Civilinė byla Nr. e2A-531-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01389-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essmedi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essmedi“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „CPO LT“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Saugos gidas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Essmedi“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „CPO LT“ 2020 m. spalio 14 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo; įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė VšĮ „CPO LT“, veikdama pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (toliau – Ekstremalių sveikatai situacijų centras) įgaliojimą, atlieka asmens apsaugos priemonių viešąjį pirkimą. Ieškovė pateikė pasiūlymą 8 šio pirkimo daliai. 2020 m. spalio 14 d. atsakovė VšĮ „CPO LT“ priėmė sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir trečiąjį asmenį UAB „Saugos gidas“ paskelbti viešojo pirkimo laimėtoju. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų ir pirkimui taikytinų 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/42/EEB (toliau – Direktyva) bei ją įgyvendinančio Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-64 (toliau – Techninis reglamentas), nuostatų.
3. Ieškovė nurodo, kad pagal pirkimo techninėje specifikacijoje išdėstytus reikalavimus, tiekėjų siūlomos vienkartinės kaukės turi būti supakuotos ne daugiau kaip po 10 vienetų ir pažymėtos CE ženklu. Tokia 10 kaukių pakuotė, ieškovės vertinimu, tai jų prekinė pakuotė, ant kurios turi būti pateikta visa teisės aktuose nurodyta informacija. Ant trečiojo asmens siūlomų kaukių prekinių pakuočių nėra nurodytas nei kaukių gamintojo įgaliotasis atstovas Europos Sąjungoje, nei atitikties ženklas CE. Ieškovė pažymi, kad atsakovė VšĮ „CPO LT“ nurodė, jog trečiojo asmens siūlomų prekių prekinė pakuotė – tai dėžutė, į kurią sudėtos 5 pakuotės su 10 vienkartinių kaukių kiekvienoje iš jų, kuri pažymėta CE ženklu. Tačiau vykdydama pirkimą atsakovė nebuvo pateikusi informacijos, jog vienkartinės kaukės gali būti supakuotos dėžutėse po 50 vienetų, jeigu tose dėžutėse jos bus suskirstytos į 5 pakuotes po 10 kaukių, ir kad CE atitikties ženklas gali būti ant 50 vienetų dėžutės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad techninėje specifikacijoje prekių pakuotei nebuvo keliama jokių reikalavimų, išskyrus reikalavimą supakuoti prekes ne daugiau kaip po 10 vienetų. Techninėje specifikacijoje nebuvo detalizuota, ar 10 prekių vienetų turi būti pirminėje prekinėje pakuotėje, ar gali būti supakuoti į dar vieną pakuotę. Perkančioji organizacija taip pat nenurodė ir nekonkretizavo vienkartinių kaukių žymėjimo vietos, t. y. ji nereikalavo, kad CE ženklas būtų ant 10 kaukių pakuotės ar ant kiekvienos kaukės.
6. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė gamintojo aprašymą, kuriame nurodyta, jog siūlomos kaukės yra supakuotos po 10 vienetų maišelyje, 50 vienetų dėžutėje, 2 000 vienetų dėžėse. Kadangi trečiojo asmens siūlomos vienkartinės kaukės yra supakuotos po 10 vienetų, jos atitinka techninės specifikacijos reikalavimus dėl kaukių supakavimo. Tai, kad trečiojo asmens siūlomos 10 kaukių pakuotės yra įdėtos į kitą dėžutę, kurioje yra 5 tokios pakuotės, nepaneigia pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai, nes pirkimo sąlygose nėra draudimo papildomai supakuoti minėtas pakuotes. Trečiasis asmuo, vykdydamas konkurso sąlygas, kartu su pasiūlymu pateikė ir atitikties deklaraciją, kurioje nurodyta, kad gamintojo vienkartinės kaukės yra pažymėtos CE ženklu. Ši deklaracija patvirtina, kad siūlomi gaminiai turi CE ženklą.
7. Teismo vertinimu, trečiojo asmens pasiūlymas nepažeidė imperatyvių Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių medicinos prietaisų (priemonių) pakavimą ir ženklinimą. Pagal Direktyvos ir Techninio reglamento nuostatas, atitikties ženklas CE turi būti pažymėtas ant medicinos priemonės ar jos sterilaus įpakavimo tik tada, jeigu tai yra įmanoma ir tinkama. Trečiojo asmens siūlomos vienkartinės veido kaukės ir jų pakuotės po 10 vienetų nėra pažymėtos CE ženklu, taigi, jų žymėjimas buvo neįmanomas arba netinkamas. Techninio reglamento 39 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta, kad ženklas CE turi būti ant prekinės pakuotės, o prekinė pakuotė yra ta, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams. Trečiasis asmuo pasiūlyme nenurodė, kad jo siūlomi 10 kaukių maišeliai yra jų prekinės pakuotės. Trečiojo asmens siūlomų prekių pirminė pakuotė yra dėžutė, į kurią sudėti 5 maišeliai po 10 kaukių. Ant šios dėžutės yra nurodyta visa informacija, kurią reikalaujama nurodyti pagal Direktyvą ir Techninį reglamentą, t. y. CE ženklas, kaukių modelis, gamintojas ir jo įgaliotas atstovas Europos Sąjungoje.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas Ekstremalių sveikatai situacijų centras, įgijęs vienkartines kaukes, jų neparduos ir neplatins pašaliniams vartotojams, bet aprūpins jomis ligonines ir kitas įstaigas. Vienkartinės kaukės naudotojams bus perduodamos dėžutėse, kuriose yra 50 kaukių (prekinėse pakuotėse). Ieškovės teiginiai, kad atsakovas dalins kaukes pakuotėse po 10 vienetų, nepažymėtose CE ženklu, yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pozicijos dėl kaukių pakuočių žymėjimo nepatvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) išaiškinimai. Atsakydama į ieškovės suformuluotą klausimą, ši tarnyba nurodė, kad platinant individualias kaukių pakuotės po 10 vienetų atskirai, ant jų turėtų būti nurodyta visa teisės aktuose reikalaujama informacija. Tai leidžia daryti išvadą, kad pakuotės ženklinimo reikalavimai priklauso nuo to, kokioje pakuotėje kaukės yra perduodamos vartotojams. Šiuo atveju trečiasis asmuo prekes atsakovui Ekstremalių sveikatai situacijų centrui teiks dėžutėse, ant kurių yra nurodyta visa reikiama informacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Trečiojo asmens pasiūlytų prekių pakuotė neatitiko pirkimo sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad siūlomos vienkartinės kaukės turi būti supakuotos ne daugiau nei po 10 vienetų ir pažymėtos CE ženklu. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta detalesnių reikalavimų kaukių pakavimui ir žymėjimui, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi aktualiomis Direktyvos ir Techninio reglamento nuostatomis, kuriomis siekiama, kad CE atitikties ženklas būtų nurodomas tiek ant medicinos priemonės, tiek ant bet kurios jos pakuotės. Pagal Techninį reglamentą, medicinos priemonės etiketėje taip pat turi būti nurodytas gamintojas, jo įgaliotas atstovas Europos Sąjungoje, tinkamumo naudoti laikas, partijos (serijos) numeris, žyma dėl (ne)sterilumo, informacija apie tai, ar priemonė yra vienkartinio naudojimo. Pirkimo objektu esančių kaukių prekinė pakuotė – tai pakuotė, į kurią sudėtos 10 vienkartinių kaukių, todėl ant šios pakuotės turi būti pateikta visa teisės aktuose nurodyta informacija. Ant trečiojo asmens siūlomų kaukių prekinių pakuočių nėra nurodytas nei jų gamintojo įgaliotas atstovas Europos Sąjungoje, nei atitikties ženklas CE.
10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, esą pirkimo sąlygose nėra reikalavimo, kad 10 vienkartinių kaukių turi būti supakuotos pirminėje (prekinėje) pakuotėje ir būtent ant šios pakuotės turi būti CE ženklas. Nors techninėje specifikacijoje 10 kaukių pakuotė nėra apibūdinta kaip pirminė (prekinė) pakuotė, tai nereiškia, kad ji nėra laikoma tokia pagal teisinį reglamentavimą ir savo paskirtį. Vienintelis logiškas ginčui aktualių pirkimo sąlygų nuostatų aiškinimas yra toks, kad CE ženklu turi būti pažymėta pati vienkartinė kaukė, o kai tai neįmanoma ar nepateisinama – pirminė pakuotė, į kurią supakuotos vienkartinės kaukės. Tokį aiškinimą patvirtina aktualios Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normos ir jomis pagrįstas Akreditavimo tarnybos išaiškinimas. CE atitikties deklaracija neatstoja CE atitikties ženklo ant vienkartinių kaukių ar jų pirminės pakuotės.
10.3. Popierinė dėžutė, kurioje pateikiamos 5 pirminės (prekinės) pakuotės su 10 kaukių kiekvienoje iš jų, atitinka antrinės pakuotės apibrėžimą. Teismas nepagrįstai pripažino šią dėžutę pirmine pakuote vien dėl to, kad ant jos yra pažymėtas CE atitikties ženklas.
10.4. Atsakovė VšĮ „CPO LT“, nustatydama reikalavimą vienkartines kaukes tiekti pakuotėse, kuriose būtų ne daugiau kaip 10 kaukių, netiesiogiai nustatė, kad konkrečiam naudotojui (vartotojui) bus teikiama10 kaukių pakuotė, o ne dėžutė su keliomis tokiomis pakuotėmis. Naudotojas, turėdamas 10 kaukių pakuotę be CE atitikties ženklo, nežinos, ar tokios kaukės atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Jeigu kaukės būtų dalinamos dėžutėmis, kuriose yra 50 kaukių, reikalavimas supakuoti jas po 10 vienetų galėtų būti vertinamas kaip beprasmė, tiekėjų konkurenciją ribojanti ir prekių kainą didinanti sąlyga.
10.5. Atsakovė VšĮ „CPO LT“ tiekėjams nepaaiškino, kad ant 10 kaukių pakuotės nėra būtinas CE atitikties ženklas ir jį pakanka nurodyti ant pakuotės, į kurią yra įdėtos kelios pakuotės po 10 kaukių, nors tiekėjai ne kartą kėlė klausimą dėl kaukių pakavimo į dėžutes po 50 vienetų. Tikėtina, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose ar jų paaiškinimuose būtų nurodyta, kad atsakovui Ekstremalių sveikatai situacijų centrui yra priimtini pasiūlymai, pagal kuriuos būtų teikiamos 10 kaukių pakuotės be CE atitikties ženklo ir kitos privalomos informacijos, pasiūlymus pateiktų daugiau tiekėjų. Taip būtų užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija ir galimybė nupirkti prekę už mažesnę kainą.
10.6. Viešojo pirkimo sąlygos yra privalomos ne tik pirkimo dalyviams, bet ir perkančiajai organizacijai, vertinančiai pateiktus pasiūlymus. VšĮ „CPO LT“, pripažindama pirkimo laimėtoju trečiojo asmens pasiūlymą, neatitikusį pirkimo sąlygų, pažeidė lygiateisiškumo, skaidrumo ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos principus.
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „CPO LT“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Iš pirkimo sąlygų formuluočių matyti, kad tiekėjai, įrodinėdami savo siūlomos prekės atitiktį techninėje specifikacijoje nustatytam reikalavimui, kad prekė būtų pažymėta CE ženklu, turėjo pateikti ne CE ženklu pažymėtą pakuotę ar prekę, o atitikties deklaraciją. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių papildomų reikalavimų pakuočių ženklinimui. Atsakovė nustatė, kad kartu su trečiojo asmens pasiūlymu yra pateikta siūlomam prekės modeliui išduota CE ženklinimo atitikties deklaracija, todėl jo pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas.
11.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad vertinant prekes turėjo būti papildomai remiamasi pirkimo sąlygose neįvardintais kriterijais (ieškovės nurodytais teisės aktais). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pasiūlymai negali būti atmetami dėl to, kad jie neatitinka aiškiai neišviešintų reikalavimų.
11.3. Pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas pateikti 10 kaukių pakuotes, nedetalizuojant duomenų dėl tokios pakuotės ženklinimo ar paskirties. Trečiojo asmens siūlomos prekės yra supakuotos 50 vienetų prekinėje pakuotėje, kurioje yra 5 maišeliai su 10 kaukių kiekviename iš jų. Ant prekinės pakuotės yra CE ženklas ir visa kita būtina informacija, reikalaujama pagal Direktyvą ir Techninį reglamentą.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Ekstremalių sveikatai situacijų centras prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Atsakovas perkamas vienkartines kaukes neatlygintinai perduoda juridiniams asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas) prasme laikomi vartotojais arba gaminio naudotojais. Šios kaukės dažniausiai perduodamos dėžutėse, kuriose yra po 50 kaukių, o subjektai, kuriems atsakovas perdavė kaukes, jas gali dalinti tiek dėžutėmis po 50 vienetų, tiek po 1 vienetą. Laikant vienkartines kaukes maišeliuose, jos yra geriau apsaugomos nuo aplinkos poveikio, pavyzdžiui, nuo dulkių.
12.2. Ieškovės pateiktame Akreditavimo tarnybos išaiškinime nurodoma, kaip turi būti pažymėta pirminė prekių pakuotė, bet nėra nurodoma, kuri pakuotė laikoma pirmine. Iš pateikto išaiškinimo matyti, kad pakuotės ženklinimo reikalavimai priklauso nuo to, kokioje pakuotėje kaukės yra perduodamos naudoti. Šiuo atveju prekine pakuote turi būti laikoma dėžutė, kurioje yra 50 kaukių, todėl ant jos turėjo būti CE ženklas.
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad prekės turi būti supakuotos po 10 vienetų ir kad jos turi būti pažymėtos CE ženklu. Tačiau pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad 10 kaukių turi būti supakuotos į prekinę pakuotę, kaip ji suprantama pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, ar kad tokia 10 kaukių pakuotė turi būti pažymėta CE ženklu. Ieškovė, nurodydama, kad siūlomos prekės turėjo būti vertinamos pagal Direktyvą ir Techninį reglamentą, siekia, kad pasiūlymai būtų vertinami pagal pirkimo sąlygose neišviešintus reikalavimus, tačiau tokia situacija nėra galima.
13.2. Trečiojo asmens pasiūlymas atitinka visus pirkimo dokumentuose iškeltus reikalavimus. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė siūlomų vienkartinių veido kaukių gamintojo techninę dokumentaciją, kurioje aiškiai nurodyta, kad siūlomos vienkartinės kaukės yra pakuojamos po 10 vienetų, ir atitikties deklaraciją, kurioje nurodyta, kad siūlomos kaukės pažymėtos CE ženklu. Trečiojo asmens siūlomų prekių prekinės pakuotės (dėžutės, kuriose sudėta po 5 maišelius su 10 kaukių kiekviename iš jų) atitinka ir ieškovės nurodytose teisės aktuose keliamus reikalavimus, nors prekių atitiktis šiems reikalavimams pagal pirkimo sąlygas ir neturėjo būti vertinama.
13.3. Atsakovai ir teismas pagrįstai vadovavosi pirkimo dokumentais ir netaikė juose nenurodytų reikalavimų, todėl, priešingai nei nurodė ieškovė, jie ne pažeidė, bet užtikrino viešojo pirkimo principų įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti pirkimo laimėtoją teisėtumo. Atsakovė VšĮ „CPO LT“, veikdama pagal atsakovo Ekstremalių sveikatai situacijų centro įgaliojimą, vykdė asmens apsaugos priemonių viešąjį pirkimą, kurio objektas yra suskirstytas į 9 dalis. Ieškovė dalyvavo atsakovės vykdytame pirkime ir, be kita ko, pateikė pasiūlymą 8 šio pirkimo daliai, kuria buvo siekiama įgyti vienkartines kaukes. 2020 m. spalio 14 d. VšĮ „CPO LT“ informavo ieškovę, kad, įvertinus tiekėjų pateiktus pasiūlymus šiai pirkimų daliai, buvo sudaryta pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, kurioje pirmąją vietą užėmę trečiojo asmens UAB „Saugos gidas“ pasiūlymas, savo ruožtu ieškovės pasiūlymas liko antras. Atsakovė informavo ieškovę, kad trečiojo asmens pasiūlymas, pateiktas 8 pirkimo daliai, buvo pripažintas šios pirkimo dalies laimėtoju, todėl su trečiuoju asmeniu bus sudaryta viešojo pirkimo sutartis.
16. Ieškovė nesutinka su atsakovės VšĮ „CPO LT“ sprendimu sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti pirkimo laimėtoju trečiojo asmens pasiūlymą, taip pat su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo toks atsakovės sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pagal pirkimo sąlygose išdėstytus reikalavimus ir taikytinas imperatyvias teisės aktų normas, kuriomis, jos nuomone, taip pat turėjo būti vadovaujamasi vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus, pirkime siūlomos vienkartinės kaukės turėjo būti supakuotos ne daugiau kaip 10 vienetų prekinėse pakuotėse, kiekviena iš kurių turėtų būti pažymėta CE ženklu. Ieškovė nurodo, kad ant trečiojo asmens pasiūlytų 10 vienkartinių kaukių pakuočių nėra nei CE ženklo, nei kitos teisės aktuose nurodytos informacijos, turimos pateikti ant vienkartinių kaukių prekinių pakuočių, todėl atsakovė ir jos pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymą kvalifikavo kaip atitinkantį pirkimų sąlygose keliamus reikalavimus. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai suabsoliutino vien tik pažodinį pirkimo sąlygų aiškinimą ir netaikė imperatyvių medicininių įrenginių pakuočių ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų – Direktyvos ir Techninio reglamento – nuostatų, kurios, nors ir nebuvo perkeltos į pirkimo sąlygas, yra privalomai taikomos. Taigi, ieškovė nagrinėjamoje byloje kelia klausimus, ar trečiojo asmens pasiūlymas, pripažintas pirkimo laimėtoju, atitinka pirkime keliamus reikalavimus dėl vienkartinių kaukių pakavimo ir ženklinimo, taip pat ar atsakovė ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tokį trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą.
17. Vertinant ieškovės šioje byloje išdėstytus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog bendri reikalavimai medicinos priemonėms ir jų ženklinimui yra nustatyti Techniniame reglamente, kuriuo Lietuvoje yra įgyvendinamos 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų su paskutiniais jos pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/47/EB, nuostatos. Šiame teisės akte, be kita ko, yra išdėstyti ir reikalavimai dėl medicinos prietaisų ženklinimo CE atitikties ženklu, kuris reiškia, kad produktą įvertino gamintojas ir kad jis yra laikomas atitinkančiu Europos Sąjungos keliamus saugos, sveikatos ar aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai yra pateikti Techninio reglamento IX skyriuje. Šiose nuostatose nurodyta, kad medicinos priemonės, kurios atitinka šio reglamento V skyriuje nurodytus esminius reikalavimus, pateikiant jas rinkai privalo būti paženklintos Techninio reglamento 12 priede nurodytu atitikties ženklu CE (Techninio reglamento 38 punktas). Aptariamose nuostatose taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jei tai įmanoma ir tinkama, atitikties ženklas CE turi būti pažymėtas ant medicinos priemonės ar jos sterilaus įpakavimo ir ant naudojimo instrukcijos. Ženklas CE turi būti aiškiai matomas, įskaitomas bei neištrinamas. Atitikties ženklas CE taip pat turi būti žymimas ant prekinės pakuotės (Techninio reglamento 39 punktas). Prekinės pakuotės samprata yra apibrėžta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, kurioje nurodyta, kad prekinė, arba pirminė, pakuotė – tai pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams.
18. Techniniame reglamente yra nustatytas ir apibūdintas ne tik reikalavimas žymėti medicinos priemones atitikties ženklu CE. Šio teisės akto 1 priedo 14.3 papunktyje išvardinti ir kiti duomenys, kurie turi būti nurodyti medicinos priemonių etiketėse. Pagal aptariamą nuostatą, etiketėse, pavyzdžiui, turi būti nurodomas medicinos priemonės gamintojo pavadinimas arba prekybinis pavadinimas ir adresas, informacija, kuri yra būtina, kad būtų galima, ypač sveikatos priežiūros specialistams ir vartotojams, identifikuoti medicinos priemonę ir pakuotės turinį, jei reikia, žodis „sterilu“, partijos kodas arba serijos numeris, data (metai ir mėnuo), iki kurios medicinos priemonė gali būti saugiai naudojama, nuoroda, kad medicinos priemonė skirta vienkartiniam naudojimui ir pan. (Techninio reglamento 1 priedo 14.3.1–14.3.6 papunkčiai).
19. Tokios Techninio reglamento nuostatos sudaro pagrindą sutikti su ieškovės pozicija, kad teisės aktuose yra nustatyti griežti reikalavimai dėl medicinos priemonių pakuočių ženklinimo, kurių turi būti paisoma tiekiant šias priemones rinkoje. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad pagal Techninį reglamentą ant medicinos priemonių prekinės pakuotės turėtų būti žymimas atitikties ženklas CE, taip pat medicinos priemonių etiketėse turėtų būti nurodyti kiti Techniniame reglamente išvardinti duomenys apie medicinos priemonę ir jos charakteristikas. Kita vertus, aptartas teisinis reglamentavimas dėl medicinos priemonių ženklinimo pats savaime nepatvirtina ieškovės pozicijos, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkime keliamų reikalavimų vienkartinių kaukių pakuotėms ir jų ženklinimui.
20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras perkančioji organizacija pateikia pirkimo dokumentuose. Šio straipsnio 2 dalyje yra pateiktas duomenų, turimų pateikti pirkimo dokumentuose, sąrašas. Aptariamoje nuostatoje, be kita ko, nurodyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti pasiūlymų rengimo reikalavimai; perkamų prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis, prekių tiekimo terminai; techninė specifikacija; pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos ir kt. (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 1, 8, 10 ir 11 punktai). Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančioji organizacija laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami. Tiekėjų pasiūlymai privalo būti vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas (išskyrus tam tikras išimtis), nebent jų turinys lemtų išvadą apie tokio laipsnio neaiškumą, dviprasmiškumą ir pan., kad tai suponuotų jų pripažinimą neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018, 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė. Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
23. Pirmiau aptartos VPĮ normos ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai reiškia, kad visos konkretaus vykdomo viešojo pirkimo taisyklės ir šiame pirkime keliami reikalavimai turi būti išdėstyti pirkimo dokumentuose. Būtent pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija turi apibrėžti aiškias ir konkrečias taisykles, pagal kurias pirkime varžysis tiekėjai, išvardinti išsamius pirkimo objektui keliamus reikalavimus, nurodyti priemones, kuriomis tiekėjai turi pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį keliamiems reikalavimams, nurodyti pasiūlymų vertinimo tvarką, kriterijus ir pan. Iš pirmiau aptartų išaiškinimų taip pat matyti, kad perkančioji organizacija negali pirkime remtis reikalavimais, kurie nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose ir tokiu būdu nebuvo išviešinti tiekėjams, taip pat ji negali aiškinti pirkimo sąlygų taip, kad būtų pakeista šių sąlygų esmė ir jų lingvistine forma išreikštas turinys, nes priešingu atveju būtų pažeisti imperatyvūs viešųjų pirkimų principai. Todėl siekiant nustatyti, ar ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkime keliamų reikalavimų ir jis neteisėtai buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, yra pagrįsta, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, kokie reikalavimai pirkimo sąlygose buvo keliami vienkartinių kaukių pakavimui ir ženklinimui, taip pat turi būti nustatyta, ar trečiojo asmens pasiūlymas šiuos reikalavimus atitiko.
24. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualūs reikalavimai tiekėjų turimų pateikti vienkartinių kaukių supakavimui ir ženklinimui yra išdėstyti pirkimo sąlygų 2 priede – techninėje specifikacijoje. Šio priedo 4 punkte pateiktos lentelės 8 dalyje, kurioje yra išvardintos pirkimo objekto 8 dalies charakteristikos, 1.8 papunktyje nurodyta, kad veido kaukės turi būti supakuotos ne daugiau kaip po 10 vienetų. Aptariamos lentelės 5 punkte taip pat nustatytas kitas reikalavimas, kad tiekėjo siūlomos vienkartinės kaukės turi būti pažymėtos CE ženklu. Pirkimo dokumentų 1 priedo 3 lentelėje, kurioje yra išvardinti kartu su pasiūlymais reikalaujami pateikti dokumentai, 4 punkte nurodyta, kad pirkimo 8 daliai turi būti pateikti žymėjimą CE ženklu patvirtinantys dokumentai (atitikties deklaracija). Jokių kitų reikalavimų dėl ketinamų įgyti vienkartinių kaukių pakuočių, jų ženklinimo, ant pakuočių turimos pateikti informacijos ir pan. pirkimo dokumentuose nebuvo keliama. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygose nėra nustatyta nei kad 10 vienkartinių kaukių pakuotė turi būti jų prekine pakuote, nei kad ant šios pakuotės turėtų būti pažymėtas atitikties ženklas CE ir (ar) kiti Techniniame reglamente išvardinti duomenys, turimi nurodyti medicinos priemonių etiketėse. Aptartų pirkimo sąlygų turinys suponuoja išvadą, kad atsakovė nekėlė tiekėjams reikalavimo supakuoti ne daugiau kaip 10 vienkartinių kaukių į prekines pakuotes.
25. Pirmiau nurodytą išvadą papildomai patvirtina atsakovės VšĮ „CPO LT“ paaiškinimai, pateikti pirkimo vykdymo metu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovei buvo pateiktas prašymas paaiškinti pirkimo sąlygas dėl vienkartinių kaukių supakavimo. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad dauguma gamintojų vienkartines kaukes teikia 50 vienetų pakuotėse, o ne pirkimo dokumentuose nurodytose ne didesnėse kaip 10 vienkartinių kaukių pakuotėse. Atsakydama į šį klausimą, atsakovė, be kita ko, nurodė, kad techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas, kad kaukės turi būti supakuotos ne daugiau kaip po 10 vienetų, yra taikomas tik individualiai vienkartinių kaukių pakuotei. Tokios aplinkybės rodo, kad atsakovė pirkimo dokumentuose nurodytas ne didesnes nei 10 kaukių pakuotes nelaikė prekinėmis pakuotėmis, kaip jos yra apibrėžtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Atitinkamai, tai reiškia, kad pirkimo sąlygose atsakovai nekėlė tokioms individualioms pakuotėms reikalavimų, kurie pagal Techninį reglamentą yra taikomi ženklinant prekines pakuotes.
26. Ieškovė, nagrinėjamoje byloje įrodinėdama, kad ant pirkimo dokumentuose nurodytų ne daugiau kaip 10 vienetų vienkartinių kaukių pakuočių turi būti pateiktas atitikties ženklas CE, nurodo, kad nors šios pakuotės pirkimo sąlygose nėra įvardintos kaip prekinės, jos atitinka prekinių pakuočių sąvoką savo prasme ir paskirtimi. Ieškovė nurodo, kad būtent tokios ne didesnės kaip 10 vienetų pakuotės bus teikiamos jų realiems vartotojams, t. y. fiziniams asmenims, kuriems turi būti sudarytos galimybės įvertinti, ar tiekiamos kaukės atitinka šiai medicinos priemonei nustatytus standartus. Vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia ieškovės pozicija sutikti nėra pagrindo.
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vienkartinių kaukių pirkėju yra atsakovas Ekstremalių sveikatai situacijų centras, kuris siekia aprūpinti jomis asmens sveikatos priežiūros įstaigas, savivaldybių administracijas ar kitus subjektus. Nei pirkimo dokumentuose, nei kituose byloje esančiuose įrodymuose nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovas Ekstremalių sveikatai situacijų centras, kurio įgaliota atsakovė VšĮ „CPO LT“ vykdo pirkimą, siekė perduoti vienkartines kaukes pirmiau nurodytiems subjektams 10 vienetų pakuotėse ir būtent šiam tikslui nustatė reikalavimą dėl atitinkamo kaukių supakavimo. Priešingai, pastarasis atsakovas pateikė duomenis, kad jis perduoda kitiems juridiniams asmenims vienkartines kaukes 50 vienetų pakuotėse, o šie juridiniai asmenys gali dalinti vienkartines kaukes darbuotojams savo nuožiūra (žr., pvz., atsakovo Ekstremalių sveikatai situacijų centro atsiliepimo į apeliacinį skundą 6 punktą). Reikalavimas supakuoti mažesnį, 10 vienetų neviršijantį vienkartinių kaukių kiekį, atsakovo teigimu, yra nustatytas siekiant papildomai apsaugoti jas nuo išorės veiksnių (dulkių ir pan.). Pažymėtina, kad pagal teisės aktus nėra draudžiama nustatyti tokį reikalavimą, kad tiekėjai pirkime siūlytų prekes, kurios yra papildomai supakuotos į mažesnes pakuotės vidinio naudojimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti patogesnį jų naudojimą ir jas apsaugoti nuo išorinių veiksnių poveikio. Tokia sąlyga pati savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pirkimo dokumentuose nurodytos mažesnės talpos pakuotės bus platinamos kaip prekinės pakuotės ir kad jos turi atitikti teisės aktuose nustatytas taisykles dėl prekinių pakuočių ženklinimo.
28. Ieškovės įrodinėjamų teiginių, kad pirkimo sąlygose nurodyta ne daugiau kaip 10 vienkartinių kaukių pakuotė yra vertinama kaip prekinė pakuotė, todėl turi atitikti Techniniame reglamente išdėstytus reikalavimus, nepatvirtina ir jos pateikti įgaliotos institucijos – Akreditavimo tarnybos – atsakymai į jos užklausas. Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į Akreditavimo tarnybą suformulavusi jai konkretų klausimą, ar Techniniame reglamente nurodyti duomenys, turimi pateikti ant medicininio prietaiso pakuotės, įskaitant ir CE ženklą, turėtų būti nurodyti ant pakuočių, į kurias yra supakuota ne daugiau kaip 10 vienkartinių kaukių, jeigu tokios 10 kaukių pakuotės bus platinamos atskirai (išėmus jas iš dėžutės, kurioje yra sudėtos 5 vienkartinių kaukių pakuotės po 10 kaukių kiekvienoje iš jų ir ant kurios yra pateikti visi pagal Techninį reglamentą turimi pateikti duomenys). Atsakydama į šį aiškiai ir konkrečiai suformuluotą kausimą, Akreditavimo tarnyba nurodė, kad ant individualių pakuočių turėtų būti nurodyti visi teisės aktuose nurodyti duomenys, kartu pažymėdama, kad toks reikalavimas būtų taikomas būtent tuo atveju, jeigu individualios pakuotės būtų platinamos atskirai. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Akreditavimo tarnybos atsakymas buvo nulemtas ieškovės pateikto klausimo formuluotės, kuri nagrinėjamu atveju neatitiko faktinės situacijos ir pirkimo dokumentų reikalavimų, bet atspindėjo pačios ieškovės šioje byloje įrodinėjamą poziciją. Kaip minėta, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pirkimo dokumentuose nurodytas reikalavimas supakuoti vienkartines kaukes į ne daugiau kaip 10 kaukių talpinančias pakuotės buvo nustatytas siekiant šiose pakuotėse platinti pirkimo objektu esančias prekes.
29. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė pirkime nekėlė tiekėjams reikalavimo supakuoti ne daugiau kaip 10 vienkartinių kaukių į prekines pakuotes, pažymėti šias pakuotes atitikties ženklu CE ar pateikti ant jų Techniniame reglamente išdėstytus duomenis. Tokios sąlygos nebuvo nustatytos nei pirkimo dokumentuose, kuriuose turi būti išviešinti visi pirkime keliami reikalavimai ir pagal kurias perkančioji organizacija turi vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, nei atsakovės paaiškinimuose dėl pirkime keliamų reikalavimų. Ieškovė, nurodydama priešingai, netinkamai interpretuoja jos nurodytų teisės aktų nuostatas pirkimo sąlygų kontekste ir nepagrįstai siekia taikyti tiekėjų pasiūlymams reikalavimus, kurie nebuvo išviešinti pirkimo dokumentuose.
30. Įvertinus šioje nutartyje aptartas pirkimo dokumentų sąlygas, matyti, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą 8 pirkimo daliai, turėjo užtikrinti, kad kaukės bus pakuojamos ne daugiau kaip po 10 vienetų, nedetalizuodamas, kokia (pirminė ar ne) tai bus pakuotė, taip pat turėjo užtikrinti, kad kaukės būtų pažymėtos CE ženklu. Pastarąją aplinkybę tiekėjas turėjo pagrįsti pateikdamas atitikties deklaraciją. Be šių reikalavimų, tiekėjams nebuvo nustatyta jokių specifinių įpareigojimų dėl vienkartinių kaukių supakavimo ir ženklinimo, todėl būtent pirmiau nurodytais aspektais atsakovė VšĮ „CPO LT“ turėjo vertinti pirkime pateiktų pasiūlymų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymas minėtus reikalavimus atitiko.
31. Pirkime pateiktoje pasiūlymo formoje trečiasis asmuo pažymėjo, kad jo siūlomos vienkartinės kaukės atitinka reikalavimą dėl vienoje pakuotėje turimų pateikti kaukių kiekio, nes jos yra supakuotos po 10 vienetų. Grįsdamas šį teiginį, trečiasis asmuo pateikė pirkimą vykdančiai atsakovei VšĮ „CPO LT“ prekių gamintojo parengtą aprašymą, kuriame, be kita ko, yra nurodyta, kad vienkartinės kaukės yra supakuotos maišeliuose po 10 vienetų, kurie yra sudėti į 50 vienetų dėžutes, o šios savo ruožtu yra sudėtos į dėžes, talpinančias 2 000 kaukių. Pateikęs šiuos duomenis, trečiasis asmuo pagrindė, kad jo siūlomos vienkartinės kaukės atitinka techninėje specifikacijoje nustatytą reikalavimą dėl tiekiamų kaukių supakavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ta aplinkybė, jog siūlomos 10 kaukių pakuotės yra papildomai sudėtos į didesnes dėžutes, nepaneigia trečiojo asmens pasiūlymo atitikties aptariamam reikalavimui, nes pirkimo dokumentuose, kaip minėta, nebuvo nustatyta jokių kitų reikalavimų dėl kaukių supakavimo, taigi, jose nėra ir draudimo supakuoti tiekiamas 10 vienkartinių kaukių pakuotes į didesnes dėžutes.
32. Trečiasis asmuo pasiūlymo formoje taip pat patvirtino, kad jo siūlomos vienkartinės kaukės yra pažymėtos atitikties ženklu CE ir pažymėjo, jog šią aplinkybę pagrindžia gamintojo pateikta atitikties deklaracija. Kartu su pasiūlymu trečiasis asmuo pateikė atitikties deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad siūlomas gaminys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu trečiasis asmuo išpildė pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą pagrįsti, kad jo siūlomos prekės yra pažymėtos CE ženklu. Nors ieškovė šiuo aspektu pagrįstai nurodo, kad atitikties deklaracija negali pakeisti CE atitikties ženklo ir neeliminuoja pareigos šiuo ženklu pažymėti pačią prekę ir (ar) jos prekinę pakuotę, pažymėtina, kad pagal pirkimo sąlygas (žr. šios nutarties 24 punktą), tiekėjai ginčo pirkime siekdami pagrįsti, jog jų siūlomos kaukės yra pažymėtos CE ženklu, turėjo pateikti atsakovei būtent atitikties deklaraciją. Pirkimo sąlygose nebuvo iškelta reikalavimo pateikti įrodymus, kokiu būdu yra paženklintos vienkartinės kaukės ar jų pakuotės, pateikti tokią pakuotę ir pan. Todėl trečiasis asmuo, pateikęs šį pirkimo sąlygose tiesiogiai įvardintą dokumentą, tinkamai pagrindė, kad jo siūlomos prekės atitinka reikalavimą dėl jų žymėjimo atitikties ženklu CE.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad trečiojo asmens siūlomų vienkartinių kaukių pakuotės neatitinka Techniniame reglamente nustatytų reikalavimų dėl prekinių pakuočių ženklinimo. Kaip minėta, trečiojo asmens pasiūlytos 10 vienkartinių kaukių individualios pakuotės yra sudėtos į didesnes dėžutes, talpinančias 5 individualias vienkartinių kaukių pakuotes, ir, kaip nurodė atsakovas Ekstremalių sveikatai situacijų centras, būtent tokios dėžutės paprastai yra perduodamos juridiniams asmenims, kuriuos yra siekiama aprūpinti apsaugos priemonėmis vykdant šį pirkimą. Byloje yra pateiktos šių 50 vienkartinių kaukių dėžučių nuotraukos, kuriose atvaizduota, kad tokios vienkartinių kaukių dėžutės yra pažymėtos atitikties ženklu CE, taip pat ant šių dėžučių yra pateikti kiti Techniniame reglamente nurodyti duomenys apie jose esančių prekę (prekių gamintojas, jo atstovas Europos Sąjungoje ir pan.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios dėžutės, kurios yra tinkamai paženklintos ir ant kurių yra atskleista visa Techniniame reglamente nurodyta informacija, turėtų būti vertinamos kaip trečiojo asmens siūlomų vienkartinių kaukių prekinės pakuotės.
34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo panaikinti ginčijamą atsakovės sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės 4 138,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Grįsdamas šį prašymą, trečiasis asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. sausio 29 d. sąskaitą ir atliktų darbų detalizaciją, taip pat 2021 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla ir realiai patirtos. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje nesutiko su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija ir ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, trečiasis asmuo įgijo teisę, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur, todėl didžiausia trečiajam asmeniui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3). Trečiojo asmens prašoma priteisti 4 138,20 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti trečiajam asmeniui jo nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovės apeliaciniame skunde keliami klausimai nėra ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš trečiojo asmens atstovo kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų, o atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs trečiojo asmens atstovas atstovavo trečiojo asmens interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos ginčo aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 1 891,24 Eur suma, priteistina iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saugos gidas“ (juridinio asmens kodas 302603046) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essmedi“ (juridinio asmens kodas 302615244) 1 891,24 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Romualda Janovičienė
Vigintas Višinskis