Civilinė byla Nr. e2A-256-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00910-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. P., R. P., A. P. ir N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų T. P., R. P., A. P. ir N. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Euromiškas“ dėl pinginių reikalavimų, neįvykdžius sutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. P., R. P., A. P. ir N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Euromiškas“ 68 000 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. su atsakove sudarė paslaugų sutartį Nr. 2019/09/26 dėl darbų atlikimo, kuria atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 20 d. (sutarties 1.3 punktas) išvalyti ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, iškertant ir išraunant juose visus menkaverčius medžius bei krūmus, išvežti visas su šiais darbais susijusias atliekas (įskaitant kelmus). Pagal sutarties 2.1 punktą, paslaugų kaina buvo lygi išvežtų medžių ir krūmų vertei. Be to, šalys žodžiu sutarė dėl papildomų darbų, t. y. dar ir dėl kitų, nei sutartyje buvo nurodyti, žemės sklypų išvalymo.
3. Ieškovų teigimu, atsakovė suteikė netinkamos kokybės paslaugas – iškirto visus vertę turinčius medžius ir krūmus, tačiau nei iki sutartyje nurodyto termino, nei per šalių žodiniu susitarimu pratęstą terminą sutarčiai įvykdyti neišrovė ir neišvežė atliekų (kelmų). Atsakovei atsisakius toliau vykdyti darbus, ieškovai 2020 m. birželio 1 d. raštu pranešė apie sutarties nuo 2020 m. birželio 5 d. nutraukimą, kartu prašydami sumokėti neatliktiems atsakovės darbams atlikti reikalingą 68 000 Eur sumą. Kadangi atsakovė ieškovų prašomos sumos nesumokėjo, ji kartu su procesinėmis palūkanomis priteistina iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovų T. P., R. P., A. P. ir N. B. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei UAB ,,Euromiškas“ 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl sutartimi sulygtų darbų apimties, t. y. ar šalys buvo susitarusios dėl iš esmės visos nelikvidžios medienos, esančios tiek antžeminėje sklypų dalyje, tiek ir po žeme pašalinimo iš nurodytų žemės ūkio paskirties sklypų, ar ne. Įvertinęs šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties nuostatas, šalių elgesį, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, kad sutartyje dėl kelmų rovimo darbų nebuvo sulygta, todėl ieškovų reikalavimas atsakovei kompensuoti jų rovimo kaštus yra nepagrįstas.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintos Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės (redakcija nuo 2016 m. lapkričio 24 d.) (toliau – Taisyklės). Ir nors nei šiose Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta nelikvidžios medienos sąvoka, tačiau jose yra nurodyta, kokia mediena laikytina likvidžia. Pagal Taisyklių 2.13 punktą, likvidinė mediena – padarinė ir malkinė mediena, pagaminta iš stiebų arba likvidinių šakų (padarinė mediena – apvalioji mediena skirta perdirbimui (2.25 punktas); likvidinės šakos – ąžuolo, beržo, pušies ir uosio šakos, iš kurių galima pagaminti standartus atitinkančią padarinę ar malkinę medieną (2.52 punktas). Taisyklių 2.53 punkte taip pat pateikta kirtimo atliekų sąvoka – stiebo kelmo antžeminė dalis, susmulkinta pjūvių mediena, padarinės medienos užlaidos, viršūnė, šakos, išskyrus likvidines šakas, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 5 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintose Miško kirtimų taisyklėse, kuriose įtvirtinti aplinkosauginiai reikalavimai, yra nustatyta, kad kelmų rovimas galimas nepriskirtuose saugomoms teritorijoms IV miškų grupės miškuose, esančiuose plynųjų miško kirtimų biržėse, užtikrinant dirvos ruošimo ir miško atkūrimo sąlygas. Taigi, visa tai, kas nepatenka į likvidinės medienos sąvokos apibrėžimą (apvalioji mediena arba padarinė mediena, likvidžios šakos, stiebai bei malkinė mediena), laikytina nelikvidine (nelikvidžia) mediena.
7. Teismo vertinimu, atsakovė, pasirašydama sutartį, išreiškė valią tik dėl antžeminės dalies medžių ir krūmų sutvarkymo, kitu atveju, t. y. šią sutartį aiškinant taip, kaip ją aiškina ieškovai, pareigos atlikti savo sąskaita papildomų darbų už beveik 70 000 Eur prisiėmimas prieštarautų siekiančios pelno bendrovės tikslams ir uždaviniams. Todėl tokią ieškovų poziciją teismas pripažino visiškai nesąžininga.
8. Lingvistinis sutarties aiškinimas taip pat nelėmė kitokios teismo išvados dėl darbų apimties, juo labiau kad sutarties tekstą parengė patys ieškovai. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja savo jėgomis ir kompetencija, užtikrindama visus privalomus kokybės reikalavimus ir laikydamasi aukščiausių tokio pobūdžio paslaugoms taikomų standartų, išvalyti lauką, t. y. iškirsti ir išrauti visus menkaverčius medžius ir krūmus iš šiame punkte išvardintų žemės ūkio paskirties sklypų. Sutartyje nėra pakankamai aiškiai įvardinti atliktini veiksmai (darbai), vienu metu objektyviai nėra galimybės ,,iškirsti ir išrauti“ medžius, įprastai tokios paslaugos rinkoje nėra teikiamos, išskyrus, kaip paaiškino atsakovės vadovas, gali būti raunami tik jauni krūmai, kurių šaknys nėra storos ir gilios. Tik atlikus medžių bei krūmų kirtimą yra sprendžiamas klausimas, kokiu būdu bus šalinamas kelmas, t. y. ar rovimu, ar frezavimu (kelmų naikinimas į juos įgręžiant grąžtus ir tokiu būdu sutrupinant), ar naikinimas su cheminiais preparatais. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. M.-P..
9. Tai, kad dėl kelmų rovimo darbų nebuvo susitarta, teismui leido įsitikinti ir Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenys, kad didžiajai daliai žemės sklypų yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, o iš 41 ginčo sklypo tik 13 sklypų nėra nustatyta dirvožemio apsauga. Vadinasi, daugumoje sklypų yra būtina saugoti dirvožemį, o kelmų rovimas tokio reikalavimo neatitiktų.
10. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovai reikalavimą atsakovei dėl šalių ginčo objektu tapusių paslaugų pareiškė ne iš karto, t. y. pradėjus vykdyti sutartį, o tik atsakovei atliktus iš esmės beveik visus medžių ir krūmų kirtimo bei medienos išvežimo darbus. Akivaizdu, kad šalims susitarus dėl kelmų pašalinimo, būtų pagrindas pretenziją pareikšti žymiai anksčiau. Be to, medžių ir krūmų kirtimas įprastai vyksta šaltuoju metų laiku, o kelmų naikinimas vyksta tik šiltuoju metų periodu (vasarą), nes dėl įšalo arba žemos temperatūros neveikia (nereaguoja) kelmus ardantys herbicidai, šaltuoju metu, atliekant frezavimą, genda įranga (grąžtai).
11. Teismas pasisakė ir tokiu aspektu, kad ieškovų įrodinėjamas sutarties dalykas atsakovei nebuvo naudingas, nes jos atlygį už darbus sudarė tik surinkta mediena, kuri vėliau perdirbta į biokurą. Kelmų rovimo darbai yra ne tik techniškai sudėtingesnis, bet ir žymiai brangesnis procesas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovai T. P., R. P., A. P. ir N. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas, byloje nesant įrodymų apie konkrečias atsakovės pajamas, gautas iš žemės sklypuose išgautos medienos (žaliavos), bei įrodymų apie darbų sąnaudas, negalėjo padaryti išvados, kad sutarties dalyko aiškinimas kaip apimančio ir mechaninius kelmų rovimo darbus reikštų atsakovės finansinius nuostolius ir tuo remdamasis negalėjo atmesti ieškovų reikalavimo. Atsakovei atliekant visus darbus kompleksiškai, jie nebūtų kainavę 68 000 Eur.
12.2. Ginčas byloje kilo ne dėl tiesioginės ieškovų veiklos – ūkininkavimo paruoštuose sklypuose, o dėl atsakovės veiklos. Todėl teismas nepagrįstai aukštesnius atidumo reikalavimus taikė būtent ieškovams, o ne atsakovei. Darbų užsakovai neturi pareigos rūpintis, ar verslo įmonės vadovas tinkamai supranta pasirašomos sutarties nuostatas.
12.3. Lingvistinė sutarties nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad sutarties dalyką apėmė ir po medžių nukirtimo likusių kelmų išrovimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kitas protingas žmogus frazei ,,iškirsti ir išrauti medžius ir krūmus“ būtų suteikęs kokią nors kitą reikšmę, negu kad išrauti ir kelmus, kai prieš raunant būtina nukirsti medžius. Priešingai nei sprendė teismas, jungtukas „ir“ šiuo atveju nereiškia, kad abu veiksmai turi būti atliekami vienu metu, jis reiškia, kad abu veiksmai privalo būti atlikti, o jų eiliškumo pasirinkimas yra darbų vykdytojo diskrecija. Neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui ir tai, ar praktikoje šios dvi paslaugos (kirtimas ir rovimas) yra perkamos atskirai ar kartu, kadangi tai buvo individualus šalių susitarimas.
12.4. Ieškovų poreikis ir sutarties dalykas buvo žemės ūkio paskirties sklypų išvalymas, kad juose būtų galima vykdyti žemės ūkio veiklą, o ne medienos ir (ar) kelmų pardavimas biokuro gamybai. Ieškovams buvo priimtinas ir mechaninis kelmų išrovimas (paprastesnis būdas). Be to, liudytoja J. M.-P. patvirtino, kad rinkoje gana dažnai pasitaiko įmonių, kurios siūlo kompleksines paslaugas (kirtimo ir kelmų rovimo), net ir neturėdamos tam skirtos technikos ir specialių žinių turinčių darbuotojų.
12.5. Dirvožemio apsaugos reikalavimai reiškia, kad sklypų savininkai negali išvežti, parduoti ir pan. dirvožemio, t. y. mažinti ploto ir bloginti savybių. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 110 straipsnyje nėra jokiu nuostatų, kurios draustų kelmų rovimą ar kitokį sklypų paruošimą žemės ūkio veiklai. Žemės ūkio paskirties sklypuose esantį dirvožemio sluoksnį galima arti ir kitaip paveikti. Be to, raunant kelmus mechaniniu būdu dirvožemiui poveikis yra minimalus, o toje vietoje, kur būna kelmas, paviršinio sluoksnio išvis nebūna.
12.6. Ieškovų pretenzijų pareiškimo laiką tiesiogiai nulėmė pačios atsakovės neteisėti ir nesąžiningi veiksmai. Atsakovė nevykdė sutarties 1.2.3–1.2.4 punktuose aiškiai numatytų įsipareigojimų po darbų atlikimo kiekviename konkrečiame žemės sklype informuoti ieškovus, pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą ir tik tada pradėti darbus kitame žemės sklype. Todėl ieškovai atsakovės įsipareigojimų nevykdymą pastebėjo tik vėliau, kai buvo iškirsta daugiau sklypų.
12.7. Atsakovės veiksmai – sutikimas mokėti kompensacijas už kelmų rovimą dviejuose sklypuose, domėjimasis kelmų rovimo sąlygomis, taikos sutarties projekto su jame aiškiai įrašytais kelmų rovimo darbais derinimas – patvirtina, kad sutarties objektą apėmė ir kelmų rovimas.
13. Atsakovė UAB ,,Euromiškas“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
13.1. Atsakovė niekada nesitarė dėl kelmų rovimo, nei su ieškovais, nei su kitais asmenimis, tokia ūkine veikla ji niekada neužsiėmė, jos veikla susijusi su biokuro gamyba. Atsakovė neturėjo ir neturi nei tam reikalingos technikos, nei leidimų šiam darbui, nei specialistų ar žinių. Visi liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai tą patvirtino.
13.2. Darbų pradžioje patys ieškovai organizavo kelmų rovimo darbus atsakovės išvalytuose (iškirstuose) sklypuose. Pasišalinus atsakovės darbuotojams, ten dirbdavo kiti asmenys, kurie, kaip suprato atsakovė, buvo pasamdyti ieškovo T. P.. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojo D. D. paaiškinimai, atsakovės pateiktos SMS žinutės.
13.3. Ieškovas T. P. parengė ir atsiuntė atsakovės vadovui pasirašyti sutarties projektą, kuriame nenurodytas žodis „kelmas“, o žodį „išrauti“ atsakovės atstovai suprato kaip darbą, susijusį su krūmų rovimu, nes jų šaknys nebūna storos ir gilios, lyginant su medžiais. Žodžiai „rauti“ ir „traukti“ lingvistiškai panašūs tiek pagal jų prasmę, tiek pagal skambesį ir rašybą, todėl atsakovės vadovas galėjo pagalvoti, kad ieškovai, rengdami sutartį, padarė gramatinę klaidą, bet nesuteikė tam esminės reikšmės, nes su ieškovais aiškiai susitarė tik dėl paviršinio sklypų valymo.
13.4. Pjaunant storesnį medį patiriama ir daugiau sąnaudų, nes jis nupjaunamas per ilgesnį laiką, greičiau dyla pjūklų grandinės, toks medis sunkiau ir ilgiau pjaustomas, didesnius gabalus sunkiau įkrauti į automobilį ir pan. Šiek tiek didesnis, negu įprastai, atsakovės pelnas iš vieno hektaro išvalyto itin apleisto sklypo nereiškia, kad dėl to atsakovė turi finansuoti ieškovų išlaidas, siekiant sklypus paversti dirbamais laukais.
13.5. Liudytojais apklausti J. M.-P. ir V. K. nurodė, kad net ir tuo atveju, jei kelmai išraunami, juos paskui reikia utilizuoti kaip šiukšles, nes jų nepriima kaip biokuro. Be to, išrovus kelmus iš dirvos prie jų lieka prikibę žemių, smėlio, molio, todėl juos deginant gaunamas pelenų ir dirvos mišinys, kuris iš krosnių turi būti šalinamas ir dažniau, ir specialia įranga. Todėl kelmų naikinimas yra atskiros sutarties objektas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sutarties sąlygų aiškinimo
14. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs dėl jų 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarytos paslaugų sutarties Nr. 2019/09/26 sąlygų, nusakančių sutarties dalyką ir jos vykdymą, aiškinimo. Sutarties dalykas yra apibrėžtas 1.1 punkte, kuriame atsakovė, kaip paslaugų teikėja, įsipareigojo savo jėgomis ir kompetencija, užtikrindama visus privalomus kokybės reikalavimus ir laikydamasi aukščiausių tokio pobūdžio paslaugoms taikomų standartų suteikti apeliantams šias paslaugas: išvalyti lauką, t. y. iškirsti ir išrauti visus menkaverčius medžius ir krūmus iš žemės ūkio paskirties sklypų.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d.), priede, be kita ko, nurodyta, kad žemės ūkio paskirties privačioje žemėje augantys ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 30 cm, priskirtini saugotiniems (7, 7.2 punktai). Vadinasi, mažesnio nei nurodyto skersmens medžiai ir krūmai nėra saugomi, t. y. priskirtini menkaverčiams medžiams ir krūmams, kuriuos pagal sutartį atsakovė ir buvo įsipareigojusi iškirsti bei išrauti.
17. Tam, kad kiltų atsakovės atsakomybė už sutarties pažeidimą, apeliantai privalėjo įrodyti, kad atsakovė netinkamai atliko menkaverčių medžių ir krūmų kirtimo ir rovimo darbus (ar atliko ne visus sulygtus darbus). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai tokių aplinkybių neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jų ieškinį, ginčą išsprendė teisingai.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai sutarties sudarymo poreikį grindė tuo, kad jiems nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų naudojimas pagal paskirtį buvo apsunkintas dėl juose esančių menkaverčių medžių bei krūmų, todėl jie siekė pašalinti kliūtis žemės sklypams eksploatuoti pagal paskirtį. Tai patvirtina ir jų pretenzijų atsakovei turinys. Tiek 2020 m. balandžio 20 d. rašte dėl sutarties vykdymo, tiek 2020 m. birželio 1 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo (žr. ieškinio priedus Nr. 6 ir Nr. 11), apeliantai nurodė, kad kuo greitesnis žemės sklypų sutvarkymas jiems ypatingai yra svarbus siekiant neprarasti galimybės vykdyti tiesioginę žemės ūkio veiklą bei teikti paraiškas dėl žemės ūkio tiesioginių išmokų.
19. Tačiau toks turėtas apeliantų tikslas, t. y. kuo greitesnis menkaverčių medžių ir krūmų pašalinimas iš žemės sklypų, neleidžia padaryti išvados, kad jis turėjo būti pasiektas vien atsakovės pastangomis pagal ginčo sutartį, o patys apeliantai dėl to neturėjo patirti jokių papildomų kaštų. Sutarties 2.1 punkte buvo sulygta, kad atlygis už atsakovės paslaugas (jos darbų kaina) yra ištraukiamų ir išraunamų žemės sklypuose esančių menkaverčių medžių ir krūmų vertė. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, toks susitarimas iš esmės atitiko abiejų šalių interesus, kadangi atsakovė menkaverčius medžius ir krūmus galėjo panaudoti savo ūkinėje veikloje (biokuro gamybai), o kelmų tokioje veikloje panaudoti negalima, ir šie jos atsikirtimų į ieškinį argumentai jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigti. Nėra byloje ir tokių įrodymų, kad apeliantams priklausančiuose žemės sklypuose buvo ne tik menkaverčiai medžiai ir krūmai, dėl kurių pašalinimo iš sklypų ir buvo susitarusios šalys, bet ir vertingesnių medžių, kurie galėjo būti panaudoti kitais, nei biokuro gamyboje naudojama menkavertė mediena, tikslais ir taip kompensuoti didesnius sutarties vykdymo kaštus atsakovei. Todėl aiškinti sutarties sąlygas dėl jos dalyko būtent taip, kaip jas interpretuoja apeliantai, t. y. kad atsakovei teko besąlyginė pareiga pašalinti ir kelmus kaip jos veiklos atliekas, nėra protinga, teisinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnis), be kita ko, atsižvelgiant į pačių apeliantų įvardytus tokių darbų kaštus (68 000 Eur) ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie jos atliktų darbų savikainą (51 051 Eur) ir gautas pajamas (59 641,40 Eur) (žr. 2021 m. sausio 26 d. pažymą apie savikainos nustatymą Nr.16/201 „Dėl 90 erdmetrių biokuro žaliavos paruošimo savikainos“ ir ją detalizuojančias pažymas).
20. Apeliantai, kaip minėta, laikosi pozicijos, kad sutartyje nurodytų menkaverčių medžių ir krūmų kirtimo ir rovimo paslauga pati savaime apima ir kelmų išrovimo paslaugą (darbus). Nors tiesiogiai žodis „kelmai“ sutarties tekste nėra nurodytas, tokį aiškinimą apeliantai grindžia lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu bei sąvokų „išrovimas“ panaudojimu sutartyje, taip pat apeliaciniame skunde tvirtina apie individualaus šalių susitarimo dėl kelmų išrovimo kaip atskiros paslaugos sudarymą. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad dėl kelmų rovimo darbų, kurie yra žymiai sudėtingesni ir reikalaujantys didesnių laiko ir finansinių sąnaudų, nebuvo ir net negalėjo būti tariamasi vien dėl tos priežasties, kad ji tokių darbų iš viso neatlieka, neturi tam jokių ekonominių pajėgumų (atitinkamų žinių, technikos, priemonių, specialistų ir pan.), juo labiau kad net negalėtų jų naudoti biokuro gamybai.
21. Kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties vykdymo, galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan., šalių valia ir prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatoma pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose numatytas sutarčių aiškinimo taisykles.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų, skirtingai negu nurodyta skundžiamame sprendime, neįmanoma visiškai tiksliai identifikuoti, kas parengė sutarties tekstą. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2019 m. rugsėjo 16 d., matyti, kad apeliantas T. P. išsiuntė atsakovei žemės sklypų planus (žr. atsakovo 2021 m. sausio 26 d. pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų priedą), tačiau jokių kitų įrodymų dėl sutarties parengimo aplinkybių, išskyrus šalių prieštaringus paaiškinimus, byloje nėra. Todėl nustatyti, kas paruošė sutarties tekstą – ūkininkas T. P. ar verslininkė UAB ,,Euromiškas“ – pagal byloje esančią medžiagą nėra galimybės, atitinkamai, ir sutarties aiškinimo metodas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai šiuo atveju netaikytinas.
23. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taigi, šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30–31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktas), tačiau teismui bet kuriuo atveju išlieka pareiga patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).
25. Teisėjų kolegija negali sutikti nei su apeliantų argumentais dėl buvusio individualaus šalių susitarimo dėl kelmų pašalinimo kaip atskiros paslaugos, nei dėl to, kad tokį šalių susitarimą patvirtina sutarties pažodinio aiškinimo metodas (lingvistinės formuluotės).
26. Sutartis paprastai yra sudaroma akceptuojant ofertą (pasiūlymą sudaryti sutartį), kuri gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenurodytam asmenų skaičiui (viešoji oferta) (CK 6.167 straipsnis, 6.173 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos duomenimis, ofertą sudaryti sutartį pateikė atsakovė, kreipdamasi į apeliantus su pasiūlymu teikti paslaugas, kuris buvo suformuluotas taip: ,,galime išvalyti jūsų sklypus nuo medžių ir krūmų, už iškirstą žaliavą sumokame“ (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 1). Šio pasiūlymo turinys leidžia teigti, kad atsakovė nė nesiūlė atlikti tokių darbų (suteikti paslaugų), kurios, kaip nustatyta nagrinėjant šią civilinę bylą, rinkoje yra atskira (savarankiška) paslaugų rūšimi, t. y. tokių ketinimų ji neturėjo. Taip pat šiame pasiūlyme išviešino ir pageidaujamą atsiskaitymo būdą – paslaugos suteikiamos mainais į žaliavą. Apeliantai atsakovės pasiūlymą akceptavo ir sutartį su ja dėl darbų dalyje apeliantams priklausančių žemės sklypų pasirašė, o dėl didesnės dalies sklypų buvo žodžiu susitarta vėliau. Paslaugų, dėl kurių šalys sulygo, turinys atskleistas (detalizuotas) 2019 m. rugsėjo 26 d. pasirašytoje sutartyje, kurioje susitarimas dėl kelmų pašalinimo aiškiais žodžiais taip pat nebuvo įtvirtintas.
27. Nors sutarties 1.1 punkto formuluotė ,,<...> išvalyti lauką, t. y. iškirsti ir išrauti visus menkaverčius medžius ir krūmus iš šių žemės ūkio paskirties sklypų<...>“, pačia bendriausia prasme galėtų būti suprantama ir kaip medžių bei krūmų, esančių tiek antžeminėje, tiek požeminėje sklypų dalyje, pašalinimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju pažodinis sutarties aiškinimo metodas neleidžia paneigti atsakovės pozicijos, kad žodžio ,,išrauti“ panaudojimo tekste tikslas kartu su žodžiu ,,iškirsti“ apibūdino vien skirtingos brandos medžių ir krūmų pašalinimo procesą, nes kai kurie jų galėjo būti ir raunami, o ne kertami. Pažymėtina, kad apeliantus sutarties pasirašymo ir jos vykdymo procese atstovavęs ūkininkas T. P. ir atsakovė UAB ,,Euromiškas“ abu yra verslininkai, todėl konkrečios paslaugos ir darbai, dėl kurių buvo sulygta, turėjo būti įvardyti sutartyje visiškai aiškiai ir vienodai suprantamai abiem sutarties šalims.
28. Teisėjų kolegijai sutinkant su atsakove, kad pažodinis sutarties aiškinimo metodas nepatvirtina atsakovės įsipareigojimų (jos prieš pasirašant sutartį turėtų ketinimų ar šalių individualaus susitarimo) savo pačios sąskaita apeliantams atlikti kelmų pašalinimo darbus, tokie atsikirtimai į apeliacinį skundą, kad atsakovė galėjo suklysti sutapatindama sutartyje vartojamus žodžius ,,išrauti“ ir ,,ištraukti“, jau neturi reikšmės. Be to, nors sutartyje iš tiesų vartojami abu šie veiksmažodžiai, labiau tikėtina, kad tokiais žodžiais įvardyti skirtingi darbų etapai. Tuo leidžia įsitikinti, pavyzdžiui, atsakovės atsakymo į apeliantų 2020 m. balandžio 20 d. pranešimą turinys (žr. ieškinio priedą Nr. 7), kuriame ji teigė, kad sklypuose A12 ir R19 yra atlikti visi darbai, nors jie ir pareikalavo didelių išlaidų, kadangi traukimo atstumas per pelkes buvo apie 2 km ir daugiau. Kitaip tariant, ištraukimo darbai vykdant sutartį buvo traktuojami kaip nupjautų medžių ir išrautų krūmų pašalinimas iš sklypo.
29. Sutarties šalių tikruosius ketinimus galima identifikuoti ir pagal jų elgesį po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Ir nors šalių elgesys po sutarties sudarymo negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020 30 punktas).
30. Pagal sutarties 1.2.2 ir 1.2.3 punktus, atsakovė, atlikusi darbus konkrečiame žemės ūkio paskirties sklype, įsipareigojo informuoti apie tai apeliantus, kurie privalėjo įvertinti atliktus darbus, pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą arba raštu pareikšti pagrįstas pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pačių šalių valia preciziškai nebuvo paisoma sutarties sąlygų. Pavyzdžiui, sutartimi buvo sulygta dėl darbų 17 žemės sklypų atlikimo, tačiau, kaip nustatyta byloje, šalys vėliau sutartį papildė ir žodiniu susitarimu dėl analogiškų darbų atlikimo dar 24 apeliantams priklausančiuose žemės sklypuose. Nėra ginčo ir dėl to, kad šalys nesiekė įgyvendinti susitarimo dėl informavimo apie darbų pabaigą kiekviename iš žemės sklypų (tiek įrašytų į sutartį, tiek ir į ją neįrašytų) būtent darbų priėmimo–perdavimo aktu. Patys apeliantai tokių aktų nereikalavo, nekliudė atsakovei atlikti darbų kiekviename paskesniame žemės sklype, įskaitytinai ir tuose, kurie į sutartį nebuvo įrašyti. Todėl ir tokia aplinkybė, kad apeliantai ilgą laiką (atsakovės teigimu, iki darbai buvo beveik užbaigti) jokių pretenzijų dėl darbų apimties – nešalinamų kelmų – apskritai nereiškė, dar daugiau, iš pradžių ėmėsi jų šalinimo savo pačių sąskaita, leidžia sutikti su atsakovės procesiniuose dokumentuose bei jos susirašinėjime su apeliantais pateikiamu sutarties aiškinimu, kad dėl šios paslaugos suteikimo, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, šalys individualiai nebuvo susitarusios.
31. Kitokio ginčo sutarties dalyko aiškinimo nesuponuoja ir faktas, kad atsakovė kompensavo apeliantams dalį patirtų kelmų šalinimo išlaidų ar ketino baigti ginčą taikos sutartimi. Būtent tokio atsakovės elgesio motyvai, nurodyti jos atsakymuose į apeliantų pretenzijas, pakankamai logiški bei įtikinami, t. y. tokius veiksmus ji atliko ne todėl, kad pripažino neatlikusi sutartyje numatytų darbų, bet todėl, kad geranoriškai bendradarbiavo ir siekė išsaugoti gerus santykius su paslaugų užsakovais. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sutartį išaiškino tinkamai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvados, dėl kokių paslaugų buvo susitarusios šalys, nepaneigia.
32. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neįrodė ir savo būsimų nuostolių, kurių kompensacijos reikalavo iš atsakovės, fakto bei dydžio. Apeliantai savo reikalavimą grindė išlaidų, kurios galimai bus jų patirtos atliekant atsakovės nepadarytus pagal sutartį darbus, atsiradimu. Pirma, šalys, kaip ne kartą nurodyta pirmiau, buvo susitarusios būtent dėl menkaverčių medžių ir krūmų iškirtimo ir (ar) išrovimo bei pašalinimo iš žemės sklypų. Apeliantai tiek ieškinyje, tiek atsakovei siųstose pretenzijose nurodė, kad atsakovė iškirto tik vertingus medžius ir krūmus, o mažaverčius paliko, tačiau toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja pačios sutarties esmei ir jos sudarymo tikslui.
33. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pripažino dalies darbų neįvykdžiusi dėl objektyvių priežasčių, t. y. sklypuose esančio vandens ir jų pelkėtumo, dėl ko technika į juos negalėjo patekti (žr. ieškinio priedą Nr. 3). Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė siūlė pratęsti terminą sutarčiai įvykdyti, tačiau apeliantai pranešė sutartį nutraukiantys. Byloje nėra ir jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų užfiksuota, kokios konkrečiai dalies darbų kiekviename iš sklypų atsakovė neatliko ar atliko netinkamai, išskyrus deklaratyvius apeliantų teiginius.
34. Trečia, atsakovės atlygį sudarė jos pačios iškirsti ir išrauti menkaverčiai medžiai ir krūmai, naudojami biokuro gamyboje. Taigi, net esant prielaidų vertinti (o šiuo atveju jų nėra), kad atsakovė ne visus menkaverčius medžius ir krūmus iškirto ir išrovė, už tai jai nebuvo ir sumokėta, ji naudos negavo, atitinkamai, apeliantai nėra patyrę išlaidų už tai, ko jie pagal sutartį negavo. Pažymėtina, kad savo nuostolių dydį apeliantai grindė Adutiškio kooperatinės bendrovės 2020 m. gegužės 8 d. komerciniu pasiūlymu (žr. ieškinio priedą Nr. 9), kuriame nurodyta, kad kelmų ir krūmų, esančių 17 sklypų, kurių bendras plotas 80 ha, išrovimo ir išvežimo darbų kaina yra 68 000 Eur. Tačiau iš prie šio komercinio pasiūlymo pridėto žemės sklypų sąrašo matyti, kad jų bendras plotas yra 356,7745 ha. Šiame pasiūlyme taip pat nėra nurodyta, kaip buvo apskaičiuota tokia suma, kokios paslaugos (darbai) ją sudaro, taigi neįmanoma ir patikrinti šių skaičiavimų teisingumo bei pagrįstumo. Dar daugiau, atsakovė pateikė į bylą įrodymus (skelbimą apie žemės sklypų pardavimą), kad patys apeliantai nėra suinteresuoti sklypų parengimu žemės ūkio veiklai vykdyti, taigi ir šiuo aspektu vertinant labiau tikėtina, kad tokių išlaidų jie nepatirs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
36. Atsakovė prašo jai priteisti 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašomos atlyginti išlaidos mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą galėtų būti atlyginamos iki 1 972,62 Eur išlaidos). Atitinkamai, atsakovei iš kiekvieno apelianto priteisiama po 453,75 Eur (1 815 Eur / 4) bylinėjimosi išlaidų kompensacija.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Euromiškas“ (juridinio asmens kodas 300140681) iš ieškovų T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Tomas Venckus