Civilinė byla Nr. 2S-1839-823/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18791-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.6; 99.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 13 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jam priklausančią 1/2 dalį iš su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui S. S. priteisiant visą butą natūra ir išmokant ieškovui A. S. jam tenkančios 1/2 dalies buto rinkos kainos piniginę kompensaciją – 219 000 Lt; įpareigoti atsakovą S. S. sudaryti sąlygas ieškovui A. S. atlikti viso trijų kambarių buto su palėpės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), individualų vertinimą; priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. S. atsiliepimu prašė įpareigoti ieškovą atlikti turto vertinimą per nustatytą laiką ir patikslinti ieškinį arba pateikti dubliką.

Ieškovas A. S. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, prašydamas nutraukti civilinę bylą. Nurodė, kad jam yra žinomos teisinės ieškinio atsisakymo pasekmės.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukė; grąžino ieškovui A. S. 75 proc. žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų, o aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima priimti ieškinio atsisakymo, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

3. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, o tokį atsisakymą priėmus, priteisti atsakovui iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

                            1) Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio šioje proceso stadijoje yra negalimas, nes byloje yra pateiktas atsiliepimas į ieškinį bei buvo rengiamas priešieškinys.

                            2) Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad procesas jau prasidėjo ir kad šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, bei ginčijamoje nutartyje nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas nebuvo pateikęs į bylą dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes juos buvo numatyta pateikti kartu su atsakovo priešieškiniu.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentu, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio šioje proceso stadijoje yra negalimas, nes byloje jau buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį bei rengiamas priešieškinys. Šis apelianto argumentas negali būti pripažintas pagrįstu.

Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi,  ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokia ieškovo teisė gali būti realizuota bet kurioje proceso stadijoje. Ieškovo teisė atsisakyti ieškinio yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, todėl tinkamai pareikštas ieškinio atsisakymas bylą nagrinėjančiam teismui yra privalomas, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai galėtų pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kitaip nei ieškinio atsiėmimo atveju, ieškovui atsisakant ieškinio nereikalaujama, kad dėl tokio procesinio veiksmo būtų gautas atsakovo sutikimas. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovo A. S. pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitinka nurodytus reikalavimus. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ieškovo ieškinio atsisakymas gali pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai priėmė ieškovo A. S. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė.

Vadovaujantis CPK 93 ir 94 straipsniais, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertina ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas S. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neturėjo pasisakyti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, sprendžia tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesprendžia prašymų, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, ir dėl kurių ginčijamoje nutartyje nebuvo pasisakyta. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirajame skunde pateiktas prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo apeliacinės instancijos teismo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tais atvejais, kai pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus proceso šaliai sutrukdė tai, kad procesas buvo užbaigtas nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės rašytinio proceso tvarka, šalis nepraranda teisės tokį prašymą teikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos  teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio atsisakymą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                  Goda Ambrasaitė-Balynienė