skolininką BUAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012-12-21 paskolos sutarties Nr. 12-00505 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, kainą. Ieškovas taip pat pateikė dubliką.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2013-01-07 buvo sudarytas hipotekos sandoris (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbiami)), pagal kurį už BUAB "CONSTRUCTION ACE" prievolę pagal paskolos sutartį ieškovas svetimo daikto hipotekos teise įkeitė ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – įkeisti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nebaigtas statyti pastatas – prekybos centras, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantys (duomenys neskelbiami); nebaigtas statyti pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami); nebaigtas statyti pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami); negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esanti (duomenys neskelbiami); negyvenamoji patalpa – knygynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami). 2013-01-07 hipotekos sandoriu buvo įkeistas ne tik ieškovui, bet ir BUAB „Finiens“ priklausantis turtas. 2013-01-14 tarp šalių buvo sudarytas įkeitimo sandoris (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbiami)), kuriuo buvo įkeistas ieškovui priklausantis turtas – valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuomos teisė į 0,2113 ha, adresu (duomenys neskelbiami); – valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuomos teisė į 0,1832 ha, adresu (duomenys neskelbiami).

Hipotekos sandoriais užtikrinta UAB "CONSTRUCTION ACE" prievolė, kylanti iš 2012-12-21 paskolos sutarties Nr. 12-00505 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais.  BUAB "CONSTRUCTION ACE" prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdė, dėl ko buvo pradėti vykdymo veiksmai: antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją byla Nr. 0174/16/01222, kurioje vykdomas išieškojimas iš ieškovui priklausančio turto. Atsakovas UAB „EDS INVEST“ ir atsakovas Kredito unija Vilniaus taupomoji kasa (trumpinama - VTK) 2018-02-08 sudarė reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį (Reikalavimo perleidimo sutartis). 2018-05-18 patvarkymu Nr. S-18-174-9480 antstolis tenkino UAB „EDS INVEST“ prašymą ir pradinį išieškotoją Kredito uniją Vykdomojoje byloje pakeitė nauju išieškotoju UAB „EDS INVEST“. Ieškovas pažymi jog nedavė jokio sutikimo perleisti reikalavimą pagal pagrindinę prievolę. CK 4.181 str. 3 d. nustatyta teisės norma yra imperatyvi ir ji įsakmiai draudžia kreditoriui perleisti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Svetimo daikto hipoteka pasižymi tam tikra specifika: hipotekos davėjas nėra kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių dalyvis, dėl ko hipotekos davėjas negali įtakoti šių prievolinių santykių ir jų modifikavimosi, santykių šalių keitimosi. Atsižvelgiant į svetimo daikto hipotekos davėjo statusą ir šios hipotekos rūšies ypatumus, CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintos normos tikslas yra svetimo daikto hipotekos davėjo teisių ir interesų užtikrinimas ir tai vienintelė norma, leidžianti svetimo daikto hipotekos davėjui užtikrinti savo interesus ir daryti įtaką prievoliniams santykiams tarp pagrindinės prievolės skolininko ir kreditoriaus. Kadangi pagal CK 4.181 str. 3 d. kreditorius, perleidžiantis savo reikalavimo, užtikrinto svetimo turto hipoteka, teises į skolininką trečiajam asmeniui, privalo gauti įkeisto turto savininko sutikimą, tokio sutikimo nesant kreditoriaus teisės, kylančios iš hipotekos, naujajam kreditoriui nepereina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jokia forma nesuteikė jokio sutikimo dėl svetimo daikto hipotekos turėtojo teisių perleidimo, svetimo daikto hipotekos turėtojo teisės neperėjo naujajam kreditoriui ir vis dar priklauso Kredito unijai, dėl to egzistuoja pagrindas svetimo daikto hipotekos pasibaigimui.

Ieškovo nuomone, egzistuoja pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ab initio pagal CK 1.80, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 4.181 str. 3 d.). Pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ab initio, taikytina restitucija – VTK grąžintinos reikalavimo teisės kylančios iš Paskolos sutarties, o VTK įpareigotina grąžinti atsakovui EDS INVEST sumą, gautą už reikalavimą kylantį iš Paskolos sutarties.

Atsakovai Kredito unija ir UAB „EDS INVEST“ atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovai taip pat pateikė tripliką. Atsakovai nurodė, kad kreditoriaus pasikeitimas neturėjo įtakos ginčo hipotekos galiojimui, nes reikalavimo perleidimo momentu nebuvo taikomas reikalavimas gauti svetimo turto įkaito davėjo sutikimą. 2018-02-08 d. Kredito unija, kaip pardavėjas, ir naujasis kreditorius (UAB „EDS INVEST“), kaip pirkėjas, sudarė reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kuria susitarta naujajam kreditoriui perleisti visas Kredito unijos teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal Kredito unijos sudarytas paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Kredito unijos sudarytas paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Reikalavimo teisės yra parduodamos tokios būklės, kokios jos buvo ekonominės naudos perėjimo dieną (Sutarties 2.1 p.). Reikalavimų perleidimo sutartis buvo įvykdyta 2018-03-27 d. Prie reikalavimų perleidimo sutarties 2018-03-27 d. priėmimo – perdavimo aktu Kredito unija naujajam kreditoriui perleido visas reikalavimo teises pagal UAB "CONSTRUCTION ACE" paskolos sutartį bei jos užtikrinimo priemones, įskaitant procesines teises vykstančiuose vykdymo, išieškojimo procesuose. Ieškovo argumentai dėl ginčo hipotekos pabaigos prieštarauja CK 4.181 str. 3 d. normos turiniui ir paskirčiai. CK 4.181 str. 3 d. nustatyta sąlyga perleisti ne hipotekos teisę, bet reikalavimo teisę, kuri yra užtikrinta svetimo turto hipoteka: minimoje normoje nurodoma, kad – svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Iš specialių ir bendrų reikalavimo perleidimą reglamentuojančių teisės normų bei CK 4.181 str. 3 d. formuluotės seka, kad sąlyga dėl įkeisto turto savininko sutikimo reikalavimo teisės perleidimui trečiajam asmeniui nustatyta reikalavimo teisės pagal pagrindinę prievolę, kurios įvykdymą užtikrina svetimo turto hipotekos (šalutinė) teisė, perleidimui. Vadovaujantis CK 4.189 str. 1 d. ir CK 6.101 str. 2 d. kartu su hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės perleidimu naujajam kreditoriui pereina papildomos svetimo turto hipotekos teisės. Vienintelė CK 4.181 str. 3 d. nustatyto draudimo (jeigu jis būtų taikomas) pažeidimo pasekmė būtų tai, kad Kredito Unija neperleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį ir jos užtikrinimo priemonių, tačiau tai neturi įtakos ginčo hipotekos teisių galiojimui ir ginčo hipoteka užtikrinta pagrindinė prievolė (kredito gavėjo UAB "CONSTRUCTION ACE" įsipareigojimai pagal paskolos sutartį) nėra pasibaigusi. Kredito unijos ir Naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimų perleidimo sutartimi cesijos pagrindu buvo pakeistas tik kreditorius pagal paskolos sutartį, nekenčiant ir nemodifikuojant pačios prievolės, todėl visi skolininko įsipareigojimai išliko nepakitę. Kadangi reikalavimo perleidimas nėra teisinis pagrindas prievolei pasibaigti. CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintas specialus CK 6.101 str. 5 d. nustatyto draudimo atvejis, remiantis kuriuo be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, tačiau paskolinėse santykiuose bei kitų piniginių prievolių skolininkui pažeidus pirminę prievolę, suėjus jos terminui arba kreditoriui pareikalavus skolinio įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą, inicijavus priverstinį skolos išieškojimą, kreditoriaus asmuo, net ir tuo atveju, jeigu jis buvo svarbus iki pirminės prievolės pažeidimo, nebegali būti svarbus skolininkui, kadangi asmuo, kuriam turi būti įvykdyta pradelsta piniginė prievolė, negali įtakoti skolininko padėties, nulemti prievolių apimties padidėjimo, vykdymo sunkėjimo arba kitokio skolininko prievolės pasunkėjimo. Kredito unijos ir kredito gavėjo UAB "CONSTRUCTION ACE" bei atitinkamai ieškovo paskoliniai teisiniai santykiai, kuriuose galėjo būti svarbus kreditoriaus asmuo, nebesiejo nuo to momento, kai įsiteisėjus 2015-02-17 nutarčiai kredito gavėjui UAB "CONSTRUCTION ACE" buvo iškelta bankroto byla, kadangi Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) pagrindu pasibaigė paskolos sutarties įvykdymo terminas (ĮBĮ 16 str.) ir atsirado Kredito unijos, kaip hipotekos kreditoriaus, teisė į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto prieš terminą. Ši Kredito unijos ir ieškovo santykius modifikavusi aplinkybė kyla iš CK 4.196 str. 1 d. 3 p., remiantis kuriuo hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, kai pradedama skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Tokia Kredito unijos ir ieškovo santykio modifikacija užbaigė CK 4.181 str. 3 d. galiojimą, kadangi nuo Kredito unijos teisės į pradelstos skolos patenkinimą iš įkeisto turto atsiradimo momento hipotekos kreditoriaus asmuo nebegali įtakoti nei šios teisės atsiradimo, nei skolininko padėties, taip pat negali nulemti skolininko prievolių apimties padidėjimo. 

Atsakovai nesutinka su patikslinto ieškinio motyvu, kad egzistuoja pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ab initio pagal CK 1.80 str., kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 4.181 str. 3 d.). CK 4.181 str. 3 d. nustatytas draudimas savaime nėra visuotinai imperatyvus bei šiuo konkrečiu netaikomas Reikalavimo perleidimo sutarčiai, kadangi ieškovui, kaip įkaito davėjui, nėra svarbus hipotekos kreditoriaus asmuo; Unija perleido reikalavimo teises UAB EDS INVEST po to, kai buvo kilusi ieškovo subsidiarioji atsakomybė ir tai atlikta vykdymo proceso metu, kai pradėtas išieškojimas pagal Ginčo hipoteką/įkeitimą; reikalavimo teisės perleistos Unijos bankroto proceso metu dėl Unijos nemokumo; ieškovas turėjo pakankamai laiko išsaugoti turtą arba pats rasti įkeisto turto pirkėją, tačiau to nepadarė tokiu būdu pakartotinai pripažindamas, kad jam yra nesvarbus hipotekos/įkeitimo kreditoriaus asmuo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Martynas Kalvelis prašė tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir pripažinti hipoteką pasibaigusia, nes pagal CK 4.181 str. 3 d. svetimo daikto įkeitimo atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės be skolininko sutikimo. Todėl CK 4.197 str. pagrindu teismas turi teisę pripažinti hipoteką pasibaigusia. Jei teismas netenkintų šio ieškovo reikalavimo – pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia dalyje. Atsakovų atsiliepimo argumentai nepagrįsti tiek dėl minėtos nuostatos neimperatyvumo, tiek dėl CK 6.101 str. 5 d. normos aiškinimo. Imperatyvi įstatymo nuostata šiuo atveju buvo pažeista. Į klausimą ar sandoriais buvo pažeistos ieškovo teisės, atstovas nurodė, jog praktikoje ieškovui patogiau iš situacijos išeiti su bankrutuojančiu kreditoriumi, o ne su naujuoju kreditoriumi, nors atstovas pripažino, kad su naujuoju kreditoriumi derybų nevedė.

Atsakovų atstovas advokatas Stanislav Papijanc prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, nurodė, kad normos imperatyvumas susijęs su sutarties sandorio šalies valia: įkaito davėjas gali sutikti, nesutikti – kai jam svarbus kreditoriaus asmuo (įkaito gavėjas). Sutartyje yra įrašas – hipotekos davėjas sutinka su reikalavimo perleidimo, t.y. raštu išdėstė poziciją, kad jam nėra svarbus įkaito gavėjas (kreditorius). Šios normos imperatyvumas turi būti atskleidžiamas per asmenį ir norma taikytina įkaito davėjui tik kol jis dar nėra skolininkas. Toks interesas gali būti ginamas kol dar nėra taikoma įkaito davėjo civilinė atsakomybė. Pagal CK 4.195 str. 1 d. – atsirado subsidiarioji įkaito davėjo atsakomybė, 2016 m. buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl išieškojimo iš ieškovo turto. Dėl kreditoriaus asmens svarbos pažymėjo, jog beveik 2 metus ieškovas nesusitarė nei su pirminiu kreditoriumi, nei su naujuoju kreditoriumi. Ieškovo veiksmais daroma žala bankroto byloje. Ieškovas niekaip nepagrindė – kuo ginčijamu sandoriu jo teisės yra pažeistos.

Ieškinys atmestinas.

Ginčas tarp šalių kilo ieškovo nekilnojamojo turto hipotekos, pagal kurią yra įkeistas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nebaigtas statyti pastatas – prekybos centras, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantys (duomenys neskelbiami); nebaigtas statyti pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami); nebaigtas statyti pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami); negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esanti (duomenys neskelbiami); negyvenamoji patalpa – knygynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami) (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbiami)) bei valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuomos teisė į 0,2113 ha, adresu (duomenys neskelbiami); – valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuomos teisė į 0,1832 ha, adresu (duomenys neskelbiami) (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbiami)) pripažinimo pasibaigusia.

Tarp šalių nėra ginčo, kad 2012-12-21 tarp UAB „CONSTRUCTION ACE“ ir atsakovo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 12-00505 (su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais), kurios pagrindu atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė UAB „CONSTRUCTION ACE“ 2 950 000,00 Lt paskolą, paskolos grąžinimo terminas sutartyje buvo nustatytas 2015-12-21. Skolininko UAB „CONSTRUCTION ACE“ prievolės vykdymui pagal minėtą paskolos sutartį užtikrinti, 2013-01-07 ir 2013-01-14 skolininkas UAB „CONSTRUCTION ACE“, kreditorius KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir įkaito davėjas - ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (taip pat kitas įkaito davėjas) sudarė sutartį dėl maksimalios hipotekos sukūrimo, hipotekos lakštais atsakovo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeistas ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantys minėti nekilnojamojo turto objektai bei daiktinės teisės.

Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“. Nutartis įsiteisėjo 2014-04-07 d. 2014-12-05 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. kovo 20 d. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie bankroto bylos eigoje tikslinami.

Šalys taip pat vieningai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-17 nutartimi skolininkui UAB „CONSTRUCTION ACE“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015-09-25. Kadangi dėl bankroto suėjo skolininko paskolos grąžinimo terminas, atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (kreditorius) inicijavo kredito gavėjo (skolininko) skolos išieškojimą iš turimų užtikrinimo priemonių.

Bylos dokumentais nustatyta, kad Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. kreditoriaus prašymo pagrindu 2016-05-23 išdavė Vykdomuosius įrašus Nr. 4477 ir Nr. 4478 dėl  926 274,32 Eur skolos išieškojimo iš Ginčo hipoteka/įkeitimu įkeisto turto.

Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad 2018-02-08 tarp atsakovų KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ buvo sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (pardavėjas) pardavė, o atsakovas UAB „EDS INVEST“ (pirkėjas) nupirko reikalavimo teises, nurodytas sutarties priede – Reikalavimo teisių sąraše, kuriame eilės numeriais 160-161 perduotos ir reikalavimo teisės į skolininką UAB „CONSTRUCTION ACE“. Remdamasis šia sutartimi, naujasis kreditorius pateikė antstoliui prašymą vykdomojoje byloje pakeisti išieškotoją - pradinį kreditorių KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naujuoju kreditoriumi - UAB „EDS INVEST“ .  Antstolis Donatas Kisielius 2018-05-18 patvarkymu vykdomosiose bylose prašymą tenkino, pakeitė pradinį išieškotoją KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nauju išieškotoju UAB „EDS INVEST“.  

2018-06-22 ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškė nagrinėjamą ieškinį -dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, vėliau – tikslino reikalavimus pareiškimais, pareikšdamas alternatyvų reikalavimą dėl Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje bei restitucijos taikymo, kurį grindė tais pačiais argumentais, nurodydamas, jog jis kaip įkaito davėjas nėra davęs sutikimo reikalavimo teisės perleidimui. Ieškinį ieškovas iš esmės grindžia vienu argumentu - CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintos imperatyvios normos nesilaikymu (CK 1.80 str.).

Spręsdamas šalių ginčą teismas pažymi, jog hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181str.).

Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 str. 1 d.). Priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę turintis kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatytų terminų. Skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimą vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d.). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 5 d.).

Ieškovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad sutartinė hipoteka yra svetimo daikto.

Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). 

Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad ieškovas nėra kredito sutarties šalis, ieškovą (įkaito davėją) ir atsakovus (kreditorius) sieja svetimo turto hipotekos santykiai, t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas įkeistas, norint apsaugoti kitų asmenų – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Minėta, kad toks hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. CK 4.181 str. 3 d. nustato, jog svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Ieškovas nurodo, kad tokio sutikimo pradiniam kreditoriui jis nedavė, tačiau į bylą pateiktos 2013-01-07 šalių sudarytų sutarties dėl maksimalios hipotekos sukūrimo III dalyje Kita informacija 2 punkte yra nurodyta, jog įkaitų davėjai sutinka su kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš Sutarties, perleidimu, vadinasi ir ieškovas (įkaito davėjas, kuris nurodytas Sutarties 3.1. punkte) tokį sutikimą kreditoriui davė sutarties sudarymo metu. 2013-01-14 sutartyje yra nuoroda į 2013-01-07 sutartį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas šios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigė. 

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl sutartinės hipotekos turinio, būtina įvertinti jos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus, t. y. teismas sutartį turi išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 str., ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A.v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

Teismas, įvertinęs sutarties turinį, sprendžia, kad sutartinė hipoteka įregistruota turint išankstinį įkaito davėjo sutikimą dėl reikalavimo teisės perleidimo kitam kreditoriui. CK 1.63 str., reglamentuojančio sandorių sampratą ir rūšis, 1 d. nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Pažymėtina, kad minėtame 2013-01-07 sutikime buvo išreikšta ne tik hipotekos kreditoriaus valia dėl galimo būsimo reikalavimo teisės perleidimo bei galimai ateityje kilsiančio tokio poreikio, bet ir aiškiai išreikšta įkaito davėjo kaip hipotekos sandorio dalyvio valios išraiška, inter alia (be kita ko), įsipareigojimas atsisakyti atskiro sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo. Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių sutikimų ar sąlygų buvimo ar nebuvimo. 

Teismas taip pat pažymi, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) normų. Bankrutuojančios įmonės administratorius (kreditorių komitetas), užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (ĮBĮ). Vienas iš svarbiausių bankroto proceso tikslų – apsaugoti atsakovo kaip bankrutuojančios įmonės turtinius interesus, užtikrinti operatyvų atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimą, patirti kuo mažiau su bankrotu susijusių išlaidų ir kaip galima greičiau likviduoti atsakovą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, kreditorių komitetas dar 2017 m. nusprendė perleisti atsakovo paskolų portfelį tretiesiems smenims (asmeniui), realizuojant šį unijos turtą už kuo didesnę kainą. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad vadovaudamiesi šios sutarties sąlygomis ir atsižvelgdami į sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus, pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose (išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus). Sutarties 2.2. punkte numatyta, jog pardavėjas Reikalavimo teises parduoda tokias, kokios jos faktiškai buvo ekonominės naudos perėjimo dieną – su su visais jų privalumais ir trūkumais bei defektais, tiek egzistuojančiais, tiek galinčiais atsirasti ar paaiškėti ateityje. Reikalavimo teisės yra parduodamos kaip viena neatskiriama ir nedaloma teisių visuma. Teismo vertinimu, ginčijami sandoriai yra teisėti, nes jų sudarymą lėmė specifinė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kaip bankrutuojančio subjekto padėtis bei tikslai. Kaip jau buvo minėta, CK 6.156 str. suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis, pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka šalių interesus. Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nedraudžia reikalavimo teisių atžvilgiu sudaryti ir kitokias, ne tik jų perleidimo nuosavybės teise sutartis, todėl teismas neturi pagrindo sandorius ar jų dalį vertinti kaip neteisėtą veiką (CK 4.37 str. 2 d.). Be kita ko teismas  dar kartą akcentuoja, kad ieškovas nenurodo, kokias neigiamas pasekmes jiems sukeltų CK 4.181 str. 3 d. įtvirtinto draudimo perleisti trečiojo asmens įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę be įkeitimo objekto savininko sutikimo pažeidimas, jeigu vykdymas iš įkaito davėjo, kaip subsidiaraus skolininko, turto vykdymo procese jau pradėtas ir jei toks pažeidimas vis tik būtų konstatuotas.

Jau minėta, kad kreditoriaus asmuo įkeisto objekto savininkui šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui nepažeidžia jo teisių – jų labiau nesuvaržo ir neišplečia skolininko vykdymo procese (įkaito davėjo) prievolių naujajam kreditoriui. Sutiktina su atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodomais argumentais, jog nuo kredito unijos teisės į pradelstos skolos patenkinimą iš įkeisto turto atsiradimo momento hipotekos kreditoriaus asmens svarba nagrinėjamu atveju prarado prasmę, o ieškovo, kaip svetimo turto hipotekos įkaito davėjo, padėtis po to, kai atsirado jų subsidiarioji atsakomybė su skolininku (UAB „CONSTRUCTION ACE“) ir hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimų patenkinimą iš įkeitimo, nebegali pablogėti, nes kreditoriaus, kuris turi teisę gauti mokėjimą pagal pradelstą skolą, pasikeitimas nepažeidžia skolininko ar įkaito davėjo teisių. Šie argumentai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo sutikimas reikalavimo perleidimui nagrinėjamu atveju negali būti laikomas privalomu, o CK 4.181 str. 3 d. nustatytas draudimas neturėtų būti laikomas absoliučiu kai reikalavimo teisės yra perleidžiamos dėl hipotekos kreditoriaus bankroto ir bankroto proceso eigoje, įgyvendinant ĮBĮ bei Kredito unijų įstatymo reikalavimus. Net jei laikytis priešingos nuomonės, pažymėtina, kad nei CK 4.181 str., nei CK 4.197 str. (Hipotekos pabaigos pagrindai) nenumato, kad draudimo perleisti kitam kreditoriui svetimo daikto įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę be įkeisto turto savininko sutikimo pažeidimas nulemtų hipotekos pabaigą. Konstatuotina, jog ieškovas kaip subsidiarus skolininkas kartu su paskolos gavėju UAB „CONSTRUCTION ACE“, išlieka atsakingi naujajam kreditoriui už prievolių kylančių iš 2012-12-21 paskolos sutarties neįvykdymą toje apimtyje, kurioje nurodyta hipotekos sutartyje. Byloje nėra nuginčytos aplinkybės, kad skolinkas UAB „CONSTRUCTION ACE“ paskolą iš kreditoriaus KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo, jos grąžinimą bei kitų iš paskolos sutarties kylančių prievolių vykdymą įkeitimu užtikrino ieškovas, sutartinės prievolės nėra įvykdytos, o sandorių naikinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinėje teisėje galiojančio teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas spendžia, jog ieškovas neįrodė ieškinio, todėl tenkinti jo ir pripažinti hipoteką pasibaigusia ar naikinti Reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį ieškovo įvardintoje dalyje nėra pagrindo (CPK 178 str.). Teismo vertinimu kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų: ieškinį atmetus visiškai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovo naudai nepriteistinos. Ieškovas, atsakovai ir trečiasis asmuo duomenų apie atstovavimo išlaidas byloje nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti. 

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Eglė Surgailienė