Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                       Civilinė byla Nr. 2S-131-460/2014

Teisėja   Elena Pauliukienė                                                         (Proceso Nr. 2-06-3-10810-2013-7)

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos 

                                                                                                     129.1; 129.5; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Jono Petriko (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12724-122/2013 pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese ir kuri yra neaiški, išaiškinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas antstolis 2013-09-17 Jonas Petrikas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė išaiškinti įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese ir kuri yra neaiški, t. y.: 1) ar privalo antstolis iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą grąžinti skolininkui, jeigu skola su priklausančiomis palūkanomis priverstinai išieškoma pagal notaro vykdomąjį įrašą (hipotekos kreditorė AB SEB bankas atsisakė paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą); 2) ar turi teisę antstolis skelbti pakartotinai iš antrųjų varžytynių neparduoto turto varžytynes nepraėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir hipotekos kreditoriui atsisakius paimti neparduotą turtą, jeigu skola su priklausančiomis palūkanomis priverstinai išieškoma pagal notaro vykdomąjį įrašą?; 3) ar turi teisę antstolis bendra tvarka išieškoti iš kito skolininkui priklausančio turto, jeigu iš antrųjų varžytynių neparduotas turtas grąžinamas skolininkui, jeigu skola su priklausančiomis palūkanomis priverstinai išieškoma pagal notaro vykdomąjį įrašą?; 4) ar nebus bloginama skolininko padėtis ne mažiau kaip vieneriems metams sustabdžius išieškojimą iš to paties turto pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus nukreipimą, kadangi prasitęsiant išieškojimo terminui atitinkamai didės palūkanos ar tokiu atveju nebus pažeidžiamos skolininko teisės ir priverstinai didinami nuostoliai skolininkui?

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-01 nutartimi pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymo dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese ir kuri yra neaiški, išaiškinimo netenkino. Nurodė, jog visi procesiniai veiksmai yra numatyti civilinio proceso teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, todėl kokius veiksmus atlikti kiekvienoje vykdomojoje byloje, reglamentuoja minėtas įstatymas, Antstolių įstatymas bei Sprendimų vykdymo instrukcija. Pažymėjo, kad antstolio Jono Petriko 4 punkte nurodytas prašymas apskritai nesusijęs su įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese ir kuri yra neaiški, išaiškinimu. Konstatavo, kad vadovaudamasis minėtais teisės aktais, antstolis pats turi nuspręsti, kokius procesinius veiksmus jis privalo atlikti, vykdydamas priverstinį išieškojimą.

Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-01 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodo, jog teismas antstolio prašymu turi aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Antstolis abejoja CPK 723 straipsnio reglamentavimu, kadangi minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neparduotas iš varžytynių turtas grąžinamas skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą, tai, antstolio manymu, prieštarauja CK 4.193 straipsniui, kuriame nustatyta hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymas dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese ir kuri yra neaiški, išaiškinimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, yra tik viena iš antstoliui suteiktų priemonių kuo greičiau įvykdyti konkretų teismo sprendimą, taip pat padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-04 nutartis Nr. 3K-3-627/2013).

Nagrinėjamu atveju antstolis abejoja CPK 723 straipsnio taikymu. Antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje susidarė situacija, kai po antrųjų varžytynių, kurių metu turtas nebuvo parduotas, kreditorė atsisakė perimti skolininko turtą.

Kaip anksčiau minėta, teismas gali išaiškinti teisės normą, kai jos išaiškinimas yra aktualus konkrečioje vykdomojoje byloje, tačiau tik tuo atveju, kai ji yra neaiški.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos kontekste antstolio pateiktus 1–3 klausimus imperatyviai reglamentuoja CPK 723 straipsnio normos. Kitaip tariant, antstolio klausimą Nr. 1 reglamentuoja CPK 723 straipsnio 1 dalis, antstolio klausimą Nr. 2 reglamentuoja CPK 723 straipsnio 3 dalis, antstolio klausimą Nr. 3 reglamentuoja CPK 723 straipsnio 4 dalis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju visi procesiniai veiksmai yra numatyti civilinio proceso teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, konkrečiai CPK 723 straipsnyje.

Analizuojant antstolio klausimą Nr. 4, svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. Selezniovas ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. Jonauskas v. M. Chilman IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolis neturi pareigos vertinti CPK normomis imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, o privalo vykdyti jam pavestas funkcijas.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis pats sprendžia, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atliekami, ir tai atlieka, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio pateiktas prašymas neatitinka įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengia aiškinimo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį antstolio prašymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Esant anksčiau išvardytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                             Aušra Maškevičienė