Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-4148-580-2012].doc
Bylos nr.: I-4148-580/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 191686650 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-4148-580/2012

(Proceso Nr. 3-61-3-02208-2012-0)

                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,

dalyvaujant pareiškėjai N. S.,

atsakovo atstovei Alicijai Voiciechovskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į eitas pareigas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja N. S. prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) direktoriaus 2012-08-01 įsakymą Nr. P-977 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. S.“; 2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas VSDFV Vilniaus skyriuje.

Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2012-08-01 įsakymu Nr. P-977 pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, t. y. 2012-07-20 tarnybos metu buvo neblaivi, ir skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. 2012-08-03 pareiškėja buvo atleista iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų. N. S. VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriuje dirbo nuo 2002-02-01, laimėjusi konkursą į vyresniosios specialistės (pašalpoms) pareigas. Nuo 2005-01-03 konkurso būdu buvau priimta į valstybės tarnybą Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės vyriausiosios specialistės pareigas. Visą laiką sąžiningai ir atsakingai vykdė jai priskirtas tarnybines funkcijas, skundų ir nuobaudų dėl atliekamo darbo neturėjo. Kiekvienais metais pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama gerai ir labai gerai, jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. 2006 m. VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius pareiškė padėką už nuoširdų darbą. Per paskutinius 12 mėnesių tarnybinių nuobaudų neturėjo.

VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-07-20 įsakymu Nr. P-939, atsižvelgęs į nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą, buvo nušalinta nuo pareigų. 2012-07-20 padarė tarnybinį nusižengimą, nes vakare vartojo alkoholio, dėl susikaupusio nerimo, susirūpinimo, nuovargio ir įtampos neišsimiegojo. Padarydama tarnybinį nusižengimą neįžeidė žmogaus orumo ir nediskreditavo įstaigos autoriteto. Mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra per griežta.

Teismo posėdyje pareiškėja pripažino, kad 2012-07-19 išgėrė 200 g brendžio, tačiau tai padarė dėl to, jog negalėjo pakęsti nuolatinių kabinete kartu sėdėjusių bendradarbių patyčių, o su neblaivumo nustatymu sutiko dėl blogos emocinės būklės. 

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagal VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos B. B. 2012-07-20 tarnybinį pranešimą Nr. 2-15-439, vadovaujantis Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų, patvirtintų vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132, nuostatomis, 2012-07-20 buvo atlikta Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės N. S. nušalinimo nuo darbo procedūra. Pareiškėjai nurodyta pateikti paaiškinimą dėl įtariamo neblaivumo. N. S. 2012-07-20 paaiškino, kad atsisako neblaivumo patikrinimo medicinos įstaigoje. 2012-07-20 nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo akte užfiksuoti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad pareiškėja neblaivi, užfiksuota, kad N. S. atsisakė medicininės apžiūros. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-07-20 įsakymu Nr. P-939 pareiškėja 2012-07-20 buvo nušalinta nuo pareigų.

VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-07-24 įsakymu Nr. P-948 buvo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, kuri padarė išvadą, kad Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė N. S. padarė šiurkštų pažeidimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, ir pasiūlė pareiškėją už šiurkštų pažeidimą atleisti iš pareigų. VSDFV direktorius 2012-08-01 įsakymu Nr. P-977 pripažino, kad Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė N. S. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, t. y. nesilaikydama VSDFV Vilniaus skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006-07-19 įsakymu Nr. V-67, 11 punkto reikalavimų, 2012-07-20 tarnybos metu buvo neblaivi, ir skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Teismo posėdyje pažymėjo, kad argumentai, jog tarnybiniu nusižengimu neįžeistas žmogaus orumas ir nepakenkta įstaigos autoritetui, nėra teisiškai reikšmingi, nes įstatyme tokia kvalifikavimo sąlyga nenustatyta, kai nustatomas neblaivumas darbo vietoje. Pažymėjo, kad pareiškėja yra daug kartų gydžiusis nuo alkoholizmo, o bendradarbių pašaipas aiškino jų nepakantumu pareiškėjos su girtavimu susijusiam elgesiui.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-08-01 įsakymo Nr. P-977, kuriuo pareiškėja atleista iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus vedėja B. B. 2012-07-20 tarnybiniu pranešimu Nr. 2-15-439 „Dėl vyriausiosios specialistės N. S. veiksmų“ informavo VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių apie pareiškėjos atvykimą į darbą neblaivios ir apsvaigusios ir prašė pavesti Teisės ir personalo skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl netinkamo elgesio, o pasitvirtinus šiam faktui –  atleisti specialistę iš einamų pareigų (b. l. 22). VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius V. V. 2012-07-20 nurodymu Nr. 2-27-316 prašė pareiškėjos nedelsiant pateikti paaiškinimą dėl įtariamo neblaivumo 2012-07-20 darbe darbo metu (b. l. 23). 2012-07-20 paaiškinime N. S. nurodė, kad atsisako neblaivumo patikrinimo medicinos įstaigoje (b. l. 24). VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-20 nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktu Nr. 11-1981 pareiškėja buvo nušalinta nuo tarnybos, kadangi nustatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad specialistė yra neblaivi (iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo susijaudinusi, dirgli, nerišliai kalbėjo; b. l. 25–26). VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-07-20 įsakymu Nr. P-939 Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė N. S. 2012-07-20 nuo 12.00 val. buvo nušalinta nuo pareigų (b. l. 27). VSDFV Vilniaus skyriaus tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2012-07-25 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11-2016 prašė pareiškėjos iki 2012-07-26 11.00 val. dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo pateikti paaiškinimą raštu (b. l. 28). N. S. 2012-07-26 paaiškinime nurodė, kad 2012-07-20 išvakarėse jautėsi blogai dėl susikaupusio nerimo, susirūpinimo, nuovargio ir įtampos. Vakare buvo išgėrusi alkoholio, bet manė, kad tai nepakenks ir iki darbo pradžios spės išsimiegoti. Pabudusi 3 val. nakties nebeužmigo ir pradėjo ruoštis į darbą, todėl atėjus į darbą galėjo būti juntamas alkoholio kvapas, o nerimas ir įtampa atsispindėti veide. Savo poelgį vakare vartoti alkoholio vertino neigiamai. Pareiškėjai gaila ne dėl to, kad buvo nušalinta nuo darbo ir nepavyko išsisukti nuo atsakomybės, bet gėda dėl to, kad savo netinkamu elgesiu užgavo kolegų, tėvų jausmus, save pažemino bei sutrukdė dirbančių kolegų darbo laiką. Dėl nušalinimo nuo pareigų žala nebuvo padaryta, nes užduotis atliko kitą darbo dieną. Prašė priimant sprendimą (siūlymą) atsižvelgti į jos gerąsias darbo bei žmogiškąsias savybes ir nevertinti jos tarnybinio nusižengimo kaip šiurkštaus (b. l. 29). VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 14.1 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu ir atsižvelgdamas į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2012-08-01 išvadą Nr. 11-2072 (b. l. 20–21), 2012-08-01 įsakymu Nr. P-977 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. S.“ pripažino, kad Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė N. S. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, t. y. nesilaikydama VSDFV Vilniaus skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006-07-19 įsakymu Nr. V-67, 11 punkto reikalavimų, 2012-07-20 tarnybos metu buvo neblaivi, ir skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Nuo 2012-08-03 N. S. atleista iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų (b. l. 30–31).

N. S. iš tarnybos buvo atleista atsakovo 2012-08-01 įsakymu Nr. P-977 remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu, kuriame įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nenurodytus Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Tarnybinio nusižengimo apibrėžimas įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibūdinimas yra pateiktas šio straipsnio 5 dalyje, pagal kurią šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje keitėsi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto redakcija. Pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2012-08-01, kai įsigaliojo 2012-06-05 įstatymas Nr. XI-2041, buvo nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Dabar galiojančioje aptariamo straipsnio 6 dalies 7 punkte nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Pakeičiant teisės normos redakciją papildomai buvo įterpti žodžiai „taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje“ ir taip sudaryta galimybė šiurkščiais laikyti ir ne tarnybos metu padarytus nusižengimus. Byloje iškilo klausimas dėl to, ar sprendžiant, ar buvo asmuo apsvaigęs tarnybos metu, reikalinga įrodyti, jog toks elgesys įžeidė žmogaus orumą ar diskreditavo valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Aiškindama Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2012-08-01), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011-03-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1098/2011 yra pažymėjusi, kad pagal ją pats valstybės tarnautojo buvimas tarnybos metu neblaivaus savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Norint konstatuoti aplinkybę taip pat yra būtina nustatyti kitas šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas aplinkybes: kad valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti taikytini bendrieji su žmogaus orumu sietini arba visuomenės (jos didžiosios dalies) požiūrį į atitinkamą valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą formuojantys kriterijai.

2011-05-10 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas rodo, jog pakeitimu siekta nustatyti atsakomybę už elgesį ne tarnybos metu, o ne sugriežtinti atsakomybę už tarnybos metu padarytus pažeidimus. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto pakeitimas padarytas siekiant „patikslinti esamą reglamentavimą ir nustatyti, kad piktnaudžiavimas alkoholiu (taip pat toksinėmis, narkotinėmis medžiagomis) laikytinas šiurkščiu pažeidimu ir ne darbo (ne tarnybos) metu, jei tai įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą“. Iš to daroma išvada, kad atsakomybė už buvimą neblaivaus tarnyboje gali būti taikoma tada, kai nustatoma papildoma aplinkybė, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas buvo padarytas galiojant ankstesnei Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto redakcijai, tik tarnybinė nuobauda paskirta 2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2041 įsigaliojimo dieną. Priimant sprendimą dėl pažeidimo kvalifikavimo remiamasi pažeidimo dieną galiojusia teisės normos redakcija, nebent įstatymo pakeitimas švelnina atsakomybę.

Tarnybinio nusižengimo 2012-08-01 tyrimo išvadoje Nr. 11-2072 buvo nustatyta, kad N. S. atvyko į tarnybą neblaivi ir dėl to buvo nušalinta nuo tarnybos. Tai, kad pareiškėja atvyko į tarnybą neblaivi, patvirtina visuma surinktų įrodymų: VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos 2012-07-20 tarnybinis pranešimas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-20 nušalinimo nuo darbo aktas, pačios pareiškėjos 2012-07-26 paaiškinimas, kad ji vartojo alkoholinių gėrimų ir atvyko į tarnybą, paaiškinimas teisme dėl suvartoto alkoholio kiekio. Nors pareiškėja ir nurodė, kad su neblaivumo nustatymu sutiko tik dėl patirto šoko, tačiau ši aplinkybė tarnybinio nusižengimo vertinimui reikšmės neturi. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama atsisakyti medicininio patikrinimo, ji buvo informuota apie galimybę pasitikrinti neblaivumą, jai nebuvo daromas spaudimas prisiimti kaltę be patikrinimo. Be to, nušalinimo nuo darbo akte pareiškėja pažymėjo, kad su aktu sutinka. Remiantis šiais įrodymais yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja atvyko į tarnybą neblaivi, vadinasi, padarė tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006-07-19 įsakymu Nr. V-67, 11 punktu, valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Tam, kad neblaivaus valstybės tarnautojo atvykimas į tarnybą būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jį būtų galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, turi būti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje ši aplinkybė nebuvo tirta. Visgi įstaigos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus, nes pareiškėjos darbas, kaip ji pati pripažino, yra susijęs su klientų aptarnavimu. Tokių pareigų vykdymas esant pastebimai neblaivaus gali įžeisti paslaugų besikreipiančio asmens orumą ir diskredituoti įstaigą. 

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja suvokė, jog į tarnybą eina neblaivi, t. y. šių pasekmių norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vyriausioji specialistė, atvykdama į tarnybą neblaivi ir tai suvokdama, pažeidė pavyzdingumo bei padorumo principus. Darbo metu būdama neblaivi prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į VSDFV Vilniaus skyriaus veiklą, kenkė jo reputacijai, autoritetui. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darbo metu buvimas neblaivaus savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutartis administracinėje byloje A822-573/2009). Be to, toks valstybės tarnautojos elgesys pats savaime žemina ne tik įstaigos, kurioje ji dirba, bet ir tarnybos sistemos autoritetą, todėl N. S. elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Taigi atsakovas, nustatęs Valstybės tarnybos 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatytą atleidimo pagrindą, pagrįstai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Taisyklių reikalavimų ir terminų. Pareiškėjos padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, nenustatyta. Prašomas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-08-01 įsakymas Nr. P-977 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti bei  grąžinti pareiškėją į eitas pareigas VSDFV Vilniaus skyriuje. N. S. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė :

 

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam  teismui  paduodant  skundą  šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                              Jūra Marija Strumskienė