Civilinė byla Nr. e2A-213-613/2022

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01758-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 3.1.7.6; 

3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J.-M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internos projektai“ dėl avanso, netesybų priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ priešieškinį dėl 2020 m. lapkričio 19 d. preliminaraus sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. J.-M. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje numatyta dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Internos projektai“ 8 000,00 Eur dydžio sumokėtą avansą, 5 000,00 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1.                      Ieškovė su atsakove UAB „Internos projektai“ 2020 m. kovo 6 d. sudarė statybų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 1 d. pastatyti ir parduoti gyvenamąjį namą už 88 000,00 Eur (su PVM), o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu iki 2020 m. gruodžio 1 d. ir pervesti 8 000,00 Eur avansą.

1.2.                      Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pervedė atsakovei 8 000,00 Eur avansą. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė.

1.3.                      Bendraujant su atsakove dėl namo statybos pradžios ir vykdomų darbų                                      2020 m. gegužės 10 d., 2020 m. birželio 29 d., ji vis tikino, kad iki nustatyto termino visi darbui bus atlikti (parengtas ir suderintas namo statybos projektas, bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir kt.), tačiau jokie statybos darbai nebuvo pradėti vykdyti. O po susitikimo su atsakove 2020 m. liepos mėnesį, ji pradėjo vengti ieškovės, nebendradarbiavo, neatsiliepė į skambučius, neinformavo apie sutarties vykdymo eigą.

1.4.                      2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti duomenis apie sutarties vykdymą. Kadangi atsakovė nebendradarbiavo, prašomų duomenų nepateikė, ieškovė nustatė, kad jokio realaus sutarties vykdymo nėra. Ieškovė nesitikėdama, kad sutartis iki sutartyje numatyto termino bus įvykdyta, informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutraukia sutartį ir prašo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. atsiuntė prašymą, juo prašė atšaukti vienašališką sutarties nutraukimą ir pakeisti sutarties sąlygas, t. y. nustatyti, kad atsakovė įsipareigoja pastatyti ir parduoti namą iki 2021 m. kovo 1 d., o ieškovė įsipareigoja atsiskaityti iki 2021 m. balandžio 1 d. Tačiau ieškovė 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nesutinka su sutarties pakeitimu, kadangi atsakovė nebendradarbiavo ir jokie realūs veiksmai, susiję su sutarties vykdymu, nebuvo atlikti ir pradėti.

2.       Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 8 000,00 Eur dydžio sumokėto avanso, 5 000,00 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė UAB „Internos projektai“ pateikė prieštaravimus (priešieškinį) ir prašė pakeisti 2020 m. lapkričio 19 d. preliminarų sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovės 3 588,25 Eur sumokėto avanso dalį, 5 procentus metinių palūkanų, o kitą ieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei dalį sumokėto avanso – 3 588,25 Eur (t. y. iš 8 000,00 Eur gauto avanso atskaičius atsakovės turėtas 4 411,75 Eur išlaidas (nuostolius) dėl sutarties vykdymo). Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl sutarties nevykdymo ir nebendradarbiavimo. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė šias aplinkybes:

3.1.                      Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2019 m. spalio mėnesį pagal skelbimą dėl atsakovės parduodamo jau pastatyto namo apžiūros. Ieškovei namas patiko ir kitas susitikimas įvyko su ieškove ir jos drauge. Ieškovė su drauge pareiškė, kad nori pirkti namus, pageidavo, kad žemės sklypai būtų šalia vienas kito (kaimynystėje) būtent „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijoje. Ši sąlyga buvo viena iš esminių.

3.2.                      Atsakovė surado du sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl jų pirkimo pradėjo derybas su sklypų savininkais. Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo brangesnis, jis kainavo 8 000,00 Eur (tai yra 2 000,00 Eur brangiau nei rinkos kaina). Šio sklypo savininkė informavo, kad sklypą galės parduoti tik 2020 m. rugsėjo mėnesio gale. Atsakovė apie tai informavo ieškovę. Ieškovė nurodė, jog terminas jai nėra svarbus, kadangi neskuba statytis namo. Ieškovė pasirinko sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutiko mokėti didesnę nei rinkos kainą. Atsakovė informavo ieškovę, kad sklypo didesnės kainos dalis, t. y. 2 000,00 Eur, bus pridėta prie namo sąmatos, ieškovė tam neprieštaravo.

3.3.                      Atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. su žemės sklypo savininke pasirašė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo parduoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 2 d. už 8 000,00 Eur. Atsakovė su sklypo pardavėja sutarė, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovei bus leista savo lėšomis įrengti geriamojo vandens ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus ir vykdyti statybos darbus. Atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo pardavėjai sumokėjo 2 000,00 Eur avansą.

3.4.                      2019 m. lapkričio mėn. atsakovė savo lėšomis minėtame žemės sklype įrengė geriamojo vandens ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus. 2019 m. lapkričio 19 d. buvo padaryta tinklų geodezinė išpildomoji nuotrauka. Apie tai buvo informuota ir ieškovė.

3.5.                      2019 m. gruodžio 19 d. atsakovė pasirašė sutartį su projektuotoju S. N. dėl ieškovės namo projektavimo, buvo pradėti namo projektavimo darbai pagal ieškovės nurodymus ir pageidavimus.

3.6.                      Vėliau bendravimas su ieškove vyko per atsakovės direktoriaus „Messenger“ programą, kadangi ieškovė buvo Vokietijoje. Ieškovės norai dėl namo ploto, namo išdėstymo sklype, vidaus išplanavimo nuolat kito. Nors statybų sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2020 m. kovo 6 d., tačiau ieškovė galutinio namo projekto nepatvirtino, tikslios vietos, kurioje turėtų stovėti namas, žemės sklype nenurodė. Ieškovė buvo informuota, kad sklypas bus nupirktas ne anksčiau kaip 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Ieškovė patvirtino, kad tai neturi jokios reikšmės, kadangi penkerius metus neplanuoja gyventi tame name. Vėliau išreiškė pageidavimą, kad, išpylus namo pamatus, darbai nevyktų bent mėnesį (kad nusistovėtų pamatai), ir pabrėžė, kad sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai jai nėra svarbūs, nes ji niekur neskuba.

3.7.                      2020 m. liepos 15 d. ieškovė susisiekė su atsakovės direktoriumi per „Messenger“ programą dėl namo pakeitimų ir paprašė pateikti pasiūlymus su kainomis dėl terasinių langų. Tai patvirtina, kad atsakovė dėl ieškovės nuolatinės namo projekto kaitos negalėjo suderinti galutinio projekto su projektuotoju ir pradėti vykdyti darbų.

3.8.                      2020 m. liepos 21 d. įvyko dar vienas susitikimas su ieškove ir jos vyru žemės sklype, kuriame ketino statyti namą. Ieškovei pakartotinai buvo paaiškinta, kad atsakovė neturi galutinio namo projekto ir negali pradėti darbų be projekto, projektas yra nesuderintas dėl ieškovės nuolatinių projekto pakeitimų.

3.9.                      2020 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė atsiuntė žinutę į „Messenger“ programėlę ir pasiteiravo, kada atsakovė pradės darbus ir kokia situacija dėl žemės sklypo.

3.10.                      2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė gavo el. laišką su prašymu pateikti dokumentus.

3.11.                      Ieškovė žinojo, kad atsakovė negali pateikti išrašo iš Registrų centro dėl žemės sklypo, nes žemės sklypą atsakovė pagal preliminarios sutarties sąlygas (prieš tai suderintas su ieškove) įsigyti galėjo tik rugsėjo mėnesio gale.

3.12.                      Atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė pasiūlymą, t. y. ieškovei norint nutraukti sutartį, perleisti ieškovei žemės sklypo pirkėjo teises (tuo metu buvo sumokėtas 2 000,00 Eur avansas) ir grąžinti ieškovei 2 000,00 Eur avansą, 4 000,00 Eur atsakovės turėtų išlaidų projektavimo darbams, komunikacijoms įrengti arba pratęsti sutarties terminus statybų darbams iki 2021 m. liepos 1 d. Tačiau 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovė gavo pranešimą, kad ieškovė vienašališkai nutraukia sutartį, nors sutartis dar nebuvo nepasibaigusi, ir reikalauja grąžinti avansą ir sumokėti 5 000,00 Eur baudą.

3.13.                      Ieškovės prašomos priteisti 5 000,00 Eur netesybos (bauda) yra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir tai, kad jokių padarinių ieškovei neatsirado, t. y. prievolės įvykdymo termino praleidimas nepadarė ieškovei jokios realios žalos. Teismui nusprendus priteisti netesybas, atsakovė prašė jas sumažinti nuo 5 000,00 Eur iki 500,00 Eur sumos. Būtent tokia netesybų suma, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, padarinių nebuvimą ir ieškovės netinkamą bendradarbiavimą, sąlygojusį atsakovė prievolių neįvykdymą, atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad šią dieną ieškovė neturi nei namo, nei buto, neturi kur grįžti, sandoris neįvykdytas, namas nėra pastatytas. Būtent atsakovė surado sklypą namo statybai, ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad sklypas bus perkamas vėliau. Pats sklypas ir sklypo kaina ieškovei tiko, kaimynystė buvo svarbi (ieškovei buvo svarbu, kad sklypai būtų tuose pačiose soduose). Po sutarties pasirašymo, liepos mėnesį, ieškovė sugrįžo pasižiūrėti, kaip vyksta statybos, ir pamatė tuščią sklypą, apaugusį žolėmis. Ieškovė pati susirado, kam priklauso sklypas, ir susisiekė su savininke (V. P.), kuri jai pasakė, kad tas sklypas parduotas statyboms, tačiau statybos nevyko. Ieškovė apsisprendė sutartį nutraukti, nes terminas jau buvo įpusėjęs (terminas turėjo baigtis                             lapkričio 1 d.), o nuo pat kovo mėnesio jokie darbai nebuvo vykdomi. Projektas nebuvo suderintas, atsakovė pateikė pirmo aukšto planą. Tas planas, kurį pateikė atsakovė, jai tiko. Buvo derinama tik tai, kas turėjo būti viduje. Nusprendė nutraukti sutartį liepos mėnesį, pamačiusi, kad niekas nevyksta. Kreipėsi į advokatą, kadangi atsakovė nebendravo su ja. Avansas buvo sumokėtas dar iki sutarties sudarymo, o atsakovė žadėjo, kad kovo–balandžio mėnesiais bus pradėti darbai. Atsakovė pati nustatė sutarties įvykdymo laikotarpį. Buvo numatyta namą statyti iš kredito unijos paskolos. Paskolą buvo nutarta suteikti, bet nebuvo pateikti dokumentai paskolai gauti, nes nebuvo turto vertinimo. Be to, ieškovė turėjo butą Šilutės mieste, jį pardavė, kad gautas lėšas panaudotų namo statybai. Iš pradžių atsakovė neprašė pratęsti statybos termino. Visas civilinės atsakomybės sąlygas, baudos dydį taip pat nustatė pati atsakovė. Iš pradžių (nuo 2019 m. iki sutarties pasirašymo) buvo kalbėta, kad ieškovei nesvarbu, kada atsakovė pastatys namą, tačiau ieškovė, gyvendama Vokietijoje, pradėjo planuoti sugrįžimą, pardavė savo butą, todėl namo pastatymo terminas jai tapo svarbūs. Šiuo metu ieškovė jau įsigijo kitą žemės sklypą toje pačioje bendrijos teritorijoje. Naujo žemės sklypo derybos buvo pradėtos po sutarties nutraukimo.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Internos projektai“ atstovai pripažino, kad atsakovė, sudarydama statybų sutartį ir nustatydama tokį sutarties įvykdymo terminą, iš esmės padarė klaidą. Paaiškino, kad buvo paimta šabloninė sutartis iš interneto, kadangi atsakovė nėra profesionalė sutarčių sudarymo srityje, todėl sudarant sutartį buvo padaryta klaidų. Kitose sutartyse yra numatyti terminų pratęsimai. Sutartis buvo šabloninė ir susirašė tik vardus ir pavardes. Sąlygos dėl 5 000,00 Eur netesybų specialiai neįrašė. Dabar sutartyse tokios sąlygos nebeliko. Visi kiti klientai buvo patenkinti jų paslaugomis. Ieškovė jau yra įsigijusi kitą sklypą toje pačioje gatvėje. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė susirado kitą sklypą ir statytoją, todėl nutraukė sutartį su atsakove. Sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Šiuo metu ginčo sklype statomas kitas namas, kitam asmeniui (tai yra sodo pastatas iki 80 kv. m, kuriam nereikia nei tokio projekto, nei topografinės nuotraukos), kaina – apie 68 000,00 Eur. Ieškovei buvo suprojektuotas A+ namas, mūrinis, o atsakovė pastatė sodo namą, karkasinį, todėl jų kainų negalima lyginti. Ieškovės namo statyba turėjo būti brangesnė. Tai, kad ieškovė nesiruošė name gyventi dar 5 metus, patvirtina šalių susirašinėjimo medžiaga. Su ieškovės drauge statybos sutartis taip pat nebuvo pasirašyta. Atsakovei buvo sunku karantino metu, buvo pripažinta, kad įmonė nukentėjo nuo COVID-19. Darbus apsunkino nuolatiniai ieškovės projekto taisymai, taip pat COVID-19 pandemija ir tai, kad pradėti statyti negalėjo, kadangi sklypas buvo ne įmonės vardu. Projektas iki galo taip ir nebuvo suderintas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad, ieškovei nenutraukus sutarties, iki lapkričio 1 d. nebūtų spėjusi sutarties įvykdyti. Atsakovė dėl sutarties nutraukimo patyrė nuostolių, juos sudaro: projektas, didesnė dalis negu rinkos vertė žemės sklypo suma ir topografinė nuotrauka. Buvusi sklypo savininkė (V. P.) nenorėjo nuleisti kainos, be to, ieškovei kaina (8 000,00 Eur) tiko. Jeigu ieškovė būtų sutikusi su termino pratęsimu, būtų pastatę namą iki 2021 m. kovo 1 d., tačiau buvo akivaizdu, kad ieškovė nebenori, kad jos namą statytų atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovei I. J.-M. iš atsakovės UAB ,,Internos projektai“ 8 000,00 Eur sumokėto avanso, 5 000,00 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 13 000,00 Eur sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 024,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės 2020 m. kovo 6 d. sudarytos namo statybos rangos sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai. Užsakovė (ieškovė) nusprendusi, kad rangovė iki sutartinio termino (iki 2020 m. lapkričio 1 d.) neįvykdys numatytų darbų, ėmėsi savo teisių gynimo ir kaip vieną iš priemonių savo teisėms apginti pasirinko vienašalį sutarties nutraukimą, kuris sietinas su CK 6.219 straipsnio ir specialios statybos rangos teisiniams santykiams taikytinos CK 6.658 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

8.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad užsakovės nurodytas sutarties pažeidimas buvo esminis, ir suteikė teisę užsakovei vienašališkai nutraukti rangos sutartį, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju užsakovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju užsakovės vienašalį sutarties nutraukimą lėmė jos pagrįstas manymas, kad darbai sutartyje nustatytu terminu nebus tinkamai atlikti, o tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.219 straipsnis, 6.658 straipsnio 3 dalis) ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą avanso sumą. Teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 8 000,00 Eur sumokėto ir negrąžinto avanso suma (Sutarties 2.5. punktas, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

9.       Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą dėl kitų atsakovės patirtų išlaidų (žemės sklypo topografinio plano ir namo projektavimo rengimo) priteisimo, padarė išvadą, kad atsakovė, įsipareigodama atlikti pakankamai didelės apimties statybos darbus pačios pasirinktame, bet dar nenupirktame žemės sklype, iki pačios nustatyto pakankamai trumpo termino, akivaizdžiai veikė savo rizika. Konstatavęs, kad užsakovei pagrįstai vienašališkai nutraukus rangos sutartį manant, kad iki sutarties įvykdymo termino pabaigos kita šalis pažeis sutartį iš esmės, nusprendė, kad ieškovei negali kilti tokių išlaidų padengimo pareiga.

10.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl netesybų priteisimo, pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

11.       Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nekonstatuotas bent dalinis sutartinės prievolės įvykdymas, sudarantis pagrindą spręsti dėl netesybų sumažinamo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ne nuo vykdytojos priklausančių aplinkybių (force majeure) egzistavimą, dėl kurių pastaroji neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Priešingai, vykdytoja, įsipareigodama atlikti pakankamai didelės apimties statybos darbus pačios pasirinktame, bet dar nenupirktame žemės sklype, iki pačios nustatyto / parinkto termino, nebuvo pakankamai apdairi ir neįvertino prisiimtos rizikos ir kitai sutarties šaliai sukeltų nepagrįstų lūkesčių. Be to, visas sutarties sąlygas, tarp kurių ir netesybų dydį, pasiūlė pati vykdytoja (atsakovė).

12.       Teismas, vertindamas kitą galimą netesybų mažinimo pagrindą – kai jos aiškiai per didelės, atsižvelgė į šalis siejusius sutartinių teisinių santykių pobūdį ir nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra akivaizdžiai (aiškiai) per didelis ir (ar) prieštaraujantis verslo logikai, prašoma priteisti sutartinių netesybų suma konkrečiu atveju atitinka teisingo ir protingo netesybų dydžio reikalavimus, apibrėžtus CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino.

13.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (13 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovės priteisė ieškovės visas, išskyrus advokato kelionės išlaidas, jas pripažindamas nebūtinomis, turėtas bylinėjimosi išlaidas.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Internos projektai“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą, pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisti 8 000,00 Eur sumokėto avanso, 500,00 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti atsakovei iš ieškovės 4 411,75 Eur išlaidų (nuostolių) ir proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas, o tai sąlygojo neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, jog atsakovės įsigytas žemės sklypas neatitiko rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl byloje atsakovės pateikto rašytinio įrodymo – 2020 m. gruodžio 7 d. vertinimo ataskaitos.

15.3.                      Pažymėjo, kad pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu net užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutarti nutraukia dėl svarbiu priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dali (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).

15.4.                      Teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovei negali kilti tokių išlaidų padengimo pareiga. Mano, kad ieškovė privalo atlyginti atsakovei jos turėtų 4 411,75 Eur išlaidų, tiesiogiai susijusių su Sutarties vykdymu.

15.5.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju sutartinių netesybų suma atitinka teisingo ir protingo netesybų dydžio reikalavimus, apibrėžtus CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje.

15.6.                      Pažymėjo, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tiek turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją. Todėl mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti netesybas iki 500,00 Eur. Tokio dydžio netesybos, atsižvelgiant į tai, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas nepadarė ieškovei jokios realios žalos, atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

16.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Internos projektai“ apeliacinį skundą ieškovė I. J.-M., atstovaujama advokato Eligijaus Karbausko, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip vartojimo rangos teisinius santykius ir tinkamai taikė materialinės teisės normas teisingam ginčo išsprendimui.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktą, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pagrįstai ir teisėtai atsakovei taikė civilinę atsakomybę.

16.4.                      Pažymėjo, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl jos patirtų išlaidų atlyginimo, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ieškovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) ir žalą (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių duomenų nepateikė.

16.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija rangos sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovė taip pat neginčija teismo išvados, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles.

16.6.                      Pažymėjo, kad  šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.  

16.7.                      Taip pat pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų iš dalies įvykdžiusi prievolę. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti netesybų sumažinimą.

16.8.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino šalių sudarytą sutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų dydį, pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo mažinti paties atsakovo parengtoje sutartyje, paties atsakovo nustatytų netesybų dydžio. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai neatitinka aktualioje teismų praktikoje suformuotų teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18.       Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

20.       Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

21.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl avanso ir netesybų priteisimo, o atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Nagrinėjamu atveju šalys 2020 m. kovo 6 d. sudarė statybos sutartį Nr. 2020-03-1 (toliau – Sutartis), kurios objektas – nauja namo statyba, adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 1 d. pastatyti ir parduoti gyvenamąjį namą sutartyje suderinto baigtumo lygio už 88 000,00 Eur su PVM (sutarties 2.1 papunktis).

23.       Sutarties šalys sulygo, kad į sutartą kainą įeina: A+ klasės namas su projektu; išorė: pamatai, apšiltinti 15 cm polistirenu, sienos iš arko M18 silikatinių blokelių, apšiltinos 25 cm neoporu ir nutinkuotos armavimo mišiniu; langai atitinkantys A+ klasę trijų stiklų (matmenys: 2 vnt. 1800 x 1400, 1 vnt. 2800 x 2200, 1 vnt. 1500 x8 00, 1 vnt. 1800 x 2200, 2 vnt. 1200 x 800); langų spalva: vidus baltas, išorės spalvą renkasi užsakovas; stogas santvarų konstrukcija, apšiltinta perdanga 35 cm biria akmenų vata, stogo danga – skarda (čerpės imitacija); stogo karnizas (pakalimas) – medinės dailylentės; stogas keturių šlaitų; skardinių lietvamzdžių sistema; lauko durys atitinkančios A+ klasę, modelį ir spalvą renkasi užsakovas; pušinių lentų terasa (2 800 x 5 500); vidaus darbai: išorės namo sienos tinkuotos, vidinės pertvarkos 10 cm, dvigubas gipsas iš abiejų pusių; išbetonuotos grindys; išvedžiota šildomų grindų sistema; nuotekų ir vandens vamzdynas; sumontuota garo izoliacinė plėvelė ant perdangos; išmūrytas kaminas; išvedžiota rekuperacinė sistema (rekuperatorius Domekt R300); šildymas oras–vanduo Panasonic 7kW; elektros instaliacija; komunikacijos – miesto vanduo ir nuotekos (Sutarties 2.2.1–2.2.17 papunkčiai).

24.       Šalys numatė, kad vykdytoja prie sutarties prideda suderintą namo projektą (sutarties 2.4 papunktis).

25.       Šalys susitarė, kad, jei vykdytoja neįvykdo savo įsipareigojimų iki numatytos sutartyje datos, vykdytoja grąžina užsakovei avansą ir sumoka 5 000,00 Eur netesybas (Sutarties 2.5 papunktis). Šalys numatė ir išlygą, kad pastarasis sutarties punktas negalioja, jeigu vykdytoja savo įsipareigojimų neįvykdo ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių (force majeure).

26.       Remiantis byloje pateiktais 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. kovo 4 d. bankinio mokėjimo pavedimais nustatyta, kad ieškovė (užsakovė) šios Sutarties pagrindu pervedė atsakovei (vykdytojai) 8 000,00 Eur avansą (5 500,00 + 2 500,00). Ginčo, kad ieškovė sumokėjo atsakovei nurodyto dydžio avansą, tarp šalių nėra.

27.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti duomenis apie sutarties vykdymo aplinkybes (duomenis apie žemės sklypą, kuriame vyksta statybos; namo projektą; planuojamų atlikti darbų grafiką ir kt.), o 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą atšaukti vienašališką sutarties nutraukimą ir pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki                              2021 m. kovo 1 d. Ieškovė su atsakovės pasiūlymu nesutiko. Byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

28.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą ir netesybas, motyvavo tuo, kad jos apsisprendimą nutraukti 2020 m. kovo 6 d. sudarytą statybų sutartį prieš terminą lėmė atsakovės delsimas pradėti vykdyti statybos darbus, sąlygojęs jos įsitikinimą, kad statybos sutarties rezultatas (sutartyje sulygto baigtumo gyvenamasis namas) nebus pasiektas iki sutartyje numatyto termino – 2020 m. lapkričio 1 d. Kaip vieną iš priemonių savo teisėms apginti pasirinko vienašalį sutarties nutraukimą, kuris sietinas su CK 6.219 straipsnio ir specialios statybos rangos teisiniams santykiams taikytinos CK 6.658 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Be to, kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos sutartinės netesybos.

29.       Atsakovės gynybinė pozicija buvo grindžiama tuo, kad dėl vienašalio sutarties nutraukimo atsakovė patyrė nuostolių, susijusių su sutarties vykdymu, todėl jie turėtų būti išskaičiuoti iš sumokėto avanso. Pažymėtina, kad vienašalio sutarties nutraukimo atsakovė neginčijo. Prašė teismo, įvertinus sutarties pažeidimą ir tai, kad realios žalos ieškovė nepatyrė, netesybų netaikyti. Teismui nusprendus, kad netesybos turi būti taikytos, prašo jas sumažinti. Atsakovės vertinimu, ieškovės prašomos priteisti netesybos (bauda) yra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir įvertinus tai, kad jokių padarinių ieškovei neatsirado, t. y. prievolės įvykdymo termino praleidimas nepadarė ieškovei jokios realios žalos. Mano, kad 500,00 Eur dydžio netesybų suma, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, padarinių nebuvimą ir ieškovės netinkamą bendradarbiavimą, sąlygojusį atsakovė prievolių neįvykdymą, atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

30.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino, konstatuodamas, kad ieškovės (užsakovės) nurodytas sutarties pažeidimas buvo esminis ir suteikė teisę jai vienašališkai nutraukti rangos sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą avanso sumą, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą tenkintinas. Teismo vertinimu, sutartyje nustatytas netesybų dydis (5 000,00 Eur) yra pakankamai didelis, tačiau, įvertinęs sutarties dalyką (naujo namo statyba) ir sutarties sumą (88 000,00 Eur su PVM), padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad netesybos yra akivaizdžiai (aiškiai) per didelės ir (ar) prieštaraujančios verslo logikai, ir jas sumažinti.

31.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą, vertino tai, kad atsakovė, įsipareigodama atlikti pakankamai didelės apimties statybos darbus pačios pasirinktame, bet dar nenupirktame žemės sklype, iki pačios nustatyto pakankamai trumpo termino, akivaizdžiai veikė savo rizika. Todėl konstatavus, kad užsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė rangos sutartį, manydama, jog iki sutarties įvykdymo termino pabaigos kita šalis pažeis sutartį iš esmės, ieškovei negali kilti tokių išlaidų padengimo pareiga.

32.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas,  tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

33.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovės nurodytų argumentų.

Dėl naujų įrodymų

34.       Atsakovė UAB „Internos projektai“ kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. balandžio 13 d. statybos rangos sutartį. Teigia, kad minėtas įrodymas patvirtina, kad atsakovė už ginčo sklypą permokėjo, kadangi pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą rangos sutartį ginčo sklypas parduotas už 5 600,00 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė patyrė 2 200,00 Eur nuostolių. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės prašymu pridėti naujus įrodymus, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti naujus įrodymus.

35.       CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

36.       Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

37.       Kasacinis teismas, plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, konstatavo, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus.

38.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė, prašydama pridėti papildomus rašytinius įrodymus, tokio prašymo nemotyvuoja, nenurodo priežasčių, kodėl minėtas dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir (ar) kodėl tokio dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas pridėti įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovė jokių objektyvių priežasčių, kliudžiusių šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima tik išimtiniais atvejais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė papildomų rašytinių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, prašomi pridėti papildomi įrodymai esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturės, todėl teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai prie bylos nepridėtini ir apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jais nesivadovaus. Kadangi dokumentai, kuriuos teismas atsisako priimti, buvo pateikti per elektroninių paslaugų portalą, jie apeliantei negrąžintini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

39.       Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

40.       Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

41.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

42.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalių sudarytos sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, įrodymų vertinimo.

43.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių sudarytos namo statybos rangos sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl šalių ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir teisingam ginčo išsprendimui taikytinų materialiosios teisės normų. Todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

45.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neginčija ieškovės vienašalio sutarties nutraukimo, sutikdama su tuo, kad iš esmės pažeidė savo sutartines prievoles ir šis pažeidimas vertintinas kaip esminis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą; kad ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl ieškinio reikalavimas dėl avanso priteisimo tenkintinas.

46.       Atsakovė iš esmės apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė turi pareigą atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė vykdydama šalių sudarytą sutartį, t. y. 2 200,00 Eur permoką už ieškovės pasirinkto žemės sklypo įsigijimą, 211,75 Eur už žemės sklypo topografinio plano parengimą ir 2 000,00 Eur už namo projektavimo darbus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, neįvertino visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovei negali kilti tokių išlaidų atlyginimo pareiga. Savo teiginius grindžia CK 6.658 straipsnio 4 dalies, 6.671 straipsnio nuostatomis, kad pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu net užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių, iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį.

47.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, nurodytus šios nutarties 46 punkte, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė įsipareigojo įgyti nuosavybės teise žemės sklypą, parengti projektą, projektą suderinti su ieškove, gauti statybos leidimą ir iki 2020 m. lapkričio 1 d. pastatyti ir parduoti gyvenamąjį namą sutartyje suderinto baigtumo lygio už 88 000,00 Eur (įskaitant PVM) ieškovei. Ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti avansą ir iki 2020 m. gruodžio 1 d. visiškai atsiskaityti už pastatytą namą. Ieškovė savo įsipareigojimą sumokėti avansą įvykdė, atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį iki sutarties termino pabaigos. Byloje neginčijamai konstatuota, kad ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, vienašališkas sutarties nutraukimas nėra ginčijamas, todėl spręstinas klausimas, ar ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei už darbus, kaip teigia atsakovė, atliktus iki vienašališko sutarties nutraukimo.

48.       Pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

49.       Pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

50.       Pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

51.       Apeliantė teigia, kad dalį savo įsipareigojimų įvykdė, dėl to patyrė išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju vertintinos kaip nuostoliai, kadangi ieškovė atsisakė pratęsti sutarties įvykdymo terminą, sutartis nutraukta, namas nepastatytas, atsakovei nėra atlygintos išlaidos, susijusios su sutarties vykdymu. Mano, kad šias išlaidas turi atlyginti ieškovė.

52.       Pažymėtina, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

53.       Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (6.251 straipsnio 1 dalis).

54.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.256 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas verslininko sutartinės atsakomybės be kaltės institutas (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis nustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015;                              2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017; 2018 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-687/2018). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.256 straipsnio 4 dalyje išdėstyta teisės norma pagal savo reguliavimo pobūdį yra dispozityvioji, t. y. leidžianti šalims susitarti dėl kitokių civilinės atsakomybės sąlygų nei nustatyta normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).

55.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės teiginius dėl ieškovės pareigos atlyginti atsakovei išlaidas, patirtas dėl sutarties vykdymo iki sutarties nutraukimo termino, atsižvelgdama į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą, vertina šias aplinkybes, kad šalys statybos sutartimi susitarė tik dėl rezultato – namo pastatymo, atskirai neaptarė atskirų sutarties vykdymo ir darbų priėmimo etapų (pvz., žemės sklypo įgijimo, projekto parengimo ir suderinimo su ieškove ir t. t.), jų atlikimo terminų. Atsakovė pateikė įrodymus, neva pagrindžiančius su sutarties vykdymu susijusius, atliktus darbus ir patirtas išlaidas, t. y. kad 2019 m. lapkričio 19 d. buvo parengtas geodezinis planas, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta sutartis su projektuotoju. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, šie veiksmai yra atlikti iki šalių sudarytos statybos sutarties, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, ypač įvertinus aplinkybes, kad tiek geodezininkas, tiek projektuotojas yra susiję su atsakove, atsakovė nuolat naudojasi jų paslaugomis. Bylos nagrinėjimo metu atlikti mokėjimai už projektavimo paslaugas, labiau tikėtina, nėra susiję su ieškovės siektu įsigyti namu. Be to, pažymėtina, kad jokie atliktų darbų rezultatai (toponuotrauka, namo projektas) nebuvo perduoti ieškovei. Aplinkybę, kad namo projektas nebuvo suderintas su ieškove, patvirtina ir pati atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė žemės sklypą namo statybai įsigijo 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. po to, kai ieškovė atsakovę informavo apie vienašališką statybos sutarties nutraukimą. Iš šalių sudarytos sutarties nustatyta, kad ieškovė neįsipareigojo atsakovei atskirai sumokėti už žemės sklypą, toponuotrauką, projektą. Sutartyje nurodyta, kad vykdytojas prie sutarties prideda suderintą namo projektą, todėl labiau tikėtina, kad visos šios išlaidos buvo įskaičiuotos į namo pastatymo kainą. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovės teiginys, kad ieškovė sutiko su didesne žemės sklypo pirkimo kaina, kad tik įgyjamas žemės sklypas būtų netoli jos draugės įgyjamo žemės sklypo, ir šis kainos padidėjimas turėjo atsispindėti galutinėje namo pastatymo kainoje, tačiau tokio susitarimo atsakovė su ieškovė raštiškai neįformino, sutarties sąlygų dėl sutarties kainos nepakeitė.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas byloje pateiktos 2020 m. gruodžio 7 d. vertinimo ataskaitos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės įsigytas žemės sklypas neatitiko rinkos vertės, atmestinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vieno ar kito įrodymo byloje, dėl jo įrodomosios reikšmės, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, t. y. kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas apie tam tikrų faktinių aplinkybių, sudarančių įrodinėjimo dalyką, egzistavimą. 

57.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

58.       Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir 2020 m. kovo 6 d. statybos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija daro šias išvadas: pirma, atsakovė ginčo santykiuose su ieškove veikė kaip verslininkė – vykdė komercinę veiklą, siekdama gauti pelno; antra, šalys susitarė dėl jų atsakomybės nevykdant / netinkamai vykdant įsipareigojimus taikymo ir numatė civilinės atsakomybės netaikymo išlygą, t. y. force majeure aplinkybes. Todėl nusprendžiant dėl ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo turi būti nustatomos visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Taigi nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui nustatytinos aplinkybės yra ne tik nuostoliai (jų dydį pagrindžiantys įrodymai), bet ir ieškovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų / neveikimo ir žalos (nuostolių), kaltė. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė jokių neteisėtų veiksmų / neveikimo, susijusių su sutarties vykdymu, neatliko, priešingai, savo įsipareigojimą sumokėti avansą įvykdė tinkamai. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Todėl nesant bent vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų (nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų / neveikimo), ieškovės sutartinė civilinė atsakomybė negalima.

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad patyrė nuostolių, susijusių su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo, kad nurodytus nuostolius turi atlyginti ieškovė. Sutinka su ieškovės nuomone, kad ieškovei atsirastų pareiga sumokėti už statybos rangos darbus tuo atveju, kai atitinkamas darbų rezultatas, kuris būtų atliktas pagal ieškovės, kaip užsakovės, užduotį būtų, atliktas tinkamai ir perduotas ieškovei.

60.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, konstatuodamas, kad ieškovei nagrinėjamu atveju negali kilti tokių išlaidų padengimo pareiga, o atsakovė, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, veikė savo rizika.

61.       Atsakovė, be kita ko, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei netesybas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei dėl sutarties neįvykdymo jokių padarinių neatsirado, ieškovė neįrodė, kad dėl to patyrė bent kokius nuotolius, todėl nepagrįstai nesumažino netesybų dydžio. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti netesybų dydį, kuris, atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra per didelis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

62.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

63.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sutarties 2.5 papunkčiu susitarė, jog jei vykdytojas (atsakovė) neįvykdo savo įsipareigojimų iki numatytos sutartyje datos, grąžina užsakovei (ieškovei) avansą ir sumoka 5 000,00 Eur netesybas.

64.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

65.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti bent dalinio sutartinės prievolės įvykdymo, sudarančio pagrindą nuspręsti dėl netesybų sumažinamo. Šį faktą konstatavo ir teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės nuostolių, susijusių su sutarties vykdymu iki vienašališko sutarties nutraukimo, atlyginimą pagrįstumo.

66.       Vertindamas kitą netesybų mažinimo pagrindą – kai jos aiškiai per didelės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalis siejusių sutartinių teisinių santykių pobūdį, įvertino tai, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, visas sutarties sąlygas, kartu ir – netesybų dydį, pasiūlė pati vykdytoja (atsakovė), todėl padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 5 000,00 Eur sutartinių netesybų suma konkrečiu atveju atitinka teisingo ir protingo netesybų dydžio reikalavimus, apibrėžtus CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje.

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

68.       Kadangi šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                                    2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019), todėl šioje byloje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės, kad ieškovė galbūt realiai nepatyrė nuostolių, kadangi, nutraukus sutartį, ieškovė negavo nieko, ko tikėjosi iš sutarties.

69.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti šalių sutartimi numatytų netesybų, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl tenkinti šią atsakovės apeliacinio skundo dalį nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

70.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72.       CPK

73.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

74.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konsultaciją, susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimą patyrė 1 815,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

75.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovės prašymas dėl                 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti ieškovei I. J.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Internos projektai“, juridinio asmens kodas 304933886, 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Aurimas Brazdeikis

                                                                                                                             Giedrė Seselskytė

                                                                                                                             Milda Skersienė