Baudžiamoji byla Nr. 2K-214/2014

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01039-2008-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.10.

2.4.1.7.

2.4.4.

2.4.5.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Nustatytas ilgesnis sumokėjimo terminas – vieneri metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. B., T. I. ir K. S. priteista solidariai 25 101,17 Lt Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

D. B. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2007 m. sausio 5 d., būdamas UAB „B“, veiklą vykdančios Vilniuje, L. Giros g. 4, direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574  21 straipsnio (galioja nuo 2002 m. sausio 1 d.) reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnį, nurodė vyr. finansininkui įforminti apskaitoje šiuos jo paties parašu patvirtintus suklastotus dokumentus: tarp UAB „R“ ir UAB „B“ sudarytą sutartį Nr. M-24/02/2006, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys neva UAB „R“ įsipareigoja parduoti prekes – makulatūrą bei plastikinius padėklus UAB „B“, ir UAB „R“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2006 m. kovo 9 d. RIVA Nr. 06/000006 už 13229,87 Lt, iš kurių PVM 2018,12 Lt; 2) 2006 m. kovo 10 d. RIVA Nr. 06/000007 už 12467,88 Lt, iš kurių PVM 1901,88 Lt; 3) 2006 m. balandžio 27 d. RIVA Nr. 06/0000014 už 8655,30 Lt, iš kurių PVM 1320,30 Lt; 4) 2006 m. gegužės 10 d. RIVA Nr. 06/0000015 už 8522,55 Lt, iš kurių PVM 1300,05 Lt; 5) 2006 m. gegužės 29 d. RIVA Nr. 06/0000016 už 9027,00 Lt, iš kurių PVM 1377,00 Lt; 6) 2006 m. gegužės 31 d. RIVA Nr. 06/0000017 už 3849,75 Lt, iš kurių PVM 587,25 Lt; 7) 2006 m. birželio 9 d. RIVA Nr. 06/0000019 už 12295,31 Lt, iš kurių PVM 1875,56 Lt; 8) 2006 m. birželio 16 d. RIVA Nr. 06/0000020 už 9377,46 Lt, iš kurių PVM 1430,46 Lt; 9) 2006 m. birželio 23 d. RIVA Nr. 06/0000022 už 10142,10 Lt, iš kurių PVM 1547,10 Lt; 10) 2006 m. birželio 30 d. RIVA Nr. 06/0000023 už 9688,10 Lt, iš kurių PVM 1477,85 Lt; 11) 2006 m. liepos 19 d. RIVA Nr. 06/0000024 už 8522,55 Lt, iš kurių PVM 1300,05 Lt; 12) 2006 m. liepos 28 d. RIVA Nr. 06/0000025 už 8445,56 Lt, iš kurių PVM 1288,31 Lt; 13) 2006 m. rugpjūčio 30 d. RIVA Nr. 06/0000027 už 12810,38 Lt, iš kurių PVM 1954,13 Lt; 14) 2006 m. rugsėjo 29 d. RIVA Nr. 06/0000032 už 5389,65 Lt, iš kurių PVM 822,15 Lt 15) 2006 m. spalio 27 d. RIVA Nr. 06/0000041 už 12396,20 Lt, iš kurių PVM 1890,95 Lt; 16) 2006 m. gruodžio 12 d. RIVA Nr. 6/0000067 už 11472,26 Lt, iš kurių PVM 1750,01 Lt; 17) 2006 m. gruodžio 18 d. RIVA Nr. 06/0000070 už 8260 Lt, iš kurių PVM 1260,00 Lt, t. y. už 164551,92 Lt, iš kurių PVM 25101,17 Lt. Vyr. buhalteriui įvykdžius kaltinamojo D. B. nurodymus, UAB „B“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – makulatūros ir plastikinių padėklų, realiai įgytų neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų, nesumokant PVM, pirkimas iš UAB „R“, dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2007 m. sausio 5 d..

Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Skunde teigiama, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, dėl to suvaržytos nuteistojo teisės gintis, teikti prašymus. Pasak kasatoriaus, buvo padaryti BPK 317, 319 straipsnių, 322 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio pažeidimai.

Kasatorius nurodo, kad jis per Kauno apylinkės teismą padavė apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio pradžioje gavo laišką iš Kauno apygardos teismo, kuriame buvo siunčiama šio teismo nutartis, taigi tik tada jis sužinojo, kad jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas ir atmestas. Kauno apylinkės teisme susipažinęs su baudžiamąja byla kasatorius nustatė, kad jis negavo dviejų teismo dokumentų: 2013 m. liepos 8 d. surašytų pranešimų apie tai, kad gautas apeliacinis skundas, ir pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką. Taip pat kasatorius pažymi, kad byloje yra             2013 m. rugsėjo 4 d. išrašytas advokatės L. D. orderis, kuriame nurodoma, kad advokatė nuteistąjį gina vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog jame dalyvavo gynėja, tačiau protokole nėra informacijos apie tai, kad kasatoriui žinoma apie posėdžio vietą ir laiką, todėl neaišku, kaip apeliacinės instancijos teismas įsitikino tuo, kad kasatorius tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ar jam paaiškintos teisės apeliaciniame procese. Formalus gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje negali būti vertinamas kaip tinkamai užtikrinta teisė į gynybą, juo labiau kad kasatorius apie tokią gynybą net nežinojo.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gilys prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras teigia, kad pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį nuteistojo atvykimas į teismo posėdį nėra privalomas, jo neatvykimas, jeigu buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą. D. B. teismas, priėmęs nuosprendį, 2013 m. liepos 8 d. išsiuntė pranešimą apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Pranešime nurodyta, kad byla paskirta nagrinėti Kauno apygardos teisme 2013 m. rugsėjo 5 d. 10.00 val. D. B. neišreiškė pageidavimo dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jam buvo pranešta tinkamai, todėl, pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas priėmė tinkamą sprendimą bylą nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant.  Prokuroras nurodo, kad teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2011) pripažįsta, jog nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas tuo atveju, kai teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą. Šiuo atveju teismas įrodymų tyrimo neatliko, todėl tai, kad kasatorius, nedalyvaudamas teismo posėdyje, neturėjo galimybės papildomai išsakyti savo argumentų dėl skunde išdėstytų prašymų, nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą, o į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir išsakytus prašymus apklausti specialistą teismas motyvuotai atsakė priimdamas nutartį.

Prokuroras nesutinka ir su skundo argumentais, kad buvo pažeista teisė į gynybą.  Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas BPK 322 straipsnio reikalavimus, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeistos D. B. teisės į gynybą, ėmėsi priemonių ir paskyrė gynėją įstatymo nustatyta tvarka. Teismo posėdyje dalyvavo gynėja, kuri gynė D. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Duomenų, kad gynėja būtų netinkamai vykdžiusi savo pareigas, byloje nėra.  Taip pat nėra duomenų, kad D. B. būtų išsakęs kokias nors pretenzijas dėl gynėjos darbo ar išreiškęs nesutikimą dėl teismo paskirtos gynėjos ar jos pasirinktos pozicijos ginant jį pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neįpareigoja teismo derinti įstatymo numatytais atvejais teismo skiriamos gynėjo kandidatūros su nuteistuoju, taigi, anot prokuroro, D. B. teisė į gynybą buvo užtikrinta tinkamai.

Nuteistojo D. B. kasacinis skundas tenkintinas.

Kasatoriaus teiginiai dėl jo procesinių teisių pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pagrįsti. Kasaciniame skunde nurodomi teisės gynybą suvaržymai laikytini esminiais procesiniais pažeidimais, suvaržiusiais kaltinamojo procesines teises ir sutrukdžiusiais teisingai išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, BPK 10 straipsnį kiekvienas asmuo, įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę į gynybą. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų. Teisė į gynybą realizuojama sudarant sąlygas kaltinamajam gintis pačiam bei užtikrinant teisę turėti gynėją. Baudžiamojoje byloje kaltinamojo interesus gali ginti gynėjas, kurį kviečia pats kaltinamasis, arba gynėjas, kurį skiria teismas. Jei gynėjo nėra pasikvietęs pats kaltinamasis, teismas pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas. Tokia nutartis priimama, jeigu teismo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Iš bylos duomenų matyti, kad dieną prieš teismo posėdį (2013 m. rugsėjo 4 d.) apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas advokatės L. D. orderis ginti D. B., nurodant gynybos pagrindą BPK 51 straipsnio 2 dalį. Kitas dokumentas po orderio yra teismo posėdžio protokolas. Byloje nėra jokios apeliacinės instancijos teismo motyvuotos nutarties, kaip to reikalauja BPK 51 straipsnio 2 dalis, kurioje būtų nurodyti motyvai, kodėl teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kodėl paskiria būtent šią advokatę. Iš bylos nėra aišku, kokiu būdu byloje atsirado būtent ši gynėja, byloje nėra jokių prašymų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nėra ir jokio tarnybos sprendimo paskirti būtent šią advokatę, kuri gintų nuteistąjį D. B.. Iš bylos medžiagos taip pat neaišku, kada 2013 m. rugsėjo 4 d. paskirta gynėja spėjo susipažinti su 19 tomų byla ir pasirengti 2013 m. rugsėjo 5 d. vykusiam apeliacinės instancijos teismo posėdžiui.

Iš teismo posėdžio protokolo turinio darytina išvada, jog gynėja tik formaliai atstovavo nuteistojo interesams. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, kuriame jis kėlė netinkamo įrodymų ištyrimo ir vertinimo klausimus, nesutiko su nuteisimu, skunde pateikė alternatyvius prašymus. Tuo tarpu gynėja nors ir nurodė, kad palaiko nuteistojo skundą, tačiau neprašė atlikti įrodymų tyrimo, pažymėdama, kad jis nereikalingas, o tai iš esmės prieštaravo nuteistojo apeliacinio skundo turiniui, taigi ir nuteistojo interesams. Gynėjos baigiamoji kalba apsiribojo keliais sakiniais. Gynėja siūlydama tenkinti apeliacinį skundą nenurodė, kuris iš skunde pateiktų prašymų (išteisinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui) turėtų būti tenkinamas ir kokiais argumentais remiantis tai turėtų būti daroma. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo D. B. gynyba apeliacinės instancijos teisme buvo tik formali, tinkamai neužtikrinta, be to, gynėja paskirta teismui pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Kasacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundo teiginiais dėl netinkamo nuteistojo informavimo apie bylos nagrinėjimo laiką.

BPK 317 straipsnis įtvirtina nuosprendį priėmusiam teismui pareigą apie apeliacinio skundo padavimą bei teisę su juo susipažinti ir pateikti atsikirtimus pranešti nuteistajam. Pagal BPK               319 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką.

Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, o 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Ši nuostata suponuoja, kad privalu įsitikinti, ar byloje šiems asmenims buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. pranešimas su informacija apie nagrinėjamą bylą pagal D. B. apeliacinį skundą ir apie tikslų bylos nagrinėjimo laiką, taip pat žyma, kad šis pranešimas išsiųstas pagal pridėtą proceso dalyvių sąrašą. Šiame pridėtame proceso dalyvių sąraše pirmuoju numeriu nurodytas D. B., tačiau iš pridėto asmenų sąrašo visiškai nėra aišku, kokiu adresu buvo siunčiami pranešimai, nes sąraše išvardyti tik asmenų vardai ir pavardės, nenurodant jokių adresų. Duomenų apie tai, ar asmenys šiuos pranešimus gavo, byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas protokole konstatavo, kad nuteistajam pranešta apie teismo posėdį, tačiau neaišku, kokiais duomenimis remdamasis jis padarė tokią išvadą. Klausimas dėl galimybės nagrinėti bylą neatvykus apeliantui iš viso nesvarstytas, nors to reikalauja BPK 324 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti dėl tinkamo asmens informavimo apie posėdžio vietą ir laiką. Šios bylos duomenų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką.

Darytina išvada, kad dėl nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, o byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                      Vytautas Piesliakas

                                                                      Dalia Bajerčiūtė

                                                                      Gintaras Goda