Civilinė byla Nr. e2-5559-1103/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02673-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.3.2.9.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 14  d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Domantei Kavaliauskei, Evelinai Urbonaitei,

dalyvaujant ieškovo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovams J. P., V. M.,

atsakovui R. S., jo atstovei advokatei Eligijai Norkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme atsakovui R. S..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktu ieškiniu prašo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo R. S. atleidimo iš darbo ir atmesti atsakovo reikalavimus, patenkintus Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau ir – DGK) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti skubiai įvykdytos sprendimo dalies atgręžimą.

2.       Ginčijamu DGK sprendimu R. S. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir panaikintas VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 17 d. direktoriaus įsakymas Nr. P-154 „Dėl R. S. padaryto darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo“; pripažinta, kad darbo sutartis su R. S. nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; nutarta negrąžinti R. S. į buvusį darbą VšĮ (duomenys neskelbtini); išieškoti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) R. S. 3 332,45 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gegužės 6 d.) ir po 60,59 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022 m. gegužės 7 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; išieškoti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) R. S. 2 544,78 Eur kompensaciją už darbo santykių trukmės metus ir 1 500 Eur neturtinės žalos.

3.       Ieškinyje nurodė, kad teisėtai ir pagrįstai atleido atsakovą iš darbo. Atsakovas dirbo Ligoninėje pagal 2017 m. birželio 1 d. darbo sutartį pagalbiniu darbuotoju Psichiatrijos skyriuje. Darbo sutartis 2022 m. vasario 17 d. su darbuotoju nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, dėl per paskutinius dvylika mėnesių padaryto antro tokio pat darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas buvo supažindintas su Psichiatrijos skyriaus pagalbinio darbuotojo pareiginiais nuostatais, turėjo pareigą laikytis ir tinkamai vykdyti Ligoninės lokalinius teisės, tarp jų ir vadovautis (duomenys neskelbtini) ligoninės darbo tvarkos taisyklėmis. Pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad atsakovas atsako už konkrečiai atliekamą darbą; už savo veiksmus, profesines, etines klaidas; už darbo drausmės reikalavimų vykdymą bei nurodyto darbo grafiko laikymąsi (10.1, 10.2, 10.4 punktai). Tačiau atsakovas jam Pareiginiuose nuostatuose, Ligoninės lokaliniuose teisės aktuose nustatytų pareigų tinkamai nevykdė. Ir dėl tinkamo darbo pareigų nevykdymo sukėlė pavojų Ligoninės pacientų sveikatai ir gyvybei. 2021 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. iš Psichiatrijos skyriaus (toliau - Skyrius) išlaužęs palatos langą pabėgo pacientas. Buvo sudaryta komisija ir pradėtas tyrimas dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad palata iš kurios pasišalino pacientas buvo papildomai stebima ir vaizdo kameromis, įvykio metu, t. y. 2021 m. lapkričio 21 d., pamainoje dirbo ir užtikrinti pacientų saugumą, stebėti jų elgesį privalėjo Psichiatrijos skyriaus slaugytojo padėjėjas J. L. ir atsakovas. Ligoninė, vadovaudamasi tyrimo išvadomis, atsižvelgdama į atsakovo paaiškinime nurodytas aplinkybes, 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą įspėti atsakovą, kad dėl padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo per paskutinius dvylika mėnesių gali būti nutraukta darbo sutartis. Atsakovas, praėjus keletui valandų po jo pasirašytino supažinimo su pareikštu įspėjimu, vėl analogiškai pažeidė darbo tvarką. 2021 m. gruodžio 10 d. taikant laikino suvaržymo priemonę skyriaus pacientui (pritaikomą paciento saugumo tikslu pasitelkus visą budintį personalą), pastebėta, kad atsakovas savavališkai, neinformavęs personalo, pasišalinęs iš skyriaus. Komisija, atlikusi išsamų tyrimą, 2022 m. sausio 25 d. tyrimo išvadoje nustatė, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 23.05 val. buvo savavališkai, niekam nepranešęs pasišalinęs iš darbo vietos – Psichiatrijos skyriaus, savavališkai nusišalino nuo jam darbo sutarties pagrindu atliekamo ir pavesto darbo. Ligoninė, vadovaudamasi tyrimo išvadomis, 2022 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą įspėti atsakovą, kad dėl padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo per paskutinius dvylika mėnesių gali būti nutraukta darbo sutartis. 2021 m. gruodžio 16 d. atsakovas Ligoninės administracijai pateikė 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškimą, kuriame teigė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. buvo pasirašytinai supažindintas su įspėjimu, taipogi naratyviai pažymėjo, kad jau kuris laikas jaučiąs psichologinį smurtą ir spaudimą darbo aplinkoje, pareiškimo pabaigoje išdėstytas kategoriškas atsakovo grasinantis reikalavimas. Pareiškime atsakovo nurodytas neva patiriamas psichologinis smurtas darbo aplinkoje laikytinas kaip viena iš gynybos priemonių ir siekis nukreipti dėmesį nuo jo padarytų darbo drausmės pažeidimų. Po šio atsakovo pareiškimo buvo priimtas sprendimas papildomai dar kartą ištirti atsakovo darbo pareigų pažeidimo 2021 m. lapkričio 21 d. aplinkybes. Papildomo tyrimo atlikimo metu buvo pateikti slaugytojų K. G. ir M. G. paaiškinimai, iš kurių tapo žinomos naujos atsakovo darbo pareigų pažeidimo aplinkybės, kad R. S. 2021 m. lapkričio 21d. buvo pasišalinęs iš darbo vietos. Tuo pagrindu atsakovui įteiktas 2022 m. sausio 12 d. Ligoninės raštas Nr. P13-13 „Dėl reikalavimo pateikti paaiškinimą“, kuriuo buvo paprašytas paaiškinti apie 2021 m. lapkričio 21 d. pasišalinimo iš darbo vietos aplinkybes. Atsakovas sąmoningai ignoravo jam tinkamai pateiktą ir jo laiku gautą reikalavimą. Komisija, tirdama naujai paaiškėjusį, trečią atsakovo pažeidimą, išvadą teikė dėl darbo pareigų pažeidimo dalies, apimančios veiką, tiesiogiai sietiną vien su nebuvimu darbo vietoje, kas šiuo atveju laikytina atskiru darbo pareigų pažeidimu. Ligoninė, įvertinusi visą surinktą, ištirtą medžiagą, atlikto tyrimo išvadas, darbo pareigų pažeidimo pobūdį, pasikartojamąjį pobūdį, atsakovo užimamos pozicijos reikšmingumą pacientų sveikatai ir gyvybei, atsižvelgdama į komisijos rekomendacijas, 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P-154 „Dėl R. S. padaryto darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ nutraukė su atsakovu sudarytą darbo sutartį. Atsakovas savo paaiškinimuose nebuvo nuoseklus ir nurodė vieną kitai prieštaraujančias aplinkybes, jo nurodytos aplinkybės neturi jokio loginio ryšio. Ligoninės direktoriaus sprendimą atleisti atsakovą iš darbo sąlygojo Ligoninės prievolė užtikrinti tinkamą pacientams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

4.       Taip pat nurodė, jog įvertino, kad: 1) atsakovas pažeidė Pareiginiuose nuostatuose nustatytas pagrindines savo funkcijas ir Ligoninės darbo tvarkos taisykles, t. y.: atsakovas 2021 m. lapkričio mėn. 21 d. ir 2021 m. gruodžio mėn. 10 d. pasišalino iš darbo vietos, ko pasėkoje pirmu atveju psichikos liga sergantis pacientas pabėgo iš skyriaus taip sukeldamas pavojų savo ir aplinkinių sveikatai, antru atveju atsakovas nebūdamas darbo vietoje nepadėjo kolegoms fiksuoti neramaus paciento; 2) atsakovas padarė darbo pareigų pažeidimus, kurie laikomi pakartotiniais DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme; 3) dėl atsakovo padarytų pažeidimų nebuvo užtikrintas pacientų saugumas, jų stebėjimas, neramių pacientų priežiūra, fiksavimas. Darbo drausmės neužtikrinimas šioje veiklos srityje sukelia pasekmes paciento sveikatai ir gerovei, menkina pacientų pasitikėjimą įstaiga. Ieškovas turi teisės aktais nustatytą pareigą atlyginti žalą pacientams ar jų artimiesiems dėl netinkamų paslaugų suteikimo, o tai pakenktų visai įstaigos veiklai. Atsakovui pritaikyta sankcija laikytina proporcinga priemone padarytiems pažeidimams.

5.       Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, nurodytas aplinkybes. V. M. nurodė, kad komisija, atlikdama tyrimą visada vadovaujasi Darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašu. Pats dalyvavo toje komisijos, išvadoje buvo nurodyti aprašo straipsniai, parinkta nuobauda, to aprašo buvo laikomasi. Taip pat buvo vadovaujamasis Darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais. R. S. nepasinaudojo teise pasiaiškinti administracijai. Vėliau pas atsakovą dėl vieno darbo pareigų pažeidimo atsirado trys skirtingos versijos, kur jis buvo ir ką darė. Tai parodo atsakovo neatsakingą, neigiamą požiūrį. Administracija neturėjo pagrindo netikėti rašytiniais parodymais tų, kurie kartu su atsakovu dirbo. Faktas, kad pacientas pabėgo užfiksuotas ligos istorijoje, visų asmenų pasiaiškinimai taip pat pateikti. Nėra taip, kad būtų baudžiama konkreti profesinė grupė, darbo įstatymus darbdavys visų atžvilgiu taiko vienodai. Visais atvejais atliekamas tyrimas ir taikomos nuobaudos. Kuomet gruodžio mėn. gavo atsakovo raštą, atliko pakartotinį tyrimą, nes suabejojo, jog be reikalo žmogų užsipuolė, tačiau paaiškėjo, kad jo iš viso darbo vietoje nebuvo. Atsakovo rašte nurodytos aplinkybės dėl neigiamos psichologinės aplinkos buvo tiriamos, jos nepasitvirtinto. Atsakovas dėl to nenurodė jokių konkrečių faktų. Kuomet buvo atliekamas pirmas tyrimas dėl lapkričio 21 d. paciento pasišalinimo, iš dokumentų pateiktų administracijai, atsakovo, kitų darbuotojų paaiškinimų, ligos istorijos, komisija nustatė, kad buvo pasišalinęs pacientas, nurodytas jo pasišalinimo laikas, nebuvo atlikta stebėjimo paslauga. Kadangi lapkričio 21 d. atsakovas su pažeidimu nesutiko, buvo iš naujo ištirta ir nustatyta, kad pats atsakovas buvo pasišalinęs, nuo 15.20 val. iki 16.20 val. jo nebuvo darbo vietoje. Įsakyme nurodytas laikas, kada atsakovo nebuvo, už ką jam ir taikyta drausminė atsakomybė.  Skyriuje yra stebėjimo kameros, įrašas saugomas apie 14 dienų. Paciento pabėgimo faktas buvo peržiūrėtas. O toliau, kas vyksta skyriuje, tie įrašai nėra saugomi. Atsakovo darbo vieta – psichiatrijos skyrius ir kita vieta pagal gydytojo nurodymus, susijusius su skyriaus teikiamomis paslaugomis. Bet šiuo atveju atsakovui reikėjo stebėti vieną asmenį ir dar šešis skyriuje buvusius pacientus, vietoje galimo dvidešimt vieno paciento. Atsakovas anksčiau turėjo pastabų dėl darbo iš vyr. sesers, kolegiškai patariant.

6.       Ieškovo atstovė J. P. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad dėl lapkričio 21 d. incidento buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kuriuo metu darbuotojo nebuvo darbe, t. y. nuo 15.20 val. iki 16.20 val. Tyrimo išvados pateiktos raštu. Atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs. Darbdavys nenori, kad atsakovas grįžtų į darbo vietą, kadangi jo padaryti pažeidimai yra reikšmingi. Atsakovo nebuvo, kuomet buvo taikomas paciento suvaržymas. Tai kelia grėsmę paciento sveikatai, ar net gyvybei, įstaigos reputacijai. Įstaigoje turi dirbti drausmingi, savo darbą gerai žinantys asmenys. Pastabų atsakovo atžvilgiu iš kolegų buvo nemažai, kiti darbuotojai prašydavo vyr. slaugytojos darbo grafiko vienoje pamainoje su atsakovu nesudaryti, juo nebepasitikėjo. Be to, pats atsakovas nurodė, kad darbo aplinka jam kėlė stresą. Atsakovas nėra įgijęs teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Pats atsakovas savo veiksmais sukėlė grėsmę kitų pacientų sveikatai. Tai, kad atsakovas vartojo vaistus po atleidimo, įrodymų nėra.  Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas nepagrįstai, prašo mažinti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ne mažiau kaip per pusę, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes.  

7.       Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo su ieškinio reikalavimais nesutinkantis, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jo pasišalinimą iš darbo vietos 2021 m. lapkričio 21 d. nuo 15.20 val. iki 16.20 val., todėl ligoninės direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. P-154 dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo nutraukiant sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra neteisėtas.

8.       Atsakovas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje pagalbinio darbuotojo pareigose. Jo darbo vieta – psichiatrijos skyrius. 2021m. lapkričio 21 d. skyriuje dirbo jis, slaugytojo padėjėjas J. L., slaugytojos K. G. ir M. G.. 107 palatoje gulėjo sunkiai vaikštantis ligonis, tai visą dieną teko jį žiūrėti, keisti rūbus, patalus. Tų darbų padaryti vienas žmogus negali. Taigi su J. L. ir kitais darbuotojais toje palatoje daug kartų tą dieną buvo. Kuomet pacientas iš 102 palatos atsidarė langą ir pabėgo, jis su J. L. buvo 102 palatoje. Jis nuėjo į inventoriaus patalpas surinkti naujo patalynės ir pižamos komplekto, kadangi juos surenka iš karto, padeda ant palangės, žino, jog vis tiek reikės. J. L. nuėjo į slaugytojų postą, kur tuo metu buvo K. G.. Jam niekas iš slaugytojų bei dirbęs gydytojas S. R. nebuvo nurodęs stebėti jokio ligonio. Būdamas inventoriaus patalpoje išgirdo J. L. sakant, jog pabėgo pacientas iš 102 palatos. Jis nuėjo ieškoti paciento į „Covidinę“ pusę, išbėgo į kiemą. Pirmiausia apžiūrėjo prie vartelių, pagal ligoninės pastatą nubėgo iki priėmimo skyriaus, pasiteiravo prie įvažiavimo į ligonės teritoriją budinčio sargo. Jam grįžtant atgal per priėmimo skyrių, jam pasakė, kad kolega jau išsivedė ligonį. Grįžęs į skyrių, pamatė, kad jam buvo skambinta. Telefono nesinešioja su savimi, nes tai nėra privaloma. Jeigu būtų buvęs nurodymas stebėti ligonį, tuomet nebūtų dirbęs kitų darbų. M. G. skyriuje nebuvo daugiau kaip valandą, todėl ji pasakyti apie tą įvykį nieko negali. Pacientai, kaip bėgo, taip ir bėgs, nes tam yra sudarytos sąlygos. Visada savo pareigas atliko tinkamai, skundų jo atžvilgiu nebuvo. Kėlė klausimą darbovietėje dėl valytojų darbo laiko, dėl to tarp darbuotojų kildavo konfliktai. Mano, kad skundėsi dėl valytojų, todėl su J. L. ir buvo nubausti už paciento pabėgimą, iki tol to nebūdavo. Per budėjimą vaikšto ir į palatas pas ligonius, ir į pagalbines patalpas, ir per koridorių. Ir lapkričio 21 d. visose tose patalpose buvo, tai ir nurodė teikdamas paaiškinimus ieškovei ir DGK. 2021 m. gruodžio 8 d. direktoriaus įsakymu jam skirtos nuobaudos neskundė, kadangi tuo metu nebuvo nukentėjęs, kol jo nepradėjo persekioti.  

9.       Dėl antro nustatymo pažeidimo jis sutiko. Gruodžio 10 d. skyriuje dirbo trys slaugytojų padėjėjai M. T., R. G. ir jis. Jis išėjo užrakinti vartelių, kadangi jie rakinami vyr. slaugytojos V. L. nurodymu, kuomet yra laisvesnio laiko. Jam grįžus į skyrių, V. L. klausė, kur jis buvęs, sakė skambinusi. Su jam skirta nuobauda sutiko, kadangi tikrai išėjo nepasakęs. Tačiau tai truko tik kelias minutes. 

10.       Su trečiu pažeidimu, už kurį jis buvo atleistas iš darbo, nesutiko, kadangi taip nebuvo. Atliekant tyrimą dėl lapkričio 21 d. pabėgusio ligonio parašė paaiškinimą raštu. Į personalo skyrių, pas skyriaus vedėją pasiaiškinti kviečiamas nebuvo, sužinojo tik, kad yra kviečiamas į personalo skyrių pasiimti įspėjimo. Atliekant antrą tyrimą dėl tos pačios dienos, jis atostogavo, vėliau buvo nedarbingas, todėl galimybės teikti pateikti paaiškinimo neturėjo, vėliau paaiškinimą pateikė. Lapkričio 21 d. nuo 15.20 val. iki 16.20 val. buvo psichiatrijos skyriuje, o kur konkrečiai pasakyti negali, nes vaikšto po visą skyrių, tai jo darbas, kasdienybė. Pirmą kartą atliekant tyrimą nenustatė, jog jo nebuvo skyriuje, o po jo skundo, jog yra persekiojamas, nustatė, kad nebuvo skyriuje. Kamerų fiksuojamas vaizdas saugomas tikrai daugiau nei 14 dienų, stebimos palatos ir koridorius, norit galima tuos vaizdo įrašus peržiūrėti. V. L. žiūrėjo vaizdo įrašus dėl pabėgusio paciento, nustatyta, jog ligonis buvo grąžintas per 8 minutes.

11.       Jo vadovai yra skyriaus vedėjas, gydytojas, slaugytoja, jis jiems yra pavaldus. Jų nurodymus turi vykdyti. Faktiškai slaugytojų padėjėjams nurodytų duoti nereikia, nes jie patys mato, ką reikia padaryti (ką palydėti į procedūras, pakeisti patalynę, sauskelnes ir kt.). Jeigu mato, kad slaugytojų pagalba nereikalinga, jų net nekviečia. Pagal pareigas jam priklauso stebėti pacientus, tačiau yra ir kitų darbų. Konkrečios palatos ar pacientai nėra priskiriami, darbas visame skyriuje. Niekada nėra buvę, kad konkrečiam darbuotojui būtų priskirtas stebėti konkretus ligonis. Jeigu teikiama stebėjimo paslauga, daugiau į tą ligonį atkreipia dėmesio, pažiūri per monitorių stebėjimo poste, tačiau jis stebimas tiek, kiek leidžia galimybės.

12.       Palaiko reikalavimą dėl grąžinimo į darbą. Mano, jog to norėtų ir kolektyvas. Darbas jam netoli namų, todėl yra patogu. Iš ligonių jokių skundų nebuvo gavęs. Taip pat palaiko reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi turėjo daug streso dėl nepagrįstai fiksuojamų pažeidimų, persekiojimo. Prasidėjo nemiga, reikėjo vartoti vaistus. Jam buvo padaryta moralinė žala, kurią turi atlyginti ieškovas.   

13.       Atsakovo atstovė advokatė Eligija Norkienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, 2022 m. gegužės 6 d. DGK sprendimą palikti nepakeistą, išskyrus reikalavimą negrąžinti atsakovo į darbą. Iš ieškovo direktoriaus įsakymų nėra aišku, kada pacientas pasišalino, nurodomi įvairūs laikai, o tikslus laikas taip ir liko nenustatytas. Atsakovas nebuvo gavęs konkretaus nurodymo stebėti pacientą. Kad atsakovas buvo darbo vietoje patvirtinto liudytojas J. L.. Nėra aišku, kodėl atsakovas vienas atsakingas už paciento pasišalinimą, kuomet paciento nematė ir K. G. per stebėjimo monitorių. Atsakovui skirtos nuobaudos neproporcingos ir neobjektyvios, jam išsakius pastabas dėl mobingo ir skyriaus darbo organizavimo. Atsakovui skirta drausminė nuobauda 2021 m. gruodžio 8 d. įspėjimas nenuginčyta. Nustatytas pažeidimas, už kurį atsakovas atleistas negali būti laikomas pakartotiniu.

14.       Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo informuota gydytojo, kad lapkričio 21 d. buvo toks įvykis – pabėgo pacientas. Tokių įvykių per metus padaugėjo, tai kėlė nerimą, kadangi paslaugos teikiamos rimtomis psichikos ligomis sergantiems pacientams. Pradėjus analizuoti aplinkybes paaiškėjo, kad incidentai įvyksta toje pamainoje, kurioje dirba R. S.. Darbuotojai pradėjo kalbėti, kad R. S. dažnai pasišalina iš darbo vietos, todėl skyriaus vedėjas parašė tarnybinį pranešimą. Tą dieną dirbo R. S., J. L. ir slaugytojos K. G., M. G.. Buvo atliktas tyrimas ir darbuotojams skirtos nuobaudos už aplaidų pareigų atlikimą. Darbuotojai su tuo nesutiko, todėl buvo atliekamas papildomas tyrimas, kurio metu išaiškėjo nauji faktai, kad R. S. buvo pasišalinęs ir nevykdė savo pareigų. Lapkričio 21 d. skyriuje buvo nedaug pacientų, pabėgęs pacientas buvo su judėjimo negalia, vaikščiojo su vaikštyne, todėl nepastebėti tokio paciento, tikrai yra aplaidus pareigų atlikimas. Stebėti pacientą priklauso visai komandai, konkretus pacientas konkrečiam darbuotojui nėra priskiriamas, tačiau, kad tai yra slaugytojų padėjėjų pareiga, jiems tai yra žinoma. M. G. buvo išnešusi tyrimus į kitą skyrių, K. G. - tvarkė medicininę dokumentaciją, todėl pacientus prižiūrėti daugiau teko padėjėjams. Įvykyje nedalyvavo, rėmėsi tuo, ką sako darbuotojai. Tiriant įvykį buvo tyrimo komisijos narė. Antras tyrimas buvo atliekamas, nes darbuotojai nesutiko su nuobaudomis, paaiškėjo daugiau faktų. Pirmo tyrimo metu darbuotojai neatskleidė visų aplinkybių. Skyriuje yra dvejopos vaizdo stebėjimo kameros. Vienos labai senos, vaizdo įrašus saugo trumpą laiką, apie dvi savaites, kitos – saugo ilgiau. Esant įvykiui, turint leidimą, savalaikiai vaizdo įrašus peržiūrėti būtų galima. Yra tekę išsakyti R. S. priekaištų dėl darbo, jis tuomet iškėlė klausimą dėl valytojų darbo, prašė jo pareigų instrukcijų, nes jis daro, kas jam nepriklauso. Toks nemalonus pokalbis yra buvęs. Atsakovo grąžinimas yra darbą būtų trauma, nenorėtų, kad pacientams paslaugas teiktų asmuo, turintis tokį neatsakingą, cinišką požiūrį.

15.       Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove yra susijusi darbiniais santykiais. Lapkričio 21 d. dirbo psichiatrijos skyriuje, kartu dirbo J. L., R. S. ir M. G.. Kuomet pabėgo pacientas, ji buvo poste, pildė medicininę dokumentaciją. Atsakovo skyriuje nematė jau kurį laiką, jokių nurodymų jam nedavė. Kuris jis buvo, ką veikė, jai nebuvo žinoma. J. L. buvo kartu su ja. Pabėgusiam pacientui buvo teikiama stebėjimo paslaugą, ją turėjo suteikti slaugytojos ir pagalbiniai darbuotojai. Ji galėjo matyti to paciento palatą iš posto, per kamerą. Per stebėjimo kamerą buvo pastebėta, kad atidarytas palatos langas, nėra paciento. Ji paskambino gydytojui, pranešė apie įvykį. 5-10 minučių bėgyje paskambino iš priėmimo skyriaus, kad pacientas atsirado. 107 palatoje atsakovo tuo metu būti negalėjo, nes palata yra priešais slaugytojų postą, joje didelis langas, todėl gerai matosi. Dėl to įvykio buvo atliekamas tyrimas. Ji teikė paaiškinimus vyr. slaugytojai, skyriaus vedėjui. Vieną kartą rašė paaiškinimą raštu. R. S. priekaištų dėl darbo ji neturėjo.

16.       Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad lapkričio 21 d. dirbo skyriuje. Įvykio kuomet pabėgo pacientas metu buvo kitame skyriaus aukšte. 15.45 val. nuėjo į kitą skyrių, nes reikėjo dėl kraujo tyrimų. Užtruko 15-20 min. K. G. paskambino ir pranešė, jog pabėgo pacientas. Prieš išeidama jokių nurodymų R. S. davusi nebuvo. Paskutinį kartą R. S. matė, kai buvo teikiama pagalba 107 palatos pacientui, po to R. S. kažkur išėjo. Į skyrių grįžo sulaukusi kitos slaugytojos. Nepamena, ar jai grįžus į skyrių, R. S. jau buvo grįžęs. Skyriuje tuo metu buvo sujudimas. Dėl šio įvykio buvo atliekamas tyrimas. Teikė paaiškinimus vieną kartą, 2022 m. sausio 6 d. raštu, tuomet geriau atsiminė aplinkybes. Nusiskundimų dėl R. S. iki tol ji neturėjo, neteko jo ieškoti. Mano, kad kolektyvas prieštarautų dėl atsakovo grįžimo į darbą. Ji to neįsivaizduoja.  

17.       Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad lapkričio 21 d. su R. S. slaugė sunkų ligonį. Grįžęs iš 107 palatos į slaugytojų postą, monitoriuje pamatė atidarytą 102 palatos langą. Tuo metu poste buvo K. G., kur pacientas ji nežinojo. K. G. skambino gydytojui S. R., o jis bėgo į paciento palatą. Atėjus į postą gydytojui, kartu su juo nuėjo į priėmimo skyrių ir po 8 minučių atsivedė pabėgusį pacientą, tuo ir baigėsi. R. S. pasigesta nebuvo, jis buvo skyriuje. Bandė R. S. skambinti iš rūsio patalpų, bet nebuvo telefono ryšio. Nei jam, nei R. S. jokių nurodymų dėl paciento stebėjimo duota nebuvo. Buvo atliktas vidinis tyrimas dėl to įvykio, tyrimo metu nustatė, kad jam su R. S. buvo pavesta stebėti tą ligonį, nors to nebuvo. Jam taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas dėl šio įvykio. R. S. geras darbuotojas, su visais sutaria, jokių kliūčių jam grįžti į buvusias pareigas nebūtų.

18.       Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp 16 ir 17 val. į darbinį telefoną, į kabinetą paskambino slaugytoja K. G., informavo, kad stebėjimo paslaugos paciento nėra palatoje, jis pasišalino. Tai ekstraordinarinė situacija. Jis iš kabineto antrame aukšte, nulipo į pirmą aukštą išsiaiškinti situaciją. Jį pasitiko J. L. ir K. G.. Netrukus paskambino į posto telefoną iš priėmimo skyriaus ir informavo apie tai, kad pas juos atėjo pasiklydęs pacientas, ieško psichiatrijos skyriaus. Parsivesti paciento norėjo eiti su abiem slaugytojų padėjėjais, bet R. S. nebuvo, personalas negalėjo atsakyti, kur jis yra. Prašė J. L. R. S. paskambinti į mobilųjį, J. L. skambino, dar būnant poste, bet neprisiskambino. Su J. L. parsivesti ligonio ėjo dviese. Tai buvo jų pacientas, todėl paprašė J. L. grąžinti pacientą skyrių. Stebėjimo paslaugos pacientų priežiūra įeina į slaugytojų padėjėjų tiesiogines pareigas, atskirai jiems nurodyti nereikia. Jie prisiima pamaina iš prieš tai buvusios. Stebėjimo paslaugos pacientams taikoma griežtesnė priežiūra, yra galimybė stebėti juos per kameras. Darbuotojas turi būti prieinamas, kad jį būtų galima rasti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmetamas.

19.       Byloje nustatyta, kad atsakovas R. S. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos skyriaus pagalbinio darbuotojo pareigose nuo 2017 m. birželio 1 d. pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta darbdavio iniciatyva ir darbuotojas iš darbo atleistas 2022 m. vasario 17 d.  DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu Ligoninės direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P-154 (toliau ir – Įsakymas). 

20.       2022 m. vasario 17 d. įsakymu „Dėl R. S. padaryto darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ Nr. P-154 pripažinta, kad psichiatrijos skyriaus pagalbinis darbuotojas R. S. 2021 m. lapkričio 21 d. niekam nepranešęs ir pasišalindamas iš darbo vietos bei nebūdamas darbo sutartimi nustatytoje darbo vietoje apytikriai nuo 15.20 val. skyriaus darbo grafiku patvirtintu laikotarpiu iki 16.20 val. kai pasišalino jo stebimas pacientas

21.       2022 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-94 „Dėl R. S. padaryto darbo drausmės pažeidimo ir įspėjimo“ atsakovui skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 10 d. niekam nepranešęs ir pasišalindamas iš darbo vietos bei nebūdamas darbo sutartimi nustatytoje darbo vietoje 22.45 val. psichiatrijos skyriaus darbo grafiku patvirtintu laikotarpiu, nepertraukiamų sveikatos priežiūros paslaugų pacientams teikimo skyriuje metu iki 23.05 val. pažeidė Psichiatrijos skyriaus pagalbinio darbuotojo pareiginių nuostatų reikalavimus, Darbo tvarkos taisyklių 64.1., 64.3., 64.6., 64.9., 64.15., 68 punktų reikalavimus. Jam skirta nuobauda – įspėjimas, kad dėl antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo per paskutinius dvylika mėnesių gali būti nutraukta darbo sutartis.

22.       Be to, atsakovui 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. P-1186 „Dėl R. S. padaryto darbo drausmės pažeidimo ir įspėjimo“ buvo skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 21 d. neužtikrino tinkamo pacientui S.G. teikiamos stebėjimo paslaugos teikimo, kadangi 17 val. pacientas pasišalino iš skyriaus išlaužęs palatos langą, tuo pažeidė Psichiatrijos skyriaus pagalbinio darbuotojo pareiginių nuostatų reikalavimus, Darbo tvarkos taisyklių 64.1., 64.3., 64.6., 68 punktų reikalavimus. Jam skirta nuobauda – įspėjimas, kad dėl antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo per paskutinius dvylika mėnesių gali būti nutraukta darbo sutartis.

23.       Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

24.       Atsakovas atleistas iš darbo būtent Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

25.       DK 58 straipsnio 4–6 dalyse numatytos atitinkamos sąlygos darbdaviui, prieš priimant sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo minėtu pagrindu, t. y.: prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

26.       Darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarką darbovietėje taip pat reglamentuoja Direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-642 patvintas Darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašas, kurio 17, 18 punktuose nurodyta, kad prieš taikant Ligoninės darbuotojams drausmines priemones už darbo pareigų pažeidimą, darbdavys įvertina: darbo pareigų pažeidimo sunkumą ir padarinius; padarymo aplinkybes; darbuotojo kaltę (tyčia ar neatsargumas); priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių (ar žalos atsiradimą lėmė tik darbuotojo padarytas pažeidimas, ar tai įtakojo ir kitų darbuotojų elgesys, ar paties darbdavio netinkamas darbo organizavimas); darbuotojo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo (pvz. ar darbuotojas ėmėsi priemonių padarytai žalai sumažinti, ar iki tol jis tinkamai vykdė darbines pareigas ir pan.). Pažeidimo sunkumo kriterijai: kokius vidaus teisės aktus, įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidė darbuotojas; kokios svarbos jam priskirtų pareigų nevykdė; kokiu būdu ir mastu pažeidimas padarytas; kaip pasireiškė to pažeidimo padariniai.

27.       Nagrinėjamu atveju atsakovas R. S. iš esmės neginčijo 2022 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-94 įsakymu jam skirtos drausminės nuobaudos įspėjimo. Nors teigė, kad išėjo užrakinti ligoninės vartelių, pripažino, kad išėjo niekam skyriuje nepranešęs, nors pagal pareiginius nuostatus privalėjo tai padaryti.

28.       Esminis ginčas byloje kilo dėl 2021 m. lapkričio 21 d. atsakovo darbo pareigų atlikimo, kuomet apie 17 val. iš skyriaus pasišalino pacientas S. G., kuriam buvo teikiama stebėjimo paslauga. 2021 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu Psichiatrijos skyriaus vedėjas V. D. pranešė, kad už ligonių saugumą buvo atsakingi tuo metu budėjęs pagalbinis darbuotojas R. S. ir slaugytojo padėjėjas J. L., nevykdę tiesioginių savo pareigų. 2021 m. lapkričio 24 d. Direktoriaus įsakymu Nr. V-402 sudaryta komisija galimam darbo pareigų pažeidimui ištirti. 2021 m. lapkričio 25 d. savo paaiškinime atsakovas nurodė, kad turėjo daug darbo su kitoje (107 palatoje) gulinčiu pacientu ir tuo metu budėjimo poste nebuvo. Analogiškas aplinkybes atsakovas nurodė teismo posėdžio metu. Tyrimą atlikusi komisija 2021 m. gruodžio 7 d. tyrimo išvadoje konstatavo, kad R. S. ir J. L. savo veiksmais padarė darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte bei rekomendavo taikyti drausmines poveikio priemones – įspėti, kad dėl padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo per paskutinius dvylika mėnesių gali būti nutraukta darbo sutartis. Jau minėtu Direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. P-1186 atsakovui taikyta drausminė atsakomybė – įspėjimas.

29.       Atsakovas su šia nuobauda nesutiko, 2021 m. gruodžio 14 d. jis kreipėsi su pareiškimu į Ligoninės direktorių nurodydamas, kad Darbo tvarkos taisyklių 64.1., 64.3., 64.6., 68 punktų pažeidimų nepadarė. Be to, rašte nurodė, kad jau kuris laikas jaučia psichologinį spaudimą ir smurtą darbo aplinkoje, skyriaus vyresnioji slaugytoja V. L. nevykdo darbo tvarkos taisyklių 64.14 p. (kritikos vengimas „už akių“), 64.17 p. (išankstinis nusistatymas bendradarbių atžvilgiu), 70 p. (darbuotojų elgesys formuoja visuomenės nuomonę apie Ligoninę, jos prestižą ir pasitikėjimą), 71 p. (Ligoninės bendruomenės tarpusavio santykiai turi remtis padorumu, sąžiningumu, pagarba kitam asmeniui), 72 p. (Ligoninės administracija privalo sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojas nepatiria neetiškų, žeminančių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo orumą, psichologinį asmens neliečiamumą, kuriais siekiama darbuotoją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę padėtį), 73 p. (Ligoninės administracija imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir pagalbai darbuotojams, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje suteikti). Atsakovas prašė pareiškimą išnagrinėti ir pateikti atsakymą. Ligoninės direktorius 2021 m. gruodžio 29 d. raštu į atsakovo pateiktą pareiškimą atsakė, kad nėra pagrindo naikinti skirtą įspėjimą, nenustačius šio įspėjimo nepagrįstumo.

30.       Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu teigė, kad gavus 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovo raštą, buvo atliktas pakartotinis tyrimas, nes suabejota, ar pagrįstai atsakovą nubaudė, tyrimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kad atsakovo skyriuje visai nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Tokius ieškovo atstovų paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis). Kartu 2021 m. lapkričio 21 d. skyriuje budėjusi slaugytoja M. G. raštu paaiškinimus pateikė 2022 m. sausio 6 d. 2022 m. sausio 12 d. atsakovo buvo paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus, 2022 m. sausio 26 d. komisija pateikė papildomo tyrimo išvadas. Nors, kaip minėta, dar 2021 m. gruodžio 29 d. atsakovui raštu pateiktas atsakymas, kad panaikinti drausminę nuobaudą nėra pagrindo. Ieškovo atstovai nurodė, kad buvo tiriamos ir atsakovo nurodytos aplinkybės dėl nepalankios darbo aplinkos, psichologinio spaudimo, V. L. veiksmų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovui atsakymas dėl pastarųjų aplinkybių ne/pagrįstumo pateiktas taip pat nebuvo.

31.       2022 m. sausio 26 d. komisijos, atlikusios papildomą tyrimą, tyrimo išvadoje konstatuota, kad  pakartotinai surinkus skyriaus darbuotojų pasiaiškinimus nustatyta, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 21 d. paciento pasišalinimo iš skyriaus pro langą metu buvo savavališkai, niekam nepranešęs pasišalinęs iš darbo vietos – Psichiatrijos skyriaus. Komisija, atsižvelgdama į nustatytą darbo pareigų pažeidimo pobūdį, į tai, kad padarytas trečias pažeidimas ir antras tokio paties pobūdžio darbo pareigų pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių, rekomendavo nutraukti darbo sutartį su atsakovu. Įvertinus šią išvadą, Ligoninės direktorius 2022 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą atleisti atsakovą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Įsakymas Nr. P-154). Atsakovas su pastarąja jam skirta nuobauda nesutiko, 2022 m. kovo 14 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas Direktoriaus įsakymą Nr. P-154 panaikinti ir grąžinti jį į darbą buvusiose pareigose, be kita ko nurodydamas, kad jau buvo nubaustas už tą patį drausmės pažeidimą 2021 m. gruodžio 8 d. Direktoriaus įsakymu Nr. P-1186.

32.       Vadovaujantis darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 17, 18 punktų nuostatomis, tyrimo komisija jau pirminio tyrimo metu privalėjo išsiaiškinti visas lapkričio 21 d. įvykio, kuomet iš skyriaus pasišalino stebimas pacientas, aplinkybes, pažeidimo mastą, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, ir jas įvertinti prieš skiriant atsakovui drausminę nuobaudą. Iš 2021 m. gruodžio 7 d. tyrimo išvados matyti, kad kartu su atsakovu dirbusių slaugytojų K. G., M. G., gydytojo S. R. paaiškinimai vertinami nebuvo. Teismo posėdžio metu K. G., M. G. nurodė, kad raštu paaiškinimus teikė vieną kartą. Byloje pateikti 2021 m. gruodžio 20 d. K. G., 2022 m. sausio 6 d. M. G. rašytiniai paaiškinimai. Akivaizdu, kad jie pateikti jau po to, kai atsakovui 2021 m. gruodžio 8 d. Direktoriaus įsakymu Nr. P-1186 buvo taikyta drausminė atsakomybė.

33.       Byloje nenustatytos aplinkybės, sutrukdžiusios komisijai, apklausti kartu dirbusius darbuotojus ir išsamiai atlikti pirminį tyrimą (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad tiek stebėjimo palata, tiek ligoninės koridoriai yra stebimi vaizdo kameromis. Vyr. slaugytoja V. L. po lapkričio 21 d. ligonio pasišalinimo žiūrėjo 102 palatos vaizdo įrašus, teismo posėdžio metu pripažino, kad iš karto po įvykio buvo techninė galimybė peržiūrėti vaizdo įrašus. Dėl to, kad  darbdavio sudaryta komisija pirminio tyrimo metu neišsiaiškino visų drausminės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių, neigiamos pasekmės negali kilti darbuotojui.

34.       2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P-154 atsakovui taikyta drausminė atsakomybė už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 21 d. niekam nepranešęs nebuvo darbo vietoje apytikriai nuo 15.20 val. iki 16.20 val., kuomet iš skyriaus pasišalino jo stebimas pacientas. Iš Direktoriaus įsakymų, tyrimo komisijų išvadų turinio, ieškovo atstovų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų K. G., M. G. paaiškinimų matyti, kad jos atsakovo kurį tai laiką nematė, atsakovas į skyrių grįžo po to, kai buvo surastas pasišalinęs pacientas. Liudytoju apklaustas gydytojas S. R. nurodė, kad negalėjo atsakovo surasti, tuomet kai prireikė eiti parsivesti pasišalinusį pacientą. Objektyvių duomenų, kad atsakovo nebuvo daugiau kaip valandą laiko, byloje nėra (CPK 12, 177, 178 straipsniai). Dėl to, atsakovo veiksmai/neveikimas, kurių pasėkoje iš skyriaus pasišalino stebimas pacientas, laikytina viena veika. Šiuo atveju, atsakovui dėl to paties įvykio drausminė atsakomybė buvo taikyta du kartus – 2021 m. gruodžio 8 d. Direktoriaus įsakymu Nr. P-1186 ir 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P-154 skirtos nuobaudos. Net ir nustačius papildomas aplinkybes dėl 2021 m. lapkričio 21 d. paciento pasišalinimo, 2021 m. gruodžio 8 d. Direktoriaus įsakymas Nr. P-1186 panaikintas nebuvo ir liko galioti. Teismo vertinimu, tokia situacija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu draudimu už tą pačią veiką bausti antrą kartą, sąžiningumo principu darbdaviui įgyvendinant savo teises bei neatitinka Darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 17, 18 punktų nuostatų (CPK 185 straipsnis).

35.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ankstesnis, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotas, ir vėlesnis, padarytas per dvylika mėnesių, darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip tokie patys šios teisės normos prasme. Sisteminis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, jog tam, kad būtų taikomas pirmiau nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, antras darbo pareigų pažeidimas turi būti padarytas per paskutinius dvylika mėnesių nuo darbuotojo įspėjimo, t. y. antrasis pažeidimas turi būti padarytas po to, kai darbuotojas, padaręs darbdavio nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, įspėjamas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

36.       2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P-154 nustatytas darbo pareigų pažeidimas šiuo atveju negali būti laikomas pakartotiniu DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Drausminė nuobauda atsakovui už tai, kad jis darbo laiku niekam nepranešęs buvo pasišalinęs iš darbo vietos skirta 2022 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-94, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad atsakovo tokie pat darbo pareigų pažeidimai galėtų būti laikomi pakartotinais, jeigu būtų padaryti po 2022 m. sausio 28 d. Analogiška išvada išplaukia iš Darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 26 punkto formuluotės: „Įsakyme skirti įspėjimą <...> būtina įspėti darbuotoją, kad padarius antrą tokį patį pažeidimą per ateinančius 12 mėnesių, darbdavys galės pasinaudoti teise atleisti darbuotoją pagal DK 58 str.“ Atsižvelgiant į tai, ieškovo nustatytos aplinkybės dėl atsakovo darbo pareigų pažeidimo 2021 m. lapkričio 21 d., negali būti laikomos per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytu antru tokiu pat pareigų pažeidimu.

37.       Pažymėtina, kad darbdaviui tenka pareiga įrodyti atleidimo teisėtumą, faktinį ir teisinį to buvimą bei pagrindimą. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas, būdamas įspėtas 2022 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-94, po to padarė naują darbo pareigų pažeidimą ir tokių duomenų byloje nėra.

38.       Ieškovas neįrodė ir tos aplinkybės, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 21 d. nuo 15.20 val. iki beveik 17 val. iš darbo vietos – Psichiatrijos skyriaus buvo pasišalinęs (CPK 185 straipsnis). Tai, kad atsakovas buvo skyriuje patvirtino liudytoju apklaustas J. L.. M. G. paaiškinimai, kad matė atsakovą išeinantį iš skyriaus taip pat nepatvirtina atsakovo nebuvimo skyriuje minėtą laikotarpį, nes ji pati apie 15.45 val. išėjo į kitą aukštą. K. G. nurodė atsakovo nemačiusi, bet jo ir neieškojusi, iki kol buvo pasigesta paciento. Pagal Psichiatrijos skyriaus pagalbinio darbuotojo pareiginiais nuostatais nustatytas pareigas, atsakovas atlikdamas darbo funkcijas turėjo teisę būti tiek ligonių palatose, tiek pagalbinėse patalpose, o ne tik slaugytojų poste.

39.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovas netinkamai taikė DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, atsakovui negalėjo būti pakartotinai taikoma drausminė atsakomybė už darbo pareigų netinkamą vykdymą, ko pasėkoje pasišalino stebimas pacientas, juolab šie ieškovo nustatyti pažeidimai negali būti laikomi pakartotinais. Šiuo atveju darbdavio padaryti drausminės atsakomybės taikymo pažeidimai laikyti esminiais. Tai sudaro pagrindą darbo sutarties su atsakovu nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pripažinti neteisėtu, 2022 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. P-154 „Dėl R. S. padaryto darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ panaikinti.

40.       Pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis gali būti arba grąžintas į darbą, arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

41.       Pirmuoju atveju darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Antruoju atveju priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

42.       Atsakovas prašė jį grąžinti į darbą buvusiose pareigose. Ieškovas prašė, atsakovo į darbą negrąžinti, kadangi būtų apsunkintas darbo organizavimas, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas, su atsakovu nepageidauja dirbti daugelis kolegų. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, ieškovo darbuotojų V. L., K. G., M. G. nuomonę dėl galimybės dirbti toliau su atsakovu, sprendžia, kad atsakovas į darbą pas atsakovą negali būti grąžinamas. Darbdavys aiškiai išreiškė savo poziciją. Atsakovas, dar dirbdamas buvusiose pareigose, skundėsi dėl psichologinio spaudimo, nepalankios psichologinės aplinkos, vyriausiosios slaugytojos V. L. veiksmais. Dėl šių priežasčių, be kita ko, gana ilgai tarp šalių besitęsiančio ginčo, atsakovui gali būti sudarytos nepalankios aplinkybės dirbti (CPK 185 straipsniai).

43.       Atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 1 272,39 Eur, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 60,59 Eur. Tokiu būdu atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos sudaro 10 118,53 Eur (7 mėn. x 1 272,39 Eur + 20 d. d. x 60,59 Eur) ir po 60,59 Eur vienos dienos darbo užmokesčio (nurodyta darbdavio pažymoje) už kiekvieną darbo dieną esant penkių darbo dienų savaitei iki jo visiško įvykdymo, bet ne daugiau kaip už metus (sumos neatskaičius privalomų mokesčių) (DK 214 straipsnio 4 dalis).

44.       Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų vertinant kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį, sąrašas nėra baigtinis.

45.       Šiuo atveju ieškovas yra viešoji įstaiga, išlaikoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, turinti apie 2 000 darbuotojų. Atsakovas dirbo pagalbinio darbuotojo pareigose apie penkerius metus, iki 2021 m. lapkričio 21 d. drausminių nuobaudų neturėjo. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas nedirbo, nors buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, įsidarbinęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, be kita ko, įvertinus darbo santykių nutraukimo aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju išmokos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Paminėtina ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, nedelsdamas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tuo tarpu bylos nagrinėjimo trukmei įtakos turėjo ieškovo pateikti prašymai pakeisti iš anksto suderinto teismo posėdžio datą, teismo posėdį atidėti. Byloje nėra duomenų, kad visos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas būtų nepakeliama našta ieškovui, sąlygotų negalėjimą atsiskaityti su kitais darbuotojais (CPK 185 straipsnis).    

46.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis yra saugoti darbuotojus nuo darbo pajamų netekimo ir kartu veikti prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Pareiškusio ieškinį dėl grąžinimo į darbą darbuotojo per visą teisminio proceso laikotarpį padėtis lieka neapibrėžta, nes jis, siekdamas teismo tvarka grįžti į pradinį darbą ir laukdamas teismo sprendimo dėl ginčo baigties byloje įsiteisėjimo, paprastai nepradeda dirbti kito darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2013, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-701-2018).

47.       Šiuo atveju visos apimties kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas nėra neadekvatus įstatymo nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia ieškovui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų jo darbuotojų teisėti interesai.

48.       Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis yra įvykdęs DGK 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu skubiai vykdytiną dalį dėl 1 272,39 Eur vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos išmokėjimo atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteisiamos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos dydis mažintinas, ieškovo sumokėta suma (10 118,53 Eur - 1 272,39 Eur), ir sudaro 8 846,14 Eur (neatskaičius mokesčių).

49.       Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo stažas pas ieškovą skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio 1 d., t. y. atsakovas pas ieškovą yra išdirbęs penkis metus. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovui priteisiama dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensacija, kuri skaičiuojama už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, t. y. 2 544,78 Eur (2 m. x 1 272,39 Eur).

50.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

51.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

52.       Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

53.       Kaip teismas nustatė aukščiau, atsakovas neteisėtai atleistas iš darbo, kaip per vienerius metus padaręs analogišką darbo pareigų pažeidimą, kurio teismas nepatvirtino. Darbo santykių nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, vėliau darbo rinkoje, darbuotojui bandant susirasti kitą darbą, vertinamas nepalankiai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ši aplinkybė sukėlė atsakovui realias pasekmes, tačiau teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad jis iš darbo buvo atleistas vienu blogiausiai vertinamų darbo santykių pasibaigimo pagrindu. Byloje nustatyta, jog darbuotojo atleidimo iš darbo procedūra vyko nesilaikant įstatymo, vidinių teisės aktų numatytų reikalavimų, darbdavys nesiėmė priemonių išsiaiškinti visas galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybes pirminio tyrimo metu, po darbuotojo skundo dėl psichologinio spaudimo, netinkamo darbo skyriuje organizavimo, buvo atnaujintas tyrimas jo paties atžvilgiu, tuo tarpu į jo nusiskundimus atsakyta nebuvo. Ieškovas yra didelė įstaiga, kurioje yra Teisės ir personalo skyrius, dirba kvalifikuoti teisininkai. Teismas laiko, kad šiuo atveju darbuotojo atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, toks atleidimo mechanizmas neabejotinai sukėlė atsakovui tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, galimai neigiamai įtakojo kolegų nuomonę apie jį ir pan. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jis vartojo vaistus. Todėl teismas laiko, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

54.       Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš ieškovo 800 Eur neturtinę žalą.

55.       Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu, ir nekeičia teismo padarytų išvadų.

56.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje susidarė 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovas patyrė 300 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą, atstovavimą teisme. Teismas faktiškai atmetė visus ieškovo reikalavimus, nes neturtinės žalos atlyginimo sumos dydis yra vertinamojo pobūdžio, todėl atmetus ieškinį atsakovas įgijo teisę į visų byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

57.       Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

58.       Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 1 272,39 Eur (neatskaičius mokesčių), nukreipti vykdyti skubiai.

59.       Ieškovui išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu dėl turtinės (finansinės) padėties ar kitų aplinkybių būtų sudėtinga iš karto įvykdyti visą sprendimą, jis turi teisę pateikti bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui įrodymais pagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu.

Panaikinti VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 17 d. direktoriaus įsakymą Nr. P-154 „Dėl R. S. padaryto darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo“.

Pripažinti, kad 2017 m. gegužės 31 d. darbo sutartis Nr. P3-7191, sudaryta tarp ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Negrąžinti atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į buvusį darbą pas ieškovą VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 8 846,14 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 14 ct) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. spalio 14 d.) ir po 60,59 Eur (šešiasdešimt eurų 59 ct) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

 Priteisti atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 2 544,78 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 78 ct) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), kompensaciją už darbo santykių trukmės metus.

Priteisti atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimo dalį dėl atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), priteistos 1 272,39 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 39 ct) (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                  Monika Mockutė