Civilinė byla Nr. e2A-303-370/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01883-2018-6

        Procesinio sprendimo kategorijos:  

        2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17

                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-746-258/2019 pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Amestana“, N. K., M. P., L. I. ir V. I. dėl žalos atlyginimo.

           Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Railana“ (toliau – ir ieškovė) 2018 m. spalio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Amestana“, N. K., L. I., V. I. ir M. P. prašydama iš UAB „Amestana“ priteisti 480 908 Eur žalos (nepagrįstai gautas pajamas) bei solidariai iš atsakovų UAB „Amestana“, N. K., L. I., V. I. ir M. P. priteisti 82 051 Eur žalos (kaip ieškovės negautas pajamas) atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, atsižvelgdama į didelę ieškinio sumą, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos ieškinio reikalavimams užtikrinti (atsakovų turto areštą).

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovai N. K., L. I., V. I. ir M. P. buvo jos darbuotojai, tačiau buvo pervilioti dirbti į konkuruojančią įmonę (UAB „Amestana“) dėl to, jog jie disponavo konfidencialia informacija apie ieškovę. Atsakovai buvo pasirašę konfidencialumo sutartis bei konfidencialios informacijos sąrašą, todėl puikiai žinojo, kokios informacijos negalima atskleisti tretiesiems asmenims, o juo labiau jos panaudoti siekiant naudos sau ir / arba bet kuriems kitiems asmenims, tiek dirbant pas ieškovę, tiek nutraukus su ja darbo santykius. 

3.       Ieškovės nurodyti darbuotojai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. kovo 31 d. nutraukė su ja darbo sutartis. Ieškovės įsitikinimu, buvę jos darbuotojai, pradėję dirbti UAB ,,Amestana“, pasinaudojo jos konfidencialią paslaptį sudarančia informacija bei siekdami naudos sau bei savo naujajam darbdaviui, atskleidė šią informaciją vėliau tapusiam vienam iš didžiausių ieškovės konkurentų. Dėl šios priežasties ieškovės pajamos už suteiktas paslaugas 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo net 1 627 991 Eur, o UAB „Amestana“ pajamos 2016 m. lyginant su 2015 m. padidėjo 480 908 Eur.

4.       Ieškovė nurodė, kad, jos  buvusiems darbuotojams pradėjus dirbti UAB ,,Amestana“, ši bendrovė pasirašė ilgalaikes vagonų nuomos sutartis su tiekėjais AS „Skinest Rail“ arba / ir UAB ,,Skinest Baltija“, kurie teikė vagonus ieškovei, dėl to AS ,,Skinest Rail“ taip ir nepasirašė ieškovės teikto jai vagonų nuomos sutarties varianto, kadangi dalį vagonų išnuomojo atsakovei UAB ,,Amestana“. Dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų, tuo metu, kai tarp ieškovės ir tiekėjo vyko derybos dėl vagonų nuomos kainos, tiekėjas vagonų nuomos kainą ieškovei padidino, dėl to ieškovė patyrė papildomų nuostolių. Pažymėjo, kad po atsakovų įsidarbinimo konkuruojančioje įmonėje, nuo 2016 m. ieškovės pajamos žymiai sumažėjo, kadangi staigiai sumažėjo paslaugų teikimo apimtys dėl papildomo vagonų kiekio nebuvimo (tiekėjas turėjo jų ribotą kiekį, o likusią laisvų vagonų dalį pradėjo nuomoti atsakovei). Daugelis klientų dėl nepaaiškinamų priežasčių sumažino užsakymų kiekį iš ieškovės bei su ja pradėjo bendradarbiauti minimaliai. Ieškovei taip pat žinoma, kad atsakovė, disponuodama konfidencialia informacija apie ieškovę, nesąžiningai perviliojo dalį stambių klientų, tokių, kaip pvz: TOO „MinLegProm“, OOO „Efi-trans“, „Interrail“ ir kt.

5.       Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta iš viso 562 959 Eur dydžio turtinė žala, kurią sudaro jos negautos pajamos – 82 051 Eur, kurias privalo atlyginti visi atsakovai solidariai, ir neteisėtai gauta nauda (nepagrįstas praturtėjimas) – 480 908 Eur, kurią privalo atlyginti UAB ,,Amestana“. Ieškovės vertinimu, jos nurodoma 82 051 Eur patirta žala (negautos pajamos) turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į ieškovės paskaičiuotą vidutinę grynojo pelno maržą 2010 – 2014 m. laikotarpiu, kuri sudaro 5,04 proc., ir į sumažėjusias 2016 m. pajamas, palyginus su 2015 m.

6.       Atsakovė UAB „Amestana“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su buvusių ieškovės darbuotojų įsidarbinimu pas ją: jie patys, savo iniciatyva (ar susitarimu) nutraukė darbo teisinius santykius su ieškove, rado atsakovės viešai patalpintus darbo skelbimus, atsiuntė savo gyvenimo aprašymus, atėjo net į kelis pokalbius dėl darbo, pademonstravo savo gebėjimus.  Atsakovė įvertino dalykines jų savybes ir tik tuomet sudarė darbo sutartis.  Nė vienas iš buvusių ieškovės darbuotojų su ieškove ar kita įmone nebuvo sudaręs jokių nekonkuravimo ar kitokio panašaus pobūdžio sutarčių / susitarimų, kurie neleistų atsakovei su jais sudaryti darbo sutarčių. Atsakovė neviliojo buvusių ieškovės darbuotojų. Jokia konfidenciali buvusiems ieškovės darbuotojams žinoma ieškovės informacija atsakovei atskleista nebuvo.  Atsakovė paaiškino, kad ji sudarė sutartį su AS „SkinestRail“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. – ši sutartis, priešingai nei nurodo ieškovė, buvo sudaryta dar gerokai aksčiau iki buvusių ieškovės darbuotojų įsidarbinimo pas atsakovę, o ne po to. Atsakovė vagonų nuomos įkainį su AS „SkinestRail“ suderino 2015 m. rugpjūčio 6 d., kai ieškovė  pradėjo derinti nuomos įkainį tik nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. Pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė savo su AS „Skinest Rail“ sudarytų sutarčių pagrindu sėkmingai dirbo su AS „SkinestRail“, kuris yra vienas didžiausių vagonų nuomotojų Baltijos valstybėse. Nesant papildomų vagonų kiekio trūkumo, nėra pagrindo kalbėti ir apie ieškovės 2016 m. sumažėjusias pajamas. Atsakovės vertinimu, ieškovės veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovei 5 792 Eur baudą.

7.       Atsakovė N. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas atstovavimo išlaidas ir skirti ieškovei 5 792 Eur baudą. Nurodė, jog su ieškove nebuvo sudariusi nekonkuravimo sutarties. Jokios konfidencialios informacijos, susijusios tiek su klientais, užsakovais, partnerių paieška, ji negalėjo žinoti ir nežinojo. Atsakovės veiksmuose nėra nei vienos jos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė ją kaltina nepagrįstai.

8.       Atsakovė M. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog jokios ieškovės konfidencialios informacijos neatskleidė, apskritai ja nedisponavo. Kai pamatė UAB „Amestana“ darbo skelbimą buvo bedarbė, darbą gavo išimtinai savo kompetencijų ir įgūdžių dėka. Atsakovė pažymi, kad ji negavo jokios naudos, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovės vertinimu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovei 5 792 Eur baudą.

9.       Atsakovai L. I., V. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas V. I. teismui paaiškino, jog būtent jis 1,5 metų pradirbęs UAB „Railana“ nusprendė pakeisti veiklą. Pagal darbo funkcijas UAB „Railana“ jis turėjo visus jos tiekėjų kontaktus savo telefone, turėjo prieigą prie UAB „Railana“ sutarčių su tiekėjais. Įgijęs iš UAB „Railana“ vadovo A. N. patirties kaip vesti biznį, nusprendė UAB „Railana“ vykdomą krovinių ekspedijavimo geležinkeliais projektą pasiūlyti UAB „Amestana“ akcininkui ir vadovui V. P.. Pastarajam sutikus su pasiūlyta biznio idėja, nutraukęs darbo sutartį su UAB „Railana“  jis išsinešė visą bazinę informaciją, kurią UAB „Railana“ turėjo vykdydama savo veiklą. V. I. nurodė, jog jis, turėdamas visą informaciją apie vagonų tiekėjus, suprato, kad jis vienas šio biznio projekto neįvykdys, jam reikalinga darbuotojų komanda, todėl jis šio projekto vykdymui į UAB „Amestana“ pakvietė buvusias UAB „Railana“ darbuotojas L. I. ir M. P., kurios turėjo ne tik darbo patirtį, bet ir visą informaciją apie UAB „Railana“ klientus krovinių pervežimo geležinkeliais srityje. M. P. darbas buvo surasti įmonei klientus. V. I. teigimu, jų bendrais veiksmais UAB „Railana“ buvo padaryta žala, nes UAB „Amestana“ per 1,5 metų laikotarpį jau buvo „įdarbinusi“ 50 vagonų, tai konkuruojančiam subjektui galėjo sukelti neigiamas pasekmes. Kartu pažymėjo, kad N. K., pradėjusi darbą UAB „Amestana“, jokios UAB „Railana“ konfidencialios informacijos neatskleidė.

10.       Atsakovė L. I. teismui nurodė, jog iš dalies su ieškiniu sutinka, nes pripažįsta faktą, jog pažeidė su UAB „Railana“ pasirašytą konfidencialumo susitarimą, tačiau nesutinka su prašoma priteisti suma. Nurodė, jog UAB „Railana“ ji dirbo pardavimo vadybininko pareigose, turėdama darbo patirtį, visą informaciją apie UAB „Railana“ klientus, vykdant veiklą, susijusią su krovinių vagonais, dėl asmeninių priežasčių nutarė darbo sutartį su ieškove nutraukti. V. I. iš ankščiau pažinojo UAB „Amestana“ akcininką, savo iniciatyva pastarajam pasiūlė savo paslaugas įmonėje išvystyti projektą. Buvo siūloma ir kitiems, tik kiti neturėjo pinigų V. I. pasiūlytam projektui vystyti. V. P. sutikus skirti pinigų V. I. pasiūlytam verslo projektui vystyti, ji atėjo dirbti į įmonę, kuri turėjo pinigų verslo vystymui. Atsakovės žiniomis UAB „Amestana“ veiklos, susijusios su geležinkelių vagonais, iki jų atėjimo į UAB „Amestana“ nevykdė, įmonėje nebuvo jokių registrų, įmonės sutarčių pavyzdžių, sąskaitų formavimo instrukcijų. V. I. taip pat neturėjo jokio įdirbio instrukcijų išrašyme, sąskaitų formavime, klientų paieškoje. Ji pasinaudojo visa bazine UAB „Railana“ informacija, susijusia su šia veikla. Nors vagonų nuomos kainą diktuoja vagonų tiekėjas, tačiau paraiškos vagonams, sutarčių tekstas buvo analogiškas kaip UAB „Railana“. Atsakovai stengėsi su UAB „Railana“ buvusiais klientais sutarčių nesudaryti, tačiau bendravo su tais pačiais vadybininkais, bet sutartis pasirašydavo su kitomis įmonėmis. Žinodama, kad M. P. UAB „Railana“ nebuvo nepatenkinta darbu, pasiūlė jai darbą UAB „Amestana“, nes įmonėje vykdant V. I. pasiūlytą projektą, buvo reikalingas žmogus, kuris mokėjo ir žinojo visas instrukcijas, turėjo patirties vykdant pardavimus. UAB „Amestana“ L. I. ir M. P. buvo atsakingos už pardavimus. Atsakovė patvirtino, kad N. K. pažinojo kaip apmokytą, gerai paruoštą, sąžiningą specialistę, pakvietė ją į UAB „Amestana“ į jau paruoštą darbo vietą, įmonė jau buvo išvysčiusi projektą, turėjo nuolatinius klientus ir krovinių pervežimo maršrutus. N. K. jokios UAB „Railana“ konfidencialios informacijos, kuri nebuvo žinoma atsakovei, neatskleidė.

11.       Byloje 2019 m. balandžio 24 d.  buvo gauta ieškovės ir atsakovų V. I. ir L. I. pasirašyta taikos sutartis ir prašymas ją patvirtinti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų L. I. bei V. I. 2019 m. kovo 18 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų šiems atsakovams bei nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pritaikytos atsakovų L. I. ir V. I. turtui. Ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka.

12.       Bylą nagrinėjant iš esmės, 2019 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė per atstovą pareiškė, jog atsisako ieškinio (reikalavimų) atsakovams L. I. ir V. I..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės UAB „Railana“ atsisakymą ieškinio atsakovams L. I., V. I. priėmė ir bylos dalį šių atsakovų atžvilgiu nutraukė; likusią ieškinio dalį atmetė. Iš UAB „Railana“ priteisė UAB „Amestana“ 3 272,34 Eur, N. K. 750 Eur, M. P. 810 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei liudytojų parodymus, darė išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu UAB „Amestana“ kaltės prezumpcija yra paneigta – iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė UAB „Amestana“ neatliko darbuotojų perviliojimo į savo įmonę veiksmų. Teismas pažymėjo, kad įmonei pradėti vykdyti naują, su kitomis įmonėmis konkuruojančią, veiklą, nėra draudžiama. Informacija apie įmones, teikiančias dengtų vagonų nuomos paslaugas, negali būti laikoma konfidencialia, nes ji yra viešai prieinama. Duomenys apie UAB „Railana“ klientus, teikiančius užsakymus krovinių gabenimui dengtais geležinkelio vagonais, pripažintini įmonės komercine paslaptimi, tačiau byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Amestana“, priimdama į darbą atsakovus, žinojo apie jų pasirašytas konfidencialumo sutartis su ieškove. Atsakovės M. P., N. K. su UAB „Railana“ neturėjo nekonkuravimo draudimo, taigi, šios atsakovės nebuvo apribotos dirbti konkuruojančioje įmonėje. Atsakovių darbo patirtį krovinių pervežimų ir ekspedijavimo geležinkeliais srityje, įgytą pas ieškovę, teismas nevertino kaip konfidencialią informaciją, kurios atsakovės negalėtų naudoti naujoje darbo vietoje. Teismas pažymėjo, jog byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog šios atsakovės turėjo tiesioginius kontaktus su UAB „Railana“ klientais, įskaitant UAB „Skinest Baltija“. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuomojamų vagonų nuomos kainą diktuoja savininkas, kaina nėra pastovi, dažnai kintanti. Tiek ieškovė, tiek UAB „Amestana“ ginčo laikotarpiu nuomojosi vagonus ta pačia kaina. Teismas pažymėjo, jog įmonei viešai reklamuojant teikiamas ekspedijavimo geležinkeliais paslaugas, klientai turi teisę rinktis ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad UAB „Amestana“ pasiūlė išsinuomoti vagonus didesnėmis kainomis, nei ieškovė ir dėl to turi pareigą atlyginti konkurencinėje veikloje ieškovės negautas pajamas.

15.       Teismas, įvertinęs deliktinės atsakomybės kilimo sąlygas, byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Amestana“ atžvilgiu būtinas atsakomybei taikyti priežastinis ryšys ieškovės nebuvo įrodytas, todėl ieškinio reikalavimo šiai atsakovei teismas netenkino.

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2010 m. gegužės 3 d. su savo buvusiais darbuotojais M. P., N. K., V. I. ir L. I. buvo pasirašiusi konfidencialumo sutartis, pagal kurias sutarties šalys susitarė dėl darbdavio konfidencialios informacijos apsaugos tarp darbdavio ir darbuotojo sudarytos darbo sutarties galiojimo metu, taip pat pasibaigus darbo sutarčiai. Konfidencialia informacija pagal pasirašytas sutartis buvo laikomos žinios apie planuojamus prekių, paslaugų pirkimus ir pardavimus bei potencialius komercinius partnerius, klientų, tarpininkų, pirkėjų sąrašai, žinios apie komercinius ryšius. Darbuotojas įsipareigojo užtikrinti visos jam žinomos ir (ar) patikėtos konfidencialios informacijos slaptumą, be darbdavio išankstinio rašytinio sutikimo nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims. Informacijos atskleidimas reiškia bet kokius darbuotojo veiksmus, dėl kurių konfidenciali informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims. Sutarties šalys susitarė, kad pasibaigus darbo santykiams darbuotojo įsipareigojimai dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, nenaudojimo ir neplatinimo galioja tol, kol konfidenciali informacija netampa vieša, tačiau ne trumpiau negu 2 (dvejus) metus po darbo sutarties pasibaigimo. Darbuotojas,, pažeidęs konfidencialumo sutartį, įsipareigojo sumokėti darbdaviui 5 (penkių) paskutinių mėnesių bruto darbo užmokesčių dydžio baudą ir padengti bet kokius kitus nuostolius, kilusius dėl tokio pažeidimo (įskaitant negautas darbdavio pajamas), kiek jų nepadengia bauda, kuri laikoma minimaliais darbdavio nuostoliais.

17.       Teismas, įvertinęs atsakovų V. I. ir L. I. paaiškinimus, nustatė, kad jie su UAB „Railana“ pasirašytą konfidencialumo susitarimą pažeidė, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo šių atsakovų atžvilgiu atsisakė.

18.       Teismas, iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad atsakovė N. K. nedisponavo jokia UAB „Railana“ konfidencialia informacija ir jos neatskleidė, ieškinio šios atsakovės atžvilgiu netenkino.

19.       Teismas atkreipė dėmesį, jog V. I. ir L. I. teisme paaiškino, jog jie visi trys, kartu su M. P., į UAB „Amestana“ atsinešė UAB „Railana“ konfidencialią informaciją, tačiau nesant byloje įrodymų apie konkrečius atsakovės M. P. neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, t. y. apie  tai, kad ši atsakovė pažeidė draudimą naudoti, perduoti, skelbti UAB „Railana“ konkrečią komercinę paslaptį be jos sutikimo, tokiu būdu jai padarant žalą, teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo M. P., konstatavo, kad ieškovė šios atsakovės atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė.

20.       Teismas, atmesdamas atsakovų prašymą skirti baudą ieškovei, pažymėjo, jog šiuo atveju sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą buvo nenustatytas.

21.       Teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo argumentai

22.       Apeliantė UAB „Railana“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d.  sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovių UAB ,,Amestana“, N. K., M. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes ieškovė pageidauja pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo neišreikalautų dokumentų reikšmės. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

22.1.                      Tai, kad visi trys darbuotojai buvo įdarbinti UAB „Amestana“, sudaro labiau tikėtiną prielaidą, kad jie buvo pervilioti, nei kad patys pas ją pasiprašė būti įdarbinami. Be to, teismas nevertino to fakto, kad atsakovės skelbime buvo ieškomas vienas darbuotojas – geležinkelio transporto specialistas, tačiau šiuo atveju, buvo priimti net trys asmenys ir visi trys skirtingų padalinių vadovais.

22.2.                      Visi atsakovai (buvę ieškovės darbuotojai) disponavo specialia konfidencialia informacija apie ją, jos verslą, paslaugų tiekėjus bei pirkėjus, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, kad kuris nors iš atsakovų nedisponavo konfidencialia informacija apie ieškovę. Tai, kad visi darbuotojai buvo pasirašę konfidencialumo susitarimus, patvirtina, jog jie turėjo konfidencialią informaciją apie ieškovę.

22.3.                      Ieškovės įsitikinimu, UAB „Amestana“ turėjo pasidomėti, ar įdarbinus net tris ieškovės darbuotojus, jai nekils atsakomybė, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, o priešingai – įdarbino visus darbuotojus, kadangi turėjo tikslą nesąžiningai konkuruoti. Ieškovės įsitikinimu, V. ir L. I. paaiškinimai patvirtina jų perviliojimo faktą ir konfidencialios informacijos atskleidimo aplinkybę.

22.4.                      Ieškovės manymu, teismas turėjo atsižvelgti ir į liudytojo A. G. parodymus, iš kurių matyti, kad išsinuomotam vagonui rasti klientą reikia daug laiko ir pastangų, tai patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad UAB „Amestana“ galėjo rasti greičiau klientus tik pasinaudojusi ieškovės perviliotų darbuotojų jai atskleista konfidencialia informacija.

22.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo išreikalauti iš UAB „Amestana“ svarbius šiai bylai dokumentus (pasirašytų sutarčių su klientais ir tiekėjais žurnalo arba pačių sutarčių kopijas), kad būtų nustatyta, kokie konkrečiai jos klientai buvo pervilioti ir patikslinti atsakovės jai sukurtos žalos dydį.

22.6.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesivadovaudamas aktualia kasacinio teismo praktika, taikė standartines įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgdamas į įrodinėjimo ypatumus nagrinėjamos kategorijos bylose. Teismas iš esmės nevertino šios bylos faktinių aplinkybių visumos, jų sekos, ieškovei taikė per aukštus įrodinėjimo standartus.

23.       Atsakovai UAB „Amestana“,  N. K. ir M. P. bendrame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės atkartoja savo poziciją, nurodytą atsiliepimuose į ieškinį, papildomai nurodo šiuos argumentus:

23.1.                      L. I. ir V. I. teiginiai byloje turėtų būti vertintini kritiškai, nes šie atsakovai bylos nagrinėjimo metu kardinaliai keitė savo paaiškinimus, sudarė taikos sutartį su ieškove, kurią apeliacinės instancijos teismas atsisakė tvirtinti. Šie atsakovai po sudarytos taikos sutarties su ieškove byloje pradėjo teigti, kad jie naudojosi konfidencialia informacija, nors iš pradžių teigė priešingai. Be to, atsakovas V. I. teismo posėdžių metu patvirtino, jog išsiskyrė su UAB „Amestana“ nevisiškai gražiuoju ir jaučia tam tikrą pagiežą jos atžvilgiu.

23.2.                      Ieškovės reikalavimas išreikalauti atsakovės sutartis su jos klientais yra perteklinis ir pirmosios instancijos teismas jo netenkino pagrįstai. Tokiu būdu ieškovė siekė atskleisti visas atsakovės komercines paslaptis. Be to, ieškovė teikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo už nepagrįstai ilgą laikotarpį, viršijantį terminą, už kurį siekia prisiteisti žalos atlyginimą. Atsakovės vertinimu, ieškovė ieškinyje išvardijo kelis stambius paslaugų užsakovus, su kuriais dirba ne viena Lietuvos įmonė, tokiu būdu bandydama atspėti, su kuo galbūt iš tikro dirba atsakovė, tačiau ji neturi jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir tuo remiantis prašo išreikalauti teismo atsakovės dokumentus.

23.3.                      Ieškovė įrodinėja atsakovių neteisėtus veiksmus savo teiginius dėstydama padrikai, nenuosekliai, prieštaringai ir grįsdama ne faktais ar įrodymais (tiesioginiais ar netiesioginiais), o vien tik spėlionėmis. Ieškovė neįrodo neteisėtų atsakovės veiksmų, o būtent – fakto, kad atsakovei būtų buvusi atskleista konfidenciali ieškovės informacija, kurios dėka atsakovė būtų perviliojusi AS „Skinest Rail“, TOO „MinLegProm“, OOO „Efi-trans“, „Interrail“ ar UAB „Baltijos translogistika“ ir dėl to jai būtų buvusi padaryta žala.

23.4.                      Ieškovė šioje byloje ne tik neįrodo neteisėtų veiksmų, bet ir kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos (nuostolių) atsiradimo. Atsakovės gautos pajamos negali būti vertintinos kaip ieškovės negauta nauda. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad gautos pajamos nėra pelnas.

23.5.                      Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės pasirinkta laikotarpio imtimi dėl negautų pajamų įrodinėjimo. Atsakovė teigia, kad iš ieškovės nurodytų laikotarpių matyti, kad ieškovės gautinos pajamos, nepriklausomai nuo iš jos išėjusių darbuotojų, mažėjo. Be to, byloje reikia įvertinti ir tai, kad ieškovės pajamų ir / ar pelno sumažėjimą nulėmė (galėjo nulemti) tokios priežastys, kaip besitęsiantis politinis konfliktas tarp Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Rusijos bei paskelbtos abipusės sankcijos, smarkus Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau – ir NVS) zonos šalių nacionalinių valiutų svyravimas, Kazachstano Centrinio banko sprendimas panaikinti nacionalinės valiutos kurso palaikymą ir leisti jam svyruoti pagal rinkos kotiruotes, vartotojų sprendimų dėl brangesnių pirkinių atidėjimas, prekių Rytų vartotojams pabrangimas, krovinių užsakymų ir srautų sumažėjimas, nematyta stagnacija NVS teritorijose, eilinis pervežimų kainų nuosmukis, vartojimo kritimas iki žemiausio per pastarąjį dešimtmetį lygmens, Rusijos įvestos sankcijos ES šalių produktams, nuo 2016 m. visiškai uždraustas prekių gabenimas tranzitu per Rusijos teritoriją važiuojant per / ar iš Ukrainos, sąmoningas Kazachstano muitinės darbuotojų geležinkelio riedmenų naudojimo ribojimas, ir t. t. Todėl bandymas perkelti visą savo pajamų sumažėjimo naštą ant atsakovės atsakomybės yra nepagrįstas.

23.6.                      Dėl N. K.. Susipažinus tiek su ieškiniu, tiek su apeliaciniu skundu, keltinas klausimas, kodėl atsakove šioje byloje apskritai yra įtraukta N. K. – apie jos tariamai atliktus neteisėtus veiksmus nėra užsiminta nė žodžiu. Ieškovė nuolat akcentuoja 3 atsakovų – L. I., V. I. ir M. P. – darbo teisinių santykių nutraukimą su ieškove ir įsidarbinimą pas atsakovą panašiu laikotarpiu, kai  atsakovė N. K. tą padarė tik 2016 m. kovo mėn. pabaigoje. Atsižvelgiant ir į tai, kad jos darbas pas ieškovę iš esmės nebuvo susijęs su klientų paieška bei darbu su klientais, lieka neaišku, kodėl ji yra taip pat vertinama, kaip atlikusi neteisėtus veiksmus ir padariusi ieškovei žalos.

23.7.                      Dėl M. P.. M. P. pažymi, jog ji jokių ieškovės kontaktų neišsinešė, ieškovės klientų neviliojo, darbo pas ieškovę metu jokių sutarčių atsakovės naudai nederino. Akcentuoja, jog jos apsisprendimą nutraukti darbo teisinius santykius su ieškove nulėmė kelios priežastys, o būtent: su ieškove, kaip darbdaviu įvykęs konfliktas, dėl to ieškovė po atsakovės M. P. dekretinių atostogų nebeleido jai grįžti į buvusias pareigas; sugrįžus po dekretinių atostogų – nuolatinis atsakovės M. P. perkėlimas vis į kitas pareigas, sumažintas darbo užmokestis. Tai, pasak atsakovės įrodo, jog M. P. turėjo ne vieną priežastį nutraukti darbo teisinius santykius su ieškove. Pažymėtina ir tai, jog M. P. jau įsidarbinimo pas ieškovę metu buvo kompetentinga ir turėjo pakankamai daug įgūdžių darbo su geležinkeliais sferoje, ieškovė nebuvo apmokyta, dirbo savarankiškai, todėl, nutraukus darbo teisinius santykius su ieškove, sugebėjo per trumpą laiko tarpą rasti kitą, jos kompetenciją bei žinias atitinkantį darbą pas atsakovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio  (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, patirtos dėl atsakovų L. I., V. I., N. K. ir M. P. perviliojimo į UAB „Amestana“ ir ieškovės konfidencialios informacijos jai atskleidimo, priteisimo. Ieškovė pažymėjo, kad jos darbuotojai, perėję dirbti į UAB „Amestana“, buvo pasirašę konfidencialumo sutartis bei konfidencialios informacijos sąrašą, todėl žinojo, kokios informacijos negalima atskleisti tretiesiems asmenims, o juo labiau jos panaudoti siekiant naudos sau ir / arba bet kuriems kitiems asmenims. Darbuotojams perėjus į UAB „Amestana“, ši įmonė pradėjo verstis ta pačia veikla kaip ieškovė, perviliojo jos klientus, dėl to ieškovė neteko dalies savo pajamų, o UAB „Amestana“ gavo naudą – žymiai pajamos išaugo.

Bylos procesiniai sprendimai

27.       Byloje 2019 m. balandžio 24 d. gautas ieškovės ir atsakovų V. I. ir L. I. taikos sutartis ir prašymas ją patvirtinti. 

28.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų L. I. bei V. I. 2019 m. kovo 18 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų šiems atsakovams bei nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, 2018 m. spalio 12 d. nutartimi taikytos atsakovų L. I. ir V. I. turtui. Šią nutartį 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – nutarė netvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ir atsakovų L. I. bei V. I. 2019 m. kovo 18 d. sudarytos taikos sutarties.

29.       Ieškovė 2019 m. balandžio 26 d. posėdžio metu pareiškė atsisakanti ieškinio reikalavimų atsakovams L. I., V. I., prašė atsisakymą ieškinio šiems atsakovams priimti, bylos dalį nutraukti, atsakovai L. ir V. I. posėdžio metu palaikė šį ieškovės prašymą. Ieškovė nurodė, kad procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmes jai yra žinomos.

30.       Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių teikta taikos sutartis, neįsiteisėjusi, įvertinęs ieškovės 2019 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje pateiktą prašymą priimti jos atsisakymą ieškinio atsakovų L. I. ir V. I. atžvilgiu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, 2019 m. gegužės 15 d. sprendime UAB „Railana“ atsisakymą ieškinio atsakovams L. I., V. I. priėmė ir bylos dalį šių atsakovų  atžvilgiu nutraukė. Ši sprendimo dalis apeliaciniu skundu neapskųsta.

Dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo

31.       Nors UAB „Railana“ kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimais UAB „Amestana“, L. I., V. I., N. K. ir M. P., tačiau, atsižvelgus į apeliacijos ribas, apeliacinės instancijos teismas toliau vertins ieškovės byloje keliamo ginčo pagrįstumą tik N. K., M. P. ir UAB „Amestana“ atžvilgiu.

32.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės N. K. ir M. P. laikotarpiu nuo   2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. kovo 31 d. nutraukė su ieškove darbo sutartis savo noru. Ieškovė iš viešai prieinamos informacijos sužinojo, kad šios atsakovės, nutraukusios darbo santykius su ja, vėliau įsidarbino pas atsakovę UAB ,,Amestana“. Atsižvelgdama į tai, ieškovė mano, kad UAB „Amestana“ perviliojo darbuotojus dėl to, kad šie disponavo ieškovės konfidencialia informacija. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Amestana“ iki atsakovų (buvusių darbuotojų) įsidarbinimo pas ją neteikė privačių vagonų operavimo (tiekimo pakrovai) paslaugų, tačiau po atsakovų įsidarbinimo, bendrovė pasirašė ilgalaikes vagonų nuomos sutartis su tiekėjais, su kuriais anksčiau bendradarbiavo ieškovė. Ieškovė teigė, kad jos nurodomas aplinkybes patvirtino tai, kad UAB ,,Skinest Baltija“, susirašinėjimo metu nurodė, kad du vagonai buvo atiduoti UAB ,,Amestana“, tai lėmė, kad UAB ,,Skinest Baltija“ nepasirašė su ieškove vagonų nuomos sutarties. Taip pat akcentavo, kad tai lėmė jos klientų, tokių kaip: TOO „MinLegProm“, OOO „Efi-trans“, „Interrail“, perviliojimą. Pažymėjo, jog atsakovė galėjo pasiūlyti klientams patrauklesnes bendradarbiavimo sąlygas. Dėl darbuotojų perviliojimo ir konfidencialios informacijos atskleidimo ieškovė teigė netekusi 1 627 991 Eur, o UAB „Amestana“ dėl to gavo papildomai 480 908 Eur pajamų daugiau (per 2016 m.), tai ieškovė vertino kaip nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė UAB „Amestana“ atsakomybę kildino iš savarankiško delikto pagrindų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat pagal CK 6.264 straipsnį (netiesioginės civilinės atsakomybės) pagrindu. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Amestana“ negalėjo nežinoti apie atsakovų (darbuotojų) atliekamus neteisėtus veiksmus, tačiau nesiėmė priemonių tokiems veiksmams nutraukti. Ieškovė pažymėjo, kad dėl bendrų atsakovų neteisėtų veiksmų jai iš viso buvo padaryta 562 959 Eur dydžio turtinė žala, kurią sudaro ieškovo negautos pajamos – 82 051 Eur, kurias privalo atlyginti visi atsakovai solidariai, ir neteisėtai gauta nauda (nepagrįstas praturtėjimas) – 480 908 Eur, kurią privalo atlyginti atsakovė UAB ,,Amestana“. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovės N. K. ir M. P. turi atlyginti žalą dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, pažeidus sutartinius įsipareigojimus, tačiau žalos paskaičiavimo pagal sutarties sąlygas nepateikė.

33.       Nagrinėjamai bylai aktualioje CK 1.116 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

34.       CK

35.       Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., t. y. ginčo laikotarpiu) 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis ūkio subjektams draudžiamų atlikti veiksmų sąrašas. Vienas iš šiame straipsnyje įtvirtintų draudimų apima ir informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36.       Ieškovė turtinę prievolę atsakovei UAB „Amestana“ kelia deliktinės atsakomybės, N. K. ir M. P. – sutartinės atsakomybės pagrindais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, deliktinės ir sutartinės atsakomybės dydis bei jos nustatymo principai nėra vienodi: sutartinės atsakomybės taikymo atveju dydį gali nustatyti šalys arba susitarti dėl atsakomybės netaikymo, o deliktinės atsakomybės taikymo atveju tokie susitarimai negalimi. Deliktinės atsakomybės taikymo atveju skolininko kaltė yra preziumuojama, o sutartinės taikymo atsakomybės atveju kaltę turi įrodyti ieškovas.

37.       UAB „Amestana“, atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus, į bylą pateikė duomenis, paneigiančius ieškovės teiginius, kad atsakovė perviliojo ieškovės darbuotojus ir, iš jų išgavusi ieškovės konfidencialią informaciją, sudarė vagonų nuomos sutartis (t. y. ėmėsi veiklos, kurios iki įdarbinant ieškovės darbuotojus nevykdė). Atsakovė pateikė UAB „Amestana“ ir AS „Skinest Rail“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą krovininių vagonų nuomos sutartį (el. b. 3 t., b. l. 18–40) ir darbo sutartis, sudarytas su atsakovais, iš kurių matyti, kad L. I., V. I. ir M. P. pas atsakovą pradėjo dirbti 2015 m. rugsėjo 30 d., N. K. – 2016 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo vagonų nuomos sutarties sudarymo. Taip pat UAB „Amestana“ pateikė AS „Skinest Rail“ raštą, kuriame nurodyta, kad po 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos sutarties su UAB „Amestana“, pas ją buvo likę laisvi 32 dengti vagonai (el. b. 3 t., b. l. 78), tai, pasak atsakovės, paneigia ieškovės teiginius, kad ji negalėjo išsinuomoti vagonų iš šio tiekėjo, nes jie visi buvo išnuomoti UAB „Amestana“. Be to, atsakovė, siekdama paneigti ieškovės teiginius, susijusius su jos buvusių klientų perviliojimu, pateikė UAB „Skinest Baltija“ (el. b. 3 t., b. l. 75), TOO „MINLegProm“ (el. b. 3 t., b. l. 85–86), OOO „Efi-trans“ (el. b. 3 t., b. l. 87–88) raštus, iš kurių matyti, kad šios įmonės 2015 – 2016 m. sutarčių su UAB „Amestana“ nebuvo sudariusios. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodomas klientas – Interrail, yra ne įmonė, o bilietų pirkimo sistema, todėl atsakovė negalinti pateikti duomenų, patvirtinančių, kad su juo sutarties ginčo laikotarpiu taip pat nebuvo sudariusi. 

38.       Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti ieškovės klientų perviliojimą, ieškovė turėjo įrodyti, kad tam tikri asmenys buvo jos klientai, kuriuos ši prarado dėl komercinės paslapties atskleidimo (žr.: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-112-585/2020), tačiau šiuo konkrečiu atveju, ieškovė tokios aplinkybės neįrodė. Juo labiau kad ieškovė, nurodydama aplinkybes apie konkrečių klientų perviliojimą, pati neteikė įrodymų apie pajamas gautas aktualiu laikotarpiu iš tų klientų.

39.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. I. su ieškove nutraukė darbo sutartį abipusiu sutarimu 2015 m. liepos 31 d. (el. b. 1 t., b. l. 56–60), V. I. nutraukė darbo sutartį su ieškove savo noru 2015 m. rugpjūčio 25 d. (el. b. 1 t., b. l. 61–66), M. P. taip pat nutraukė darbo sutartį su ieškove savo noru 2015 m. rugpjūčio 31 d. (el. b. 1 t., b. l. 144–147). UAB „Amestana“ 2015 m. rugsėjo 7 d. paskelbė skelbimą, kad ieško darbuotojų (el. b. 1 t., b. l. 41). UAB „Amestana“ teigia, kad šie atsakovai patys kreipėsi į ją ieškodami darbo, todėl atsižvelgusi į tai, kad šių darbuotojų turimi įgūdžiai jai buvo aktualūs, ji 2015 m. rugsėjo 31 d. su jais sudarė darbo sutartis. N. K. kreipėsi į UAB „Amestana“ 2016 m. kovo 28 d. siūlydama savo kandidatūrą (el. b. 3 t., b. l. 67) ir sudarė su atsakove darbo sutartį 2016 m. balandžio 1 d. (el. b. 3 t., b. l. 70–73). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis bei byloje aptartų įvykių chronologinę seką, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė M. P. ir N. K. perviliojimo aplinkybės, kaip ir to, kad atsakovė, pasinaudojusi šių darbuotojų turima konfidencialia informacija apie ieškovę, sudarė jai nebūdingus sandorius su kitomis įmonėmis. Šią aplinkybę paneigia, jau aptarta UAB „Amestana“ ir AS „Skinest Rail“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta krovininių vagonų nuomos sutartis (el. b. 3 t., b. l. 18-40) ir byloje esančios atsakovų elektroninių laiškų siųstų UAB „Amestana“ kopijos. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovės, jos nekonkuravimo sutarčių su ieškove nebuvo sudariusios, todėl turėjo teisę įsidarbinti įmonėje, kuri užsiima panašia veikla kaip ieškovė. Todėl vien ta aplinkybė, kad UAB „Amestana“ įdarbino asmenis, pagal jų turimus įgūdžius ir profesinę patirtį, nutraukusius darbo santykius su ieškove, nesudaro pagrindo konstatuoti jos neteisėtą elgesį ar siekimą įgyti ieškovės konfidencialią informaciją. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurios turėjo patvirtinti UAB „Amestana“ siekimą nesąžiningai konkuruoti, atsakovės pateiktų įrodymų visuma buvo paneigtos.

40.       Nors apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas atsakovių N. K., M. P. ir UAB „Amestana“ atžvilgiu, kolegijos vertinimu, aktualu apžvelgti ir atsakovų L. ir V. I. buvusią poziciją bylos nagrinėjimo eigoje. Atkreiptinas dėmesys, jog šie atsakovai, kurių atžvilgiu byla yra nutraukta, ieškovei atsisakius į juos reikalavimų, bylos nagrinėjimo metu neteikė privalomo atsiliepimo į ieškinį, tačiau byloje yra duomenys patvirtinantys jų prieštaringą poziciją (el. b. 6 t., b. l. 14-15). Bylos nagrinėjimo pradžioje teigę, kad konfidencialumo sutarčių nepažeidė, vėliau, pradėjo teikti priešingus savo teiginiams paaiškinimus bei siekti teisme patvirtinti su ieškove taikos sutartį, kuri, kaip pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi, buvo pirmosios instancijos teismo patvirtinta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes bei į M. P. 2019 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kad atsakovai, nutraukę darbo santykius su atsakove UAB „Amestana“, įkūrė įmonę (duomenys neskelbtini) ir siekdami išvengti galimų ginčų su UAB „Amestana“, sudarė taikos sutartį su ieškove, L. ir V. I. paaiškinimus dėl konfidencialumo sutarčių pažeidimo, vertina kritiškai ir jais nesivadovaus nagrinėdama bylą kitų atsakovių atžvilgiu.

41.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo poziciją, iš esmės su ja sutinka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pradėti verstis konkuruojančia veikla įstatymas nedraudžia. Todėl byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių ieškovės darbuotojų M. P. ir N. K. perviliojimo aplinkybę, atsakovės žinojimą apie sudarytas konfidencialias sutartis bei duomenų apie konfidencialios (viešai neprieinamos visiems rinkos dalyviams) informacijos atskleidimo bei panaudojimo aplinkybę, nėra pagrindo konstatuoti UAB „Amestana“ neteisėtų veiksmų. Papildomai pažymėtina, jog tai, kad ieškovė, nutraukusi darbo santykius su keliais savo darbuotojais, patyrė gaunamų pajamų / pelno sumažėjimą, niekaip neįrodo UAB „Amestana“ kaltės, be to, kaip teisingai pastebėjo ši atsakovė, savo veiklos ataskaitose tokių aplinkybių, lėmusių pajamų / pelno sumažėjimą, ieškovė nenurodė.  

42.       UAB „Railana“ ieškinyje nurodė, kad N. K. ėjo apskaitininkės, vėliau vadybininkės pareigas nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d., M. P. ėjo operatyvinės veiklos vadybininkės, vėliau operatyvinės veiklos skyriaus vadovės, pardavimų skyriaus vadovo pavaduotojos, pardavimo skyriaus vadovės pareigas nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios sudarytos darbo sutartys su atsakovėmis.

43.       M. P., nesutikdama su ieškovės teiginiais, kad ji buvo įdarbinta UAB „Amestana“ tik dėl turimos konfidencialios informacijos apie ieškovę, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji su krovinių pervežimu traukiniais dirbo nuo 2006 m. ir turimus darbinius įgūdžius įgijo dar prieš įsidarbindama pas ieškovę. Ši atsakovė pažymėjo, kad darbo sutartį nutraukė su ieškove dėl to, kad, jai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jos darbo pozicija pas ieškovę nuolat kito, taip pat jai buvo sumažintas atlyginimas, dėl to, ji pradėjo dairytis darbo kitose įmonėse, kuriose galėtų dirbti pagal savo turimus įgūdžius bei patirtį.

44.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. P. 2010 m. gegužės 3 d. sudarė su ieškove konfidencialumo sutartį (el. b. 1 t., b. l. 20–22) ir pasirašė UAB „Railana“ konfidencialios informacijos sąrašą (el. b. 1 t., b. l. 23–24). Iš M. P. darbo sutarties su ieškove matyti, kad ji buvo keista keletą kartų, kito ir jos atlyginimas. Nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. jai buvo mokamas 1 137,52 Eur (3 927,62 Lt) dydžio atlyginimas, o nuo 2015 m. balandžio 1 d. jos atlyginimas buvo sumažintas iki 946,71 Eur. Atsakovė su ieškove nutraukė darbo sutartį savo noru 2015 m. rugpjūčio 31 d. (el. b. 1 t., b. l. 144–147). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė iš esmės nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad ši atsakovė būtų pažeidusi su ja sudarytą konfidencialumo sutartį (atskleidusi / tikėtinai atskleidusi ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją (pagal konkretų sąrašo punktą atitinkamus duomenis, buvusius įmonėje)) ir tokiu būdu sukėlusi jai žalą bei į atsakovės motyvus, lėmusius jos apsisprendimą išeiti iš įmonės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų šios atsakovės atžvilgiu netenkino pagrįstai.

45.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. K. 2013 m. gegužės 28 d. sudarė su ieškove konfidencialumo sutartį (el. b. 1 t., b. l. 25–27) ir pasirašė UAB „Railana“ konfidencialios informacijos sąrašą (el. b. 1 t., b. l. 28–29), o darbo sutartį nutraukė 2016 m. kovo 31 d. (el. b. 1 t., b. l. 50–51).  N. K. UAB „Railana“ ėjo apskaitininkės, vėliau operatyvinės veiklos skyriaus vadybininkės pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovės argumentus, susijusius su konfidencialios informacijos atskleidimu UAB „Amestana“ (vagonų nuomos sutarčių sudarymu bei klientų perviliojimu) bei į šios atsakovės įmonėje vykdytas pareigas (apskaitininkės ir operatyvinės veiklos skyriaus vadybininkės), atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių Operatyvinės veiklos skyriaus vadybininko pareiginių nuostatų (el. b. 1 t., b. l. 75–76) matyti, kad tokio pobūdžio informacija dirbdama pas ieškove atsakovė nedisponavo ir iš byloje esančių duomenų, matyti, kad prieigos prie tokios informacijos neturėjo. Be to, ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų šios atsakovės konfidencialios informacijos atskleidimo konkrečius veiksmus. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, konstatuoja, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė sutartinės atsakomybės sąlygų pažeidimo N. K. atžvilgiu.   

46.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ir konstatavus, kad atsakovės dirbdamos pas ieškovę turėjo prieigą prie jos konfidencialios informacijos, tai nepagrindžia jos įrodinėjamų aplinkybių, kad jos šią informaciją, nutraukusios darbo sutartį, atkleidė tretiesiems asmenims. Tokios aplinkybės ieškovė neįrodė, o jos pasvarstymai, kad labiau tikėtina, kad dėl šios informacijos turėjimo darbuotojai buvo pervilioti ir tokia informacija galėjo būti atskleista, nesuponuoja šių asmenų kaltės. Taip pat, pakartotina, kad byloje duomenų, kad šios atsakovės būtų pasirašiusios su ieškove nekonkuravimo sutarties, nėra, todėl jos turėjo teisę nutraukusios darbo sutartį su ieškove įsidarbinti panašia veikla užsiimančioje kitoje įmonėje.

Dėl ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus susijusius su UAB „Amestana“ klientais ir žodinio teismo posėdžio

47.       Ieškovė apeliaciniame skunde teikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galėtų nurodyti prašymo išreikalauti duomenų apie UAB „Amestana“ svarbą.

48.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.).

49.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

50.       Tokio teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija ieškovės prašymo motyvų, t. y. kad ji turėtų galimybę žodžiu paaiškinti prašomų išreikalauti duomenų reikšmę, nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos esmė buvo atskleista bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius būtinybės skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks ieškovės prašymas buvo netenkintinas.

51.       Be to, ieškovės atstovas 2019 m. balandžio 26 d. posėdžio metu paaiškino, kad prašomi išreikalauti dokumentai reikalingi tam, kad ieškovė turėtų galimybę įrodyti, kad UAB „Amestana“ įdarbinusi naujus darbuotojus gavo daugiau pajamų ir tokiu būdu ji galėtų patikslinti UAB „Amestana“ jai padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos ieškovės motyvus bei siekiamas įrodyti aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, nereikalauti UAB „Amestana“ pateikti tokius duomenis, atsižvelgiant į tai, jog jie sudaro šios įmonės komercinę paslaptį ir jų atskleidimas, ieškovei nepateikus objektyvių įrodymų dėl UAB „Amestana“ atliktų neteisėtų veiksmų, būtų neproporcingas ir pažeistų atsakovės teises. Be to, šie duomenys nepatvirtintų ir ieškovės įrodinėjamo konfidencialių sutarčių pažeidimo fakto.

Dėl įrodymų vertinimo

52.       Ieškovė nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad jos netenkina tai, kad teismas byloje nesirėmė liudytojo A. G. parodymais, iš kurių matyti, kad išsinuomotam vagonui rasti klientą, reikia daug laiko ir pastangų, tai, ieškovės manymu, patvirtina jos įrodinėjamas aplinkybes, kad UAB „Amestana“ galėjo rasti greit klientus tik pasinaudojusi ieškovės perviliotų darbuotojų jai atskleista konfidencialia informacija. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, byloje esančius duomenis vertino formaliai, kai tokio pobūdžio bylose ieškovams yra sudėtinga įrodyti jų pažeistas teises.

53.       Civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

55.       Taigi įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime dar nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

56.       Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimu padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidą. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje. 

57.       KĮ 15

58.       Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

59.       Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad kasacinio teismo plėtojama praktika dėl įrodinėjimo ypatumų nesąžiningos konkurencijos bylose neatleidžia ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos, todėl bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė galioja ir turi būti taikoma. Apeliantės akcentuojami kasacinio teismo išaiškinimai dėl to, kad, sprendžiant nesąžiningos konkurencijos bylas, teismams iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, turi savo taikymo sritį – ši taisyklė iš esmės taikoma tik priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo atveju, o visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodinėjamos remiantis bendru įrodinėjimo pareigos standartu. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60.       Taigi, nors tokios kategorijos bylose įrodinėjimas turi ypatumų, nes sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi ir (ar) perviliojant darbuotojus, atlyginimo iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, tačiau, visų pirma, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas tokios informacijos pobūdis ir jos neteisėtas (pažeidžiant įstatymą) panaudojimas, o nagrinėjamos bylos atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos vertinimo motyvavimą, iš esmės jam pritaria. Tai, kad teismas sprendime necitavo teismų praktikos, atskirai nepasisakė dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo ar liudytojų teiktų parodymų atskirai, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo ar šalių argumento, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tik tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime išdėstė bylai svarbias faktines aplinkybes ir nurodė bei teisiškai įvertino argumentus, kuriais grindė priimamą sprendimą, o tai atitinka teismo procesiniam sprendimui keliamus reikalavimus.

62.       Papildomai pažymėtina, kad ieškovės nurodyto liudytojo parodymai yra subjektyvi jo asmeninių patirčių ir nuomonės išraiška, kuri neįrodo atsakovių neteisėtų veiksmų egzistavimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių duomenų visetą iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

63.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64.        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

65.       Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės UAB ,,Railana“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovės.

66.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

67.       Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. pirmąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2019 m. liepos 8 d. (2019 m. trečiąjį ketvirtį)) sudarė 1 262,7 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur x 1,3).

68.       Nagrinėjamu atveju atsakovės, prašydamos priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad UAB „Amestana“ patyrė atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui 1 200 Eur išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistinos sumos, ji priteistina UAB „Amestana“ (atsakovei, kuri apmokėjo atsiliepimo paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas).

Dėl UAB „Railana“ ir L. I. bei V. I. 2019 m. lapkričio 10 d. pateiktos taikos sutarties

69.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu UAB „Railana“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovams L. I., V. I. priėmė ir bylą šių atsakovų atžvilgiu nutraukė. Ieškovė apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies neskundė, taikos sutartį pateikė jau pasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminui, kartu su sutartimi nepateikė prašymo ją tvirtinti, todėl apeliacinės instancijos teismas šią sutartį grąžina ją pateikusiems asmenims.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Amestana“ (juridinio asmens kodas 126037811) iš ieškovės UAB „Railana“ (juridinio asmens kodas 301733720) 1 200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimą.

Grąžinti UAB „Railana“, L. I. bei V. I. 2019 m. lapkričio 10 d. pateiktą taikos sutartį.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

                                                Dalia Kačinskienė

                                        Danguolė Martinavičienė